Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projektas „TechHub” jau netrukus pradės registraciją į antrąjį startuolių pre-akceleratoriaus ciklą – intensyvius tris mėnesius trunkančius mokymus, kurių metu startuoliai turi galimybę išvystyti savo idėjas iki minimalaus produkto, įgauti verslo kūrimo žinių, bendrauti su asmeniniais mentoriais, susipažinti su investuotojais, išvykti į užsienį ir kt. 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bendryuomenės narius, kitus verslus bei organizacijas norime pakviesti dalyvauti nuotoliniame programos pristatyme sausio 6 d. Jo metu programos vadovas dr. Gediminas Rumšas papasakos apie galimybes dalyvauti, atrankos procesą, mokymų planą, naudas bei atsakys į visus klausimus. Apačioje pridedu ir anglišką informaciją, pristatymo kalba priklausys nuo susirinkusiųjų. 

Išsamiau: TechHub startuolių pre-akceleratoriaus pristatymas | Facebook. 
 

Renginys vyks sausio 6 d. 16 val. MS Teams platformoje
 

Prisijungti prie renginio galima čia: https://bit.ly/3lt6C7S

Į pirmąjį pre-akceleratoriaus ciklą iš viso užsiregistravo 110 komandų, ir kurių buvo atrinkti 26 startuoliai, sudaryti iš 75 narių. Šiuo metu šios komandos vis dar dalyvauja pirmajame pre-akceleratoriaus cikle. Taip pat užsiregistravo 80 asmenų, norinčių prisijungti prie jau susiformavusių komandų ir padėti įgyvendinti jų idėjas. Susipažinti su pirmojo pre-akceleratoriaus ciklo dalyviais, programa ir jos teikiamomis naudomis galite čia: Pre-akceleratorius | MITA (lrv.lt)

Registracija į antrąjį startuolių pre-akceleratoriaus ciklą prasidės sausio 4 d. 

Apžvelgdama besibaigiančius metus Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) komanda pastebi, kad nepaisant visų iššūkių, užsibrėžtus tikslus pavyko įgyvendinti. 2020-ieji nesustabdė nei inovacijų plėtros procesų, nei renginių ar jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų.

Jūrinis leitmotyvas
 

Vienu svarbiausių metų akcentų tapo Lietuvos kūrinio klasterio įsteigimas. „Verslo ir mokslo organizacijos šiuo žingsniu pademonstravo ryžtingą siekį plėtoti jūrinių inovacijų ekosistemą bei sutelkti jėgas aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui. Tapę Jūrinio klasterio koordinatoriais džiaugiamės galimybe prisidėti prie procesų, kurie itin svarbūs mėlynojo augimo kryptį savo ekonominės plėtros strategijoje nusibrėžusiai Klaipėdai, o taip pat šalies mastu“, – pažymėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Jūrinio klasterio bendruomenę, kurios branduoliu tapo  Lietuvos suskystintųjų dujų (SGD) klasterio nariai, siekiama plėsti įtraukiant dar daugiau uosto įmonių, laivų statybos ir remonto, jūrinės energetikos sektorių atstovų, taip pat stiprinant ryšius su tarptautiniais partneriais. 

Dėmesys vėjo energetikai

Pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuota Lietuvos jūrinio klasterio veikla – tai alternatyvaus kuro infrastruktūra ir technologijos (SGD, biodujos, vandenilis, amoniakas), uostas ir krova, laivų statyba, remontas bei jūrinė energetika. Pastaroji tematika itin aktuali ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei vienas milijardas eurų.

„Svarbu, kad įgyvendinant šį projektą būtų pasitelkiamas mūsų įmonių gamybinis potencialas bei kompetencijos – siekdami į tai atkreipti didesnį dėmesį, drauge su Jūriniu klasteriu ir užsienio partneriais organizavome „Offshore Klaipėda“ konferenciją. Nuotolinis formatas tam tikra prasme praplėtė renginio galimybių ribas, įtraukė per 150 dalyvių – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertus, atstovaujančius verslui, valdžios institucijas, mokslo organizacijas“, – vardijo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

„Klaipėda 2030“ kryptimi

Jūrinis klasteris ir KMTP drauge su Klaipėdos universitetu bei agentūra „Klaipėda ID“ sukūrė ir šiemet pristatė unikalią „Blue Growth Leaders Academy“ programą.  Partnerių pastangomis pavyko pritraukti tarptautiniu mastu vertinamus mokslininkus bei praktikus iš Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių – nuo šio rudens su programos dalyviais jie nuotoliniu būdu dalinasi žiniomis apie laivybą, uostus, biotechnologijas ir kitas perspektyvias sritis. Tikimasi, kad programa suteiks daugiau pagreičio mėlynosios ekonomikos augimui Klaipėdoje ir regione.

„Už kartais gan abstrakčiai nuskambančio žodžio „proveržis“ glūdi apčiuopiami tikslai ir nauda mums visiems – tai naujos nišos verslui, naujos darbo vietos, galimybė realizuoti savo potencialą aukštos kvalifikacijos specialistams, inovatoriams. Stipriai išvystyta jūrinė industrija, uostas, aktyvus universitetas, aukšta bendradarbiavimo kultūra tarp visų šių grandžių – turime tikrai puikias sąlygas visa tai paversti galingais Klaipėdos koziriais“, – įsitikinęs A.Sutnikas.

Siekiama inovacijų akvakultūroje

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui 2020-ieji buvo labai aktyvūs projektine prasme: buvo tęsiami 8 tarptautiniai ir šalies mastu įgyvendinami projektai, pradėti 4 nauji.

Akvakultūros srityje nemažą įdirbį jau turintis KMTP tapo startavusio „AquaVIP” projekto vedančiuoju partneriu – dirbama drauge su Klaipėdos, Rostoko ir Gdansko universitetais. Konsorciumas atlieka svarbius paruošiamuosius darbus kuriant Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centrą – jo įsteigimas numatytas iki 2022 m. Centro infrastruktūra apims Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje jau egzistuojančias bazes, suteiks reikiamą prieigą prie turimų resursų, skatins patirties jau sukaupusius specialistus žiniomis aktyviau dalintis su jaunimu.
 

Projekto rėmuose ruošiamasi atlikti 9 praktinius-mokslinius eksperimentus. Jų spektras platus: mokslininkai sieks daugiau sužinoti apie maistinę krevečių vertę, eksperimentuos su mikrodumbliais, žuvų lervomis, sieks patobulinti akvakultūroje naudojamų sistemų technologijas, tirs geoterminių resursų panaudojimo akvakultūroje galimybes.

Surinktos žinios pasitarnaus ir konsultuojant verslą, kuris gan aktyviai dairosi galimų veiklos nišų akvakultūros srityje – Lietuvoje šį susidomėjimą stipriai pakurstė jau anksčiau įgyvendintas eksperimentas, kurio metu sėkmingai užaugina apie 400 kg blyškiųjų baltakojų krevečių (Litopenaeus vannamei).

Skaitmenizacija keičia verslą
 

„Įsitraukdami į projektus visad turime akiratyje Klaipėdą ir mūsų regioną. Šiųmečiai rezultatai, kurių pasiekėme drauge su tarptautiniais partneriais, neša praktinę naudą mūsų įmonėms“, – kalbėjo A.Sutnikas.

Bendradarbiaujant su projekto „Ecoprodigi“ partneriais ir tarptautiniais ekspertais, 2020-aisiais buvo parengta išsami apžvalga, kuri per jūrinės industrijos skaitmenizacijos prizmę ne tik nagrinėja esamą situaciją, bet ir pateikia verslui itin aktualias įžvalgas apie ateities tendencijas, daugiausiai dėmesio skiriant ro-ro laivybai ir procesams laivų statybos sektoriuje.

Skaitmenizacijos atveriamos galimybėmis to paties projekto rėmuose buvo pademonstruotos ir praktiškai AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonės „Western Baltic Engineering“ specialistams pritaikius 3D skenavimo technologijas. Klaipėdoje pagamintos konstrukcijos prieš siunčiant jas galutiniam surinkimui į Suomijos Turku uostą, buvo nuskenuotos. Didelės apimties dalių sujungimas pradžioje įgyvendintas virtualiai – inovatyvus procesas padėjo sutaupyti per 1 000 darbo valandų, kurių būtų prireikę atliekant įvairias korekcijas.

Siekiant įvertinti Klaipėdos regiono verslo skaitmenizacijos lygį, 2020 m. buvo atliktas specialus įmonių auditas, padėjęs įvertinti realią situaciją ir identifikuoti inovatyviems sprendimams itin imlias sritis. „Skaitmenizacija sparčiai skverbiasi į transporto ir logistikos sektorius, tačiau dar ne visos technologijų teikiamos galimybės išnaudojamos. KMTP ėmėsi iniciatyvos vystant blockchain technologija pagrįsto sprendimą logistikos grandinės procesų valdymui – šis prototipas, kuris buvo kurtas bendradarbiaujant su įmone „Omega Technology“, šiemet jau užbaigtas.

Startavo akseleratoriaus programa

2020-aisiais KMTP drauge su partneriais pristatė tarptautinę mėlynųjų biotechnologijų akseleratoriaus programą. Jos tikslas – padėti inovatyvioms idėjoms iš viso Baltijos jūros šalių regiono tapti apčiuopiamais produktais ir paslaugomis.

„Ši programa tęstinė, tad ir toliau kviesime inovatorius, startuolius, technologijų kūrėjus ir įmones teikti pareiškas bei susisiekti su mumis dėl dalyvavimo šiame akseleratoriuje. Paslaugų, kurias galima gauti, spektras labai platus: nuo konsultacijų su užsienio ekspertais, pagalbos parengiant verslo planą – iki galimybės pasinaudoti sukauptais biotechnologiniais ištekliais, laboratorijomis Lietuvoje ir užsienyje“, – kalbėjo KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
 

Nauja realybė – kitoks formatas
 

Dėl COVID-19 grėsmių, šiemet Klaipėdoje organizuotas tarptautinis uosto technologijų hakatonas buvo hibridinis – KMTP erdvėse susitiko tik dalis komandų iš Lietuvos, tačiau didžioji dalis technologijų entuziastų sprendimus kūrė nuotoliniu būdu – prisijungė dalyviai iš Švedijos, Vokietijos, Olandijos, JAE.

Susidūrus su pandemijos nulemtais apribojimais išaugo ir nuotolinių mokymų aktualumas. Šiemet KMTP parengtas mokymų ciklas apie blockchain  technologijas ir daiktų interneto sprendimus, kurie galėtų būti aktyviau integruojami į įvairius procesus transporto ir kituose sektoriuose, – jau pasiekiamas visiems besidomintiems šia sritimi „Connect2SmallPorts“ platformoje.

Įvertinus situaciją – ieškoti išeičių
 

Dėl COVID-19 keliamos grėsmės Lietuvoje įvedus karantiną, didelė dalis Lietuvos įmonių susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais. Nemažai verslų atsidūrė ties išlikimo riba.  
 

„Slogios nuotaikos juntamos, tačiau šių sunkumų akistatoje būtina remtis faktais, statistika. Šiuo aspektu itin svarbus mūsų partnerio Klaipėdos universiteto tyrėjų komandos vykdomas  tyrimas, kuris padės susidaryti objektyvų vaizdą apie esamą situaciją mieste ir regione“, – kalbėjo KMTP direktorė R.Stubrienė.

KU mokslininkai atlieka su COVID-19 susijusių veiklos apribojimų socioekonominio poveikio Klaipėdos regiono įmonėms ir jų darbuotojams bei valstybės intervencijų, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimą. „Pirminės apklausos rezultatai parodė, kad pirmosios pandemijos bangos poveikis ženkliai paveikė regiono verslus – tik apie ketvirtadalis įmonių nurodė, jog jų apyvarta nesumažėjo. Tad neabejotinai daugelis sprendžia galvosūkius kaip išlikti, kaip optimizuoti veiklą ir tapti efektyvesniems. Nauja realybė reikalauja naujo požiūrio ir inovacijų. Stengsimės išlikti patikimais partneriais visiems, kurie siekia jas kurti ir diegti Vakarų Lietuvoje“, – akcentavo KMTP vadovė.

KMTP inf.

KMTP, KU, Klaipėdos uosto nuotr.

Šią savaitę šalies valdžios institucijos, bandančios suvaldyti koronaviruso plitimą, vėl griežtina karantiną, vėl keičia šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sąlygas. Tikėtinas šių veiksmų rezultatas – ne tik viruso atvejų mažėjimas, bet ir padariniai ekonomikai, kuriuos, matyt, objektyviai įvertinsime jau po karantino.

Šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai baigia pirmosios pandemijos bangos poveikio regiono verslams bei valstybės antikrizinių veiksmų įtakos vertinimą, kurį planuoja visuomenei pristatyti kitų metų sausį.

Vyriausybės veiksmai – greiti, bet nesuplanuoti

Dėl COVID-19 keliamos grėsmės, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvedus karantiną, didelė dalis Lietuvos įmonių susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais, dažnam verslui keliančiais veiklos tęstinumo riziką. Siekiant suvaldyti susidariusią ekonominę situaciją, Lietuvos Vyriausybė ėmėsi planuoti bei vykdyti valstybės intervencijas, orientuotas į neigiamo ekonominio poveikio šalies verslui mažinimą. Dėl tuo metu būtino skubumo veikti, tikėtina, kad nebuvo atliktas detalus išankstinis (ex-ante) planuojamų priemonių vertinimas, kurio metu būtų identifikuotas galimas finansavimo poreikis, suplanuotos atitinkamo dydžio valstybės intervencijos ir pasirinktas optimalus šių priemonių rinkinys.

Tiria poveikį Klaipėdos regiono verslui

Siekiant prisidėti prie objektyvaus pandemijos poveikio vertinimo, Klaipėdos universiteto tyrėjų komanda Lietuvos mokslų tarybos užsakymu vykdo tyrimą, kurio tikslas yra atlikti su COVID-19 susijusių veiklos apribojimų socioekonominio poveikio Klaipėdos regiono įmonėms ir jų darbuotojams bei valstybės intervencijų, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimą.
 

Projekto įgyvendinimo metu atliekamas detalus įvestų ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių, orientuotų į neigiamo ekonominio poveikio mažinimą, efektyvumo vertinimas Klaipėdos regiono mastu, analizuojamas koronaviruso pandemijos metu įvestų apribojimų sukeltas socioekonominis poveikis Klaipėdos regiono įmonėms atliekant kiekybines bei kokybines apklausas. Šiuo metu tiek klausimynų pagalba, tiek fokus grupių diskusijų metu jau apklausta daugiau nei 80 Klaipėdos regiono verslų atstovų siekiant išsiaiškinti, kaip pandemija paveikė įmonių veiklą, kokiomis priemonėmis įmonės naudojosi, kaip vertina jų efektyvumą, naudą ir pakankamumą. Taip pat atliekamos ir vietos savivaldybių atstovų apklausos, siekiant įvertinti pirmosios pandemijos bangos metu taikytų savivaldos lygmens priemonių efektyvumą bei palyginti skirtingas pagalbos verslui iniciatyvas, kurių buvo imtasi vietos lygiu.

Apyvartos mažėjo, darbo vietos išliko

„Pirminės apklausos rezultatai parodė, kad pirmosios pandemijos bangos poveikis ženkliai paveikė regiono verslus – tik apie 26% įmonių nurodė jog jų apyvarta nesumažėjo, o apyvartos augimas buvo fiksuojamas tik 1,4% įmonių“,- sako vienas iš tyrimo autorių,  Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Ignas Aničas.
 

Tuo pat metu daugumoje įmonių darbuotojams mokami atlyginimai nepakito ir net 89% įmonių išsaugojo nuo 75% iki 100% darbo vietų. Tai rodo, jog valstybės intervencijos, orientuotos į darbo vietų išsaugojimą bei atlyginimų subsidijavimą, turėjo teigiamą poveikį (pagalbos priemonėmis naudojosi 59% apklaustų įmonių).

Teiks rekomendacijas dėl ekstremalių situacijų pasekmių suvaldymo

Apibendrinus apklausos rezultatus, planuojama pateikti detalią pandemijos poveikio regiono verslui analizę bei įžvalgas dėl jos valdymo. Taip pat išvadas bei rekomendacijas dėl taikytų valstybės intervencijų efektyvumo ir pasirinkto rinkinio optimalumo. Tyrėjai ketina pasiūlyti rekomendacines priemones dėl išankstinio (ex-ante) valstybės intervencijų vertinimo ekstremaliose situacijose ir pateikti rekomendacijas Klaipėdos regiono įmonėms dėl įvestų apribojimų ekonominio poveikio sumažinimo.
 

Planuojama, kad tyrimas bus užbaigtas 2021 metų sausio mėnesį.

KU inf.

Planuojate kurti inovacijas? Smalsu išgirsti ateities prognozes? O gal tiesiog norite turiningai praleisti prieškalėdinę popietę?

Gruodžio 18 d. kviečiame jungtis į virtualų kalėdinį vakarėlį „Life Sciences Xmas: Trends & Spells“. Registracija jau prasidėjo!

Gyvybės mokslų tendencijos ir neįtikėtini futuristiniai scenarijai – tokias įkvepiančių pranešėjų temas kartu su šventiniu protmūšiu projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda supakavo į kalėdinę dovaną.

Vakarėlio svečiai:

• Profesorius Ed Boyden (JAV), Masačūsetso technologijų universiteto (MIT) neoromokslininkas, „MIT Media Lab“ narys ir populiarus TED konferencijų pranešėjas.
• Nicklas Bergman (Švedija), vienas geidžiamiausių tarptautinių konferencijų pranešėjų-futurologų, 20 metų patirtį turintis tech srities investuotojas ir verslininkas.
• Edvardas Satkauskas (Lietuva) daugiau nei 10 metų patirtį medicinos technologijų pramonėje turintis verslininkas, „med-tech“, robotizuotus sprendimus bei sensorines technologijas vystančios aukštųjų technologijų inžinerinės bendrovės „Vaizduotė“ vadovas.
• Arto Pesola (Suomija), sėslaus elgesio įtaką žmogaus sveikatai tyrinėjantis fiziologijos mokslų daktaras, „Active Life Lab“ tyrimų vadovas, sveikatos ir fitneso specialistų platformos „Fibion“ įkūrėjas.

Po įkvepiančių pranešimų laukia aktyvi smegenų treniruotė su profesionaliu  protmūšių vedėju Tomas Tracevskiu – „Life Sciences Xmas Quiz“:

• gyvybės mokslų protmūšį sudarys 2 raundai po 20 klausimų;
• klausimus atsakyti padės ne tik loginis mąstymas, bet ir biotechnologijų bei gyvybės mokslų srities žinios;
• patogiausia  dalyvauti, jei viename įrenginyje stebite tiesioginę žaidimo transliaciją, o per kitą (pvz. telefoną) teikiate atsakymus.

Nuotaiką kuriame patys, tad, jei turite kalėdinį megztinį, šis vakarėlis – puiki proga juo pasipuošti!

Renginį moderuos technologijų ir mokslo žinių populiarintojas Lukas Keraitis.

Registracija

Po priesaikos Seime ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas pradeda eiti parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Ji pakeitė beveik pusmetį ministerijai vadovavusį Rimantą Sinkevičių.
 

A. Armonaitė savo darbo prioritetais laiko pagalbą nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam ir sunkumus patiriančiam Lietuvos verslui, inovacijų stiprinimą, verslo priežiūros gerinimą, skaitmeninimo procesų tobulinimą. Naujoji ekonomikos ir inovacijų ministrė taip pat sieks pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą ir plėsti eksporto galimybes.
 

Antrąjį kartą į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta 31 metų A. Armonaitė nuo 2019 m. yra Laisvės partijos pirmininkė. Šių metų spalio mėnesį vykusiuose Seimo rinkimuose ji nugalėjo vienmandatėje Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje. Šiuo metu Seime A. Armonaitė užima Teisės ir teisėtvarkos komiteto narės pareigas.
 

Seimo narės pareigas einanti A. Armonaitė dalyvauja parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“, Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės, Laikinosios Moterų grupės, Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste bei Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupių veikloje.
 

Prieš tapdama Seimo nare A. Armonaitė 2013–2015 m. dirbo analitike Lietuvos verslo konfederacijoje „ICC Lietuva“. Ji taip pat aktyviai dalyvavo politinėje veikloje: 2010–2011 m. buvo Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininke, 2015–2016 m. ėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, iki 2018 m. buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nare ir pirmininko pavaduotoja.
 

Naujoji ekonomikos ir inovacijų ministrė yra baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą: politikos mokslų bakalauro ir viešosios politikos analizės magistro studijas. A. Armonaitė taip pat dešimt metų dirbo ir savanoriavo įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose.

„Naujausias „Reitingų“ žurnalas, skelbiantis Lietuvoje veikiančių universitetų 2021-ųjų studijų krypčių reitingus, leidžia daryti apibendrinimus apie Klaipėdos universiteto kaip didžiausio Vakarų Lietuvos mokslo centro unikalumą ir svarbą. Uostamiesčio universitetas konkuruoja su didžiaisiais šalies mokslo ir akademiniais centrais. Ir konkuruoja pakankamai dideliu pozicijų spektru“,- sako KU studijų prorektorė dr. Sonata Mačiulskytė.

Šiemet įkūrimo 30-metį minintis Klaipėdos universitetas užima išskirtines pozicijas šalies aukštojo mokslo erdvėje. Universitetas dažnai apdovanojamas epitetu „jūrinis“, nes mokslinė ir akademinė veikla didžia dalimi sutelkta į specifinius Baltijos jūros ir jos aplinkos tyrimus bei  specialistų, reikalingų jūros verslams ir pajūryje besikoncentruojančiai rekreacijos, poilsio bei sveikatinimo paslaugų industrijai, rengimą. Paskelbtose studijų programų reitingų lentelėse būtent šios studijų kryptys išlaiko lyderystę. Tai – Jūrų inžinerija (bakalauro ir magistro studijų programos), Visuomeninė geografija, Turizmas ir poilsis bei Medicinos technologijos.

Reitingo pozicijų augimas fiksuojamas pirmos pakopos Informatikos ir Informatikos inžinerijos, Vadybos, Pedagogikos, Lingvistikos, Visuomenės sveikatos ir Slaugos ir akušerijos studijų krypčių vertinime. Į reitingo lentelės viršų vienu laipteliu palypėjo magistrantūros programos Aplinkotyros ir ekologijos, Reabilitacijos, Politikos mokslų, Viešojo administravimo ir Edukologijos studijų kryptyse.

„Svarbi žinia mums, jog pedagogikos krypties studijų programos vertinime nusileidžiame tik dviem didiesiems mokytojų rengimo centrams – Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams, aplenkdami trečiąjį – Šiaulius. Manau, kad politikai turėtų grįžti prie klausimo, kurio taip ir neišsprendė nueinančioji valdžia, – pedagogų rengimo centro kūrimo Klaipėdoje. Juolab kad tam yra visos prielaidos – pradedant istorine tradicija, esamu moksliniu potencialu bei studijų baze, baigiant dideliu jaunųjų specialistų poreikiu tiek Vakarų Lietuvos regione, tiek visoje Lietuvoje“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

KU vadovai pasidžiaugė, jog konkurencinį didžiųjų šalies mokslo centrų spaudimą ir stabilias reitingo pozicijas išlaiko visos KU bakalauro inžinerinių studijų programos, Biologija, Socialinis darbas, Žurnalistika bei uostamiesčio Alma Mater išskirtinumu laikoma Archeologija, magistro studijose – Visuomenės sveikatos, Slaugos ir akušerijos, Informatikos inžinerijos, Gamtinės geografijos, Gamybos inžinerijos, Chemijos inžinerijos, Rinkodaros ir Pedagogikos studijų kryptys.

„Pagal tarptautinius reitingus Klaipėdos universitetas okeonografijos mokslų srityje yra reitinguojamas pirmame pasaulio universitetų 200-tuke. Esame stiprūs ir pripažįstami jūriniuose tyrimuose, inžinerijos moksluose. Siekiame, kad tai pamatytų ir įvertintų jaunimas, sprendžiantis, kur įgyti savo pasirinktą profesiją“,- sako KU prorektorė dr. S. Mačiulskytė.

Žurnalas „Reitingai“ universitetų studijų krypčių reitingus skelbia kiekvienų metų gruodį. Žurnalo leidėjų iniciatyva sudaromo reitingo rodiklius didžia dalimi lemia universitetų absolventų darbdavių apklausos ir jų pateikti vertinimai, stojančiųjų į universitetus balų vidurkiai, Vyriausybės strateginės analizės centro statistiniai rodikliai.

Net 42 Klaipėdos universiteto studentai, studijoms pasirinkę darbo rinkoje itin paklausias informatikos ir informatikos inžinerijos, mechanikos, chemijos  bei elektros inžinerijos studijų programas, iki pat studijų pabaigos gaus valstybės skirtas tikslines skatinamąsias stipendijas. Mėnesinės paramos dydis pažangiems studentams – 200 Eur.

Tikslinės stipendijos studentams, pasirinkusiems studijuoti Lietuvos regionų plėtrai aktualius informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose esančiose aukštojo mokslo įstaigose, skiriamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva. Jos pradėtos teikti tik šiemet. Iniciatyvą palaiko užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ bei nuolat su kvalifikuotų darbuotojų regionuose stygiumi susiduriančių darbdavių interesams atstovaujančios organizacijos. Skelbiama, jog tokiu būdu valstybė prisiima pareigą skatinti daugiau nei 400 aukštųjų mokslo studentų.

Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė dr. Rima Mickevičienė sako, jog paskata jaunimui studijuoti regionuose reikšminga visoms pusėms. „Visi matome, jog ekonomiškai sparčiai augantys Vilnius ir Kaunas sutraukia jaunimą. Jau studijų metais jie randa ten vietas darbo rinkoje, ten sukuria šeimas, augina vaikus. Tikimybė, kad jauni specialistai grįš į regionus, lieka minimali. O kompetentingų žmonių čia nuolat trūksta ir galima tik džiaugtis, jog motyvuojant studijas regionuose pasirinkusį jaunimą einama nuo šnekų prie realių darbų“,- sako dr. R Mickevičienė.

Tiksliųjų bei inžinerijos mokslų specialistus rengiančio fakulteto vadovė atkreipia problemą į dar vieną svarbų aspektą – šios studijų programos nėra itin populiarios tarp moteriškosios lyties atstovių. Ir iš šiemetinio 42 studentų sąrašo, gausiančio skatinamąsias stipendijas, yra tik 5 merginos. „Labai raginame merginas rinktis tiksliuosius mokslus bei inžineriją. Jų pas mus galėtų būti žymiai daugiau. Visos civilizuotos šalys skatina merginas rinktis aktualiausias ekonomikos atsigavimui po covid-19 pandemijos profesijas, kurios garantuos joms darbo vietas ir pajamų stabilumą“,-  sako KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė.

Viena iš tikslinę stipendiją gausiančių KU Chemijos inžinerijos studijų programos studenčių finansinę valstybės paskatą pavadino maloniu netikėtumu. „Stojau į Klaipėdos universitetą, nes patiko specialybė, patiko miestas, apie stipendiją tada net negalvojau, bet toks dėmesys malonus“,- neslėpė Laura Urvakytė. Gediminas Leščiauskas, būsimasis mechanikas inžinierius, šiemet paskatintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės metine stipendija, džiaugėsi: „Tai didelis pliusas ir motyvacija daugiau dirbti, kad išlaikytum gerą pažymių vidurkį ir teisę į stipendiją“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, jog 2018 m. universitetuose į inžinerijos bei technologijų mokslus planuota priimti 1716 studentų, priimti – 1248. Kolegijose į informatikos, fizinius, inžinerijos bei technologijų mokslus planuota priimti 4990 studentų, priimti tik 1862. 2019 m. universitetuose socialinius mokslus rinkosi 38,5 proc. stojančiųjų, kolegijose – 41,7 proc., o stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas 2019 m. tebuvo tik 13,4 proc., užpernai – 14,2 proc.

Kalėdinėmis šviesomis jau įsižiebė viena charakteringiausių ir gražiausių uostamiesčio vietų – Klaipėdos universiteto miestelio aikštė. Šventinė dekoracija – šviečiančios raidės, Klaipėdos universiteto Botanikos sode išaugintų visžalių medelių giraitė ir skambanti muzika – šviesą ir kalėdinę nuotaiką skleis iki pat Trijų karalių.

Pirmąkart kalėdiškai apšviestas ir didysis šios aikštės akcentas – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastatas. Šviesos srautas nukreiptas ir į svarbiausią šio statinio akcentą – bokšto laikrodį.  

„Esame miesto bendruomenės dalis. Norime prisidėti prie kalėdinės nuotaikos kūrimo Klaipėdoje. Ši metų pabaiga labai neįprasta visiems – neleidžiama būriuotis, triukšmingai švęsti, bet būti gryname ore, vaikščioti niekas nedraudžia. Tad jeigu klaipėdiečiai įtrauks mūsų miestelio aikštę į savo pasivaikščiojimų maršrutą ir čia patirs malonių įspūdžių, nuoširdžiai džiaugsimės. Žinoma, reikia nepamiršti saugumo reikalavimų“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Nors lankytojų srautai Universiteto miestelyje dėl valstybėje įvesto karantino pastebimai sumažėję, bet pro šią vietą praeinantys žmonės ar KU darbuotojai mielai fotografuojasi ir jau dalijasi nuotaikomis iš kalėdinės aikštės.

„Negalime švęsti drauge, bet galimybės kurti šventinę nuotaiką ir ja dalintis iš mūsų niekas neatėmė. Universiteto bendruomenė Adventą pradėjo širdis šildančia kalėdinių vainikų pynimo akcija. 30 mūsų nupintų vainikų su gerumo žinia apie artėjančias Kalėdas iškeliavo į vienišų uostamiesčio senolių namus. O dabar šviečiame ir dalijamės savo šviesa“,- sako Inga Petrauskienė, Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė. Ji kviečia aikštės lankytojus fotografuoti ar fotografuotis šventinėje aikštėje, kelti nuotraukas į „Instagram“ tinklo istorijas (stories), žymėti jas @klaipedauniversity. Gražiausia išrinktos nuotraukos autorius gruodžio 28-ąją sulauks sveikinimų ir dovanų.

Kalėdinis KU miestelio akcentas – dar viena Universiteto 30-ąjį jubiliejų įprasminančių 30 patirčių programos dalis.

KU inf.

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma. Tai apibrėžiantį susitarimą 2020 m. lapkričio 30 d. pasirašė 20 organizacijų – Vyriausybės atstovai, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės. Prie naujosios platformos jungiasi Lietuvos jūrinis klasteris, koordinuojamas Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP).
 

Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos bei klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.
 

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
 

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

„Įžvelgiame palankias perspektyvas vandenilį, kaip vieną alternatyvaus kuro rūšių, panaudoti jūrinio transporto ir jūrinės energetikos sektoriuose. Vandenilis gali pakeisti taršias kuro rūšis trumpo nuotolio keltuose, uosto operacijų laivuose. Vandenilį taip pat galima panaudoti saugant perteklinę energiją iš jūroje veikiančių vėjo jėgainių. Lietuvos jūrinio klasterio įmonės turi žinių ir technologinių gebėjimų kurti produktus ir paslaugas, skirtus vandenilio saugojimui, transportavimui ir pritaikymui jūrų transporte, tad tikimės aktyviai įsitraukti atveriant kelius inovatyviems sprendimams, kurie ne tik prisidėtų prie Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir didintų mūsų verslo konkurencingumą“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.
 

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.
 

Daugiau informacijos apie vandenilio platformą: https://bit.ly/37iq0zi

Vartotojiškos tendencijos ir Baltijos jūros uždarumas nulemia tai, kad vandens taršos plastiku problema tampa vis opesnė. Siekiant efektyviau identifikuoti susirūpinimą keliančius plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovinė informacija. Ją išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių.

Dumbliai veikia kaip magnetas

Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi situacijas, kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai – dažniausiai tai būna melsvabakterės. Ilgainiui tokia masė pradeda skleisti nemalonų kvapą, apkartina ir maudynių malonumus. Pūvančių sankaupų vietose stebimas ir didesnis galimai patogeninių mikroorganizmų kiekis.

Šios augalinės kilmės „salos“ veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. „Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus“, – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Sutelktos lietuvių ir latvių pajėgos

Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.

Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia) – keturi partneriai sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Stebės žydėjimo metu

Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto  mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.

Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.

ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku „karštuosius taškus“.

Pristatė parodą

Projekto metu surinkta informacija neliks vien ekspertų tyrinėjimų objektu – siekiant auginti aplinkosauginę kultūrą su ja bus supažindinta ir plačioji visuomenė.

„Ekspertai vieningai pabrėžia, jog vienintelis ilgalaikis plastiko atliekų mažinimo būdas – daugiau jų perdirbti, pakartotinai naudoti, plėtoti gamybą iš biodegraduojančių medžiagų. Vien įvairių reguliacinių mechanizmų, pažangaus verslo požiūrio nepakanka – būtinas visuomenės švietimas, nes kiekvieno iš mūsų įpročiai turi svorį, o gamta turi atmintį“, – akcentavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Klaipėdos universiteto mokslininkai svarbią žinutę apie plastiko taršą skleidžia ne vien nuosekliai vykdydami įvairius tyrimus, bet ir kitokiais formatais. Lapkričio 16 d. uostamiestyje pristatyta paroda „Žmogaus pėdsakas smėlyje“ byloja apie šimtmečiams išliekančias pasekmes, kurias neretai nulemia vos akimirką trunkantis veiksmas – numesta nuorūka, ledų popierėlis ar šiuo metu privalomos vienkartinės veido kaukės.

Pozityvūs procesai skinasi kelią

„Atsižvelgdami į šių dienų aplinkybes, vartojimo ir šiukšlinimo apimtis, suprantame, kad Baltijos jūra pati neapsivalys – tam būtinos kompleksinės priemonės. Visgi stebime pozityvius procesus – viešasis ir privatus sektorius imasi inicijuoti taip reikalingus pokyčius“, –  pastebėjo dr. A. Balčiūnas.

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.

Pastebima, kad tvarumas bei moksliniai tyrimai šioje srityje tampa vis svarbesni ir gamybos sektoriaus įmonėms – tą liudija neseniai Klaipėdos LEZ  pasiekęs „fDi Intelligence“ įvertinimas. Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį į PET ir plastikų sektoriaus įmonių investicijas į tyrimus bei naujus sprendimus cheminio perdirbimo, didesnio antrinių žaliavų panaudojimo ir žiedinės ekonomikos vystymo srityse, investuotojų įgyvendinamas tvarumo politikas.

Daugiau informacijos:

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas

 tel. +370 674 57626, el. p. arunas.balciunas@apc.ku.lt

https://latlit.eu/esmic/