Consumer trends and the closed nature of the Baltic Sea are making the problem of plastic pollution in water more and more acute. Drones and satellite information will be used to more effectively identify areas of concern on the Lithuanian and Latvian coasts. After analyzing it, scientists will present their proposals for innovative pollution management measures.
Algae works like a magnet
During the warm season, summer vacationers notice situations where beaches are full of discards, consisting of marine vegetation, seabed macroalgae or water-flowering microalgae, usually blue-green algae. In the long run, such mass begins to emit an unpleasant odor, as well as making bathing pleasures uncomfortable. Higher levels of potentially pathogenic microorganisms are also observed at the sites of decaying agglomerations.
These „islands” of plant origin act like a magnet, attracting other floating particles in the water, including plastic. Scientists believe that collecting and removing these accumulations from water and beaches would have a multiple effect. “We would eliminate not only potentially excess organic matter to reduce eutrophication and harmful algae, but also a certain amount of plastic. We would also reduce the risk of human contact with pathogenic organisms – they can be transported for long distances together with plastic”, notes the scientist of the Marine Research Institute of Klaipeda University, Dr. Arūnas Balčiūnas.
Lithuanian and Latvian forces are concentrated
Similar measures to reduce eutrophication are already emerging in other countries in the Baltic Sea region, such as on German and Estonian beaches. There are considerations in Lithuania to use them in smaller water bodies, but scientists still need to find out whether they would be effective in removing a significant part of plastic waste from the sea.
Researchers from Klaipėda University’s Marine Research Institute will search for answers to their questions together with Klaipėda Science and Technology Park, Daugavpils University Agency „Latvian Institute of Aquatic Ecology” and Environmental Education Foundation in Latvia (FEE Latvia) – four partners have joined forces in the starting project ESMIC (LLI-525 Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising).
Will observe during flowering
In order to offer national, municipal and other organizations effective ways to fight plastic pollution, the first step is to collect as much accurate data as possible about the problem. Scientists plan to take samples in the water and on the shore, as well as to explore part of the Baltic Sea area with drones and satellites. The works planned within the framework of the ESMIC project will accelerate in the summer, when the most intense flowering of water is observed.
According to Dr. A. Balčiūnas, drones or unmanned aircrafts are increasingly used to monitor the environment and various processes – these technologies stand out for their economy and are rapidly improving, opening up more opportunities to collect and systematize relevant information. In addition, for more than a decade, scientists from the port city have been monitoring, evaluating and researching water blooming in Lithuania, and at the same time in the coastal region, using satellite data, which provides an opportunity to assess the situation on a larger scale.
During the ESMIC project, these technologies will be used on the coasts of Lithuania and Latvia in order to capture the accumulations of plant origin, and at the same time – the “hot spots” of the probable plastic pollution.
Presented the exhibition
The information gathered during the project will not only be the object of expert research – in order to grow environmental culture, it will be introduced to the general public. „Experts unanimously highlight that the only long-term way to reduce plastic waste is to recycle more, reuse it, and develop production from biodegradable materials. Various regulatory mechanisms and an advanced business approach alone are not enough – public education is necessary, because the habits of each of us have weight, and nature has memory”, underlined Roma Stubrienė, Director of Klaipėda Science and Technology Park.
Scientists of Klaipeda University spread an important message about plastic pollution not only by consistently conducting various researches, but also in other formats. On November 16 The exhibition “Human Footprint in the Sand” presented in the port city, tells about the consequences that have lasted for centuries, which are often determined by the action that lasts only a moment – a cigarette butt, ice cream paper or currently mandatory disposable face masks.
Positive processes are making their way
„Considering today’s circumstances, the volume of consumption and litter, we understand that the Baltic Sea will not clean up itself – complex measures are necessary for that. Nevertheless, we are observing positive processes – the public and private sectors are taking the initiative to initiate the much-needed changes”, noted Dr. A. Balčiūnas.
Last year, a memorandum was signed in Neringa on reducing the consumption of disposable plastic products. A decision was made in January, 2020 banning the use of disposable plastic products at events at the resort. The call to reduce the use of disposable plastic was heard by a business operating in Neringa. A large part of the resort’s cafes gave up using disposable plastic utensils, tools and straws.
It is noticeable that sustainability and scientific researches in this field are becoming increasingly important for companies in the manufacturing sector – as this is evidenced by the recent „fDi Intelligence evaluation that reached Klaipėda’s FEZ. The rating compilers noted the investments of PET and plastic sector companies in research and new solutions in the areas of chemical recycling, increased use of secondary raw materials and the development of the circular economy, as well as sustainability policies implemented by investors.
More information:
Klaipėda University Marine Research Institute scientist dr. Arūnas Balčiūnas
+370 674 57626 arunas.balciunas@apc.ku.lt
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID” užsakymu vykdomas tyrimas apie Klaipėdos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pasiūlą ir jos atitiktį Klaipėdos miesto prioritetiniams ekonominės veiklos sektoriams pagal KEPS 2030 (Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją).
Šios apklausos rezultatai bus naudojami tyrimo apžvalgoje, kurioje bus teikiamos rekomendacijos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigoms adaptuoti studijų ir mokymo programas prie kintančių darbo rinkos poreikių, parengti modulius ir/ar naujas programas, pagal kurias būtų rengiami paklausūs specialistai jūsų įmonės funkcijoms atlikti bei kurti pridėtinę vertę.
Jei įmonė turi padalinį/ veikia Klaipėdoje, atsakymus pildykite apie Klaipėdos padalinį. Apklausos metu bus užtikrintas respondentų bei jų atstovaujamų įmonių anonimiškumas. Viešinami bus tik apibendrinti apklausos rezultatai.
Klausimyno pildymas turėtų trukti apie 15 min.
Jūsų atsakymų apklausos organizatoriai lauks iki 2020 m. lapkričio 30 d.
Kontaktai pasiteiravimui: Dr. Lina Zenkienė lina.zenkiene@gmail.com, +370 686 57056.
Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia plėsti žinias apie šiandienos ir ateities uostus jungiantis prie jūrinės industrijos tematikai skirto nuotolinio renginio „Innovation Days: Digitalization of Maritime and Ports Sector”. Taip pat pristato aktualiausias tendencijas jūriniame bei laivų statybos sektoriuje atspindinčias ekspertų apžvalgas, parengtas tarptautinio projekto ECOPRODIGI rėmuose.
Lapkričio 25 d. organizuojamo renginio „Innnovation Days: Digitalization of Maritime and Ports Sector” metu savo pranešimais su auditorija dalinsis Gdynės uosto, Gdansko technologijų universiteto, Valensijos uosto fondo, kitų organizacijų iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos atstovai.
Išsami programa ir registracija: http://motusfoundation.com/innovation-days-2020/
Prisijungimo nuoroda užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta lapkričio 24 d.
Neturint galimybės stebėti tiesioginės renginio transliacijos, renginio įrašą vėliau bus galima rasti projekto Connect2SmallPorts internetinėje svetainėje.
Taip pat pristatome dar vieną galimybę ir patogų formatą norintiems gilinti žinias apie šiandienos ir ateities jūrinę industriją – tarptautinio projekto ECOPRODIGI konsorciumo nariai parengė dvi aktualias apžvalgas, kuriose nagrinėjama jūrinio sektoriaus situacija ir perspektyvos bei laivų statybos sektoriuje vykstantys skaitmenizacijos procesai:
- Maritime in the 21st Century: The state of play, a brief history, a roadmap, and scenarios
- Road to Shipyard 4.0: The state of play, a brief history of maritime developments, and a future roadmap
Šiuos dokumentus papildančius infografikus ir vizualizacijas parsisiuntimui rasite čia
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) primena, jog, atsižvelgiant į valstybės finansinės pagalbos priemonių įgyvendinimą nustatančius teisės aktų reikalavimus, iki š.m. gruodžio 31 d. galiojančiomis priemonėmis norinčios pasinaudoti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės ir verslininkai paraiškas turėtų pateikti iki numatyto termino.
Paraiškų dėl 100 proc. palūkanų kompensacijų, kai yra pasirašyti paskolų grąžinimo atidėjimo susitarimai tarp paskolos gavėjų ir finansų įstaigų, laukiama iki lapkričio 30 d., kreiptis dėl dalinių patalpų nuomos kompensacijų galima iki gruodžio 1 d., o finansų tarpininkų su INVEGOS portfeline garantija (priemonė „Portfelinės garantijos paskoloms 2“) išduodamos paskolos į garantuotą portfelį turi būti įtrauktos ne vėliau kaip gruodžio 31 d.
„Prasidėjus antrajam karantinui, papildomo finansavimo ieškantis verslas vis dar turi galimybių pasinaudoti pirmosios pandemijos bangos ekonominiams padariniams švelninti skirtomis priemonėmis, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Nuolat stebime tiek pateiktų paraiškų, tiek konkrečios priemonės lėšų panaudojimo apimtis. Finansinių rezervų šioms priemonėms iki metų galo dar yra.“
K. Motiejūnas pabrėžia, jog, jeigu taip nutiktų, iki gruodžio 31 d. galiojančių priemonių nepanaudotos lėšos bus peržiūrimos ir perskirstomos kitoms verslui aktualioms priemonėms. Taip pat tikimasi, kad Vyriausybei patvirtinus antrojo karantino pagalbos priemonių paketą, INVEGA galės pasiūlyti naujų papildomo finansavimo šaltinių smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams.
Esminės priemonių sąlygos ir terminai
INVEGA primena, kad pasinaudoti 100 proc. valstybės finansuojamomis palūkanų kompensacijomis gali smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, kuriems finansų įstaigos atidėjo paskolų grąžinimą ar lizingo mokėjimą 2020 m. kovo 16 d. ar vėliau. Dėl kompensacijų ketinantys kreiptis verslininkai paraiškas turi pateikti iki š.m. lapkričio 30 d., dotacijos sutartys pasirašomos iki gruodžio 31 d., o palūkanų kompensacijos išmokamos už ne vėliau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėtas palūkanas.
Dalinės patalpų nuomos kompensacijos teikiamos toms įmonėms ir verslininkams, kurių veikla, įskaitant ir nepagrindinę veiklą, pirmojo karantino metu buvo uždrausta ar ribojama, ir kuriems nuomotojas taikė ne mažesnę nei 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą, o pati nuomos sutartis pasirašyta ne vėliau nei š.m. kovo 16 d. Valstybės lėšomis gali būti kompensuojama 50 proc. nuo 2020 m. vasario mėn. nuomininkui pritaikyto nuomos mokesčio dydžio, o kompensuojamas nuomos laikotarpis – nuo š.m. kovo iki rugpjūčio 31 d. Paraiškas dėl šių kompensacijų galima teikti iki gruodžio 1 d., kompensacijos bus išmokamos iki gruodžio 31 d.
2019 m. sėkmingai veikę, tačiau dėl pandemijos nuosmukį patyrę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, taip pat ir didelės įmonės iki metų pabaigos dar gali pasinaudoti priemone „Portfelinės garantijos paskoloms 2“. Šiomis garantijomis INVEGA finansų įstaigai užtikrina 80 proc. paskolos ar lizingo sandorio grąžinimą. Pažymėtina, kad į portfelį gali būti įtraukiamos anksčiau negarantuotos paskolos, kurių gavėjams prailginti grąžinimo terminai ar taikomas paskolų įmokų atidėjimas. Taip pat į portfelius traukiamos ir naujos, dabar išduodamos apyvartinės paskolos, skirtos įmonių likvidumui palaikyti. Maksimalus paskolos dydis priklauso nuo įmonės darbuotojams per 2019 metus priskaitytų atlyginimų sumos, įmonės apyvartos, investicinių ir kitų įsipareigojimų, o maksimali suma negali viršyti 5 mln. eurų. Paskolos gali būti įtraukiamos į garantuotą portfelį ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
„Tas įmones, kurioms, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, reikalinga valstybės pagalba, kviečiu apsvarstyti galimus papildomo finansavimo šaltinius, teikiamus per minėtąsias priemones ir, prireikus, jais pasinaudoti. Siekdami užtikrinti pagalbos verslui tęstinumą, esame pasiruošę bendradarbiauti su Vyriausybe bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl naujų priemonių kūrimo. Dėsime visas pastangas, kad kartu užtikrintume efektyvius pagalbos mechanizmus“, – sako K. Motiejūnas.
Dalinio patalpų nuomos mokesčio, palūkanų kompensacijų bei portfelinių garantijų paskoloms 2 priemonių terminus apibrėžia patvirtinti teisės aktai.
APIE INVEGĄ
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – LR Vyriausybės įkurta nacionalinė plėtros įstaiga, skirta padėti verslo atstovams gauti reikiamą finansavimą. Institucijos misija yra skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą: jos suteikiamos garantijos padeda išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą, administruojamos lengvatinės paskolos, visuotinės dotacijos bei rizikos kapitalo priemonės palengvina priėjimą prie finansavimo šaltinių.
Besidomintieji akvakultūros sektoriumi ar vykdantys su juo susijusias veiklas verslo ir kitų organizacijų atstovai, mokslininkai bei studentai lapkričio 17 d. kviečiami dalyvauti vebinare „Inovatyvios technologijos akvakultūroje”. Tarptautinio projekto „Blue Platform” rėmuose renginį organizuoja Gdansko universitetas bei „SUBMARINER Network“ platforma, kuriai priklauso ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Turint omenyje itin spartų augimą bei didelį darbo vietų kūrimo potencialą, akvakultūra vertinama kaip vienas perspektyviausių jūrinės ekonomikos sektorių Baltijos jūros regione. Antrojo „Blue Platform“ vebinaro metu bus siekiama pristatyti aktualiausias tendencijas akvakultūros sektoriuje ir suteikti postūmį naujų inovatyvių technologijų kūrimui bei plėtrai. Didžiausias dėmesys renginio metu bus skiriamas recirkuliacinėms akvakultūros sistemoms (RAS), dumbliams ir akvaponikai.
Renginį sudarys trys tematinės sesijos:
- Inovatyvios technologijos akvakultūroje. Baltijos jūros regiono šalių pavyzdžiai
- Projekto InnoAquaTech produktai, RAS ir akvaponijos plėtrūs galimybės Baltijos jūros regione
- Gerosios praktikos, iššūkiai ir veiksmų eiga siiekiant įgalinti inovatyvios akvakultūros plėtrą regione
Susipažinkite su RENGINIO PROGRAMA
Renginio kalba – anglų.
Renginio laikas: lapkričio 17 d., antradienis, 10 val. (9:00 CET laiku).
Daugiau informacijos bei registracija: https://www.submariner-network.eu/events/406-blue-platform-workshop-innovative-technologies-in-aquaculture-2-1
Pasaulį uždariusi pandemija suteikė postūmį iš naujo įvertinti tai, ką mums duoda gamta. Pripažinkime – daugelis mūsų dabar „pravėdinti galvos“ prie jūros keliauja dažniau nei iki šiol. Kokius ženklus randame savo paplūdimiuose? Tikrai ne visada tai romantiški meilės laiškai ant smėlio…
- 100 m atkarpoje – apie 167 vnt. šiukšlių
- iš viso šio „gėrio“ 83 % sudaro dirbtinių polimerinių medžiagų objektai
- 4 m2 vidutiniškai rastume po 1 nuorūką
Susirūpinti verčianti statistika, tačiau mes – ne kas kitas – galime būti tie, kurie ją pakreips pozityvia linkme. Auginti savo aplinkosauginį sąmoningumą kviečia lapkričio 16 d. Klaipėdoje atidaroma paroda, kurią parengė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai, nuo 2012 m. aktyviai stebintys Baltijos jūrą teršiančias šiukšles ir prisidedantys prie naujų tyrimų metodų kūrimo – tam taip pat pasitarnaus neseniai startavęs projektas #ESMIC, kuriame dalyvauja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, o taip pat partneriai iš Latvijos.
1869 m. amerikiečių mokslininkui John Wesley Hyatt užpatentavus pirmąjį pramoninį plastiką, nebuvo galima net įsivaizduoti išaugusio šių dienų plastiko panaudojimo masto ir su tuo kilusių grėsmių. Jau po šimtmečio, 7-ame praeito amžiaus dešimtmetyje, pasaulio jūras ir jūrose gyvenančius organizmus tiriantys mokslininkai ėmė skelbti apie aptinkamus plastiko objektus. Prabėgus dar pusei amžiaus, plastiko gaminiai jūrinėje aplinkoje tapo nuolatiniu stebėjimo objektu ir vienu iš kriterijų, kurių kiekis ir savybės apibrėžia gerą aplinkos būklę.
Dirbtinių polimerinių medžiagų gamyba pasaulyje muša visų laikų rekordus. Kasmet yra pagaminama daugiau nei 350 mln. tonų plastiko gaminių (Pastics Europe, 2019). Mokslinių tyrimų metu apskaičiuota, kad kasmet į pasaulio vandenynus patenka daugiau nei ~8 mln. Tonų plastiko (Allyson Shaw, 2019). Dalis neišvengiamai pasiekia ir Baltijos jūrą bei Lietuvos pakrantę.
PAKRANTĖS SMĖLIS
Lietuvoje Baltijos jūros krantas driekiasi 90,6 km. Visi Lietuvos jūriniai krantai sudaryti iš purių nuosėdų: įvairiagrūdžio smėlio, žvirgždo, gargždo, paskirose vietose – moreninio priemolio. Didžioji šių nešmenų dalis atkeliavo iš ardomų Sambijos pusiasalio krantų ir priekrantės dugno (Žaromskis R. ir Gulbinskas S., 2018). Šiandien Lietuvos Baltijos jūros paplūdimių smėlyje yra aptinkami nauji objektai – jūrinę aplinką teršiančios šiukšlės. Dirbtinės polimerinės medžiagos (plastikai) tapo neatsiejama dalimi ne tik mūsų buities ar pramonės, bet ir gamtinės aplinkos.
MIKROPLASTIKAS
Mikroplastikui priskiriami objektai, kurie yra mažesni nei 5 mm dydžio. Pagal kilmę mikroplastikas gali būti pirminis, tai yra specialiai pagamintas. Toks mikroplastikas plačiai naudojamas kosmetikos gaminiuose. Mikroplastiko dalelių galite aptikti makiažo priemonėse, kremuose nuo saulės, nagų lakuose, plaukų dažuose, įvairiose asmens higienos priežiūros priemonėse, kurios skirtos šveitimui (pvz., dantų pastos, veido valymo priemonės) ir prausimuisi. Kosmetikoje naudojamos mikrodalelės dažniausiai gaminamos iš polietileno (PE), polipropileno (PP), polietilenotereftalato (PET), polimetilmetakrilato (PMMA) ir nailono.
Antrinis mikroplastikas susidaro, kai dėl aplinkos veiksnių (saulės ultravioletinės šviesos, temperatūros ir kt.) ar mechaninio poveikio didesni objektai suyra ir tampa vis mažesni. Puikus to pavyzdys – skalbimo mašina ir tekstilės nusitrynimas. Būtent mikroplaušas (nailono ar poliesterio siūleliai) sudarė apie 90 % 2019 m. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje aptikto mikroplastiko.
MEZOŠIUKŠLĖS
Tai tokia jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių kategorija, kurią daugiausiai sudaro didesnių šiukšlių fragmentai. Šio tipo šiukšlės būna 5–25 mm dydžio. Vienas iš akivaizdžiausių to pavyzdys yra cigaretės nuorūka. Nuo 2012 m. Klaipėdos universiteto mokslininkams stebint Lietuvos Baltijos pajūrio užterštumą šiukšlėmis, nustatyta, kad apie 41 % visų aptinkamų šiukšlių buvo būtent plastiko fragmentai.
Cigarečių nuorūkos sudarė apie 13% visų randamų šiukšlių. Daugiausiai jų buvo aptinkama žmonių labiausiai pamėgtuose paplūdimiuose – Melnragėje ir Palangoje (vidutiniškai po 1 nuorūką per 4 m2)
MAKROŠIUKŠLĖS
Makrošiukšlės – didesni nei 2,5 cm objektai, teršiantys jūrinę aplinką. Lietuvos pakrantėje, 100 m atkarpoje vidutiniškai buvo stebima 167 vnt. šiukšlių. Iš jų, 83 %, dominavo dirbtinių polimerinių medžiagų objektai. Vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai, tokie kaip puodelis, maišelis, maisto pakuotė, nuorūka, kt., sudarė 42 % visų aptiktų objektų. Jūrinėje aplinkoje esančios plastiko gaminių šiukšlės mažina ne tik estetinį Lietuvos Baltijos jūros pakrantės potencialą, tačiau taip pat kelia grėsmę Baltijos jūros gyvūnijai. Toksinės cheminės medžiagos, tokios kaip ftalatai ar bisfenolis A, dažnai būna naudojamos gaminant plastikus. Šiukšlė, patekusi į jūrinę aplinką, ne tik gali tapti spąstais jūriniam organizmui, tačiau taip pat ir nuodais.
Projektas ESMIC iš dalies yra finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos (www.latlit.eu).
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) toliau skatina verslą ir mokslą pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Pratęstas ES priemonės „Inopatentas“ kvietimas. Lietuvos išradėjai ir dizaino kūrėjai kviečiami teikti paraiškas bei gauti iki 30 000 Eur finansavimą išradimams patentuoti ar dizainui tarptautiniu mastu registruoti.
„Vystomų produktų ar paslaugų konkurencingumo rinkoje siekiančiam mokslui ir verslui būtina pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Čia į pagalbą ateina MITA ir jos įgyvendinama priemonė „Inopatentas“. Teikiant paraiškas tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, stiprinama intelektinės nuosavybės teisių apsauga tarptautiniu mastu bei skatinamas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinių (MTEPI) veiklų vykdymas“, – teigia MITA vadovas Gintas Kimtys.
Bendradarbiaudami su mokslininkais vis daugiau verslų siekia patentuoti savo išradimus ir idėjas. 2020 metais finansavimas buvo skirtas 77 projektams, kuriuos pateikė mokslo ir studijų institucijos bei įmonės. Viena iš jų – MB „Tvarios inovacijos“, kurianti naujo tipo laikrodžių dirželius. Laikrodžio korpuso laikymo ant riešo konstrukcijai ji naudoja natūralios vilnos veltinio ir polimerinių klijų kombinaciją. Merino vilna pasirinkta siekiant išspręsti įprastos laikrodžių juostos sukeliamas problemas: riešo prakaitavimą, greitą nusidėvėjimą, alergiją. Kvėpuojanti ir termoreguliuojanti medžiaga neleidžia prakaituoti riešui ir padeda nepastebimai išgaruoti drėgmei, tad puikiai tinka ir sportuojantiems. Be to inovatyvūs dirželiai pasižymi ne tik unikaliu dizainu, bet ir tvariu gamybos procesu. Naudodamiesi MITA pagalba kūrėjai šį dizainą siekia užregistruoti norėdami apsiginti nuo potencialių kopijų ir konkurencijos rinkoje.
Kita mažoji bendrija „Rimti ratai“ kuria vieno asmens vairuojamą, itin mobilią ir aplinkos neteršiančią transporto priemonę. Tikimasi, kad saugi ir kompaktiška uždaro kėbulo triratė priemonė padės spręsti transporto spūsčių problemą. Rinkoje naujam išradimui apsaugoti būtinas išradimo patentavimas, tad įgyvendinant projektą teikiama Europos patento paraiška, skirta transporto priemonei ir jos valdymo būdui patentuoti.
Vertinant projektus ypatingas dėmesys skiriamas patentuojamo išradimo ar registruojamo dizaino pagrindu kuriamo gaminio komerciniam potencialui, atsižvelgiama į produkto pritaikomumą rinkoje, jo unikalumą, potencialius vartotojus, produkto vystymo verslo strategiją ir konkurencinę aplinką. Taip pat projektas turi atitikti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetų igyvendinimo programos bent vieno prioriteto įgyvendinimo tematiką.
Pateikti paraiškas galima iki 2021 m. kovo 31 d.
Visus norinčius konsultuotis dėl priemonės „Inopatentas“, kviečiame kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistę Elvyrą Batulevičienę tel. (+370) 604 80638, arba el. p. elvyra.batuleviciene@mita.lt.
Tarptautinis projektas Blue Platform bei jame dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas lapkričio 26 d. kviečia jungtis į online workshopą ir diskutuoti apie mėlynosios ekonomikos situaciją bei perspektyvas Baltijos jūros regiono šalyse. Išankstinė registracija jau prasidėjo!
Renginio dalyviai sieks drauge identifikuoti sėkmės veiksnius, problemas bei iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant atverti mėlynosios ekonomikos potencialą. Šios gairės, tikimasi, taps vertingu atspirties tašku ruošiantis naujiems tarptautiniams projektams.
Renginį organizuoja Latvijos vandens ekologijos institutas.
Renginio pradžia: lapkričio 26 d. 10:00 val. Planuojama trukmė – 2.30 val.
Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 metų sausio 1 dienos tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. Nuo kitų metų pradžios JK nebedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje bei nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais – primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Šalies verslui svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kuo pasibaigs derybų procesas, jau dabar aišku, kad įmonės, norinčios ir toliau dirbti JK rinkoje, privalės prisiderinti prie naujų sertifikavimo ir reglamentavimo taisyklių. Šios taisyklės esmingai neturėtų skirtis nuo tų, kurios galioja ES, tačiau įmonėms reikės sertifikuoti savo gaminius JK rinkoje, pakoreguoti ženklinimus prekių etiketėse, užtikrinti atskirų prekių kategorijoms oficialaus įmonės atstovo buvimą JK rinkoje. Taip pat dėl muitinės ir kitų procedūrų išaugs prekių tiekimo į Jungtinę Karalystę administracinės naštos mastas ir pailgės prekių kontrolės procedūros“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Nuo kitų metų pradžios visos iš ES valstybių narių į JK eksportuojamos prekės turės atitikti šios karalystės nustatytus reikalavimus ir joms bus taikomi numatyti atitikties patikrinimai bei importuojamų prekių kontrolės priemonės.
Eksportuojant prekes į JK rinką teks atlikti papildomas muitinės procedūras, kurių iki tol nereikėjo. Tai pareikalaus ne tik papildomų administracinių resursų, bet ir padidins transportavimo laikotarpį ir pareikalaus papildomų kaštų. Preliminariu ministerijos vertinimu, šie kaštai eksporto sąnaudas gali padidinti 3-5%.
Jeigu nebus susitarta kitaip, įsigalios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) numatyti muitai. JK negalės taikyti didesnių muitų, nei tai leidžia PPO taisyklės. Verslui iššūkių sukels ne tik atsiradę muitai, bet ir produktų sertifikavimo bei ženklinimo reikalavimai (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė vietoj CE ženklinimo nuo 2021 sausio 1 d. įveda UKCA žymėjimą).
Net ir pasiekus susitarimą dėl būsimos ES ir JK partnerystės, šiuo susitarimu nebūtų numatomas abipusio prekių pripažinimo (angl. „mutual recognition of goods“) principas, pagal kurį bet kuris gaminys, teisėtai pagamintas vienoje susitarimo šalyje, gali būti be jokių apribojimų tiekiamas kitos susitarimo šalies rinkai.
Visos iš JK į ES valstybes nares importuojamos prekės, nepatenkančios į ES lygiu suderintą sritį, nuo kitų metų turės atitikti atskirų valstybių reikalavimus ir joms bus taikomi visi teisės aktuose numatyti atitikties patikrinimai bei importuojamų prekių kontrolės priemonės. Prekės, nuo kitų metų pradžios importuojamos iš JK į Lietuvą, bus laikomos importuojamomis iš trečiosios šalies, todėl šiuo aspektu bus svarbus glaudus Lietuvos rinkos priežiūros institucijų ir muitinės bendradarbiavimas.
JK rinkoje dirbančioms įmonėms svarbu domėtis, kokios JK institucijos yra atsakingos už jų eksportuojamų prekių priežiūrą bei jų sertifikavimą JK, ar jau nėra paskelbti naujieji reikalavimai, kokie jie. Šie veiksmai padės sklandžiau pasirengti kitiems pokyčiams, įsivertinti sertifikavimo bei kitus prisitaikymo kaštus.
Verslas gali kreiptis informacijos į Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje komercijos atašė Mantą Zamžicką: mantas.zamzickas@mfa.lt tel. +44 (0) 2075 922 862.
Lapkričio 11 d. organizuotas „Offshore Klaipėda” renginys subūrė tarptautinę auditoriją diskusijai apie Baltijos jūroje iškilsiančio 700 megavatų vėjo jėgainių parko atveriamas galimybes. Į renginį įsitraukė dalyviai iš Lietuvos bei užsienio verslo įmonių, valdžios institucijų, moklso organizacijų.
Savo pranešime energetikos viceministro Rytis Kėvelaitis teigė, kad ruiošiantis ambicingui projektui jau dėliojama ir tolesnė projekto plėtra. Kitame etape būtų instaliuota dar 700 MW galios. Anot jo, bendras vėjo gamybos Baltijos jūroje potencialas siekia beveik 3,4 tūkst. MW. Išsamius viceministro R.Komentaro komentarus apie jūrinės vėjo energetikos vystymo planus bei eigą galite rasti BNS publikuotame pranešime, o taip pat portale DELFI.
Klaipėdoje išvystytą technologinę-gamybinę infrastruktūrą bei sutelktas kompetencijas, kurios būtų vertingos vystant jūrinės vėjo energetikos projektus, dalyviams pristatė AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonė „Vakarų konstrukcijos“, Klaipėdos universiteto mokslinį potencialą – Jūros tyrimų instituto atstovai. Pranešimus skaitė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, tarptautinių Lietuvos jūrinio klasterio partnerių „Emerson“, „Schneider Electric“, atstovai, ekspertai iš tarptautiniu mastu veikiančių kompanijų „Aker Offshore Wind“, „Lautec“, „DNV GL“.
Būtinybė plėtojant jūrinę vėjo energetiką pasitelkti Klaipėdoje veikiančių įmonių potencialą ir specialist kompatencijas ir taip suteikiant reikšmingą postūmį miesto bei region augimui, daugelyje pasisakiusiųjų pranešimų tapo reikšmingu leitmotyvu.
„Turime dėti visas pastangas, kad vėjo jėgainių gamyba, surinkimas būtų čia, Lietuvoje. Šiandieną, kai krovinių apimtys yra ribotos, Klaipėdos uostas turi ieškoti būdų, kaip pritraukti naujų krovinių bei kurti pridėtinę vertę. Tokios veiklos atsiradimas Klaipėdoje – tai ir naujos darbo vietos, generuojamos papildomos pajamos į valstybės biudžetą. Uosto plėtojimo taryba yra įpareigojusi Uosto direkciją rasti plotus, kur būtų galima vystyti vėjo jėgainių surinkimą ar jų komponentų gamybą. Mūsų matymu, uoste yra kelios potencialios teritorijos, kur būtų galima rinkti ar gaminti vėjo jėgaines“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas, vienas iš renginio „Offshore Klaipėda” pranešėjų.
Dėkojame renginio pranešėjams bei aktyviai įsitraukusiai auditorijai! Kviečiame parsisiųsti renginio metu pristatytus pranešimus (nuoroda bus aktyvi iki lapkričio 20 dienos).
Sekite naujienas apie kitus Lietuvos jūrinio klasterio renginius, projektus bei iniciatyvas užsisakę Klaipėdos mokslo ir technologijų parko naujienlaiškį, mūsų Facebook bei Linkedin platformose.
