Lapkričio 19 d. nuotoliniu būdu organizuojamos konferencija “Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event” kvies diskutuoti apie švariųjų technologijų skatinimą Baltijos jūros regione, investicijas į žaliąsias inovacijas, verslo ir mokslo bendradarbiavimą siekiant žaliosios ekonomikos suklestėjimo. Daug dėmesio bus skiriama Baltijos jūros šalyse sukurtoms inovacijoms transporto ir logistikos, energetikos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, bus kalbama apie tvarų išteklių panaudojimą.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija: https://bit.ly/2Hd9JTh
Renginyje
Viena renginio pranešėjų – Bianca Dragomir – AVAESEN klasterio vadovė, Clusters of Change įkūrėja, 2500 klasterių ambasadorė. Bianca pristatys, kaip švariųjų technologijų klasteriai gali padėti ir paskatinti žaliosios ekonomikos pokyčius.
Kitas pranešėjas – Dr. David Hutchinson – Greentech South vadovas ir International Cleantech Network valdybos narys – papasakos kokia yra švariųjų technologijų ateitis ir kokią naudą šios technologijos mums sukurs.
Konferencijos metu taip pat vyks diskusija „Supporting cleantech innovations in the Baltics“, kurioje Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Danijos atstovai pasidalins savo patirtimi ir aptars geriausią „cleantech“ naujovių palaikymo praktiką Baltijos šalyse.
Diskusijos dalyviai:
Laima Kaušpadienė – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovė – kartu diskutuos ir moderuos pokalbį
Erki Ani, Cleantech ForEst (Estija)
Tauno Kekäle, Merinova (Suomija)
James Armour, International Cleantech Network (Danija)
Ši konferencija – tai ir galimybė susipažinti bei rasti sąlyčio taškų tvariais sprendimais suinteresuotiems politikams, Baltijos jūros regiono investuotojams, žaliųjų technologijų startuoliams, tyrėjams ir visiems, kurie neabejingi draugiškų aplinkai technologijų plėtra. Nors konferencijos dalyviai ir žiūrovai bendroje erdvėje nesusitiks, visi registruoti dalyviai bus pakviesti į specialią tinklaveikos platformą.
Plačiau: https://bit.ly/36o9NIy
Tarptautinę konferenciją organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko koordinuojamas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris, Cleantech ForEst (Estija), Merinova Technology Centre (Suomija), CLEAN (Danija). Pagrindinis renginio partneris – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
Kokią vertę kuria tradicinio ir kūrybinio verslo bendradarbiavimas?
Ar sudėtinga, palikus nuošalyje tam tikras išankstines nuostatas, patikėti tokio bendradarbiavimo prasmingumu bei nauda?
Su kokiais iššūkiais susiduriama kuriant tokio pobūžio partnerystes ir vystant bendrus projektus?
Lapkričio 19 d. kviečiame apie visa tai diskutuoti su tais, kurie turi sukaupę nemažai praktinės patirties bei atvirai ja dalinasi!
Įgyvendinant tarptautinį projektą Creative Traditional Companies Cooperation/ CTCC partneriai iš keturių Baltijos jūros regiono šalių telkė tradicines regiono įmones ir kūrybinių industrijų atstovus bei drauge su kūrybiniais brokeriais generavo inovatyvių produktų, paslaugų bei procesų prototipus.
Lapkričio 19 d. online renginio metu norėtume pasidalinti į projektą įsitraukusių mūsų šalies atstovų sėkmės pavyzdžiais, pristatyti tarptautinį kūrybinių brokerių tinklą ir pasidalinti informacija apie organizuojamus nemokamus nuotolinius mokymus.
Renginio laikas: 2020 m. lapkričio 19 d. 10 val.
PROGRAMA
10:00 – 10:10 Įžanginis žodis
Erika Zavackienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir informacijos centras
10:10 – 11:10 CTCC projekte dalyvavusių tradicinių ir kūrybinių įmonių sukurtų prototipų pristatymai:
Pramoginės baržos krantinės prototipas
Tomas Vėlius UAB Popa LT vadovas
Prototipų rezultatų pristatymas
A. Dockevičiūtė, asociacijos Rietavo moterų užimtumo centras pirmininkė
Rūbų atnaujinimas paslaugos prototipas
„Spygliuko siuviniai” ir „MB Spalvota mintis”
Nauji turizmo maršrutai bei paslaugos. GPS mobilios aplikacijos prototipas.
„VšĮ Žemaitijos keliais”
Žali gamtos turizmo sprendimai
Inga Jocė, Miško rojus
Vietos produktai ir aukštos biologinės vertės užkandžiai maistomate.
Kristina Ruikytė
11:10 – 11:30 Kūrybinio sektoriaus patirtys bendradarbiaujant su tradiciniu verslu.
Martynas Lapas, VDA Klaipėdos filialas
11:30 – 12:00 Tvarus verslo konkurencingumas drąsios kūrybos keliu.
Ugnius Savickas, Verslo konsultantas
Registracija: bit.ly/CTCCLietuva
Organizatoriai: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Rietavo turizmo ir verslo informacinis centras, Rietavo moterų užimtumo centras.
Formatas: renginys vyks per ZOOM platformą. Nuoroda bus siunčiama tik užsiregistravusiems dalyviams.
Renginio kalba – lietuvių.
Ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, Klaipėda imasi iniciatyvos plačiai diskusijai apie šio projekto atveriamas galimybes.
Lapkričio 11 d. organizuojamo nuotolinio renginio „Offshore Klaipėda” metu aktualia informacija dalinsis pranešėjai iš Lietuvos bei užsienio.
Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrą įvairiais rakursais apžvelgsiantį renginį „Offshore Klaipėda“ organizuoja šiemet įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris bei jo koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Pritraukiant ekspertus iš šalių, kurios jau turi svarios patirties vystant jūrinės vėjo energetikos projektus, renginio partnerėmis tapo su jūrinės industrijos atstovais glaudžiai bendradarbiaujanti organizacija „Shipping & Offshore Network” Norvegijoje, „Maritime Development Center“ Danijoje bei Danijos ambasada Lietuvoje.
Nuotolinį renginį atidarys energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio pranešimas, iš Lietuvos perspektyvos apžvelgsiantis jūrinės vėjo energetikos rinką ir pateiksiantis išsamesnės informacijos apie planuojamą investuotojo aukcioną. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žingsnius ruošiantis ambicingam projektui pristatys jo vadovas Algis Latakas.
Technologinius pajėgumus ir galimybes vėjo energetikos industrijoje naudojamų konstrukcijų gamyboje bei teikiant techninio aptarnavimo paslaugas apžvelgs AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonė „Vakarų konstrukcijos“, Klaipėdos universiteto mokslinį potencialą – Jūros tyrimų instituto atstovai. Pranešėjų gretose – ir tarptautiniai klasterio partneriai „Emerson“, „Schneider Electric“, besispecializuojantys automatizacijos bei skaitmenizacijos sprendimų srityse.
„Aker Offshore Wind“ pranešimas suteiks žinių apie plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų vystymą Norvegijoje bei kitose pasaulio šalyse. Kompanijų „Lautec“, „DNV GL“ atstovai aptars technologinius vėjo energetikos projektų vystymo aspektus, pasidalins savo praktine patirtimi. Taip pat bus pristatomos ir finansavimo Baltijos jūroje vystomiems projektams galimybės.
Baigiamuosius virtualaus renginio akcentus padės sudėlioti Lietuvos vėjo elektrinių asociacijai vadovaujantis Aistis Radavičius, pakviesiantis Baltijos pakrantėje laukiamus pokyčius apžvelgti iš tarptautinės perspektyvos.
„Pandemijos nulemta situacija padiktavo nuotolinį renginio formatą, tačiau suteikė ir dar daugiau tarptautiškumo – užsiregistravo dalyviai ne tik iš Lietuvos bei Skandinavijos, bet taip pat iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Nyderlandų, netgi JAV ir Liuksemburgo. Tikimės, jog ekspertų pranešimai ne tik atsakys į skirtingų industrijų atstovams aktualius klausimus, bet ir paskatins veikti. Itin svarbu užtikrinti, kad plėtojant jūrinę vėjo energetiką būtų pasitelkiamas vietos įmonių potencialas. Pačiai Klaipėdai ir čia veikiančiam verslui renginys turėtų padėti aiškiau įvertinti savo turimus resursus, kompetencijas bei perspektyvas stovint ant labai reikšmingo projekto vystymo slenksčio“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Nuotolinį „Offshore Klaipėda“ renginį Europoje ir už jos ribų stebės per 150 dalyvių, atstovaujančių skirtingiems verslo sektoriams, o taip pat viešosioms organizacijoms.
Užsiregistruoti dar galima suskubti: bit.ly/OffshoreKlaipeda.
Ar sugebės Klaipėda ir Vakarų Lietuvos verslas pagauti atsiveriančių naujų galimybių gūsį?
Ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei vienas milijardas eurų, Offshore Klaipėda renginys, online formatu vyksiantis lapkričio 11 d., kviečia aptarti tai, kas aktualu įvairių industrijų atstovams, siekiantiems tapti įsibėgėjančių reikšmingų procesų dalimi.
Projektas suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti vėjo jėgainių priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra ir kt. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurtų apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
Offshore Klaipėda organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris bei jo koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bendradarbiaujant su Danijos ir Norvegijos jūriniais klasteriais, turinčiais svarios patirties vystant jūrinės vėjo energetikos projektus.
Kviečiame REGISTRUOTIS ČIA. PROGRAMA (PDF)
Septynis mėnesius rinkę duomenis ir sisteminę gautą informaciją Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslininkai dr. Paulius Rapalis ir dr. Nadežda Lazareva šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pirmąkart viešai pristatė tyrimo „Kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimas bei kilmės nustatymas Klaipėdos mieste“ rezultatus.
Pristatyme dalyvavo ir LR Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas bei Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. Aplinkos apsaugos agentūros iniciatyva, KU mokslininkų metodika buvo pritaikyta ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos, esančios centrinėje miesto dalyje, aplinkos oro tyrimams. Bendro darbo rezultatai žymi dviejų institucijų sėkmingo bendradarbiavimo pradžią.
Proveržis oro taršos tyrimuose
„KU mokslininkų išbandyta ir pristatoma metodika – proveržis, ieškant būdų, kaip spręsti daugumai šiuolaikinių miestų svarbią oro užterštumo kietosiomis dalelėmis problemą. Klaipėdai ji ypač aktuali, nes miestas ir uostas turi sugyventi glaudžioje kaimynystėje ir rasti būdus suderinti vieni kitų interesus. Džiaugiuosi Jūros tyrimo instituto komandos iniciatyva imtis „karštos“ problemos nagrinėjimo ir visoms šia tema vykstančioms diskusijoms suteikti mokslinį pagrindimą. Galbūt tyrimų išvados ne visiems bus malonios, bet, kad sėkmingai spręstume problemas, turime žinoti objektyvią realybę“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Uostamiesčio mokslininkai tyrimui naudojo Lietuvoje naują, bet pažangiose Vakarų Europos bei Azijos šalyse jau taikomą metodiką, leidžiančią efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą, identifikuoti jų sudėtį bei taršos šaltinius, modeliuoti kietųjų dalelių sklaidos tendencijas. Pirminiame tyrimo etape 10-yje miesto vietų buvo išstatyti specialūs kaupikliai, kurie rinko iš oro nusėdančias kietąsias daleles. Medžiagos iš kaupiklių buvo išimtos keturis kartus. Kaskart buvo matuojama jų masė, tiriama sudėtis. Buvo paimti grunto mėginiai. Tyrimo komanda – 4 KU JTI mokslo darbuotojai P. Rapalis, N. Lazareva, S. Suzdalev, R. Taraškevičius – konstatuoja, jog tai efektyvus ir objektyvus būdas taršos dulkėmis problemos sprendimų paieškai.
„Iki šiol buvo pavieniai oro taršos matavimai. Mūsų tyrimas apėmė didelę miesto teritoriją, o gauti duomenys atskleidė, kuriose vietose tarša kietosiomis dalelėmis yra mažesnė, kuriose didesnė, kokia dulkių kilmė – ar tai yra transporto išmetimai, ar tam tikrose vietose vykstančių gamybinių procesų padariniai. Turint tokią analizę jau galima greičiau reaguoti į situaciją ir ją gerinti. Pvz., į vieną ar kitą mikrorajoną nukreipti gatvių plovimo mašinas, intensyvinti želdinių juostas ar ieškoti priemonių, kaip neutralizuoti taršius gamybos procesus“,- tyrimo išvadas komentuoja dr. Paulius Rapalis.
Apie KLASCO teritoriją – tarša geležies dulkėmis
Naujoji metodika, bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos agentūra, buvo pritaikyta ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos, esančios miesto centrinėje dalyje, aplinkos oro kokybei tirti. Bendrovė nuolat sulaukia aplinkinių gyventojų kaltinimų dėl taršos metalo dulkėmis.
Vienos iš didžiausių uosto kompanijų aplinka buvo stebima 6 savaites, 10 kaupiklių buvo išdėstyti trejomis juostomis apie įmonę (250 m, 400 m ir 650 m atstumu) ir rinko iš oro nusėdančias dulkes. Mokslininkų išvada vienareikšmiška: iš bendrovės, atviruoju būdu kraunančios geležies rūdą, sklinda geležies dalelės. „Anomalinius geležies kiekius aptikome ir už 650 metrų pavėjui nuo įmonės teritorijos. Didžiausia aptikta geležies koncentracija bendrame skirtingų kietųjų dalelių kiekyje siekė net 40 proc.“,- sako vienas iš tyrimo autorių dr. P. Rapalis. Mokslininkai sako, negalintys komentuoti, kaip tokie taršos rodikliai atitinka aplinkosauginėms normoms, nes tokių normatyvų esamuoju laiku nėra.
Naujovė aplinkosaugininkams padės efektyviau išaiškinti taršos šaltinius
Spaudos konferencijoje dalyvavę pastarojo tyrimo uostamiestyje partneriai – Aplinkos apsaugos agentūra, remiantis šio tyrimo rezultatais, taip pat atliko oro kokybės vertinimą modeliavimo būdu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, kurio tikslas nustatyti, kaip kietosios dalelės galimai pasiskirsto aplinkos ore. Modeliavimas rodo, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo taršos šaltinio ir siekia nedidelę dalį gyvenamosios teritorijos.
„Analizuojant gerąją užsienio patirtį, drauge su Klaipėdos universitetu ieškojome nestandartinių būdų, kaip spręsti visai Klaipėdai opų taršos klausimą, todėl išbandėme naują tyrimo metodą, kuris dar nebuvo taikomas Lietuvoje, tačiau naudojamas kitose užsienio šalyse. Galime tik pasidžiaugti sėkmingu dviejų institucijų bendradarbiavimo rezultatu – taikant naujus tyrimų metodus įgijome galimybę ženkliai sumažinti taršą ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje. Turint šiuos tyrimų duomenis, dabar galime tobulinti aplinkos vertinimo sistemą, kuri leis žymiai lengviau nustatyti ūkio subjektų daromą poveikį aplinkai“,- teigia Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas.
Aplinkos apsaugos agentūra kreipsis į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl naujų tyrimo metodų taikymo ir taršos šaltinių vertinimo teisinio reglamentavimo. Tyrimo duomenis taip pat planuojama perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris pagal savo kompetenciją galės atlikti vertinimus dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai.
KU inf.
Verslas kviečiamas pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų parama ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimus teikti paraiškas pagal dvi naujas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemones: „COVID-19 MTEP“ ir „COVID-19 produktai LT“.
„Šiomis priemonėmis siekiame paskatinti verslą ieškoti veiksmingų būdų kovoti tiek su COVID-19, tiek sudaryti galimybes greičiau įveikti dėl pandemijos kilusius iššūkius. Verslas galės kurti koronavirusui suvaldyti reikalingus produktus, tokius kaip reagentai, komponentai vakcinoms ar apsauginės priemonės, sertifikuoti naujus produktus ir technologijas, taip pat gaminti kovai su koronavirusu reikalingus produktus. Bus finansuojama net iki 95 proc. projektų vertės, tad raginame verslą aktyviai dalyvauti, kad visi būtumėm atsparesni iššūkiams ateityje“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Priemone „COVID-19 MTEP“ bus remiami su COVID-19 susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) ir (arba) naujų produktų ir technologijų sertifikavimas.
Šiems projektams įgyvendinti numatoma paskirstyti iki 30 mln. eurų. Finansavimo dydis – nuo 40 tūkst. iki 1 mln. eurų. Bus finansuojama iki 80 proc. projekto vertės, o jei mokslinių tyrimų projektas bus finansuojamas daugiau nei vienos valstybės narės arba įgyvendinamas tarpvalstybiniu mastu bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų organizacijomis ar kitomis įmonėmis, finansavimas didėja iki 95 proc.
Priemonė „COVID-19 produktai LT“ skirta investicijoms į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą skatinti. Bus finansuojamas įrangos įsigijimas ir su naujų gamybos įrenginių bandymu susijusios išlaidos, kai jos skirtos vaistinių preparatų (įskaitant vakcinas) ir gydymo priemonių gamybai, medicinos priemonių ir reikmenų gamybai, dezinfekavimo priemonių gamybai, duomenų rinkimo ir tvarkymo priemonių, skirtų kovai su COVID-19, gamybai.
Pagal šią priemonę verslui bus paskirstyta iki 31 mln. eurų. Didžiausia projektui galima skirti suma – 1 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Bus finansuojama iki 80 proc. projekto vertės, o jei investavimas bus užbaigiamas per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos, finansuojama dalis didėja iki 95 proc.
Priemonių „COVID-19 MTEP” ir „COVID-19 produktai LT“ projektų atranka atliekama tęstinės atrankos būdu. Paraiškos pagal šias priemones priimamos iki š. m. lapkričio 27 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt ir http://eimin.lrv.lt.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ketvirtą kartą skelbia idėjų atrankos konkursą „Ieškomas inovatorius!“, skirtą visiems, turintiems idėjų dėl verslo, grindžiamo inovacijomis ir naujausiomis technologijomis, kūrimo! Perspektyviausi dalyviai turės galimybę įsteigti technologines įmones ir gauti MITA projekto „InoSpurtas“ ekspertų paslaugas, užtikrinančias spartesnį produktų patekimą į rinką.
„Konkurso dėka sėkmingai įsteigtos jau 47 technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus, todėl skatiname visus, turinčius idėjų, nepraleisti šios progos – tai puiki galimybė sukurti visiškai naują arba iš esmės patobulinti jau esamą produktą, sprendžiantį visuomenės, mokslo ar verslo problemas ir taip gerinantį mūsų kasdienybę“,- teigia MITA vadovas Gintas Kimtys.
Idėjų skaičius neribojamas
Konkursas orientuojasi į tris tikslines grupes: jaunus žmones su inovatyviomis idėjomis ir pradedančius ar pažengusius startuolius, mokslininkus, siekiančius komercializuoti išradimus ir inovacijas, bei smulkųjį ar vidutinį verslą, kuriam būtų aktualu plėtoti technologijas.
Paraiškų skaičius neribotas, tad jų galima pateikti tiek, kiek dalyvis turi idėjų, kviečiami dalyvauti visi, kurie turi įdomių verslo sumanymų, kurių iki šiol nedrįso realizuoti. Paraiškas galima pateikti ČIA iki 2020 m. gruodžio 15 d. Pateiktas idėjas vertins ne mažiau kaip 3 kompetentingi ekspertai pagal šiuos kriterijus: idėjos inovatyvumą ir išskirtinumą, jos galimą naują pritaikymą; mokslinių rezultatų naudojimą; vartotojų poreikių tenkinimą; naujų vartotojų, rinkų sukūrimą; technologijos konkurencinį pranašumą; produkto gamybos kaštų racionalumą; finansinį pagrindimą; galimybę patentuoti ar registruoti produkto dizainą. Teikiamos idėjos turi atitikti Sumanios specializacijos teminius prioritetus.
Galimybės perspektyviausiems dalyviams
Atrinktų idėjų autoriai galės įsteigti įmonę, kuri gaus MITA projekto „InoSpurtas“ konsultacines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pradedantieji verslininkai neišvengiamai daro klaidų, penkiems perspektyviausiems bus priskirti patyrę verslo konsultantai, kurie profesionalių konsultacijų dėka šių klaidų kiekį sumažins bei užtikrins spartesnį naujo produkto patekimą į rinką. Startuoliai turės galimybę prisistatyti MITA renginių metu, dalyvauti organizuojamose parodose. Tuo pat metu startuoliai galės pasinaudoti ir kitomis MITA inovacijų paramos priemonėmis bei gauti finansavimą inovatyvioms idėjoms įgyvendinti.
Startuoliams suteikiamos konsultacijos apie verslo plano parengimą, technologijos vystymo, rinkodaros, intelektinės nuosavybės valdymo klausimais. Paskirti mentoriai atliks finansavimo šaltinių, partnerių ir investuotojų paiešką, padės išbandyti sukurtus sprendimus ir patikrinti praktinį jų veikimą.
Kasmetiniame „Financial Times“ grupės tiesioginių užsienio investicijų leidinio „fDi Intelligence“ pasaulio laisvųjų zonų reitinge Klaipėdos LEZ gavo specialų apdovanojimą už teritorijoje veikiančių kompanijų ir LEZ valdymo bendrovės sprendimus tvarumo srityje. Tai pirmas toks apdovanojimas Lietuvoje.
Klaipėdos LEZ šių metų „Free Zones of the Year“ reitinge gavo specialų apdovanojimą (angl. Bespoke award) už įgyvendintus tvarų verslą lemiančius sprendimus bei jų skatinimą.
Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį į Klaipėdos LEZ veikiančių PET ir plastikų sektoriaus įmonių „NEO GROUP“, „Retal Baltic Films“ ar „Orion Global PET“ investicijas į tyrimus bei naujus sprendimus cheminio perdirbimo, didesnio antrinių žaliavų panaudojimo ir žiedinės ekonomikos vystymo srityse, taip pat „Be-Ge Baltic“, „Espersen Lietuva“ ir kitų investuotojų tvarumo politikas. Prie „fDi Intelligence“ įvertinimo taip pat prisidėjo vienkartinių indų gamintojos „Pack Klaipėda“ kuriami nauji tvarūs produktai, lietuviško elektrinio autobuso „Dancer“ mažinama įtaka aplinkai ir korpusams naudojamos perdirbtos medžiagos bei kitos Klaipėdos LEZ įmonių iniciatyvos.
Reitingo rengėjai taip pat įvertino Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto, „Klaipėda ID“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei kitų privačių ir viešojo sektoriaus partnerių kartu įgyvendinamą „mėlynosios ekonomikos“ strategiją, didelę dalį kurios sudaro švariųjų bei tvariųjų technologijų vystymas ir skatinimas.
Aktualu investuotojams ir mokslui
Klaipedos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad tvarumas tampa vis svarbesniu klausimu ne tik gyventojams ir vartotojams, bet ir patiems investuotojams. Pasak jo, LEZ jau veikiančios kompanijos pastaraisiais metais pastebimai didino investicijas į mokslinius tyrimus tvarumo srityje, energetinį efektyvumą, edukaciją ar mažesnę įtaką aplinkai paliekančius procesus, o potencialūs investuotojai domisi teritorijos tvarumu.
„Nors didelę dalį šio apdovanojimo Klaipėdos LEZ padėjo pelnyti tvari investuotojų veikla, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė pastaraisiais metais taip pat didino teritorijos tvarumą plėsdama viešojo transporto ar dviračių infrastruktūrą, vystydama IT, teritorijos želdinimo ir kitus sprendimus bei edukacines iniciatyvas. Artimiausiais metais darbus tęsime ir planuojame projektus oro taršos ir eismo srautų stebėsenos, išmaniųjų vandens skaitiklių, teritorijos apšvietimo modernizavimo, daiktų interneto ir kitose srityse, prisidėsiančiose prie tvaresnės, darnesnės, aplinkai ir gyventojams draugiškesnės mūsų veiklos“, – sako E. Kiudulas.
Gediminas Koryzna, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius tvirtina, kad tvari veikla yra pačioms įmonėms itin aktuali tendencija, todėl Klaipėdos LEZ pelnytas apdovanojimas tvarumo srityje prisidės prie investicinio uostamiesčio patrauklumo.
„Be įmonėse ir teritorijoje įgyvendinamų tvariųjų sprendimų, Klaipėdos LEZ vaidina svarbų vaidmenį kuriant tvarias ekosistemas kartu su vietos universitetais, tiekėjais bei partneriais. To pagrindu kuriasi regioniniai kompetencijų centrai, kurie stiprina Klaipėdos regiono poziciją ir kurie ženkliai prisideda prie naujų investuotojų pritraukimo“, – teigia G. Koryzna.
O Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas teigia, kad ieškant sprendimų tvaresnei veiklai ir ateities ekonomikai, aukštojo mokslo ir verslo ryšys yra vienas svarbiausių dėmenų, o mokslo žmones motyvuoja tai, kad jų idėjos randa atgarsį versle bei teikia naudą bendruomenei.
„Klaipėdos LEZ yra vienas iš stipriausių Klaipėdos universiteto partnerių, aktyviai ieškančių atsakymų į šio laikmečio iššūkius moksle. Geriausias produktyvaus ir aplinką tausojančio bendradarbiavimo rezultatas – elektrinis „Dancer“ autobusas: jo idėja gimė Universitete, o autobusas jau išriedėjo iš LEZ teritorijos. Galime tik pasveikinti partnerius – Klaipėdos LEZ valdymo bendrovę – pelnius garbingą apdovanojimą ir palinkėti ateity taip pat nuosekliai laikytis pažangos kurso“, – sako A. Razbadauskas.
Reitingo sudarytojai Klaipėdos LEZ šiemet taip pat apdovanojo už pasiekimus vietinio transporto srityje, tam įtakos turėjo nauji ir po visą uostamiestį išplėtoti į LEZ teritoriją vykstančių Klaipėdos miesto autobusų maršrutai, taip pat nuolat tobulinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra.
„fDi Intelligence“ sudaromas „Free Zones of the Year“ reitingas yra vienas reikšmingiausių pasaulyje laisvųjų zonų įvertinimas. Anksčiau Klaipėdos LEZ šiame reitinge buvo įvertinta už sprendimus greitai veiklos pradžiai, investuotojų plėtrą, reikšmę vietinei bei nacionalinei ekonomikai ir kt.
Daugiau apie Klaipėdos LEZ ir čia veikiančių įmonių tvarumo projektus galite rasti adresu http://fez.lt/tvarumas
Apie Klaipėdos LEZ
Klaipėdos LEZ yra ilgiausiai veikianti ir pirmaujanti laisvoji zona Lietuvoje. 412 ha teritorijoje veikia daugiau kaip 39 investuotojo statusą turinčių kompanijų, kurių bendra apyvarta 2019- aisiais sudarė 1,2 mlrd. EUR, o eksportas – beveik 550 mln. EUR, šie rodikliai yra artimi 3% visos Lietuvos BVP ir eksporto.
Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios zonoje investuota 643 mln. EUR, didžioji šios sumos dalis yra tiesioginės užsienio investicijos. Teritorijoje iš viso dirba per 100 įmonių ir beveik 6000 darbuotojų. Klaipėdos LEZ investuotojai daugiausia specializuojasi PET, elektrinio transporto bei komponentų, maisto pramonės, pramoninių įrenginių ir kitose srityse. Dalis Klaipėdos LEZ įmonių vykdo ne tik gamybinę, bet ir intensyvią mokslinę, tiriamąją bei inovacinę veiklą.
LNK eteryje startavo naujas verslo finansavimo realybės projektas „Sėkmės tandemas“. Žiūrovams jis pristato rizikos ir privataus kapitalo fondų investuotojų bei įvairių verslų bendradarbiavimo užkulisius ir susipažindina, kokie yra pirmieji žingsniai link sėkmingo investicijų pritraukimo ir verslo auginimo.
„Projekte pasakosime, kas yra investavimas ir rizikos kapitalo fondai, kaip jie veikia, į kokį verslą ir kurioje stadijoje kuris investuoja. Juolab kad šioje ekosistemoje dalyvauja ir valstybė, investuodama ir savo, ir ES struktūrinių fondų lėšas. Tikimės, kad konkrečiais pavyzdžiais padėsime tiek verslui, tiek investuotojams geriau suprasti ir surasti vieniems kitus“, – sakė projekto vedėja Daiva Žeimytė–Bilienė.
Televizijos projekto dalyviai – įvairių rizikos ir privataus kapitalo fondų atstovai bei verslo steigėjai. Vieni ieškos lėšų savo verslo idėjoms, kiti ieškos, į ką galima būtų investuoti. Projekto laidose matysime pačių investuotojų atrinktus verslus, kurie galėtų būti verti investicijų išsikeltiems tikslams įgyvendinti. Čia jie ne tik turės galimybę bendradarbiauti bei mokytis iš patyrusių investuotojų, bet ir pritrauks fondų investicijas.
Projekto metu bus siekiama atskleisti investavimo procesą ir svarbą tiek verslui, tiek investuotojams. Svarbu ne tik idėja ar verslą kuriantys žmonės, bet ir tai, kad tinkamos investicijos pasiektų tinkamus verslininkus tinkamu metu. Skirtingi rizikos ir privataus kapitalo fondai investuoja į verslus nevienoduose jų vystymosi etapuose, bet visus juos vienija noras investavus pinigus, laiką ir patirtį, vėliau gauti grąžą.
„Pinigų Lietuvoje, kapitalo, dabar yra nemažai. Ir talentingų žmonių su geromis idėjomis yra nemažai. Bet procesas vieniems kitus surasti, pasikalbėti, nebūtinai būna efektyvus“, – atskleidė „Iron Wolf Capital“ vienas įkūrėjų Viktoras Jucikas.
Neretai vienu svarbiausių aspektų rizikos ir privataus kapitalo fondo investuotojams, renkantis verslus, tampa jų kryptis ir inovacijos. „Rizikos kapitalas yra ir inovacijų šaltinis. Rizikos kapitalas reiškia, kad šie žmonės ir šie fondai yra pasiruošę smarkiai rizikuoti, nes kas yra inovacija? Inovacija – labai daug nesėkmių ir viena didelė sėkmė“, – sakė laidos dalyvis, „Verslo angelų fondo II“ vadovaujantysis partneris Arvydas Strumskis.
Svarbiausia investuotojams – ne tik idėja, bet ir verslininko ar jo komandos gebėjimai ją įgyvendinti. „Pagrindinis kriterijus: žmonės, kurie stovi už idėjos. Mums labai svarbu, kad jie išmanytų rinką, kuriai kuria. Studentų, į kuriuos būtume investavę, matyt, nėra. Orientuojamės į žmones, kurie turi septynis ir daugiau metų patirties industrijoje, kurioje jie nori kurti naujoves. Tada suprantame, kas yra jų klientas, kaip jie jį planuoja pasiekti“, – atrankos kriterijus atskleidė rizikos kapitalo fondo „70V“ partneris Gytenis Galkis.
Laidą „Sėkmės tandemas“, vedamą Daivos Žeimytės–Bilienės, žiūrovai matys kiekvieną šeštadienį 10 val. per LNK televiziją, o jos pakartojimą kiekvieną sekmadienį 9:30 ir 16:00 per INFO TV.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva 124-iems Lietuvos pramonės skaitmeninimo projektams skiriamas 53 mln. eurų finansavimas. Pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ šalies pramonės įmonės galės efektyviau įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo poreikį ir pagal technologinio audito rekomendacijas diegti įrangą, kuri didintų darbo našumą.
„Lietuvos pramonės bendrovės puikiai supranta skaitmeninimo būtinybę ir teikiamą naudą: galimybę ne tik optimizuoti technologinius procesus, bet ir kurti inovatyvesnę, paklausesnę ir konkurencingesnę produkciją. Tai rodo gautų paraiškų pagal ES investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ gausa ir kokybė. Atsižvelgdama į šios priemonės populiarumą ir gautų paraiškų skaičių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė ženkliai padidinti finansavimo sumą. Tikimės, kad tai dar labiau paspartins Lietuvos pramonės skaitmeninę transformaciją“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Tiek labai mažų ir mažų, tiek vidutinių įmonių prašomas finansavimas ženkliai viršijo priemonės kvietimuose nurodytą 15,35 mln. eurų sumą. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija papildomai skyrė šioms Lietuvos pramonės įmonėms daugiau kaip 38 mln. eurų.
Pagal ES investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ 26,71 mln. eurų finansavimas skirtas 80-čiai labai mažų ir mažų įmonių projektų įgyvendinti ir 26,22 mln. eurų finansavimas 44-iems vidutinių įmonių projektams.
Pagal šią priemonę Lietuvos pramonės įmonės planuoja diegti įvairias skaitmenines technologijas: įmonių išteklių valdymo sistemas, robotikos technologijas, operatyvaus gamybos valdymo sistemas, išmaniuosius sensorius, valdiklius ir vykdiklius. Pramonės įmonės taip pat plėtos 3D spausdinimą, diegs debesiją, informacinius komutavimo tinklus, daiktų interneto sistemas, dirbtinio intelekto sprendimus.
Be to, pramonės įmonės planuoja diegti su skaitmenine technologija susijusius sprendimus: skaitmeninės inžinerijos, vertikalios/horizontaliosios integracijos, sumaniosios priežiūros ir aptarnavimo, skaitmeninius darbo vietų ir kibernetinio saugumo sprendimus.
