Jaunoji karta į šių dienų problemas žvelgia atsakingai ir vis dažniau nori prisidėti prie jų sprendimo. Jie pastebi problemas, susijusias su klimato kaita, dezinformacija internete ir supranta, kad ateityje jiems teks susidurti su jų pasekmėmis. Būtent todėl skaitmeninių įgūdžių ir programavimo mokykla „Turing School” inicijuoja kūrybines dirbtuves — hakatonus — 14-29 m. jaunimui „Startuoliai, keičiantys visuomenę”. Visą Lietuvą apimsiančios iniciatyvos renginys vyks ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parke spalio 2 d. 
 

Nuo rugsėjo mėnesio iniciatyvoje kviečiami dalyvauti jaunuoliai, norintys padėti spręsti savo krašto, regiono, o galbūt net ir globalias problemas. Ši iniciatyva — viena iš projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė” (toliau — „Prisijungusi Lietuva”) veiklų. 

Hakatonų reikšmė verslui ir globalių problemų sprendimui
 

Tobulėjant technologijoms, senų problemų sprendimai taip pat turi tobulėti. Dėl šios priežasties būtent hakatonai tapo idėjų aviliais iššūkiams spręsti. Per pastaruosius metus tokios žaibiškos sprendimų paieškos padėjo atrasti išeičių energetikos, viešojo transporto, finansų sektoriuose, o pastaruoju metu išmanūs sprendimai sutelkti į kovą su COVID-19. Kontaktų sekimo, jų saugumo, viešojo maitinimo įstaigų lankymo sistemos — yra vieni naujausių pavyzdžių. Hakatonuose kilo jų idėjos, o vėlesni darbai lėmė ir pagrindinį tokio renginio tikslą — startuolį, kuris iš tiesų veiktų ir spręstų konkrečią problemą. 
 

„Hakatonai turi unikalią galimybę vienoje vietoje sutelkti daugybę naujų idėjų, kurios kiekvieną dieną paprastai negimsta. Toks formatas sukuria sąlygas koncentruotis į pačią idėją ar problemos sprendimą be jokių išorės trukdžių. Todėl jaunuolius skatinu į supantį pasaulį pažvelgti kitomis — kūrėjo ir inovatoriaus — akimis, atrasti skaudžias vietas ir jas išspręsti”, — sako „Turing School” vadovė Monika Simaškaitė. 

Dalyviams – pasiruošimas ir 30 valandų kūrybinės dirbtuvės
 

Hakatone tikimąsi sulaukti apie 300 dalyvių, kurie savo kelionę į veikiantį ir problemas sprendžiantį startuolį pradės nuo susipažinimo su technologijų pasaulio naujienomis. Organizatoriai jau paruošę informacinius paketus, kuriuose — pagrindinė informacija apie Lietuvos ir pasaulio startuolių naujienas ir tendencijas, sėkmės istorijos bei iššūkiai.
 

Norintieji dalyvauti skatinami suburti motyvuotą ir iš rėmų nebijančią išeiti žmonių komandą. Tiesa, joje nebūtina turėti informacinių technologijų specialisto, tačiau jo dalyvavimas ir indėlis įprastai yra privalumas. Registruotis iniciatoriai kviečia čia.
 

Komandos regioniniuose, 10 valandų trunkančiuose hakatonuose pradės kurti savo startuolį — tikslinti idėją, įgyvendinimą, pritaikomumą realioje situacijoje. Idėjų pristatymai bus vertinami komisijos, kuri atsižvelgs į idėjos originalumą, praktinį pritaikomumą, kūrybiškumą, loginę minčių seką, aiškumą. Geriausi idėjų sumanytojai metų pabaigoje bus kviečiami į nacionalinį, 30 valandų truksiantį hakatoną, kurio pagrindinis tikslas — išrinkti realiai įgyvendinamas ir svarbias regiono ar net globalias problemas sprendžiančias idėjas.

„Nacionaliniame hakatone iš geriausių regioninių komandų bus apdovanotos trys labiausiai  komisiją sužavėjusios. Tikimės, kad tokia iniciatyva suburs jaunus žmones, kurie ir po kūrybinių dirbtuvių bus motyvuoti toliau siekti realaus idėjos įgyvendinimo”, — teigia M. Simaškaitė. 
 

Iki šių metų gruodžio mėnesio hakatonai vyks Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Telšių, Utenos, Panevėžio, Kauno, Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus regionuose. 

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes. 
 

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
 

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Antrąsyk organizuotas hakatonas “Portathon Baltic 2020” rugsėjo 25-27 d. vyko virtualioje platformoje, įtraukdamas dalyvius ne tik iš Lietuvos, bet ir Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Junginių Arabų Emyratų (JAE).

Renginys kvietė burtis akademinį jaunimą, skirtingų industrijų atstovus bei įvairių sferų specialistus generuojant inovatyvius sprendimus, aktualius ne vien Klaipėdai, bet ir kitiems Baltijos jūros regiono uostams.

Konkurencija, kuriai reikšmingą įtaką daro didelė uostų koncentracija, spartėjantys skaitmenizacijos procesai, tampa impulsu ieškoti naujų formų atrakinant inovacijų potencialą ir atrandant talentus, gebančius iš kitokios perspektyvos įvertinti problemas, su kuriomis susiduria verslas. Visuomenės balsas taip pat tampa vis svaresnis, tad ekologinis ir socialinis aspektai taip pat buvo itin aktualūs formuojant „Portathon Baltic 2020“ iššūkius. Šiemet jų buvo aštuoni, net keturis pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„75 proc. visos ES prekybos vyksta per uostus, tad jų vaidmuo Europos ekonomikos kontekste itin svarbus. Uostai yra didžiausių transformacijų, kurių siekia Europa, dalis. Pirmoji, tai Europos žaliasis kursas ir ambicija iki 2050 metų tapti iškastinio kuro nenaudojančiu žemynu. Antroji susijusi su Europos ateitį formuojančia skaitmenizacija, – akcentavo virtualiai hakatoną atidaręs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. – Tikiuosi, jog uostai, kaip tikri multimodaliniai hubai, bus šios skaitmeninės transformacijos priešakyje, o privalumai, kuriuos atvers buvimas išmaniais, peržengs transporto ir logistikos sektorius ir paveiks visą mėlynąją ekonomiką, tūkstančius mažų ir vidutinių įmonių“.

„Portathon Baltic 2020“ iššūkių spektras apėmė skaitmenizacijos logistikos sektoriuje, automatizuotos uostų įrangos, uosto terminalų  skaitmenizacijos, išmanių transporto ekosistemų kryptis, kibernetinio saugumo jūriniame sektoriuje tematiką. Taip pat renginys kvietė siūlyti sprendimus, padedančius mažinti vandens taršą panaudojant jūrų biologinius išteklius ar komponentus.

Dalyvauti renginyje pareiškė norą per 80 technologijų entuziastų iš Lietuvos bei užsienio mokslo institucijų, verslo atstovai, startuoliai. Jauniausiais renginio dalyviais tapo Klaipėdos Baltijos gimnazijos inžinerinių klasių dešimtokai ir vienuoliktokai.
 

48 valandų trukmės lenktynėse su laiku komandoms talkino 14 mentorių iš Vilniaus, Klaipėdos universitetų, „Vilnius Tech“ , Fizinių ir technologijos mokslų centro ir kitų institucijų, ekspertai iš Lenkijos, taip pat Švedijos „Blue Science Park“ ir Blekingės technologijų universiteto. Dalyvius taip pat konsultavo verslo organizacijų – „Schneider Electric“, „Omega Technology“ – atstovai.

Komisijos, kurią sudarė mentoriai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas, sprendimu, stipriausiomis po 12 finalinių pristatymų pripažintos komandos iš Kauno kolegijos, Vokietijos bei JAE.

Lietuviai apdovanoti už sugeneruotą krantinių būklės monitoringo sistemos, pasitelkiant sensorius, sprendimą. Rostoko ir Vismaro universitetų atstovai „Baltic Merchants” komanda – už išsiliejusių teršalų stebėsenos ir utilizavimo sistemoos pasitelkiant dronus sprendimą, Amity universiteto Dubajuje komanda „Dubai2020” – už inovatyvų konteinerių monitoringo sprendimą.

Bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija renginį jau antrąsyk organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos jūrinis klasteris, pajėgos iš didžiausio Lenkijos uostamiesčio: organizacija „Gdansk-Gdynia-Sopot Metropolitan Area“  bei verslo inkubatorius „Starter”. „Portathon Baltic 2020“ taip pat užsitikrino tarptautinių projektų „Smart Up BSR“, „Secmar“, „Connect 2 Small Ports“ ir „Alliance+“ palaikymą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia Lietuvos verslo ir mokslo atstovus dalyvauti Europos kosmoso agentūros (EKA) konkurse, kuriame jie galės įgyvendinti pagal EKA programas parengtus inovatyvius projektus. Tai jau 6-asis EKA bendradarbiaujančių Europos valstybių plano (angl. PECS – Plan for European Cooperating States) kvietimas, kurio biudžetas siekia 1,2 mln. eurų.
 

„Pastaruoju metu Lietuvos, kaip bendradarbiaujančios valstybės narės, įdirbis EKA programose itin sėkmingas. Mūsų pramonės ir mokslo sektoriai ne tik puikiai įsiliejo į šios organizacijos sistemą, bet ir įrodė, kad galime būti patrauklūs ir konkurencingi kosmoso srityje. Tikimės, kad šis – šeštasis PECS konkursas – bus pažymėtas dar geresniais Lietuvos verslo ir mokslo pasiekimais, kurie sėkmingai bus įgyvendinami mums tapus asocijuota EKA nare“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
 

Pagal 6-ąjį kvietimą paraiškos konkursui bus teikiamos per EKA elektroninę paraiškų teikimo sistemą EMITS nuo š. m. spalio 19 d. iki lapkričio 27 d. Šias paraiškas vertins EKA ekspertai, o geriausiai įvertintoms bus skirtas finansavimas. Pagal šį kvietimą teikiami pareiškėjų siūlymai turi atitikti EKA programų temas.
 

Pirmoji tema siejasi su EKA misijoms reikalingos kosminių skrydžių techninės įrangos ir kosmoso antžeminių produktų kūrimu. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti iki 400 tūkst. eurų.
 

Antroji tema – EKA aktualios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos – technologijų demonstravimas ir pramoninių procesų sertifikavimas – skirtos naujiems produktams (technologinei ir programinei įrangai) kurti arba standartinėms technologijoms pakartotinai naudoti. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti iki 250 tūkst. eurų.
 

Trečioji tema – su kosmoso technologijomis susijusios taikmenos, produktai ir paslaugos, kuriami naudojant esamą arba artimiausiu metu planuojamą paleisti kosminę infrastruktūrą. Šios temos vieno projekto finansavimo suma gali siekti iki 150 tūkst. eurų.
 

Ketvirtoji tema – parengiamosios veiklos (galimybių studijos, naudotojų reikalavimai, rinkos tyrimai ir pan.), kurios reikalingos su EKA programomis susijusiam nacionaliniam konkurencingumui didinti. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti iki 100 tūkst. eurų.
 

Penktoji tema – edukacinės veiklos, kuriomis siekiama sukurti naujas universitetinio lygio bakalauro ir magistro mokymų programas apie kosmoso technologijas ir jų praktinį taikymą. Šios temos projektams gali būti skiriama iki 35 tūkst. eurų.
 

Norinčius sužinoti daugiau apie EKA konkursą, raginame dalyvauti MITA organizuojamame EKA 6-ojo kvietimo sąlygų pristatymo seminare, kuris vyks 2020 m. spalio 5 d. 11.00 val. Skype platformoje. Daugiau informacijos: https://mita.lrv.lt/.

Plėtra į Azijos rinką, dėl skirtingų kultūrinių bei verslo įpročių, dažnai gali tapti sunkiu iššūkiu. Teisiniai aspektai kartu su finansiniais ribojimais, ypatingai FinTech srityje, kelią tik apsunkina. 
 

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Accelpoint Accelerator, pagrindiniu programos kuratoriumi, kviečia Lietuvos Fintech startuolius teikti paraiškas dėl dalyvavimo Europos Fintech Hackcelerator 2020 programoje: „Didžiuojamės, kad esame vieni iš 20-ties tarptautinių partnerių ir skatiname Lietuvos Fintech ekosistemos dalyvius pasinaudoti šia išskirtine proga bei toliau garsinti Lietuvos vardą tarptautiniame Fintech kontekste“,- teigia MITA vadovas Gintas Kimtys. Programos tikslas yra palengvinti Europos startuolių plėtrą bei žinomumą Azijos rinkoje, pradedant vienu didžiausiu pasaulyje Fintech srities renginiu – Singapūro Fintech Festivaliu. 
 

Atrinkti startuoliai turės galimybę pristatyti save investuotojams, ekspertams bei korporacijų atstovams Singapūro Fintech Festivalio metu organizuojamoje Pasaulinėje Fintech Hackcelerator parodomoje dienoje (Global Fintech Hackcelerator Demo Day), kuri vyks 2020 metų gruodžio 10 dieną.  
 

Europos regiono laimėtojas bus apdovanotas piniginiu prizu – 20,000 SGD, dalyvaus 12-os savaičių virtualioje mentorystės programoje su ekspertais iš Singapūro, suteikta 6 savaičių prieiga prie APIX inovacijų „smėlio dėžės“, prieiga prie plataus tinklo potencialių klientų ir rizikos kapitalo valdymo bendrovių.
 

Detalesnė informacija.
 

Paraiškos priimamos iki 2020 metų rugsėjo 30 d.

Anonsuojami nauji tarptautinio hakatono „Portathon Baltic 2020“ iššūkiai dalyviams – net keturis šiemet pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tikimasi, kad rugsėjo 25-27 d. susitiksiantys technologijų entuziastai pateiks ne tik verslui aktualių sprendimų, bet ir idėjų, kurios prisidėtų prie aplinkosauginės situacijos gerinimo.
 

„Vieno stipriausių uostų Baltijos jūros regione pozicija įpareigoja, nes norėdami ją išlaikyti nelengvoje konkurencinėje kovoje ir toliau teikti aukščiausios kokybės paslaugas, turime būti itin imlūs inovacijoms. Atviras ir įtraukiantis hakatono formatas suteikia puikią platformą generuoti pažangius sprendimus, tad jau trečius metus esame šios iniciatyvos partnerių gretose“, – kalbėjo Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. 
 

Klaipėda lyderiauja konteinerių perkrovimo srityje tarp Baltijos šalių uostų – suderinti jūrų ir sausumos procesai užtikrina intermodalinio transporto veiklą. Siekiant dar didesnio efektyvumo pasitarnautų inovatyvūs konteinerių stebėsenos skaitmeninės sistemos sprendimai, kurių, kaip tikimasi, pasiūlys hakatono dalyviai.
 

„Portathon Baltic 2020“ iššūkių rikiuotėje – ir geležinkelių vagonų nuskaitymo sistema, kuri padėtų stebėti šių objektų judėjimo pokyčius.
 

Dar vienas iššūkis buvo padiktuotas uosto siekio užtikrinti aukščiausių kokybinių parametrų infrastruktūrą. Per pastarąjį dešimtmetį didžioji dalis įmonės investicijų buvo nukreiptos į krantinių rekonstrukciją ir statybą bei akvatorijos gilinimą. Per artimiausius trejus metus į Klaipėdos uosto infrastruktūros tobulinimą numatyta investuoti apie 349 mln. Eur.
 

Įgyvendinus šiuo metu rengiamą techninį projektą, atsivertų galimybė laivybos kanale pasiekti 17 m gylį – tuomet Klaipėda būtų pasirengusi priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Visgi prieš gilinant kanalą būtina užtikrinti, kad naujiems parametrams būtų pritaikytos ir krantinės, tad skaitmeninės uosto krantinių pokyčių analizės įrankis – itin aktualus.
 

Automatizuota monitoringo vykdymo dronų sistema, kurios sprendimus taip pat galės teikti hakatono komandos, prisidėtų prie oro kokybės ir akvatorijos, o taip pat ir krantinių efektyvesnės stebėsenos.
 

Renginio organizatoriai neslapia, jog kiekvienas šių iššūkių yra „kietas riešutėlis“, tačiau komandos nestokos pagalbos. Technologinius sprendimus padėsiančių generuoti ekspertų gretose jau yra 10 mokslo ir verslo organizacijų atstovų, kurie talkins dalyviams virtualiai arba atvyks į Klaipėdos mokslo ir technologijų parką.

Dalis užsiregistravusių mentorių – kompanijos „Schneider Electric“, „Omega Technology“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos inovacijų centro atstovai – jau talkino praėjusių metų hakatono dalyviams. Organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet naujos jėgos bagažą atsineš naujai prisijungę mentoriai iš Vilniaus universiteto, „Vilnius Tech“, Fizinių ir technologijos mokslų centro, „Starter“ inkubatoriaus Gdanske.
 

Tiek dalyvių, tiek mentorių registracija dar tebevyksta. Įdomiausius sprendimus, padedančius įveikti verslui, uostams ir uostamiesčiams aktualias problemas sugeneruosiančių komandų lauks prizai. Pernai jų fondas siekė 4 tūkst. Eur.

Svarbi informacija dėl paraiškų teikimo #BlueGrowthLeadersAcademy programai! Sutrikus KU internetinės svetainės veiklai, prašome pildyti Google registracijos formą, pateikiant savo duomenis ir prisegant motyvacinį laišką.

Prašome šią formą užpildyti ir tuos, kurie jau anksčiau aplikavo dalyvavimui šioje programoje.

Paraiškų priėmimo terminas pratęsiamas iki rugsėjo 25 d.

Dėkojame pretendentams bei atsiprašome už techninius nesklandumus.

Rugsėjo 14 d. 15 val. Klaipėdos universiteto (KU) miestelio aikštėje vyks akademinių metų pradžios šventė. Kartu pasitikti naujus studijų metus kviečiami pirmakursiai, esami studentai, dėstytojai ir visa universiteto bei miesto bendruomenė.

Šie akademiniai metai ypatingi: juos universitetas pradeda įsitvirtinęs ne tik kaip Europos universiteto aljanso narys, bet ir minėdamas 30-ties metų jubiliejų. KU kartu švęsti gimtadienį kviečia tiek akademinę, tiek miesto bendruomenę ir siūlo išbandyti net 30 išskirtinių patirčių.
 

Akademinių metų pradžios švente KU oficialiai pradeda švęsti 30-ties metų jubiliejų. Tądien vyks diskusija apie 30 universiteto metų. Apie tai, kaip universitetas keitėsi nuo 1991 m. iki dabar, kokią svarbą jis šiuo metu turi Klaipėdos miesto kultūrai, ekonomikai, pramonei apžvelgs KU Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas, istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis bei du žymūs universiteto alumnai: Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys ir buvęs universiteto tarybos pirmininkas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ vadovas Arnoldas Šileika.
 

Nors šiuos studijų metus KU pasitinka neįprastomis sąlygomis, tačiau ir visi ateinantys metai bus išskirtiniai, gerąja prasme. 30-mečio proga universitetas žada daug staigmenų. KU kartu su partneriais sukūrė 30 unikalių patirčių, auginančių asmenybes, ugdančių kūrybiškumą, remiančių ambicingus užmojus/tikslus, skatinančių bendruomeniškumą.
 

Patirčių sąraše: mokslinės veiklos, stažuotė Europos universitete, apsilankymas vėjo malūnų bokšte, laivų konstravimas, pažintis su delfinais, pasirodymas krepšinio rungtynėse su KU „Leader Dance“ šokių kolektyvu ir daug kt. Rugsėjį startuos internetinė platforma, kurioje rasite visų veiklų pristatymus bei registracijos formas.
 

„Lietuvos nepriklausomybės vienmetis Klaipėdos universitetas per beveik 30 metų veiklos tapo gerai žinomas Lietuvoje, o jo mokslo, studijų, taip pat kultūrinės ir sportinės veiklos laimėjimai – pripažįstami užsienyje. Rugsėjo 14 d. – pirmoji Europos universiteto „EUCONEXUS“ akademinių metų pradžia. Šią dieną pradėsime švęsti ir universiteto 30-mečio jubiliejų. Jei kalbėtume apie žmogų, tai 30-metis – jaunas, produktyvus, veiklus, smalsus, trokštantis potyrių. Universitetas šiame amžiuje taip pat išgyvena panašų laikotarpį. Su šūkiu „Laisvė ir erdvė veikti“ kviečiame tiek universiteto, tiek miesto bendruomenę bei plačiąją visuomenę būti drąsia ir švęsti kartu bei aktyviai registruotis į siūlomas patirtis”, – sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
 

Akademinių metų pradžios šventėje universiteto bendruomenę su akademinių metų pradžia sveikins tokie garbingi svečiai kaip Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas, Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Renginio metu bus įteiktos Klaipėdos miesto savivaldybės paskirtos premijos KU absolventams, kurių baigiamieji darbai buvo pripažinti aktualiais ir turinčiais pritaikomąjį pobūdį miestui. Taip pat bus pasveikinti Lietuvos Respubikos Prezidento Jono Žemaičio vardinę stipendiją pelnęs  Mechanikos inžinerijos studijų programos 3 kurso studentas Artur Koltunov ir Alfonso Žalio labdaros fondo premiją laimėjusi Baltijos šalių istorijos magistrantūros 2 kurso studentė Akvilė Poškienė.
 

Renginio metu koncertuos išskirtinio balso savininkas, operos solistas, KU alumnas Mindaugas Rojus.
 

18 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyks šv. mišios už Klaipėdos universiteto bendruomenę, po jų organizuojamas piknikas.
 

18.30 val. Lietuvininkų aikštėje pirmą kartą prasidės akademinių metų pradžioje organizuojamas Spalvų bėgimas. Po bėgimo lauks vakarėlis Klaipėdos vasaros estradoje.
 

Dėl susiklosčiusių aplinkybių ir įvestų ribojimų viešų renginių metu, norint suvaldyti dalyvių srautą, vykdoma registracija į akademinių metų pradžios šventę rugsėjo 14 d. https://docs.google.com/forms/d/1U3Xb8dAR9jvbVQ0GgNfXO6bzCMbzfLAeohpifAssr6A/
 

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginių nuotraukose ar vaizdo įrašuose, bei šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse).

Rugsėjo 10 d. Klaipėdos universiteto (KU) iniciatyva susitiko Klaipėdos didžiausių įmonių vadovai. Verslo lyderiai tarėsi dėl galimybės suvienyti jėgas mokslo ir studijų stiprinimui uostamiestyje. Buvo pristatytas KU ateities fondo projektas, kurio steigėjais ir valdytojais taptų verslo įmonės. Fondo lėšos būtų nukreiptos į verslo bendruomenei aktualių mokslo inovacijų ir studijų vystymą.
 

Klaipėdos universitetas jau turi sėkmingos patirties inovacijų kūrime bendradarbiaujant su verslu. Susitikimo metu buvo pristatyti tokie projektai kaip UAB „Klaipėdos Smeltė“ ir KU: Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas; UAB „Kaminera“, poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ ir KU: Geoterminė balneoterapija ir rekreacija (geoterminio vandens poveikis distresui ir organizmo būklei); UAB „Fortum“ ir KU: Aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba. Tokių projektų vystymas reikalauja ne tik kompetencijų, bet ir  ilgalaikio pastovaus lėšų šaltinio.
 

Verslo atstovai palaiko Klaipėdos universiteto iniciatyvą suburti verslą ir tapti kertiniu inovacijų ekosistemos įgalintojais Vakarų Lietuvoje. Ketinimų protokolą steigti tokį fondą jau pasirašė UAB „Vėjo projektai“, Laisvoji ekonomikos zona (LEZ),  „Vakarų laivų gamykla“, „Garant Group“, „Baltijos technologijų parkas“,  Klaipėdos pramoninkų asociacija, „Bega“, ‚Argus“, „Linas Agro Group“. Palaikymą išreiškė ir „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas. 
 

Toks fondas taptų įrankiu, kuris padėtų įgyvendinti miesto Mėlynojo proveržio 2030 tikslus prisidedant prie studijų stiprinimo, kuriant naujas ir remiant verslui aktualias studijų programas bei mokymus.
 

Kita kryptis – padėti universitete telkti kompetencijas, kurios reikalingos inovatyvių technologijų ir paslaugų plėtrai pagrindiniuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose – jūrinėje energetikoje, uostų veikloje ir laivyboje, biotechnologijų kūrime ir diegime.
 

Ateities fondas būtų svarbi inovacijų ekosistemos dalis, kurią valdydamas regiono verslas galėtų greičiau ir efektyviau stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, naujų idėjų ir paslaugų įgyvendinimą bei žinių perdavimą. Fondas veiktų bendradarbiaujant su Lietuvos jūriniu klasteriu, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku bei kitais inovacijų ekosistemos dalyviais. Fondo valdyba, įvertinusi mokslinių ir inovacinių projektų aktualumą bei galimą poveikį, spręstų dėl projektų finansavimo galimybių.
 

Pagrindines veiklas, kurias būtų galima finansuoti dar aptars fondo steigėjai. Preliminariai jomis galėtų būti: moksliniai tyrimai, inovatyvių technologijų plėtra, šiandienos ir ateities ekonomikos kontekste aktualių kompetencijų bei gebėjimų vystymas.
 

„Žengti pirmieji žingsniai – pasirašytas ketinimų protokolas. Verslo atstovai toliau tarsis dėl tikslaus fondo pavadinimo. Išties simboliška tai, jog ši iniciatyva subrandinta Klaipėdos universitetui minint 30 metų gyvavimo sukaktį. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali atverti naujas galimybes mūsų miestui, regionui, prisidėti prie pažangių procesų šalies mastu. Kviečiame verslo organizacijas prisidėti prie jo steigimo, valdymo ir drauge su kitomis institucijomis siekti Klaipėdai bei visam regionui svarbių tikslų“, – pabrėžia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
 

Pasak Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko, tik sutelkdami pajėgas, o ne veikdami pavieniui inovacijų ekosistemos dalyviai Vakarų Lietuvoje gali augti, tapti efektyvesni ir labiau konkurencingi aplinkoje, kurioje pastaruoju metu itin daug pokyčių ir neapibrėžtumo.  Anot jo, pasitelkiant Klaipėdos universiteto ateities fondo lėšas būtų inicijuojami ir vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, įgalinama spartesnė inovatyvių technologijų plėtra, šiandienos ir ateities ekonomikos kontekste aktualių kompetencijų bei gebėjimų vystymas. „Visa tai suteiktų reikšmingą postūmį ambicingą ekonominės plėtros strategiją pasitvirtinusiai Klaipėdai bei siekiant iki 2030 m. tapti pripažintu mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu. Numatytų veiksmų planas apima tvarų jūros išteklių panaudojimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą, pažangios pramonės vystymą bei kitus ambicingus tikslus“, – kalbėjo A. Sutnikas.
 

Šiemet įsteigtas Jūrinis klasteris, kurio veiklą koordinuoja KMTP, ne tik užtikrins Klaipėdos universiteto ateities fondui reikiamą paramą, bet ir padės aiškiau identifikuoti verslui aktualius iššūkius bei aktyviai kvies ieškoti inovatyvių sprendimų, pasitelkiant KU mokslo ir tyrimų bazes. 

Rugsėjo 9 d. LR susisiekimo ministerijoje atidaryta Klaipėdos jūrų uosto inovacijų paroda. Joje galima sužinoti apie inovatyvias technologijas, kurios prisideda ne tik prie uosto kompanijų konkurencingumo, bet ir užtikrina švaresnę aplinką.
 

Ekspozicijoje pristatomi ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) partnerių iš SGD/ Jūrinio klasterių vystomi bei įgyvendinti projektai, o taip pat inovatyvaus katamarano „Popa Boat” prieplaukos prototipas, kuris kurtas pasitelkus KMTP  įgyvendinamo projekto  Creative Traditional Companies Cooperation/ CTCC pagalbą.
 

„Dėkojame, kad sutikote atvežti dalelę uosto į sostinę. Kiekviena ši inovacija yra prasminga, rodanti, kad Klaipėdos uostas tvirtai žengia koja kojon su pažangiausiais inovatyviais sprendimais“, – sakė parodą atidaręs LR susisiekimo ministras Jarsolav Narkevič.

Parodoje pristatomi technologiškai sudėtingi robotai, kurie padeda statyti laivus, elektriniai robotai-lokomotyvai, kurie, palyginti su įprastais dyzeliniais šilumvežiais, eliminuoja apie 500 t CO2 bei kitų sudegintų degalų emisijų per metus. Daug dėmesio skiriama ir suskystintųjų gamtinių dujų technologijoms – Lietuvos inžinieriai sukūrė pažangią technologiją, įgalinančią efektyviai panaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) šalčio energiją. Be to, Klaipėdoje sukurtas unikalios vidaus vandenų transporto priemonės – suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos – prototipas. Reaguojant į griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus, laivuose įdiegiamos pažangios filtrų sistemos ir taip mažinama oro tarša.

Klaipėdoje sukurtas pirmasis išmanaus katamarano prototipas. Šiuo metu pramoginio turizmo tikslais eksploatuojami du, elektra ir saulės energija varomi, katamaranai, skirti plaukioti vidaus vandenyse. Parodoje pristatomi ir modernūs, Klaipėdos uoste esantys simuliatoriai, kurie padeda imituoja laivų ir kranų valdymo procesus. Esama ir ateities inovacijų – kuriami povandeninio drono, autonominio keleivinio kelto prototipai. 

„Uostas jau seniai nėra tik vieta, kurioje kraunami kroviniai. Metai po metų jūrų uostas progresuoja, o čia veikiančios įmonės diegia vis daugiau naujų technologijų, inovacijas tikslingai skaitmenizuoja ir automatizuoja. Labai norime, kad apie uosto inovacijas žinia pasklistų kaip galima plačiau, todėl ateityje planuojame šią parodą eksponuoti įvairiuose šalies miestuose“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Uosto direkcija naudoja apie 30 įvairių skaitmeninių programų, kurios suteikia galimybę uoste valdyti procesus nuotoliniu būdu. Kai kurias inovacijas sukurti paskatino ir situacija dėl COVID-19. Būtent tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sukūrė skaitmenizuotą programą, kuri leidžia laivus į Klaipėdos uostą įvesti, juos švartuoti ir nuotoliniu būdu. Įdiegęs šią inovaciją Klaipėdos uostas tapo vienu iš nedaugelio Europos uostų, kuriuose laivai vedami būtent tokiu būdu. 

Su inovacijų paroda išsamiau galima susipažinti ČIA

Tarptautiniame projekte Smart-up BSR dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su partneriais kviečia dalyvauti konferencijoje „Baltic Sea Region – Towards Sustainable Economic Transformation”, kuri drauge su mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovais brėš regiono ateities gaires bei kvies turiningoms diskusijoms virtualioje erdvėje.

Kada: rugsėjo 28 d., pirmadienį/ 9.55-14.00 (EEST +3).

Kur: renginys, kurį moderuos Aalto Universiteto atstovai, auditoriją suburs Zoom platformoje.

Virtualus renginys suburs pranešėjus iš Baltijos jūros šalies regiono ir kitų ES šalių. Internetiniame seminare didžiausias dėmesys skiriamas įžvalgoms apie galimą sumanios specializacijos taikymą Baltijos jūros regiono šalyse, siekiant paspartinti tvarią ekonomikos transformaciją ir užsibrėžtų tikslų realizavimą, taip pat prisidedant atsigavimo po pasaulį ištikusios krizės.

Rytinė konferencijos dalis bus dedikuota konteksto, esamos padėtis ir aktualiausių įvykių apžvalgai, po to vyks moderuota diskusija. Popietės darbotvarkėje daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems pavyzdžiams ir partnerių įžvalgoms siekiant pasimokyti iš jau sukauptos patirties. Po panelinių sesijų vyks interaktyvi diskusija, kurios metu pasisakys ekspertai ir platesnė auditorija.

Konferencijos metu taip pat bus pristatytos dvi projekto Smart-up BSR rėmuose išleistos knygos, kuriose išsamiai analizuojama sumanios specializacijos Baltijos jūros regione tematika. 

Preliminari renginio programa 

Dalyvių registracija:  webropol.com/s/bsrconference.