Drauge su Jūrinio klasterio partneriais Schneider Electric skubame anonsuoti rugpjūčio 25 d. vyksiantį skaitmeninį renginį „Innovation Talk“, kuris bus tiesiogiai transliuojamas iš naujojo kompanijos Innovation Hub’o Stokholme.
Kompanijos ekspertai, kviestiniai svečiai ir klientai iš Wärtsilä, Eco Data Center, Region Skåne, Marel ir kt. dalinsis savo įžvalgomis bei diskutuos, kaip naviguoti šioje neįprastoje kasdienybėje, aptars unikalius įvairių segmentų sprendimus.
Virtualiai renginyje dalyvausiantis kompanijos prezidentas ir generalinis direktorius Jean-Pascal Tricoire kvies pažvelgti į skaitmenizacijos brėžiamas ateities tendencijas ir galimybes dirbant kartu su Schneider Electric.
Tad kviečiame pasižymėti kalendoriuose rugpjūčio 25 d. 11:00 – 12:00 (EEST)!
Norėdami dalyvauti, užsiregistruokite čia.
Renginys vyks anglų kalba.
Iki susitikimo online!
Drauge su Jūrinio klasterio partneriais Schneider Electric skubame anonsuoti rugpjūčio 25 d. vyksiantį skaitmeninį renginį „Innovation Talk“, kuris bus tiesiogiai transliuojamas iš naujojo kompanijos Innovation Hub’o Stokholme.
Kompanijos ekspertai, kviestiniai svečiai ir klientai iš Wärtsilä, Eco Data Center, Region Skåne, Marel ir kt. dalinsis savo įžvalgomis bei diskutuos, kaip naviguoti šioje neįprastoje kasdienybėje, aptars unikalius įvairių segmentų sprendimus.
Virtualiai renginyje dalyvausiantis kompanijos prezidentas ir generalinis direktorius Jean-Pascal Tricoire kvies pažvelgti į skaitmenizacijos brėžiamas ateities tendencijas ir galimybes dirbant kartu su Schneider Electric.
Tad kviečiame pasižymėti kalendoriuose rugpjūčio 25 d. 11:00 – 12:00 (EEST)!
Norėdami dalyvauti, užsiregistruokite čia.
Renginys vyks anglų kalba.
Iki susitikimo online!
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kviečia Klaipėdos miesto SVV subjektus, siekiančius reprezentuoti Klaipėdos miestą per ekonominį, socialinį ir kūrybinį aktyvumą verslo srityje bei įgyvendinti pridėtinę ekonominę ir (ar) socialinę vertę kuriančias idėjas, teikti paraiškas dalinio finansavimo konkursui.
Konkursas organizuojamas vadovaujantis Paramos teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašu (patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-07-25 sprendimu Nr. T2-224).
KAS GALI TEIKTI
Paraiškas (paraiškos forma) konkursui gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti smulkiojo arba vidutinio verslo statusą turintys juridiniai arba fiziniai asmenys. Informacija apie reikalavimus paraiškos teikėjams pateikiama dalinio projektų finansavimo sąlygų apraše (aprašas).
PROJEKTŲ SĄLYGOS
Prioritetas teikiamas projektams, kuriais siekiama bendradarbiavimo pagrindu (kai projektą įgyvendins daugiau nei vienas SVV subjektas) įgyvendinti inovatyvias idėjas.
Verslo projektui, reprezentuojančiam Klaipėdos miestą skiriama iki 80 proc. bendros projekto vertės, bet ne daugiau kaip 15 000,00 Eur
Projektų paraiškos gali būti teikiamos šioms priemonėms:
- Rinkos veiklos plėtra (turimos rinkos plėtra įtraukiant naujus segmentus);
- Paslaugų teikimo būdų plėtra;
- Investicijos į plėtrą (automatizavimas, procesų skaitmenizavimas ir pan.);
- Miesto erdvių įveiklinimas SVV subjektų bendradarbiavimo pagrindu, turintis tęstinį pobūdį ir verslą skatinantį poveikį daugumai toje erdvėje ir aplink ją esančių verslo subjektų.
KUR IR KAIP KREIPTIS
Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos Savivaldybės administracijai vienu iš nurodytų būdų (aprašo 19 punktas). Kitais nei kvietime nurodytais adresais ir būdais pateiktos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos ir nevertinamos.
Paraiškos priimamos iki š. m. rugsėjo 7 dienos 17 val.
Kilus klausimams dėl SVV projektų dalinio finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų konkurso konsultuoja: Gabrielė Martusevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros grupės vyriausioji specialistė, tel. (8 46) 39 60 14, el. p. gabriele.martuseviciene@klaipeda.lt.
Akvakultūra vertinama kaip bene sparčiausiai pasaulyje besivystanti maisto industrija. Klaipėda nestokoja potencialo šioje sferoje – bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras, naujų galimybių čia aktyviai žvalgosi Lietuvos verslas bei investuotojai iš užsienio. Visgi siekiant atrakinti naujas galimybes svarbu gilinti žinias apie akvakultūrą, suvokti šią industriją veikiantį europinį bei pasaulinį kontekstą, įžvelgti tendencijas.
Tad drauge su unikalios #Blue Growth Leaders Academy partneriais išties džiaugiamės turėdami galimybę Klaipėdos universitete pristatyti vokiečių prof. dr. Bela H.Buck kursą, dedikuotą akvakultūros tematikai! Jau 20 metų šis ekspertas yra įsitraukęs į mokslinę veiklą Afredo Wegenerio Institute (AWI), ypatingą dėmesį skirdamas jūroje vystomai akvakultūrai, jūros augalų bei gyvūnų kultivavimui, inovatyvių akvakultūros technologijų dizainui ir pilotiniams verslo projektams visame pasaulyje.
Prof. dr. Bela H.Buck taip pat prisidėjo kuriant Klaipėdoje eksperimentinę krevečių auginimo bazę, dalijosi savo žiniomis ir praktine patirtimi su čia dirbančiais mokslininkais, studentais.
Nepraleiskite galimybės semtis žinių iš šio bei kitų tarptautinio pripažinimo sulaukusių ekspertų!
Išsamiau apie programą:
https://www.ku.lt/leaders_academy/
Programa skirta verslo ir kitų organizacijų atstovams, specialistams, dirbantiems ar ketinantiems plėtoti veiklą Mėlynojo augimo sektoriuje.
Paraiškų teikimas iki 2020 m. rugsėjo 11 d.
Pasiteiravimui blue.growth@ku.lt
Prie Klaipėdos universitete startuojančios unikalios Blue Growth Leaders Academy programos jungiasi dr. Niels Gorm Malý Rytter, vadovaujantis inžinerinių operacijų vadybos katedrai Pietų Danijos universitete bei jūrinių technologijų ir inovacijų centrui Kopenhagos Aalborgo universitete. Su auditorija Klaipėdoje svečias dalinsis išskirtiniu savo pristatomu kursu apie laivybą ir uostus.
Eksperto portfolio apima +20 metų akademinę patirtį bei 13 metų patirtį, sukauptą dirbant su Danijos ir kitų Europos šalių jūrinės industrijos atstovais – laivybos operatoriais ir kitomis kompanijomis, uostais, asociacijomis. Praktines kompetencijas sustiprina vadovavimas kompanijai #Liner Game, organizuojančiai simuliacinių verslo mokymų sesijas bei workshopus.
Nielsą G.M. Ryter itin dominančios sritys – strategijos formavimas, procesų tobulinimas, skaitmenizacija, taikomoji statistika, gamybos planavimas ir kontrolė. Platus žinių ir kompetencijų spektras nulemia veržlumo nestokojantį dano gyvenimo tempą – ekspertas yra dažnai kviečiamas skaityti pranešimų, sulaukia daug užklausų kaip konsultantas.
Nepraleiskite galimybės semtis žinių iš šio bei kitų tarptautinio pripažinimo sulaukusių ekspertų drauge su #BlueGrowthLeadersAcademy!
Programa Blue Growth Leaders Academy skirta verslo ir kitų organizacijų atstovams, specialistams, dirbantiems ar ketinantiems plėtoti veiklą Mėlynojo augimo sektoriuje.
Išsamiau apie programą:
https://www.ku.lt/leaders_academy/
Paraiškų teikimas iki 2020 m. rugsėjo 11 d.
Pasiteiravimui blue.growth@ku.lt
Paskutinįjį vasaros mėnesį Klaipėdos universitetas (KU) pasitiko reikšmingais pasiekimais. Inovatyviam kraujospūdžio matavimo aparatui suteiktas Europos patentas. Taip pat bus patentuojamas ir kitas mokslininkų išradimas, kuris turėtų lemti proveržį naftos valymo technologijose. Džiugios ir tarptautinės naujienos – Europos universitetų aljanso EU-CONEXUS, kuriam priklauso KU, projektui „EU-CONEXUS mokslas visuomenei“ pagal programą „HORIZON 2020“ skirtas 2 mln. eurų finansavimas.
Suteiktas Europos patentas
Europos patentų organizacija KU profesoriaus Albino Stankaus bei lekt. dr. Žydrūno Lukošiaus sukurtam išradimui „Miego arterijos kraujo spaudimo ir augmentacijos indekso matavimo įrenginys ir sistema“ suteikė Europos patentą.
Naujai patentuotas išradimas – tai medicinos prietaisas, naudojamas kardiologijoje, neurologijoje, kraujotakos mokslo tyrimo darbuose. Pasa KU mokslininkų, lyginant su kitais prietaisais, turinčiais panašią funkciją, šio išradimo išskirtinumai akivaizdūs. Svarbiausias – galimybė pamatyti tikslesnį kraujo spaudimą, artimą aortos lanko (paties informatyviausio, išstumiamo tiesiai iš širdies) kraujo spaudimui. Tai pat šiuo prietaisu mechaniniu principu galima išmatuoti arterijos spindį – diametrą. Tai leidžia pamatyti net užsikimšusias arterijas, ką iki šiol buvo galima padaryti tik atliekant sudėtingus, daug kainuojančius tyrimus.
Inovatyvų prietaisą sudaro juostinis prisegamas kaklo žiedas, ant kurio yra pritvirtintas kompiuteriu valdomas žingsninis elektrinis variklis, sujungtas su judančiu pirmyn ir atgal stūmokliu. Pastarojo gale yra įtvirtintas jėgos sensorius, skirtas matuoti prispaudimo slėgį ties miego arterija ir jo kitimą laike.
Ši sistema gali būti taikoma ir kraujospūdžio matavimui bet kurioje žmogaus kūno vietoje, prie kurios galima nejudinamai pritvirtinti įrenginį.
Šiuo metu inovacija – prototipo stadijoje. Ateityje tikimasi sulaukti investuotojų susidomėjimo, kurie, įžvelgę prietaiso potencialą, galėtų technologiją išplėtoti iki galutinio gaminio ir pritaikyti Lietuvos ar užsienio gydymo įstaigose.
Lems proveržį naftos valymo technologijose
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra patvirtino „Inopatento“ programos finansavimą projektui, kurio metu bus patentuojamas KU mokslininkų išradimas – technologija „Naftos angliavandenilių skaidymas naudojant grybų kultūras“.
Patentuojamas išradimas skirtas naftos angliavandenilių skaidymui jūrinėje aplinkoje naudojant iš Baltijos jūros pakrantės (smėlio ir vandens) išskirtas grybų kultūras. Ši inovacija gali būti taikoma žalios naftos, iš atliekų ir atsinaujinančios biomasės pagamintų alternatyvių degalų bei jų mišinių valymui.
Tvarus ir ekonomiškas metodas apima tam tikrų grybų rūšių auginimą, imobilizavimą (padarymą nejudriais) ant pagalbinės medžiagos ir paskirstymą ant jūros vandenyje išsiliejusių naftos angliavandenilių. Lyginant su cheminėmis aktyviosiomis paviršiaus medžiagomis, naudojamomis naftos valyme, biologinę kilmę turintis grybų kultūrų panaudojimas turi geresnį biologinį suderinamumą bei yra mažiau toksiškas aplinkai.
Išradimo autoriai – KU Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Kataržytė ir Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Tatjana Paulauskienė.
Tikimasi, kad sekančiame etape išradimui bus suteiktas stiprus tarptautinis patentas, kuris pritrauks verslo partnerius bei sukurs didesnes galimybes šios technologijos pritaikymui pramonėje.
Skirtas 2 mln. eurų finansavimas
Klaipėdos universitetas kartu su 5 ES universitetais priklauso Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS („Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai“). Siekiant dar labiau sustiprinti aljanso veiklą, šiemet buvo pateikta paraiška mokslo vystymui. Projektas „EU-CONEXUS mokslas visuomenei“ buvo atrinktas programos „HORIZON 2020“ finansavimui: jam skirta 2 mln. eurų.
Tikslinis finansavimas padės užtikrinti, kad geriausios idėjos pasiektų rinką greičiau ir būtų operatyviai pritaikytos Europos miestuose.
Nacionalinių mokslinių tyrimų prieigų palyginimai leis nustatyti kliūtis rengiant bendras mokslinio tyrimo programas bei rasti sprendimus, kurie padės dar labiau išnaudoti mokslo potencialą. Bus sukurta nauja tarpdisciplininių tyrimų prieiga.
„Žingeidūs universiteto mokslininkai bendradarbiauja apjungdami savo patirtį, žinias ir kuria inovacijas, kurios atveria naujas galimybes jau šiandienai ir dar didesnes – ateičiai. Tarptautiniu mastu kuriame tarpdalykinę, konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūrą. Siekiame, kad iki 2022 m. Europos universitetas (EU-CONEXUS) taptų pasauliniu aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų lyderiu išmaniųjų pakrančių miestų tvarios plėtros srityje“, – pabrėžia Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Socialinio verslo sprinte gali dalyvauti jau socialinį verslą Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse plėtojantys pokyčių kūrėjai ar dar tik turintys idėją, kurią nori realizuoti. Kviečiame dalyvauti!
Socialinio verslo iniciatyvų skatinimo projektai įgyvendinami dviem kryptimis. Pirmoji – skatinant tvarių socialinių verslų kūrimąsi, galinčių efektyviai spręsti savivaldybėse vyraujančias problemas bei daryti stiprų socialinį poveikį. Antroji – padedant savivaldybėms išsigryninti opiausias problemas ir skatinat kurtis socialinius verslus, kurie galėtų perimti savivaldybių viešąsias paslaugas, pasiūlydami efektyvesnius ir paveikesnius sprendimus.
Kodėl verta dalyvauti ir kurti socialinį verslą?
Socialinio verslo modelis – vienas iš efektyviausių įrankių kovoti su nedarbu, augančia socialine atskirtimi bei kitomis
socialinėms problemomis. Todėl įkurdami socialinį verslą ne tik vystysite tvarų verslą, gausite pelną, bet ir prisidėsite prie
socialinės gerovės Lietuvoje.
Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta, kad savivaldybės dalį viešųjų paslaugų turi perduoti nevalstybiniam
sektoriui. Tai – labai palanki sąlyga, norint kurti socialinį verslą, kuris galėtų padėti spręsti savivaldybėse susidariusias
problemas.
Dalyvaudami projektuose ir įkurdami socialinį verslą, gausite ne tik ekspertinę pagalbą, bet ir iki 7 tūkst. eurų paramą
reikalingai įrangai įsigyti.
Kaip užsiregistruoti?
Kadangi projektai įgyvendinami dviem kryptimis, pirmoji prasideda nuo socialinių verslų sprintų Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
Registracija jau turintiems pirminę idėją Klaipėdos apskrityje: https://bit.ly/3eD89F8; registracija dar neturintiems idėjos: https://bit.ly/2BdIjct.
Registracija jau turintiems pirminę idėją Panevėžio apskrityje: https://bit.ly/3eBmvGh; registracija dar neturintiems idėjos: https://bit.ly/2XRTxLI.
Antroji kryptis skirta tiems, kurie nori padėti spręsti Klaipėdos ir Panevėžio apskričių savivaldybių problemas ir perimti iš jų viešąsias paslaugas. Kontaktai registracijai: Monika Stankevičiūtė, el. p.: monika.stankeviciute@zmogui.lt, tel.: +370 673 86642.
Klaipėdos regione 2020 metų pradžioje veikė beveik 10 tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Kaip stipriai jas palietė pandemijos sukelti pokyčiai ir kaip pasikeitė šių įmonių aktualijos? Ar verslams išgyventi, o gal net paaugti galėtų padėti internacionalizacija ir vykdoma regioninė internacionalizacijos politika? Apie internacionalizacijos ypatumus ir galimybes MVĮ ekosistemoje aktyviai kalbama „Inter Ventures“ projekto metu, kurio veiklos vykdomos nepaisant kilusių iššūkių dėl COVID-19 pandemijos.
Į Klaipėdos regiono internacionalizacijos politikos formavimą jau įtraukti maži ir vidutiniai verslai, o Klaipėdos regioną jau metus veikiančiame projekte atstovauja Klaipėdos miesto savivaldybė ir VšĮ „Klaipėda ID“, kurios kartu siekia įgyvendinti projekto tikslą: sukurti MVĮ internacionalizacijos, plėtros ir konkurencingumo politiką tarpvalstybinėse ekonominėse ekosistemose.
Prasidėjus pandemijos krizei nesustojo ir numatytų projekto partnerių susitikimų organizavimas, bet šiuo metu susitikimai, kuriuose dalijamasi idėjomis ir žiniomis bei praktine patirtimi, vyksta virtualiai. Projekto metu bendradarbiaujama net su penkiomis Europos valstybėmis: Vengrija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Vokietija.
Pirmaisiais „Inter ventures“ projekto gyvavimo metais Klaipėdos regiono komanda užtikrino, kad būtų atlikta viena svarbiausių užduočių – Klaipėdos regiono situacijos analizė, kuri taps pagrindiniu įrankiu įgyvendinant tolimesnį veiksmų planą. Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip projekto partnerė, planuodama projekto veiklas ir paskatas verslui daugiausiai remiasi pagrindiniu ekonomikos vystymo dokumentu Klaipėdos regione – „Klaipėda 2030: ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas“.
Klaipėdos gerosios praktikos pristatytos tarptautiniu lygiu
Kiekvienas „Inter ventures“ projekto partneris jau pristatė savo regiono gerąsias praktikas. Projekto partneriai supažindinti su Pėčo miesto (Vengrija), Lombardijos regiono, Milano miesto (Italija), Žešuvo miesto (Lenkija), Burgoso provincijos (Ispanija) patirtimi ir turėjo galimybę kartu išanalizuoti net 15 gerųjų praktikų.
Klaipėdos regionas pristatė tris savo gerąsias praktikas, kurios sulaukė projekto partnerių susidomėjimo. Pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybės paskata, skirta naujų ir augančių SVV (smulkaus ir vidutinio verslo) subjektų išlaidų kompensavimui. Ji dengia naujai įsteigtų SVV įmonių steigimo, projektų ir/ar paraiškų finansavimui gauti iš kitų fondų parengimo, internetinių svetainių sukūrimo, įrangos įsigijimo ir išradimų patentavimo išlaidas.
Klaipėdiečiams jau pažįstamus ir kasdien Dangės upėje plaukiojančius elektrinius katamaranus „Popa boat“ sukūręs startuolis yra vienas iš verslų sėkmingai pasinaudojusių Klaipėdos miesto savivaldybės paskata. Startuolio vadovas Tomas Vėlius sako, kad patirtų išlaidų kompensacija buvo skirta labai laiku ir vietoje, o sutaupytos lėšos skirtos tolimesnei projekto „Popa boat“ plėtrai. „Šiuo metu toliau dirbame su prototipinėmis versijomis – analizuojame pardavimų modelius, bei galutinių vartotojų patirtis. Esame pasiruošę galutinio produkto masinės gamybos versiją ir ieškome investuotojų gamybos pradžiai,“ – apie artimiausiu planus atsiliepia T. Vėlius. Šiam ambicingam projektui puoselėjamas verslo planas ir mezgami nauji kontaktai didžiajam plėtros „sprogimui“.
Dar viena iš Klaipėdos gerųjų praktikų – Investicinės aplinkos gerinimo paskata. Ji skirta paslaugų centrams steigtis ar plėstis Klaipėdos mieste. Numatyta, kad konkursą laimėjęs paslaugų centras įsipareigoja per 12 mėn. sukurti bent 20 darbo vietų ir išlaikyti jas ne trumpiau kaip 3 metus, o po 1 metų nuo jų sukūrimo gali gauti iki 960 eurų kompensaciją nuomos mokesčiui už 1 darbo vietą. 2020 m. buvo gautos 4 paslaugų centrų paraiškos, savivaldybė patvirtino 75 tūkst. eurų išlaidų kompensavimui, jei bus įgyvendintos sutarties sąlygos.
Pavyko identifikuoti ne vieną tarptautinės gerosios praktikos ar jos dalies pritaikymo galimybę Klaipėdos regione. Viena iš labiausiai pritaikomų praktikų yra Vengrijos Pėčo ir Baranijos apskrities pramonės plėtros programa. Ji skirta sukurti koordinacijos sistemą skatinančią bendradarbiavimą tarp vietos ekonomikos dalyvių. Programoje daugiausiai dėmesio skiriama įmonių pajėgumo vystymui, taip pat universitetų ir vietos valdžios tarpusavio bendradarbiavimui.
Numatyta Klaipėdos regiono internacionalinė pozicija
„Inter Ventures“ projekto metu atlikta regiono situacijos analizė įtraukė net 256 Klaipėdos regiono MVĮ, pagal kurių apklausos duomenis buvo įvertintos internacionalizacijos galimybės ir spragos, atsirandančios tarp MVĮ poreikių ir politikos priemonių. Apklausa atskleidė, kad internacionalizaciją labiausiai skatintų augančios pardavimų pajamos bei klientų skaičiaus augimas. Populiariausia MVĮ internacionalizacijos veikla Klaipėdos regione iškirtinai yra eksportas, šiek tiek pastebimas ir turizmas, o tuo tarpu su užsienio investicijomis susijusi veikla mūsų regione nėra populiari.
Pagrindinės MVĮ subjektams prieinamos paslaugos apima informacijos teikimą apie parodas bei paslaugų muges, konferencijų ir mokymų rengimą, verslo inkubavimo ir patalpų nuomos paslaugas. Paslaugų teikimą užtikrina „Inter Ventures“ projekto metu sudaryta Klaipėdos regioną reprezentuojančių suinteresuotų šalių grupė, kuriai priklauso: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėda ID“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, „Versli Lietuva“, Baltijos skaitmeninių inovacijų centras.
Taip pat projekto metu identifikuotos ir kartu regiono analizėje įtrauktos šios Lietuvos ir Klaipėdos regiono suinteresuotos šalys: Startup Lithuania, INVEGA, UAB “Kofinansavimas”, Mokslo, Inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Centrinė projektų valdymo agentūra, Investuok Lietuvoje, Renkuosi Lietuvą, Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras.
Atliktoje regiono analizėje nustatyta, kas galėtų paskatinti praplėsti internacionalizacijos veiklas Klaipėdos regione. Analizė atskleidė, kad talentų bazės plėtra didintų Klaipėdos regiono patrauklumą užsienio investuotojams, inovacijų diegimo galimybes ir regiono vertės kūrimą. Taip pat, svarbu sustiprinti Klaipėdos universiteto vaidmenį MVĮ ekosistemoje. Internacionalizaciją skatintų investicijos į skaitmenines inovacijas, inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas.
Regiono analizėje išskirta ir paslaugų centrų kūrimo veikla, bei startuolių plėtrai palankios ekosistemos vystymas. Šių veiklų įgyvendinimas numatytas ir Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje. 2020 metais Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė pirmąjį investuotojų pritraukimo konkursą, kurio rezultatas – keturios sutartys su paslaugų centrus steigiančiomis arba plečiančiomis įmonėmis, pasiryžusiomis per metus sukurti po 20 naujų darbo vietų, o 2021 metais Klaipėdoje numatyta startuolių programos pradžia.
Gerųjų praktikų pritaikymas ir savivaldybės paskatos tampa vienu iš sekančio etapo – projekto „Inter vetures“ projekto veiksmų plano pagrindu, turėsiančiu tapti stipriu pagrindu regioninės politikos priemonių tobulinimui.
Parengė:
VšĮ „Klaipėda ID“,
el. p.: info@kulturosfabrikas.lt
Lietuvoje startuoja Norway Grants investicinė programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, pagal kurią verslams bus paskirstyta 9 mln. Eur Norvegijos investicija aplinkai draugiškų produktų ir technologijų kūrimui. Žaliųjų inovacijų plėtra šiuo metu itin aktuali, kai būtina didinti verslo konkurencingumą ir skatinti Lietuvos perėjimą prie tvaraus, aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos modelio.
Pagal programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimą, skirtą žaliajai pramonei vystyti, Lietuvos įmonės galės gauti iki 2 mln. Eur Norway Grants investiciją. Bus finansuojami inovacijų projektai, kurie prisidės prie CO2 emisijų mažinimo, energinio efektyvumo didinimo ir antrinio atliekų panaudojimo gamyboje.
„Inovacijų kūrimas ir diegimas reikalauja didelių investicijų, kurių įmonės – dažniausiai smulkus ir vidutinis verslas – tiesiog neturi, todėl išorinės finansinės injekcijos yra itin svarbios mūsų vietos verslui. Dalis technologinių sprendimų, aktualių žaliosios ekonomikos augimui Lietuvoje, vis dar yra vystymosi stadijoje, o tai riboja platesnį inovacijų diegimą pramonėje, todėl Norway Grants investuoja į žaliųjų inovacijų pramonėje bei aplinkai draugiškų produktų kūrimą,“ – sako Jekaterina Rojaka, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Norway Grants investicija vienam projektui sieks nuo 10 000 iki 2 000 000 Eur ir sudarys nuo 25 iki 80 % projekto vertės. Į investicijas pretenduoti gali tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės privačios įmonės.
Programa taip pat skatina Lietuvos-Norvegijos verslo ryšius – organizuojamos kontaktų mugės, kompensuojamos kelionių išlaidos bei projektams skiriami papildomi balai vystant ir įgyvendinant dvišalius inovacijų projektus.
„Norvegijos įmonės yra vienos didžiausių žaliųjų inovacijų eksportuotojų Europoje ir netgi pasaulyje. Čia verslai yra orientuoti į kūrimo procesą, todėl gali pasiūlyti unikalius technologinius sprendimus įvairiems sektoriams – nuo laivybos pramonės iki maisto ir būtinųjų produktų gamintojų. Ši programa yra puiki proga įmonėms, norinčioms rasti partnerius Norvegijoje,“ – sako Ina Sinkevičiūtė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojamos Norway Grants programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ vadovė.
Investuoti į žaliąsias inovacijas – kodėl?
Pasak I. Sinkevičiūtės, Lietuvos įmonėms dabar investuoti į žaliąsias inovacijas verta dėl kelių priežasčių. Pirma, dėl klimato kaitos.
„Kai per du pastaruosius dešimtmečius fiksuojami šilčiausi metai istorijoje, o nuo potvynių ir sausrų kenčia vis daugiau Europos Sąjungos valstybių, nenuostabu, kad Europa siekia tapti klimatui neutralaus poveikio žemynu iki 2050 m., tačiau prie to turi prisidėti ne tik žmonės, bet ir verslas,“ – sako Norway Grants programos vadovė.
Antra – sparčiai kinta vartotojų poreikiai. Vis dažniau pasirenkami tie gamintojai, kurie vysto tvarius sprendimus, diegia žalias inovacijas versle, siūlo aplinkai palankius produktus. Tad, augant tvarių sprendimų poreikiui, verslai turi persiorientuoti į žiedinės ekonomikos modelį, kuris leidžia išvengti resursų švaistymo ir minimizuoti susidarančių atliekų kiekius. Tai labai svarbu įmonėms, kurios ateityje nori išlikti konkurencingos ir patrauklios vartotojams.
Kaip dalyvauti investicinėje programoje?
Įmonės, norinčios dalyvauti Norway Grants programoje „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ pagal žaliosios pramonės kvietimą, paraiškas gali teikti iki 2020 m. lapkričio 6 d. MITA arba Norway Grants internetiniame puslapyje.
Vasaros pabaigoje bus skelbiamas programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimas informacinių technologijų srityje, pagal kurį Lietuvos įmonėms bus paskirstyti 5 mln. Eur.
Liepos 24-ąją Klaipėdoje finišavo „Klaipėdos švyturio ateities“ stipendijos konkursas. Jau septintą kartą surengto renginio metu apdovanotas daugiausiai uostamiesčio gyventojų ir komisijos simpatijų pelnęs finalistas. Šįkart pagrindiniu 4 tūkst. eurų vertės apdovanojimu įvertintas klaipėdietis Tomas Vėlius, įgyvendinęs vieną inovatyviausių pasaulyje žaliųjų idėjų – elektra varomą katamaraną.
Pergalę atnešė unikali žalioji idėja Septintąjį kartą Klaipėdoje inicijuotas konkursas šiemet ir vėl sulaukė didelio dalyvių ir miestiečių įsitraukimo. Dėl „Klaipėdos švyturio ateities” stipendijos laimėjimo konkurse varžėsi 27 aktyvūs uostamiesčio gyventojai, iš kurių į finalą pateko 5 daugiausiai klaipėdiečių palaikymo sulaukę talentai. Finalinis penketas pasižymėjo itin stipriomis asmenybėmis, o galutinį sprendimą, kam atiteks bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ įsteigta „Klaipėdos švyturio ateities“ stipendija, lėmė vietos gyventojų ir komisijos balsai. Susumavus rezultatus paaiškėjo, jog fortūna šįkart nusišypsojo Tomui Vėliui.
Jaunasis uostamiesčio gyventojas yra unikalios idėjos – elektra varomo katamarano „Popa Boat“ – autorius ir šio verslo vedlys. Keli tokie katamaranai pastaraisiais metais yra prieinami visiems Klaipėdos gyventojams ir svečiams – juos išsinuomoti ir paplaukioti galima Danės upėje, o šią pramogą netruko pamėgti ir įvertinti tiek patys klaipėdiečiai, tiek turistai. Kaip pasakoja T. Vėlius, „Popa Boat“ yra išmani, elektra varoma vandens transporto priemonė. Tai – lėtaeigis, maždaug apie 10 km/h greitį išvystantis laivas, pasižymintis paprastu valdymu (elektrine vairalazde arba mobiliuoju telefonu, naudojant bevielio ryšio technologiją „Bluetooth“) bei manevringumu.
Atsiimdamas pelnytą apdovanojimą, T. Vėlius neslėpė susijaudinimo ir džiaugsmo: „Dėkoju visiems palaikiusiems ir tikėjusiems mano sėkme. Ačiū, kad tikite ja ir toliau. Esu laimėjęs daug antrų vietų ir kartą viename konkurse mums palinkėjo nenusiminti, kad iškovojame antrą, trečią ar kitą vietą – tokie laimėjimai tik sustiprina motyvaciją, augina ambicijas. Dabar matau, kad tai tikra tiesa. Tikiuosi, kad ir toliau eisiu į priekį bei džiuginsiu žmones su savo kūryba“, – kalbėjo stipendijos nugalėtojas. Stipendija – kaip paskata svajonių įgyvendinimui Renginio metu finalistus sveikino ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, negailėjęs gerų žodžių konkurso idėjai ir uostamiesčio gyventojų pasiekimams.
„Visi konkurso dalyviai savo darbais ir talentais jau yra laimėtojai, garsinantys Klaipėdos miestą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Džiaugiuosi, kad jau septintąjį kartą vykstantis konkursas sulaukė tokio susidomėjimo ir aktyvumo – tai liudija, jog Klaipėda nesustoja augti ir auginti išskirtines asmenybes, ateities švyturius“, – sakė miesto meras. Jam antrino ir pagrindinis konkurso iniciatorius, įmonės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas. „Kaip ir kasmet, taip ir šiemet belieka džiaugtis jau kone tradicija tapusiu mūsų konkursu ir, žinoma, jo dalyviais. Kaskart pretendentų sąrašą papildo nauji veidai ir dideli jų darbai, liudijantys, kad uostamiestyje apstu talentingų, jaunų, veržlių ir ambicingų kūrėjų. Visi jų pasiekimai yra didelis laimėjimas ne tik Klaipėdai. Savo ruožtu tikiu ir tikiuosi, kad stipendija paskatins laimėtoją nesustoti pildyti svajones ir ateityje“, – kalbėjo R. Viršilas.
Anksčiau „Klaipėdos švyturio ateities“ stipendiją jau yra gavę Klaipėdos universiteto mokslininkas Žydrūnas Lukošius, laivų inžinierius Lukas Norkevičius, pianistė Adelė Daunoravičiūtė, solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis ir menininkė Agnė Kišonaitė.
„Klaipėdos švyturio ateities“ stipendijos steigėjų inf.
