2022 gruodžio 7 d. Klaipėdoje vyks jūrinės energetikos verslo ir politikos forumas „Pokyčių vėjas“. Renginyje susitiksiantys valstybės ir savivaldos, mokslo, uosto ir pramonės atstovai diskutuos apie jūrinės vėjo energetikos plėtros atveriamas galimybes ir tai, kaip jos paveiks miestų bei Klaipėdos regiono ekonomiką, inovacijų plėtrą, industrijai reikalingų talentų situaciją ir kitus aspektus.
 

Forumą organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos universitetas bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, minintis 20-ąją veiklos metų sukaktį.
 

Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, nėra abejonių, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje atvertų dar ne iki galo išnaudotą mūsų mokslo ir jūrinio verslo potencialą, mobilizuotų šios ekosistemos dalyvius aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui. KMTP plėtros vadovo teigimu,  Klaipėdoje veikiančios industrijos tam kruopščiai ir atsakingai ruošiasi. „Mūsų gi užduotis – užtikrinti projektų vystymui reikiamų ryšių užmezgimą, dinamišką dalijimąsi informacija, kompetencijų auginimą“, – akcentavo klasterio koordinatorius.
 

Lietuvos jūrinei pramonei įsiliejus į su jūrine vėjo energetika susijusias vertės grandines, nauda dalintųsi ne vien verslas, kuris įsitrauktų į minėtus projektus tiesiogiai ar atlikdamas subrangovų funkcijas – planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba, kuriai žalią šviesą Lietuva duos po kitąmet įvyksiančio konkurso, galimai sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų. Išaugęs aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis svariai prisidės prie jų atlygio augimo – savo ruožtu tai teigiamai paveiks ir Klaipėdos miesto bei regiono ekonomiką.
 

Lietuvos jūrinis klasteris ir KMTP druge su partneriais apie jūrinės vėjo energetikos atveriamas galimybes aktyviai pasisako įvairiais formatais: 2020 m. organizavo tarptautinę konferenciją „Offshore Klaipėda“ ir kitus renginius, dedikuotus jūrinei vėjo energetikai, ši tema taip pat buvo įtraukta į mėlynosios ekonomikos profesionalus auginančios „Blue Growth Leaders Academy“ programą Klaipėdos universitete. Didelis dėmesys šiai sričiai skirtas ir šiemet LR Seime organizuotame jūrinio verslo ir politikos forume bei formuojant šio renginio metu pristatytos rezoliucijos turinį.
 

Gruodžio 7 d. vyksiančio forumo „Pokyčių vėjas“ programa bus paskelbta artimiausiu metu – sekite mūsų bei partnerių naujienas.
 

Būtina išankstinė dalyvių registracija: https://bit.ly/3gRHFGD
 

Renginys nemokamas.
 

Renginio vieta: Klaipėdos universiteto Aula Magna salė („Studlendas) H.Manto g. 90, Klaipėda.

Vilniuje vykusiame didžiausiame Europoje pramoninės biotechnologijos ir bioekonomikos forume EFIB’2022 dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Lietuva turi visas sąlygas tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere.
 

„Esame bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais. Žinodami gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtros vertę, iki  2030 metų esame užsibrėžę tikslą tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere ir pagal šio sektoriaus sukuriamą BVP susilyginti su Singapūru. Dvi pagrindinės stiprybės, leidžiančios Lietuvai  sparčiais žingsniais augti kaip Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų šaliai, yra šalies talentai ir infrastruktūra“,  – sako A. Armonaitė.
 

Vos 2,8 milijono gyventojų turinčią Lietuvą namais vadina beveik 600 gyvybės mokslų įmonių, kuriose dirba per 7500 žmonių.  Su gyvybės mokslų projektais dirba 5 tūkstančių mokslininkų, veikia šeši universitetai ir septynios kolegijos, siūlančios gyvybės mokslų krypčių studijas, taip pat net 8 specializuoti gyvybės mokslų centrai. Be to, iš šiuo metu Lietuvoje esančių daugiau nei 1000 startuolių apie 60 veikia gyvybės mokslų srityje.
 

„Taigi Lietuvoje yra daug erdvės tarptautinėms įmonėms,  kuriančioms aukštą pridėtinę vertę. Tai, kad sąlygos šiam sektoriui mūsų šalyje yra patrauklios pasaulinio lygio žaidėjams, įrodo tokios Lietuvoje įsikūrusios ir pažangius sprendimus kuriančios  įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, „Hollister“ ir „Intersurgical“, – sako A. Armonaitė.  
 

Šiuo metu intensyviai dirbama su gyvybės mokslų sektoriaus ekosistemos dalyviais ir siekiama išgryninti ilgalaikę šio sektoriaus vystymo strategiją. Rengiamame Gyvybės mokslų sektoriniame susitarime bus numatyti valstybės ir verslo įsipareigojimai skatinti talentų pritraukimą, inovacijas ir eksportą, pritraukti investicijų, gerinti verslo aplinką ir infrastruktūrą bei kiti veiksmai. Siekiama, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų pramonė  sukurtų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus, ir pagal šį rodiklį Lietuva taptų viena pasaulio lyderių.
 

Šiame jau penkioliktą kartą rengiamame forume EFIB aptarti Europos biotechnologijų plėtros krypčių tradiciškai susitinka sektoriaus lyderiai, aukščiausio lygio vadovai, politikos formuotojai, mokslininkai. Šis renginys pritraukia didžiausias ir inovatyviausias Europos biopramonės įmones, todėl tai puiki proga parodyti pasauliui Lietuvą  kaip aukšto lygio tyrimų ir plėtros centrą, kuris turi patrauklią gyvybės mokslų ekosistemą. Tai, kad vienas didžiausių Europos industrinės biotechnologijos ir bioekonomikos renginių – jau penkioliktasis – vyksta Lietuvoje, rodo Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialo įvertinimą.
 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Baltijos jūros regionas atsidūrė įvairių geopolitinių neramumų sūkuryje – energetikos krizė, Rusijos karas Ukrainoje, ekonominės sankcijos Baltarusijai, Rusijai ir kiti pastarojo meto įvykiai kelia vis didesnius iššūkius logistikai ir laivybai. Šių klausimų aptarimui bus skirta tarptautinė konferencija “Balticseas4: BALTIC SEAS CONFERENCE – EDITION IV – CRISIS, WAR AND LOGISTICS IN EUROPE: FROM ASSESSMENT TO FORESIGHT“, kuri vyks lapkričio 7 dieną Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje ir lapkričio 9-ąją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune.
 

Konferencijos metu mokslininkai, ekspertai, verslo ir administracijos atstovai dalyvaus tarpdisciplininėse sesijose, kuriose jie aptars Baltijos jūros logistikos problemas. Šiemet renginys ypatingą dėmesį skirs geopolitiniam ir ekonominiam dėmeniui.
 

„Uostai, transporto ir laivybos įmonės patiria vis daugiau tiekimo grandinių ir jų veiklos sutrikimų, o Baltijos regionas, esantis skirtingų ekonominių ir geopolitinių sistemų sankirtoje, pastaruoju metu yra atsidūręs svarbiausių geostrateginių problemų centre. Rusijos karo Ukrainoje bei ekonominių sankcijų Baltarusijai ir Rusijai pasekmės yra globalios, tačiau Baltijos jūros regionas yra paveiktas ypač stipriai. Taigi, šiemetinėje konferencijoje siekiama apjungti jūrų ir uostų analizę su geopolitine perspektyva, įtraukiant dabartinės geopolitinės padėties Rytų Europoje ir kitų politinių įvykių regione analizę“, – teigia vienas iš konferencijos rengėjų, tyrimų tinklo „Baltic Seas“ įkūrėjas, Havro-Normandijos universiteto mokslininkas Arnaud Serry.

Per dvi tarptautinės konferencijos dienas ekspertai aptars įvairius logistikos ir geopolitikos iššūkius: konfliktų įtaką Lietuvos ekonomikai, energetikos krizės socialinius padarinius, Lietuvos uostų krovikų įmonių darbą karo Ukrainoje metu, krizės įtaką Baltijos jūros rytinių uostų ekonomikai, ukrainiečių jūrininkų rengimą karo metu, autokratinių režimų bandymus apeiti sankcijas, Rusijos karo poveikį energetiniam saugumui Baltijos regione, Eurazijos geležinkelio koridorius ir įvairius kitus klausimus.

Pranešimus konferencijoje šiemet skaitys mokslininkai, ekspertai ir specialistai iš Prancūzijos, Ukrainos, Danijos, Suomijos, Rumunijos, Lietuvos ir kitų šalių.
 

Pirmoji tinklo „Baltic Seas“ tarptautinė konferencija vyko 2018 metais Klaipėdoje, bendradarbiaujant su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Po renginio buvo išleista knyga „Baltija-Arktika: strateginės perspektyvos“ – tai buvo fondo SEFACIL leidžiamos kolekcijos „Les Océanides“ šeštasis tomas. Antroji konferencija vyko 2019 m. Turku universitete (Suomija), bendradarbiaujant su Kotkos jūrininkystės tyrimų centru. Konferencijos kasmet suburia daugiau nei 50 ekspertų iš įvairių Europos šalių.
 

Konferencija “Balticseas4: BALTIC SEAS CONFERENCE – EDITION IV – CRISIS, WAR AND LOGISTICS IN EUROPE: FROM ASSESSMENT TO FORESIGHT“ vyks lapkričio 7 ir 9 d. Klaipėdoje ir Kaune. Konferenciją organizuoja Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kartu su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu ir Havro-Normandijos universitetu Prancūzijoje.

Spalio 25-26 d. vyko pirmasis uostamiestyje inovatyviai akvakultūrai dedikuotas forumas, sutelkęs tarptautinę mokslo ir verslo bendruomenę. Renginį organizavo projekto „AquaVIP” lyderis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), bendradarbiaujant su partneriais – Klaipėdos, Gdansko ir Rostoko universitetais.

Pristatė krevečių bokštą
 

Anot KMTP plėtros vadovo ir Lietuvos jūrinio klasterio koordinatoriaus Andriaus Sutniko, forumo iniciavimas žymi virsmo tašką: „Klaipėdoje ir Pietų Baltijos regione jau turime sukaupę žinių, tyrimams ir mokymams reikalingos infrastruktūros, inovacijoms imlių ir jas diegiančių verslų. Visa tai yra pakilimo takas industrijai, kurios svarba ateityje tik augs, nes ji visame pasaulyje bus viena pagrindinių aukštos maistinės vertės baltymų tiekėjų”.
 

Savo patirtimis forume dalinosi šamų, upėtakių, arktinių palijų akvakultūros ūkių atstovai, skirta dėmesio ir jūržolių auginimo tematikai. Forumo metu ekspertai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos diskutavo apie tvarumo ir pelningumo balansą plėtojant uždaras recirkuliacines akvakultūros sistemas (RAS) ant kranto ir vystant jūrinę akvakultūrą, apžvelgė kuriamas inovacijas, atliekamus tyrimus ir eksperimentus, kurie turėtų prisidėti prie industrijos konkurencingumo stiprinimo.
 

Akvakultūros inovacijų srityje Klaipėda juda pirmyn – forumo dalyviams buvo pristatytas atžalinės KU įmonės sukurtas inovatyvus krevečių auginimui skirtos talpos sprendimas, kurį tikimasi patentuoti ir komercializuoti. Laboratorinėmis sąlygomis jau sėkmingai ištestuotas prototipas su automatizuota valdymo sistema, o dabar komanda yra užsibrėžusi tikslą pagaminti komercinio dydžio trijų lygių 235 m3 talpas, kurių skersmuo siektų 10 metrų, o aukštis – 3 metrus. Manoma, kad jose krevetes būtų galima auginti 10 kg/m3 tankiu, įgyvendinant per metus tris ciklus, kurių metu būtų užauginama 7 000 kg produkcijos.

Kaštų mažinimui – geotermija
 

Apžvelgiant pasiekimus ir galimybes, nuošalyje neliko ir iššūkiai – forumo dalyviai pasidalijo susirūpinimu dėl pastaruoju metu stipriai išaugusių energetikos ir žaliavų kainų. Akvakultūros flagmanai intensyviai ieško išeičių iš susidariusios situacijos – siekiama kuo daugiau procesų automatizuoti, taip pat tikimasi, jog įveiklinus geoterminius resursus, kurių turi ir Klaipėda, būtų galima sumažinti reikiamos vandens temperatūros palaikymui RAS sistemose skiriamus kaštus.

Plėtojant jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą, taip pat dideli kaštai reikalingi dirbtinio jūrinio vandens ruošimui naudojant druską. Mokslo ir verslo žvilgsniai čia vėlgi krypsta į galimybes efektyviai išnaudoti druskomis turtingus geoterminius resursus – manoma, kad juos pasitelkus galima sukurti technologijas, atpiginančias galutinį produktą.

Dalijimosi kompetencijomis svarba
 

Klaipėdą kelionėje į akvakultūros plėtrą jau ne vienerius metus lydi tarptautiniai ekspertai, kurie su uostamiesčio mokslininkais ir regione veikiančiomis akvakultūros įmonėmis dalijasi savo kompetencijomis. Vienas jų – prof. dr. Bela H. Buck iš Alfredo Wegenerio instituto Vokietijoje, kuriam talkinant 2018 m. verslo inkubatoriuje KMTP su KU įrengė pirmąją eksperimentinę krevečių auginimo bazę. Profesorius taip pat skaitė paskaitas apie inovatyvią akvakultūrą Klaipėdoje organizuojamos „Blue Growth Leaders Academy” metu.

Ilgamečiam partneriui akvakultūros srityje, kuris į Klaipėdą šįsyk atvyko kaip forumo pranešėjas, KU rektorius prof. dr. Arturas Razbadauskas suteikė afilijuotojo profesoriaus vardą.
 

Inovatyvios akvakultūros forumą užbaigė karjeros galimybėms dedikuota sesija, kurioje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos atstovai. Daugelis jaunosios kartos specialistų pasakojo, jog sėkmingai derina studijas, siekia mokslinio laipsnio, įsitraukia į praktikas užsienio šalyse ir dirba inovatyviose įmonėse. Taip pat yra ir mąstančių apie savo verslo steigimą, galimas naujas nišas produktų ir paslaugų kūrimą. Geriau suprasti, kuo gyvena akvakultūros industrija, jauniesiems forumo dalyviams padėjo organizuotas pažintinis vizitas į Klaipėdos rajone veikiančią įmonę „Noras LT”, taip pat grupė apsilankė Kopgalyje veikiančioje akvakultūros tyrimų bazėje.  

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino naują verslui skirtą finansinę priemonę „Atviras kreditų fondas 3“, pagal kurią bus teikiamos lengvatinės paskolos. Priemone verslas galės pasinaudoti, kai „Invega“ atrinks finansų tarpininkus ir pasirašys su jais sutartis.
 

„Siekiame sudaryti palankesnes sąlygas verslui gauti finansavimą iš kredito įstaigų, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu būtų galimybė įvykdyti suplanuotus projektus ar investicijas. Šiam tikslui skyrėme 85,1 mln. eurų grįžusių lėšų iš kitų priemonių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 
 

Pagal priemonę smulkiajam ir vidutiniam verslui bei didelėms įmonėms finansavimas bus teikiamas paskolos ir finansinės nuomos (lizingo) būdu. Paskolos gavėjui bus taikoma palūkanų norma, susidedanti iš 3 mėn. EURIBOR ir finansų tarpininko maržos (iki 3 proc.). 
 

Sutartis su „Invega“ pasirašę finansų tarpininkai atrinks priemonės „Atviras kreditų fondas 3” sąlygas atitinkančius paskolos gavėjus, kuriems suteiks finansavimą. 
 

Taip pat primename, kad nuo karo nukentėjusios įmonės gali naudotis šiam tikslui parengtomis priemonėmis. Į „Invegą“ verslas gali kreiptis dėl tiesioginių paskolų apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti. Be to, krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės gali pasinaudoti garantijų priemone apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei lizingo sandoriams.  Šių dviejų pagal Europos Komisijos Karo komunikatą parengtų priemonių bendra vertė siekia 170 mln. eurų.
 

Be to, „Invega“ šiuo metu verslui siūlo ir daugiau lengvatinių paskolų bei garantijų paskoloms priemonių. Jomis šiais metais jau pasinaudojo beveik 4 tūkst. šalies įmonių.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Iš ekonomikai numatytų 1 mlrd. eurų misijomis grįstoms mokslo ir inovacijų programoms bus skirta 77,7 mln. eurų. Ruošiantis šio naujo visuomenei svarbių problemų sprendimo finansavimo įrankio startui, viešam aptarimui pateiktas šio projekto finansavimo sąlygų aprašas.
 

„Rengiamės šio naujo įrankio startui, kuriuo sieksime kryptingai investuoti į mokslą ir inovacijas bei kartu spręsti aktualias visuomenės problemas. Norime kompleksiškai stiprini mūsų šalies mokslo ir verslo partnerystę ir paspartinti inovatyvių paslaugų bei produktų vystymąsi. Projektų atranką ketiname paskelbti dar šiais metais, mūsų tikslas – kad šis procesas vyktų kuo sklandžiau. Verslo ir mokslo atstovai jau dabar gali susipažinti su finansavimo sąlygomis, išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus“, –  sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
 

„Džiaugiuosi, kad mokslas kartu su verslu sutelks pajėgas spręsti aktualias visuomenei problemas trijose prioritetinėse srityse – inovacijoms sveikatai, klimatui neutraliai Lietuvai ir informacinėms technologijoms. Tikimės, kad šio projekto metu steigiamuose kompetencijų centruose gims mokslo žiniomis grįsti produktai, kurie prisidės prie aukštos pridėtinės vertės kūrimo ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumo. Siekiame sudaryti sąlygas konkuruoti globaliai bei sutelkti partnerius spręsti aktualias visuomenės problemas, panaudojant mokslo žinias“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
 

Apraše nustatytos pagrindinės misijų finansavimo sąlygos: tinkamos veiklos, pareiškėjai, partneriai, finansavimo intensyvumas, atsiskaitymo rodikliai ir pan. Pastabas ir komentarus dėl aprašo galima teikti iki spalio 31 dienos čia. Patvirtintu aprašu,  įgyvendindama priemonę, vadovausis viešoji įstaiga Inovacijų agentūra.
 

Šias misijas Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 77,7 mln. eurų finansavimas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF)  bus paskirstytas trims misijų temoms: saugiai ir įtraukiai e. visuomenei, sumaniai ir klimatui neutraliai Lietuvai bei inovacijoms sveikatai gerinti.
 

Misijų programų koncepcija remiasi nauja Europos Komisijos praktika nukreipti mokslo ir inovacijų sritį spręsti visuomenės iššūkius. Misijas įgyvendins konkurso būdu atrinkti konsorciumai, sudaryti iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo subjektų. Į konsorciumus galės įsitraukti ir kiti dalyviai, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, verslo asociacijos.
 

Pagal misijų programas bus skatinami bendri mokslo ir verslo projektai, plėtojamos ar komercinamos startuolių ir verslo idėjos, atliekami moksliniai tyrimai, tobulinami įgūdžiai, užpildomos esamos paslaugų ir infrastruktūros spragos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai. Projektai turės būti įgyvendinti per trejus metus.
 

Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra bus atsakinga už verslo ir mokslo konsorciumų sutelkimą, geriausių ir perspektyviausių konsorciumų atranką bei viso misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų projekto įgyvendinimo kuravimą. Inovacijų agentūra po projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo nustatys misijas įgyvendinsiančių konsorciumų atrankos taisykles, kuriomis vadovausis atrinkdama konsorciumus. Taisyklėse bus nustatyti konsorciumų atrankos ir veiklų vertinimo kriterijai, konsorciumų įsipareigojimai ir pan.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Per paskutinius kelerius metus tikrą vidaus vandens kelių atgimimą kurianti akcinė bendrovė vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) imasi tolimesnių reikalingų bei ambicingų projektų. Vienas jų – Lietuvoje sukurti elektrinį vidaus vandens laivyną. Įgyvendinus šią viziją, Lietuva reikšmingai prisidėtų prie Europos Sąjungos iškelto Žaliojo kurso tikslo iki 2030- ųjų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55%, o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas.

„Vandens kelias Nemuno upe turi dideles plėtros perspektyvas. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu tik didės, tikimasi vandens keliais perimti 10 proc. visų krovinių srauto“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Žalioji krovininė laivyba Lietuvoje

Šį pavasarį Vidaus vandens kelių direkcijos su Europos investiciniu banku (EIB) pasirašytas susitarimas dėl žaliosios krovininės laivybos Lietuvos vidaus vandenyse plėtros įgauna pagreitį. EIB užsakymu Nyderlandų konsultacinių bendrovių atliekama projekto galimybių studija jau įpusėjusi. Studija nagrinėja nulinės taršos elektrinių laivų kroviniams gabenti statybų finansavimo galimybes. Taip pat analizuojamos visos reikiamos infrastruktūros Lietuvos vidaus vandenyse sukūrimo finansavimo galimybės.

Pasirašius šią sutartį žengiamas itin reikšmingas žingsnis, padėsiantis įgyvendinti Vidaus vandens kelių direkcijos projektą – pastatyti elektrinį baržos stūmiką. Praėjusiais metais Lietuvos jūrinio klasterio partneriai sukūrė inovatyvų elektrinio baržų stūmiko projektą – jis visą savo maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos nuplauktų naudodamas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių. Projektą kūrė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda. Taip pat įsitraukė ir kompanija „Bega“, besispecializuojanti krovos srityje. Žaliojo koridoriaus atsiradimas ir transporto inovacijų jungtys užtikrintų, kad Nemunu į Klaipėdą atkeliavę kroviniai ar kroviniai, kurie iš Klaipėdos uosto keliautų vidaus vandenimis gilyn į Lietuvą, judėtų ir būtų perkraunami tvariu būdu.

„Žaliojo transporto koridoriaus kūrimas neabejotinai yra ir stiprus paskatinimas mūsų įmonėms veikti. Įsiliejimas į šiuos procesus naudingas ne tik verslui, bet ir platesne prasme, nes atsirandant būdams, kaip krovinius gabenti ir paskirstyti „žaliau“ bei efektyviau, auginamas viso Klaipėdos uosto konkurencingumas. Jis apimtų ir naujas geografines dimensijas – išplėtojus žaliąjį transporto koridorių, mūsų uostas galėtų aptarnauti ir dalį pietų Lenkijos“, – kalbėjo Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. Direkcijos duomenimis, krovinių vežėjų susidomėjimas vandens transportu auga, nes transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ar birius krovinius įvertinama didžiulė ekonominė nauda. Lyginant su krovinio automobilio keliamąja galia – dabar viena barža gali pakeisti 50 vilkikų. Naujasis elektrinis stūmikas pakeistų net iki 90 vilkikų ir reikšmingai sumažintų poveikį aplinkai.

„Šis stūmikas vienintelis pasaulyje, galintis stumti iki 2000 tonų pakrautą baržą ir vienu pakrovimu plaukti net 250 km. Iki šiol tokio laivo nepavyko sukurti niekam. Vilkikas krovinius Nemunu plukdytų visiškai žaliai ir pakeistų tūkstančius sunkvežimių, apkraunančių magistralę Kaunas–Klaipėda–Kaunas, bei sumažintų sunkiasvorio transporto išmetamą CO2 kiekį. Įgyvendinę šį projektą, būtume vieni pirmųjų pasaulyje, turintys elektrinį vidaus vandenų laivyną“, – pasakojo VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Tvarūs = konkurencingi

EIB studijos rengėjų komanda lankėsi Lietuvoje ir susitiko su didžiausiomis Kauno ir Klaipėdos kompanijomis – „Kesko Senukai Lithuania“ UAB, Kauno grūdai AB, „Linas Agro“ AB, „Imlitex Holdings“ UAB, „Volfas Engelman“ AB, „Arijus“ UAB, „Bega“ UAB, „Širmulis“ UAB, „Cosmica“ UAB, „LINĖJA transport“ UAB. Studijos rengėjai jau baigia analizuoti galimus krovinių kiekius atsižvelgiant į statistikos duomenis ir surinktą informaciją iš vykusių susitikimų su bendrovėmis. Taip pat, pasitelkus EIB ir konsultantų iš Nyderlandų patirtį, ruošiama informacija apie projekto rizikas ir jų sprendimo būdus. Studiją planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio mėn.

Pasak V. Vinokurovo, investicijos į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo. „Visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeitus elektriniais stūmikais, logistikos grandinės taps tvaresnės, o pažangūs sprendimai integruojami į vieną logistikos grandinę duos maksimalią naudą“, – sako V.Vinokurovas.

VDU tyrimas atskleidė krovininio vandens transporto potencialą

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad išvystytas vandens kelių transportas padėtų reikšmingai mažinti spūstis keliuose ir mažintų avarijų rizikas. Be to prisidėtų mažinant krovininių automobilių išmetamą CO2 kiekį, kuris Lietuvoje sudaro net 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.

Pasak V. Vinokurovo, investicijos į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo. „Visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeitus elektriniais stūmikais, logistikos grandinės taps tvaresnės, o pažangūs sprendimai integruojami į vieną logistikos grandinę duos maksimalią naudą“, – sako V.Vinokurovas. VDU tyrimas atskleidė krovininio vandens transporto potencialą Vytauto didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad išvystytas vandens kelių transportas padėtų reikšmingai mažinti spūstis keliuose ir mažintų avarijų rizikas. Be to prisidėtų mažinant krovininių automobilių išmetamą CO2 kiekį, kuris Lietuvoje sudaro net 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.Universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad vidaus vandenų laivyba iš kelių transporto galėtų perimti apie 5 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. Statistikos duomenimis, šiuo metu krovinių pervežimas vandens keliais sudaro vos 1 proc. visų pervežimų, tuo tarpu, geležinkeliais – 33 proc., autotransportu – 66 proc.

VVKD manymu, vidaus vandens laivyba gali perimti 10 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. „Mes turime tam tinkamas gamtines sąlygas, aktyviai dirbame plėtodami infrastruktūrą ir kurdami laivyną. Esame sudarę preliminarius susitarimus su potencialiais krovinių vežėjais – tad susidomėjimas komerciniu krovinių pervežimu vidaus vandenimis auga“, – pažymi direkcijos vadovas V. Vinokurovas.

Transporto inovacijų forume Vilniuje įvertinti žaliausi Lietuvos sprendimai: nuo vandens autobuso – iki oro taršą matuojančių paštomatų. Susisiekimo ministerijos ir AB  „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) įsteigtiems tvariems logistikos sprendimams ir iniciatyvoms skirtiems „Žaliojo susisiekimo“ konkurso apdovanojimams pristatytos šešios nominacijos – metų savivaldybės, startuolio, ambasadoriaus, verslo įmonės, partnerystės ir institucinio bendradarbiavimo.
 

„Šie apdovanojimai vyksta antrus metus ir tai iliustruoja, kad žaliasis kursas svarbus ir valstybės institucijoms, ir verslui, ir savivaldai, kurie savo sprendimais kuria pridėtinę vertę mums kaip visuomenei. Džiugina, kad verslas turi užmojų didinti visos transporto sistemos veiksmingumą, taikyti skaitmeninius sprendimus ir sparčiai žengti klimatui neutralios ekonomikos link“, – apdovanojimų metu teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
 

„Aplinkai draugiškos kelionės ir krovinių vežimas – tai tikslai, kurių padedame siekti savo klientams ir taip kartu kuriame žalesnę ateitį. Tikime, kad susisiekimo sektoriuje yra daug galimybių ir potencialo įgyvendinti aplinkai draugišką judumą skatinančias idėjas – tai įrodo ir dalyvių gausa „Žaliojo susisiekimo“ apdovanojimuose. Kasmet inicijuodami šiuos apdovanojimus tikimės paskatinti tiek verslo įmones, tiek ir gyventojus prisidėti prie žaliojo proveržio susisiekimo sektoriuje“, – sveikindamas apdovanojimų dalyvius sakė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
 

Už vandens viešojo transporto skatinimą ir plėtros galimybes Lietuvoje apdovanota Klaipėdos miesto savivaldybė, šio mėnesio pradžioje pristačiusi elektra varomą katamaraną-autobusą. Danės upės panaudojimą keleivių pervežimui įgyvendino uostamiesčio startuolis „Popa Boat“, reziduojantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parke ir čia esančiame verslo inkubatoriuje sukūręs ir pagaminęs naująjį sprendimą. Reguliarūs šio laivo reisai planuojami  kitų metų pavasarį.
 

Žaliojo startuolio kategorijoje apdovanota kompanija „Viezo“, sukūrusi vibracijos energijos surinkimo technologiją, dėl kurios jutikliai ir kiti daiktų interneto elementai gali būti maitinami be baterijų. Šią technologiją galima panaudoti tokiose industrijose kaip geležinkeliai, kalnakasyba, gamyba ir kitos pramonės sritys, kuriose gausu vibracijų. 
 

Ambasadoriaus kategorijos laureate paskelbta Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė – ne tik Lietuvoje, bet jau ir pasaulyje naudojamos mobiliosios programėlės „walk15“ kūrėja. 
 

Verslo įmonės kategorijoje įvertinta siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“, kuri ant elektromobilių, paštomatų ir institucijų jau šiemet instaliuos oro taršos matuoklius. Tuo tarpu iki 2040 m. įmonių grupė įsipareigojo savo transporto priemonių parką pertvarkyti taip, kad jis visiškai neterštų aplinkos.
 

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansui (TTLA) apdovanojimas skirtas už partnerystę kuriant pažangią, inovatyvią ir aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią transporto sektoriaus plėtrą. TTLA reikšmingai prisidėjo prie konstruktyvaus dialogo tarp autovežėjų ir bendrovės „LTG Cargo“, kuriant ir įgyvendinant intermodalinius maršrutus tarp Lietuvos Kauno intermodalinio terminalo ir Duisburgo (Vokietija) bei Trieste (Italija) terminalų. 
 

„Kurk Lietuvai“ projektas „Judumo duomenų ekosistemos plėtra“ šiemet pripažintas žaliausiu instituciniu bendradarbiavimu. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse veikia naujoji „Google Maps“ kelionių planavimo programėlės funkcija – keleiviai gali stebėti transporto priemonių judėjimą realiu laiku.
 

Tradiciniais tampantys „Žaliojo susisiekimo“ apdovanojimai kasmet įteikiami didžiausiame transporto ir logistikos sektoriaus renginyje Baltijos šalių regione Transporto inovacijų forume. Šis šiemet Vilniuje spalio 20–21 d. vyko „Litexpo“ parodų centre.

SOLIDWORKS 2023 – dirbkite išmaniau, dirbkite greičiau, dirbkite kartu! Jau tradicija tapę rudeniniai „Kas naujo SOLIDWORKS“ seminarai sugrįžta į 6 didžiuosius Lietuvos miestus. Klaipėdos mokslo ir technologijų parką šio ciklo renginys aplankys jau spalio 24 d. 
 

Organizatoriai pristatys ne tik naujas #SOLIDWORKS2023 produktų šeimos naujienas, bet ir kitus susijusius inžinerinius / technologinius sprendimus, kurie leis Lietuvos įmonėms gauti didesnę naudą skaitmenizuojant projektavimo ir gamybos procesus:

3DEXPERIENCEWorks – inžinerinė debesijos platforma, apimanti visus kuriamo ir gaminamo gaminio vystymo aspektus

CAMWorks & SOLIDWORKSCAM – išmanūs CAD / CAM sprendimai jūsų gamybai ir CNC staklėms

SWOOD CAD / CAM – sprendimai baldų gamybos ir medžio apdirbimo pramonei
 

Nesvarbu, kurioje pramonės srityje dirbate – renginio šeimininkai papasakos apie patobulinimus, padėsiančius Jums kurti inovatyvesnius produktus ir greičiau juos pateikti į rinką.

PROGRAMA 
 

9:30-10:00 Registracija

10:00-10:30 Įžanginis žodis. 3DEXPERIENCEWorks – kas tai?

10:30-11:30 SOLIDWORKS® 2023 naujos galimybės 1 dalis.

11:30-12:30 SOLIDWORKS® 2023 naujos galimybės 2 dalis.

12:30-13:00 Kavos pertraukėlė.

13:00-13:30 SOLIDWORKS® CAM / CAMWorks 2023 naujos galimybės.

13:30-14:00 SWOOD CAD / CAM – sprendimai baldų gamybos ir medžio apdirbimo pramonei.

14:00- 14:30 Diskusijos, klausimai

REGISTRACIJA

Organizatoriai: UAB „IN RE”.
 

Mes padedame įmonėms, veikiančioms Pramonės 4.0 ir Statybos 4.0 srityse, įsisavinti ir efektyviai naudoti pasaulyje pirmaujančias inovacines skaitmenines platformas, skirtas projektavimui, gamybai ir produkto gyvavimo ciklo palaikymui.

Aukštas našumas, paprastumas naudoti, įdiegimo ir įsisavinimo sparta, techninio palaikymo garantijos ir priimtini sprendimų kaštai net mažosioms įmonėms su ribotais ištekliais užtikrina sėkmę, greitą investicijų grąžą, padeda išsikovoti vietą rinkoje ir tapti konkurencingoms globalioje ekonomikoje.