Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) mažas ir vidutines įmones bei startuolius kviečia teikti paraiškas ir dalyvauti tarptautinėje programoje „InvestHorizon“.
Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), o ypač startuoliai, dažnai susiduria su iššūkiu parengti kokybišką verslo planą, pasirinkti tinkamą verslo modelį, suformuoti strateginę viziją. Joms trūksta valdymo kompetencijų, kurios reikalingos pritraukti investuotojams, augti tarptautiniu mastu ir tapti stipriomis, konkurencingomis bendrovėmis.
Nauja Europos Komisijos (EK) finansuojama programa – „InvestHorizon“, vykdoma kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros administruojama priemone „Eureka“, skirta mažoms ir vidutinėms giliųjų technologijų (angl. deep tech) įmonėms padėti pritraukti privačias investicijas ir optimizuoti santykius su privačiais investuotojais.Giliosios technologijos apima bet kokias technologijų srityje veikiančias įmones, turinčias ilgą inovacijų ciklą, didelę patekimo į rinką riziką ir su tuo susijusias išlaidas bei reikalaujančias ilgalaikių investicijų. „InvestHorizon“ siūlo nemokamą prieigą prie internetinių seminarų ir internetinių kursų. Juose pateikiamos pirminės rekomendacijos, kaip įmonę padaryti patrauklesnę investuotojams ir sulaukti investicijų.
Viena iš programos veiklų – „InvestHorizon Accelerator“. Įmonės atrankos procesas į akceleratorių trunka tik dvi savaites nuo paraiškos pateikimo termino pabaigos. Paraiškos nepertraukiamai teikiamos keliais atrankos laikotarpiais. Kiekvienai atrankos etapą įveikusiai įmonei skiriamas ekspertas mentorius bei parengiamas veiksmų planas, kurį, pagal įmonės pobūdį ir poreikius, gali sudaryti 3 dienų seminarų stovykla, 7 teminę sritį arba įmonės plėtros etapą atitinkančios pasitikėjimo grupių sesijos su mentoriais bei koučingo akademija, kurios metu tobulinami pristatymo (angl. pitching) įgūdžiai.
Be to, „InvestHorizon Accelerator“ dalyvaujančios įmonės gali dalyvauti ir kitose „Eureka“ veiklose (pavyzdžiui, tarptautinėse misijose ir tematiniuose renginiuose), padedančiose užmegzti ryšius ir skatinančiomis partnerystę su rizikos kapitalistais bei rizikos kapitalo įmonėmis už Europos ribų. Plačiau apie programą: https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/programos-priemones/investhorizon-ir-pasirengimo-investicijoms-programa.
Artimiausi paraiškų teikimai į „InvestHorizon Accelerator“: 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. lapkričio 2 d.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie investicijas įmonių veiklos plėtrą rasite „InvestHorizon“ svetainėje.
Kontaktai pasiteirauti: Birutė Bukauskaitė, MITA vyriausioji patarėja, tel. (+370) 685 48898, birute.bukauskaite@mita.lt
Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė visuomenei atveria modernų trimatį teritorijos modelį. Viešai prieinamas įrankis gyventojams ir investuotojams leis patogiai susipažinti su LEZ teritorija, jos infrastruktūra ir įsikūrusiomis įmonėmis, o pati LEZ bei čia jau veikiančios galės paprasčiau planuoti ir vertinti ateities plėtros projektus.
Klaipėdos LEZ tinklalapyje nuo šiol pasiekiamas trimatis teritorijos modelis yra patogus būdas virtualiai tyrinėti teritoriją. Modelis vartotojams leidžia ne tik laisvai „keliauti“ po zoną, nagrinėti teritorijos pastatų ir kitų objektų išsidėstymą, sklypus, aukščius bei spalvines gamas, bet ir rasti įmones, matyti įvairias požemines komunikacijas, matuoti atstumus ir kt.
3D modelis taps ir vertingu įrankiu pristatant Klaipėdos LEZ teritoriją, sklypus bei plėtros galimybes naujiems bei potencialiems investuotojams, kurie nuo šiol galės nuotoliniu būdu įvertinti kaimynystę, esamą bei planuojamą infrastruktūrą. Investuotojams ir LEZ valdymo bendrovei trimatis modelis pravers ir planuojant plėtrą: į modelį bus galima nesunkiai įkelti planuojamus naujus objektus, įvertinti jų vaizdą, darną, poveikį kaimynystei.
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentuoja, kad šis modernus įrankis stiprins uostamiesčio kaip inovacijomis ir technologijomis grįsto miesto įvaizdį bei padės pritraukti naujų investicijų tiek tradicinės, tiek ir pažangiosios pramonės bei gamybos srityse.
„Trimatis modelis yra nedidelis, tačiau svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų ilgalaikę viziją: tapti moksliniais tyrimais, inovacijomis, išmaniosiomis technologijomis ir aukščiausia pridėtine verte grįstu išmaniosios pramonės ir technologijų parku. Ateityje ir toliau plėsime infrastruktūrines, socialines ir kitas priemones, kurios Klaipėdą darytų patraukliausia vieta ne tik gamybai, bet ir produktų, procesų ir technologijų kūrybai“, – sako E. Kiudulas.
Jis taip pat atkreipia dėmesi, kad trimatis modelis taps svarbiu įrankiu diskutuojant su naujais investuotojais, ypač kol nėra pilnai atšaukti skrydžių bei karantinavimosi ribojimai. Pavyzdžiui, naujausioje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros padalinio (UNCTAD) ataskaitoje nurodoma, kad šiemet ir kitąmet visame pasaulyje prognozuojamas mažesnis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas, o atsigavimo laukiama tik 2022 m. Bet Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, komentuoja, kad Lietuva šiuo metu turi apie 10 paskutinėje sprendimo priėmimo fazėje esančių investicinių projektų, agentūra per pastaruosius mėnesius investuotojams organizavo daugiau kaip 10 virtualių vizitų, po kurių sulaukė labai pozityvių atsiliepimų.
Arūnas Urbšys, modelį sukūrusios UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, tvirtina, kad Klaipėdos LEZ tapo pirmoji tokį įrankį susikūrusi laisvoji zona Lietuvoje ir, ko gero, visame kaimyniniame regione.
„Didžiausia projekto vertė yra galimybė išsamiai susipažinti su LEZ teritorija nuotoliniu būdu, įvertinti sklypus, kaimynystę, atstumus ir ryšius. Daugeliui žmonių toks realistinis trimatinis modelis yra gerokai patogesnis ir įtaigesnis nei standartinis žemėlapis. 3D virtualios realybės modelis taip pat yra ir puikus inventorizavimo įrankis pačiai LEZ valdymo bendrovei – užfiksuota naujausia erdvinė aplinkos situacija, kurią galima operatyviai atnaujinti, leidžia pastebėti tvarkytinas vietas, planuoti infrastruktūrą, lankytojams suteiktas įrankis palikti atsiliepimus ar pageidavimus, paženklinant atitinkamą teritoriją trimačiame modelyje. Galiausiai, aukštos rezoliucijos lietimui jautriame ekrane, įrengtame LEZ valdymo bendrovės pasitarimų kambaryje, personalas gali aptarinėti reikiamus darbus teritorijoje, pristatyti atvykusiems svečiams teritoriją iš paukščio skrydžio, aptarti jų poreikius“, – sako A. Urbšys.
Modelis buvo sudarytas sujungus bepiločiais orlaiviais darytus tūkstančius skirtingų rakursų nuotraukų su įvairia kita informacija – komunikacijų, inžinerinių tinklų brėžiniais, sklypų ribomis ir kt.
Klaipėdos LEZ investicinis-reprezentacinis 3D modelis įgyvendintas pagal bendrai su ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Klaipėdos LEZ infrastruktūros parengimas užsienio MTEP įmonių pritraukimui“ (projekto sutarties numeris S-Nr. 01.2.1-LVPA-V-830-02-0002). Projekto įgyvendinimo konkursą laimėjo ir modelį sukūrė inžinerinių informacinių technologijų kompanija UAB „IN RE“.
Liepos 17 d. Vilniuje vykusiame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros informaciniame renginyje pristatytos Europos skaitmeninių inovacijų centrų steigimo Lietuvoje gairės, kurių tikslas – sudaryti priemones ir prielaidas įkurti tokius centrus Lietuvoje.
Planuojama, kad iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių skaitmeninių inovacijų centrų (SIC), klasterių ir jų konsorciumų būtų atrinkti tinkamiausi kandidatai tapti Europos skaitmeninių inovacijų centrais (ESIC).
„Europos skaitmeninių inovacijų centrų pagrindinė steigimo idėja yra pagrįsta tinklaveika. Jų tikslas – teikti įmonėms ir viešajam sektoriui su skaitmeninėmis inovacijomis susijusias paslaugas. Lietuvai labai svarbu turėti stiprų centrą, kurio tarp svarbių kompetencijų turėtų būti dirbtinis intelektas, žiedinė ekonomika, paslaugų teikimas viešajam sektoriui, todėl šiuo metu labai svarbu susitelkti ir bendradarbiauti“, – sakė renginio dalyvius sveikindama ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 skaitmeninių inovacijų centrų, kurie yra įvairaus brandos lygio, kitose šalyse palyginimui: Suomijoje – 13, Švedijoje – 9, Lenkijoje – 6.
Renginyje dalyvavusi Europos Komisijos Europos skaitmeninių centrų programos vadovė Anna Puig-Centelles savo pranešime išryškino skaitmeninimo Europoje svarbą ir šių centrų būtinybę teikiant skaitmeninimo paslaugas. Anot jos, šiuo metu Europoje tik 25 proc. mažų ir vidutinių įmonių yra skaitmenizuotos, tuo tarpu iš didelių Europos įmonių – net 62 proc. Lietuvoje šis skaičius yra 33,3 proc. ir viršija ES vidurkį. EK duomenimis, Lietuva pagal įmonių skaitmenizacijos lygį užima 8 vietą ES (pirmoje vietoje – Danija, antroje – Suomija, trečioje – Švedija).
Atrinktieji Lietuvos kandidatai tapti ESIC turės atitikti Europos Komisijos reikalavimus, reikšmingai prisidėti įgyvendinant Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019–2030 m. tikslus ir kurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.
Bus vykdoma Europos Komisijos rekomendacija Lietuvoje finansuoti vieną ar kelis ESIC ir tam skiriant bendrą 14,043 mln. Eur. biudžetą iš Skaitmeninės Europos programos. Lygiai tokį patį indėlį turės įnešti ir Lietuvos valstybė natūra ar pinigais, prireikus pasitelkdama privatųjį finansavimą.
Kandidatų atranką į ESIC koordinuos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atviro ir konkurencingo proceso būdu. Lietuva Europos Komisijai pateiks keletą atrinktų kandidatų į ESIC, geografiškai išdėstytų visoje šalies teritorijoje, atliepiant pramonės ir viešojo sektoriaus poreikius ir atsižvelgiant į esamus šalies pranašumus.
Planuojama, kad atrinkti kandidatai paaiškės 2020 m. spalio mėn.
LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf.
2020 m. liepos 24 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbs kvietimą teikti paraiškas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje.
Investicijos bus skirtos projektams, kurių metu vystomi nauji bio-grįsti produktai, biotechnologijos, nauji produktai iš antrinio panaudojimo žaliavų, aplinkosauginės technologijos arba nauji informacinių technologijų produktai ar technologijos, skirti gamybos procesams modernizuoti, mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, skaitmeninimui, automatizavimui, robotizavimui.
„Inovacijų kūrimas reikalauja didelių pastangų ir investicijų, todėl išorinės paskatos mūsų verslams yra reikalingos. Lietuvoje, ypač tradicinėse pramonės šakose, naujų idėjų yra, tačiau dauguma jų yra įstrigusios vystymo stadijoje. Šio kvietimo metu bus finansuojami įmonių projektai žaliųjų technologijų bei aplinkai draugiškų produktų kūrimo srityse. Tikimės, kad tai padės pasiekti proveržį transformuojant tradicinę Lietuvos pramonę ir skatinant inovacijų kultūrą mūsų šalyje“,– sako Ina Sinkevičiūtė, MITA Norvegijos finansinio mechanizmo grupės vadovė.
Investicijos taip pat bus skirtos naujų, aplinkai palankių, produktų komercinimui bei naujų produktų ar technologijų diegimui, pavyzdžiui, esamų gamybos linijų modernizavimui, kai mažinamas anglies dioksido kiekis, energijos sąnaudos, skatinama beatliekinė gamyba, antrinis atliekų panaudojimas ir pan.
Projektams įgyvendinti numatoma skirti: 8 017 647 EUR
Projektų finansavimo lėšų suma: nuo 10 000 iki 2 000 000 EUR
Galimi pareiškėjai:
- Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ);
- Didelės įmonės, kai valstybės valdoma dalis sudaro ne daugiau kaip 25 proc.
MITA administruojama Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ siekia padidinti Lietuvos įmonių, pagrindinį dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms, konkurencingumą bei prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo.
Kontaktai pasiteirauti:
Programos įgyvendinimas ir paraiškų teikimas
Ina Sinkevičiūtė, tel. (+370) 604 77086, el. p. ina.sinkeviciute@mita.lt
Dvišalės veiklos
Beata Mažul, tel. (+370) 604 78935, el. p. beata.mazul@mita.lt
Lazerinės diodų technologijos, nuotolinės robotinės sistemos, žvynelinę gydantys pleistrai, inovatyvios pramoninio užteršto vandens valymo technologijos, dronų aptikimo sistemos ir daugelis kitų naujų idėjų bus artimiausiu metu vystomos Lietuvoje.
Naujų, mokslui imlių įmonių skatinimas sulaukė milžiniško susidomėjimo. Pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbtą Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo konkursą gautas rekordinis paraiškų skaičius – 58. Šio konkurso metu kuriamos naujos atžalinės įmonės (angl. k. „spin-off”, pumpurinės įmonės) arba startuoliai, kurie įgyvendins mokslo rezultatais paremtus projektus.
„Šia priemone siekiame skatinti verslumą ir inovacijų kūrimą Lietuvos mokslo įstaigose, kuriose yra sukauptas didžiulis teorinių mokslo žinių potencialas. Siekiame įdarbinti mokslo žinias, įdiegti jas į rinką, pritaikyti praktiniams verslo poreikiams, paversti inovatyviais produktais, technologijomis ar paslaugomis. Šiam tikslui numatyta skirti 2,7 mln. eurų ES investicijų“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.
Šiame konkurse įmonės pateikė 44 paraiškas, mokslo ir studijų institucijos – 14. Iš mokslo ir studijų institucijų aktyviausiai dalyvavo Fizinių ir technologijos mokslų centras – pateiktos 5 paraiškos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 2, Klaipėdos universitetas – 2, Vytauto Didžiojo universitetas – 2, Vilniaus dailės akademija – 2, Vilniaus verslo kolegija – 1.
Pagal Sumanios specializacijos prioritetus projektai pasiskirstė taip: Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 14; Informacinės ir ryšių technologijos – 12; Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos – 10; Agroinovacijos ir maisto technologijos – 9; Išmanusis, netaršus ir susietas transportas – 4; Įtrauki ir kūrybinga visuomenė – 6; Energetika ir tvari aplinka – 3.
Sveikatos ir biotechnologijų srityje pateiktos idėjos stebino gausumu ir įvairove, padeda kovoti su įvairiomis ligomis: inovatyvios permatomos filtruojančios kvėpavimo takų apsauginės kaukės, daugiakomponentės dantų kaukės, funkciniai kūdikių čiulptukai nuo burnos pienligės, daugiafunkcinis kilimėlis praguloms gydyti, žvynelinę gydantys pleistrai, medicinos prietaisų komercinimas gydant periodontitą, prieširdžių aritmijos stebėjimui skirtos sistemos; veidos odos priežiūros priemonės; jutikliai viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ir kt.
Naujų medžiagų ir technologijų srityje vyrauja perspektyvūs ateities technologiniai sprendimai, reikalaujantys specialių techninių žinių: nuotolinių robotinių sistemų programavimas, naujos gintaro šlifavimo technologijos, naujos lazerių diodų technologijos, inovatyvios užteršto vandens valymo technologijos pasitelkiant automatizuotus sprendimus, inovatyvūs jutikliai baldų pramonei, antimikrobinė termoplastinė kaukė spindulinei terapijai, optinių principu pagrįstos dronų aptikimo sistemos ir kt.
Informacinių ir ryšių technologijų srityje daugiausiai vystomi dirbtinio intelekto sprendimai įvairiems sektoriams ir verslo poreikiams: pažangios verslo sistemos žemės ūkiui, trimačių modelių projektavimas, valiutos keitimų sistemos, video neuroreklamos metodai ir kt.
Agroinovacijų srityje vyrauja praktiški sprendimai rinkai: naujų trąšų technologijos, biologiškai vertingi produktai, inovatyvūs maisto produktai, inovatyvūs augaliniai ekstraktai, savaiminės fermentacijos gėrimai, drenažo sistemos ir kt.
Išmanaus transporto srityje siūlomos praktines problemas sprendžiančios idėjos: išmaniosios technologijos, perspėjančios vairuotojus nuo susidūrimo su laukiniais gyvūnais, išmaniosios krovinių gabenimo planavimo sistemos, išmaniosios eismo kontrolės sistemos, šiukšlių matavimo lygio nustatymas ir kt.
Įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje vyrauja tarpdisciplininės idėjos, integruojančios IRT sprendimus, meną, švietimą: simuliaciniai mokymosi sprendimai, preciziškos mikro filmavimo technologijos, paraleliniai robotai (judėjimo platformos) ir kt.
Energetikos srityje pateiktos skirtingos idėjos: inovatyvios naftos teršalų biologinio valymo technologijos, daugiapakopio baterijų elementų parametrų įvertinimo įrenginys personalizuotam naudojimui, sausos fermentacijos biodujų reaktorius.
Konkurse buvo kviečiami dalyvauti mokslininkai, tyrėjai, mokslo vadybininkai ir studentai, kurie skatinami burtis į verslo komandas bei įdarbinti mokslo žinias.
MITA projektų atranką konkursui atlieka 2 etapais. Paraiškos pirmajam etapui buvo teikiamos iki 2020 m. liepos 7 d. Šiuo metu visi projektai yra vertinami. Atrinkti konkurso dalyviai į antrąjį etapą bus pakviesti teikti paraiškas iki 2020 m. rugsėjo 21 d.
Su pateiktais projektais galima susipažinti ES investicijų svetainėje.
MITA inf.
Rugsėjį Klaipėdos universitete (KU) startuosianti tarptautinė programa „Blue Growth Leaders Academy“ suburs tarptautiniu mastu vertinamus lektorius iš užsienio bei suteiks mėlynosios ekonomikos žinių, kurios padės verslui įgyti konkurencinio pranašumo.
Vadovams, įvairių sferų specialistams ir gabiems studentams naujos kompetencijos pasitarnaus atrandant naujas veiklos nišas, kuriant inovatyvius produktus ar paslaugas, o taip pat siekiant tvaresnio jūrinių resursų panaudojimo.
Siekia tapti pažangių idėjų ašimi
Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su universitetu ėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) koordinuojamas Jūrinis klasteris.
Europiniame kontekste Mėlynasis augimas (angl. Blue Growth) tampa vis didesnį svorį turinčia sąvoka, kuri sparčiai skverbiasi į daugelį ekonominių ir socialinių mechanizmų. Lietuva nelieka šių procesų nuošalyje, o Klaipėda turi unikalią galimybę Mėlynąjį augimą paversti apčiuopiama nauda, nes daugelis su šia sritimi susijusių industrijų, pavyzdžiui, laivyba ar laivų statyba, turizmas, jau turi gilias tradicijas, kitos gi – sparčiai vystosi.
KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, pandemijos nulemta krizė netapo kliuviniu realizuoti sumanymą. „Atvirkščiai – situacija parodė, kaip svarbu aiškiai identifikuoti sritis, kurios padeda kurti didžiausią pridėtinę vertę. Pažangiam Europos aukštųjų mokyklų konsorciumui „EU-CONEXUS“ (angl. European University for Smart Urban Coastal Sustainability) priklausantis mūsų universitetas siekia tapti ašimi, kuri telkia pažangias idėjas, o naujoji programa padės jas dar labiau išgryninti bei nukreipti praktinio pritaikymo kryptimi“, – kalbėjo KU rektorius.
Išvien su miesto strategija
Miestas savo ekonominės plėtros strategijoje „Klaipėda 2030“ jau deklaravo siekį orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą, pažangiai pramonei aktualių kompetencijų stiprinimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą bei kitus ambicingus tikslus. Tikimasi, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse analogų neturinti „Blue Growth Leaders Academy“ padės Klaipėdai suburti mėlynosios ekonomikos lyderių kartą, prisidėsiančią prie Klaipėdos suklestėjimo.
„Jau šiuo metu mūsų miesto verslai ir aukštojo mokslo institucijos stebina savo pasiekimais šioje srityje. Norėdami tapti lyderiaujančiu tvaraus jūrinio sektoriaus miestu, turime stiprinti studentų ir profesionalų kompetencijas – tam ir sukurta ši unikali programa“, – sako „Klaipėda ID“ Švietimo projektų vadovė Alina Šoparė.
Tikimasi, kad programos dalyvių įgytos žinios sustiprins verslo pozicijas, įtvirtins sklandesnį dialogą su mokslo ar viešojo sektoriaus atstovais, skatins naudingų partnerysčių plėtojimą.
Sulaukta verslo palaikymo
„Jūrinis klasteris siekia užtikrinti prieigą prie žinių, kurios įgalina atverti naujas verslo nišas ir maksimaliai išnaudoti Klaipėdoje turimą potencialą, tad „Blue Growth Leaders Academy“ idėja buvo nuosekliai aptarta ir brandinta su kertinių industrijų Klaipėdoje atstovais. Verslui atstovaujantys Jūrinio klasterio nariai išreiškė palaikymą sumanymui bei patikino, kad pasirinkta kryptis – teisinga, o programos tematikos – aktualios“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Programos lektoriai – tai specialiai suburta ekspertų komanda, tarptautiniu mastu vertinami mokslininkai bei praktikai iš Vokietijos, Danijos, Švedijos, kurių paskaitų tematinės kryptys apims uostą ir laivybą, mėlynąsias biotechnologija, laivų statybą, akvakultūrą, nuokrantės energetiką, jūros ir pakrančių turizmą.
„Blue Growth Leaders Academy“ suteiks galimybę plėsti savo žinias, papildant jas sustiprintomis kompetencijomis inovacijų vadybos ir pokyčių valdymo srityse. Programos dalyviai gaus svarbiausiomis šiandienos aktualijomis paremtos informacijos, susipažins su europinėmis ir pasaulinėmis tendencijomis įvairiuose Mėlynojo augimo sektoriuose, brėžiančiomis ateities Europos ir pasaulio kontūrus.
Kviečia teikti paraiškas
Tapti „Blue Growth Leaders Academy“ dalyviais kviečiami verslo ir kitų organizacijų atstovai iš Klaipėdos ir visos Lietuvos, įvairių sričių specialistai, dirbantys ar ketinantys plėtoti veiklą Mėlynojo augimo sektoriuje. Taip pat gali prisijungti KU baigiamųjų kursų bakalauro studentai, magistrantai, doktorantai, besidomintys šia tema ar vykdantys tyrimus Mėlynojo augimo tematikoje.
2020-2021 metais „Blue Growth Leaders Academy“ priims apie 50 dalyvių.
Tarptautinė neformaliojo ugdymo programa truks 10 mėnesių. „Blue Growth Leaders Academy“ tvarkaraštis bus sudaromas užtikrinant galimybę suderinti dalyvavimą programoje su aktyvia profesine veikla.
PARAIŠKŲ TEIKIMAS
Užpildant anketą internete:
www.ku.lt/leaders_academy iki 2020 m. rugsėjo 11 d.
DAUGIAU INFORMACIJOS
Į inovatyvias veiklas orientuota priemonė „Turizmo inovacijos“ per mėnesį sulaukė 325 paraiškų, o pagal jas prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. Eur.
Turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos nuo birželio mėnesio pradžios galėjo teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę, kuri sudaro galimybę turizmo sektoriui nedelsiant persiorientuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie COVID-19 sukeltų aplinkybių. Priemonę administruojanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) sulaukė paraiškų už 9 mln. eurų.
Šiuo metu vyksta intensyvus paraiškų vertinimas, kurį planuojama baigti iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Finansavimas jau yra skirtas projektams, kurių bendra vertė yra daugiau kaip 100 tūkst. Eur.
„Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Inovacijų dėka šiam sektoriui atveriamos galimybės kiek įmanoma prisitaikyti prie netikėtai pasikeitusios situacijos. Ši priemonė sulaukė itin didelio susidomėjimo, ir tai puiki paskata turizmo sektoriui persiorientuoti į inovatyvias veiklas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
Didžioji dalis įmonių, prašančių finansavimo, planuoja kurti ir tobulinti turizmo paslaugas – diegti naujas inovatyvias informacines sistemas, kelionių rezervacijų programas, nuotolinį teikiamų paslaugų pristatymą, vartotojų pasiūlymų automatinį generavimą. Taip pat nemažai pareiškėjų ketina kurti įvairius virtualius savo paslaugų pristatymus bei vaizdo turus. Norėdamos pritraukti daugiau klientų turizmo paslaugas teikiančios bendrovės ketina įsigyti ir reklamos paslaugas „Google“, „Facebook“, „Instagram“ platformose.
Siekdama užtikrinti turizmo sektoriaus likvidumą ir skatinti turizmo atsigavimą Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi ir kitas pagalbos priemones turizmo paslaugas teikiančioms įmonėms – „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“, „Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui“, trečios nakties užsienio turistams kompensavimo modelis ir kita.
Iš viso turizmo sektoriaus priemonėms įgyvendinti skirta 49 mln. eurų (neįskaičiuotos draudimo garantijos) valstybės biudžeto lėšų.
Netrukus pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis riedės vien nauji, aplinką tausojantys, patogūs ir keleivių laiką taupantys greitaeigiai elektriniai autobusai – tokia yra Klaipėdos viešojo transporto vizija. Kelionės kaštai keleiviui iš esmės nedidėtų, o ekologiškų autobusų įsigijimo naštą miestui palengvintų Europos Sąjungos parama.
Dešimt pirmųjų greitaeigių elektrinių autobusų į gatves išvažiuoti galėtų jau kitąmet, jei tik savivaldybės Taryba pritars tokiam žingsniui ir operatyviai pavyks atlikti visas biurokratines procedūras.
Siekiama sumažinti taršą ir spūstis
„Tai nėra spontaniškai kilęs sumanymas, o nuoseklaus darbo plėtojant modernų viešąjį transportą naujasis etapas. Turime išdrįsti pereiti į aukštesnį lygį – persėsti į itin modernius elektrinius autobusus, kurie veža greitai, tyliai, yra komfortiški ir draugiški aplinkai, o jais besinaudojantiems keleiviams padeda planuoti laiką ir taupyti pinigus. Ši vizija turi potencialą realybe tapti per artimiausius keletą metų. Juolab kad čia pat, Klaipėdoje, turime elektrinių autobusų gamintoją, šių metų pavasarį sėkmingai į miesto gatves išleidusį pirmuosius du elektrinius autobusus, pasižyminčius unikaliais techniniais sprendimais. Klaipėda didžiuojasi savo pagreitį įgaunančia automobilių pramone ir tai – atsakymas visiems, kurie nuolat klausia, kodėl tokių autobusų mūsų gatvėse yra dar tik du“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.
O savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis kviečia klaipėdiečius, ištikimus savo asmeninių automobilių fanus, nors kartą išlipti iš savo asmeninių automobilių ir išbandyti šiandienos viešąjį transportą.
„Patikėkite, jūs patirsite daug malonių akimirkų ir mažų atradimų, nes ir dabartinio mūsų viešojo transporto kokybė – tikrai ne prasta. Tačiau mes turime galimybę iš esmės sumažinti spūstis gatvėse, oro užterštumą, pasinaudodami ES lėšomis padaryti mūsų viešąjį transportą patrauklų visiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Žinoma, jei tik sugebėsime susitelkti. O aš tuo tikiu“, – sako G. Neniškis.
Iš tiesų, šiandien atradimu gali tapti ir punktualiai pagal stotelėje skelbiamą tvarkaraštį, kurį taip pat galima rasti internete, atvykstantis autobusas, ir komfortiškas važiavimas ir, svarbiausia, sutaupytas laikas. Jis taupomas ne tik dėl to, kad viešojo transporto autobusams leidžiama važiuoti per centrinę Tiltų gatvę, o lengvieji automobiliai tokios privilegijos neturi, bet ir todėl, kad autobusai važinėja tik jiems skirta eismo juosta, kurioje įprastai nebūna spūsčių.
Laukiama miesto Tarybos verdikto
Netrukus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija miesto politikams svarstyti teiks sprendimo projektą dėl elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų plano patvirtinimo. Jeigu miesto politikai pritars ekologiško elektrinio viešojo transporto atsiradimui uostamiestyje, kitas žingsnis – projektui reikalingų lėšų paieška.
Suskaičiuota, kad įsigyti elektrinius autobusus, atitinkamai rekonstruoti gatves, kuriomis jie važinėtų ir iki 2030 metų įrengti eismo valdymo sistemą kainuotų 33,5 mln. eurų. Didžiąją dalį projektui reikalingų lėšų yra galimybė gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Klaipėda, prisidėdama prie Lietuvos įsipareigojimų mažinant CO² emisijas bei siekdama mažinti oro taršą, 2018 m. patvirtino darnaus judumo planą, kuriame numatytos progresyvios judumo pokyčius skatinančios priemonės: didinti viešojo transporto patrauklumą ir greitį, skatinti judėjimą pėsčiomis ir dviračiais, kurti patrauklią, saugią miesto aplinką.
Miesto savivaldybės užsakymu taip pat buvo parengta galimybių studija „Perspektyvinių naujų viešojo transporto rūšių diegimo Klaipėdos mieste galimybių studija“, skirta įvertinti naujos viešojo transporto rūšies poreikį. Savivaldybė sulaukė kritikos neva veltui leidžia pinigus analizuodama alternatyvių viešojo transporto priemonių metro ar tramvajaus, kurie netinka miestui, atsiradimo galimybes Klaipėdoje. Tačiau ją sudomino kitas šios studijos rengėjų – UAB „Civitta“ pasiūlymas – dėl esamo viešojo transporto tinklo ir transporto priemonių parko atnaujinimo pakeičiant juos greitaeigiais elektriniais autobusais.
Juolab kad žengiant šia kryptimi neužkertamas kelias ateityje, esant poreikiui, įrengti ir tramvajaus linijas. Tokiu atveju elektriniams autobusams atitektų privežamojo transporto vaidmuo.
Veiksmų planas
Norint įgyvendinti šią viziją, reiktų:
1. Atnaujinti gatvių infrastruktūrą, t. y. rekonstruoti viešojo transporto autobusams skirtas eismo juostas (BRT trasos įrėminimas bortais). Elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų plane numatyta, kad 2021 m. BRT būtina infrastruktūra būtų įrengta 14–os kilometrų ruože. Taip pat iki 2030 metų planuojama atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą ir kitose magistralinėse gatvėse – stotelių įvažas, papildomų A juostų ženklinimą, apsisukimo vietas.
2. Įrengti eismo valdymo sistemą su prioritetu viešajam transportui. Numatyta įrengti 3 atskiras eismo valdymo sistemas – koridorius su viešojo transporto prioritetu: A. Minijos g. – Pilies g. – Naujojo Uosto g. (2020–2024 m.); B. Taikos pr. – Tiltų g. – H. Manto g. – Liepojos g. (2024 – 2027 m.); C. Priestočio g. – Mokyklos g. – Šilutės pl. (2027–2029 m.).
3. Įsigyti elektra varomas viešojo transporto priemones. Didžiausią reikalingų investicijų dalį sudarytų elektra varomų viešojo transporto priemonių įsigijimo kaštai. Suskaičiuota, kad tam reikėtų per 20 mln. eurų. Elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų plane numatyta nuo 2021m. iki 2030 m. įsigyti išvis 49 didelius elektrinius autobusus.
Tačiau Klaipėda dar gali spėti pateikti paraišką dėl paramos viešojo transporto sistemos modernizavimui. Jeigu jai būtų pritarta, tuomet maždaug pusę elektrinių autobusų įsigijimui ir šios transporto rūšies įdiegimui reikalingos infrastruktūros išlaidų padengtų ES fondai.
Gyventojams naujausios kartos elektriniai autobusai galėtų patikti dėl kelių priežasčių – susisiekimo trukmės (transporto greičio), bilietų kainos ir dėl ekologinio aspekto bei komforto lygio. Tačiau svarbiausi uždaviniai, kuriuos tikisi išspręsti miestas – aplinkos oro taršos ir spūsčių mažinimas.
Klaipėdos savivaldybės inf.
AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, sutelktomis Uosto direkcijos, įmonės pastangomis jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.
VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.
„Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln. Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.
„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB „Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.
„Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.
Papildoma informacija:
VLG įmonių grupės teritorijoje iš viso dirbs du dokai, kurie skirti remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivams. Savo nuolatinėje vietoje jau pastatytas didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas Nr. 12, kurį VLG įmonių grupė įsigijo prieš ketverius metus. Dokas, kurio ilgis siekia 235, o plotis – 45 metrus, jau prieš metus buvo paruoštas eksploatacijai, tačiau darbo pradėti negalėjo, nes nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra. Netrukus, liepos pabaigoje, į vietą bus pastatytas ir antrasis 30 tūkst. tonų keliamosios galios, „Panamax“ tipo laivams remontuoti skirtas dokas Nr. 170, kurį praėjusių metų pabaigoje bendrovė įsigijo iš Rygos laivų remonto įmonės. Šiuo metu 201 metro ilgio ir 35 metrų pločio dokas remontuojamas ir atnaujinamas bei vyksta vietos jam paruošimo darbai. Planuojama, kad pirmąjį laivą šis dokas galės priimti jau rugpjūčio viduryje. Ir toliau bus eksploatuojamas iki šiol didžiausiu buvęs, o dabar mažiausiu tapęs 200 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 27 tūkst. tonų keliamosios galios VLG įmonių grupės dokas Nr. 219.
Klaipėdos valstybinio uosto inf.
Verslo ir mokslo organizacijos telkia jėgas plėtojant jūrinių inovacijų ekosistemą šalyje – šiuo tikslu birželio 30 d. įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris. Siekiama, kad jis taptų platforma aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui.
Lietuvos jūrinio klasterio steigimą inicijavo nuo 2016 m. veikiantis Lietuvos suskystintųjų dujų (SGD) klasteris. Šiuo metu jo veikloje dalyvauja 17 partnerių – Lietuvos bei tarptautinių verslo organizacijų, mokslo institucijų.
Tikimasi, jog ateityje Jūrinio klasterio narių spektras ženkliai prasiplės bei apims dar daugiau uosto įmonių, laivų statybos ir remonto, jūrinės energetikos sektorių atstovų. Naujosios platformos koordinatoriumi tapo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).
„Jūrinė ekonomika yra svarbus ekonomikos variklis, ji yra ir neabejotinai išliks vienu perspektyviausių sektorių, tad Klaipėdos žvilgsnis čia krypsta natūraliai. Įvairios jūrinės industrijos šakos pas mus yra stipriai išvystytos, turi gilias tradicijas ir sėkmingai skinasi kelią konkurencijos nestokojančioje tarptautinėje rinkoje, tačiau kartais dar pasigendama platesnės perspektyvos įvertinant mūsų turimą potencialą, kuris gali tapti naujų galimybių raktu ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Siekiant skatinti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą klasteris bus orientuotas į automatizacijos, skaitmenizacijos, daiktų interneto, duomenų analizės ir panaudojimo, dirbtinio intelekto ir sistemų integracijos sprendimus. Naujoji platforma inicijuos inovatyvius projektus bei kvies jų įgyvendinimui pasitelkti Vakarų Lietuvoje išvystytą mokslinę infrastruktūrą – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutą, Akvakultūros kompetencijų centrą, kitas mokslines bazes ir laboratorijas.
Ne mažiau svarbūs klasterio veiklos aspektai bus jūrinio sektoriaus plėtrai svarbių kompetencijų auginimas ir tarptautiškumas, bendradarbiaujant su kitais panašiais klasteriais ES šalyse, pristatant Lietuvoje kuriamus technologinius projektus ir inovacijas renginiuose užsienyje.
Artimiausiuose Jūrinio klasterio steigėjų planuose – technologinių mokymų organizavimas, aktyvus įsitraukimas į rugsėjį Klaipėdos universitete startuosiančios tarptautinės programos „Blue Growth Leaders Academy“ veiklą. Pastarasis projektas suburs tarptautiniu mastu vertinamus lektorius iš užsienio bei pasiūlys galimybę įmonių vadovams, įvairių sferų specialistams bei gabiems studentams įgyti vertingų mėlynosios ekonomikos žinių.
Palaikydamas uostamiesčio siekį orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą, pažangiai pramonei aktualių kompetencijų stiprinimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą bei kitus ambicingus tikslus, Lietuvos jūrinis klasteris prisidės ir prie ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ įgyvendinimo.
