Negailestingos technologinių verslų išgyvenamumo tendencijos rodo, kad 9 iš 10 startuolių žlunga dar ankstyvoje stadijoje. Viena iš pagrindinių to priežasčių – verslo vystymo kompetencijų trūkumas. Siekiant išspręsti šias problemas „Startup Lithuania“ kartu su startuolių ekosistemos ekspertais sukūrė nemokamą ir visiems prieinamą verslo akseleravimo programą (angl. pre-acceleration program) „Startup Guide“ skirtą ankstyvos stadijos startuoliams ir potencialiems inovatyvių verslų kūrėjams.
„Daugybę metų organizuojame įvairius edukacinius renginius, teikiame konsultacijas ankstyvos stadijos ar potencialiems startuoliams ir pastebėjome keletą esminių problemų. Pirma, Lietuvos švietimo įstaigos skiria per mažai dėmesio ir resursų jaunųjų specialistų ugdymui apie inovatyvių, didelį plėtros potencialą turinčių verslų vystymą, kuo tai skiriasi nuo tradicinio verslo. Švietimo sistemoje trūksta visiems prieinamų praktinių mokymų apie verslo steigimo pradžią, problemos aktualumą, vertės pasiūlymo sukūrimą ar rizikos kapitalą, kitas investicijų pritraukimo galimybes.
Antra, matome, kad švietimo sistemoje trūksta tarpdisciplininio bendradarbiavimo, pavyzdžiui: internetinių technologijų, gyvybės mokslų specialistams, ypač trūksta bazinių žinių, verslo kūrimo kompetencijų. Dėl šios priežasties sukūrėme programą, kuri tikimės išspręs šias spragas ir padės startuolių kūrėjams lengviau komercializuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, pritraukti investicijas,“ – teigia Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
Virtualioje ir visiems prieinamoje mokymų programoje dalyviai mokysis kaip išgryninti turimą idėją ir sukurti jai vertės pasiūlymą, kaip parinkti tinkamą verslo modelį, atrinkti rinkas, kurioms yra skirtas produktas. Startuoliai ir potencialūs jų kūrėjai taip pat mokysis metodų, kaip ištestuoti kuriamą produktą su būsimais klientais, partneriais, kaip pritraukti investicijas ir plėsti verslą į kitas rinkas. Viso šios programos dalyviai turės išspręsti virš 100 užduočių, kurios apima skirtingas verslo vystymo temas. Baigę programą jos dalyviai gaus jų kompetenciją patvirtinančius sertifikatus. Pre-akseleravimo programą rasite čia.
Gytenis Galkis, akseleravimo programos „70Ventures“ partneris teigia, kad ši programa gali padėti būsimų startuolių autoriams pasitikrinti idėjas su potencialiais klientais prieš pradedant kurti technologinius sprendimus.
„Puiki iniciatyva skirta jauno verslo kūrėjams siekiant susigaudyti startuolių ekosistemoje ir įgyti reikiamų žinių efektyviai pradžiai. Mūsų akseleravimo programa, skirta brandesniems startuoliams, kasmet sulaukia apie 500-650 paraiškų iš kurių mes atrenkame 20-30 įmonių su kuriomis dirbame. Tai žinoma nereiškia, kad visos kitos yra per ankstyvos, tačiau tikrai didžioji dauguma įmonių nėra išgryninusi vertės pasiūlymo klientams, kainodaros arba komandos nėra pakankamai stiprios, kad pradėtume dirbti. Pre-akseleratorius gali padėti tokioms įmonės susigaudyti, pasitikrinti idėjų komercializavimo galimybes ir atsisakyti ne komercializuojamų projektų,“ – sako Gytenis Galkis.
Jam antrina ir Daiva Jankauskaitė, Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė, kuri teigia, kad pre-akseleravimo programa palengvins jų ir startuolių darbą, nes neretai inovatyvaus verslo atstovai kreipiasi į verslo angelus ieškodami investicijų, nors dažnai patys nežino, kokio dydžio investicijos jie gali prašyti.
„Tikrai labai dažnas atvejis, kai į Lietuvos verslo angelų asociaciją kreipiasi jauni startuoliai, kurie dar neturi sukaupę pradinių žinių apie investicijų pritraukimo procesą ir jo metu kylančius iššūkius. Įkūrėjai nežino nuo ko pradėti, kur eiti, pas ką kreiptis, taip pat jie dažnai nesuvokia kokio dydžio investicijas turėtų ar galėtų pritraukti esamojoje stadijoje. Kadangi patys ne visuomet turime galimybes edukuoti startuolius, besikreipiančius į „LitBAN“, džiaugiuosi, kad „Startup Lithuania“ inicijavo tokios mokymų programos sukūrimą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad startuolių įkūrėjai matys šios programos vertę ir skirs laiko bei atidžiai susipažins su programos turiniu. Esu įsitikinusi, kad tokia programa sukuria didelę vertę ir atveria galimybes imliam jaunimui bei palengvina darbą visiems: tiek patiems startuoliams, tiek investuotojams, ieškantiems patrauklių investicinių pasiūlymų,“ – tikina Daiva Jankauskaitė.
Apie Lietuvos startuolių ekosistemą:
„Startup Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1000 startuolių. 2019 metais šalies inovatyvūs verslai pritraukė per 170 mln. Eur investicijų iš vietos ir užsienio investuotojų, atsirado pirmasis vienaragis, kuriuo tapo dėvėtų rūbų pardavimo platforma „Vinted“. Pagal unicorns.lt pateikiamą informaciją, juridinį statusą turintys lietuviški startuoliai 2019 metais sumokėjo 87 mln. Eur mokesčių valstybei, o vidutinis atlyginimas startuolių įmonėse siekė 2,4 tūkst. eur. (Bruto).
Europos Komisijos paskelbtoje 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje (angl. „European Innovation Scoreboard“) Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį pakilo per vieną poziciją ir užėmė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos suminis inovacijų indeksas, atspindintis šalies inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, pakilo iki 87 proc. ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą švieslentės indekso skaičiavimo laikotarpį nuo 2012 metų.
Europos Komisijos skaičiavimai taip pat rodo, kad 2012–2019 m. Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 28 proc. ir tai yra sparčiausias progresas tarp visų 27 ES valstybių.
„Kryptingos valstybės pastangos stiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemą duoda rezultatų. Nuo 2012 metų iš visų ES valstybių inovacijų ekosistema labiausiai pagerėjo būtent Lietuvoje. Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos progresą lėmė valdžios ir verslo dėmesys inovacijoms ir MTEP veikloms“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Europos Komisijos skaičiavimais, 2012–2019 m. Lietuvoje ženkliai pagerėjo šių su verslo inovacine veikla susijusių indikatorių rezultatai: bendradarbiaujančios inovatyvios įmonės (+97,2 proc.), inovacijas savarankiškai kuriančios smulkiosios ir vidutinės įmonės (+72,5 proc.), naujų rinkai ir naujų įmonei inovacijų pardavimas (+72 proc.), mažos ir vidutinės įmonės, diegiančios produktų ar procesų inovacijas (+68,8 proc.), ne MTEP verslo inovacijų išlaidos (+61,6 proc.), prekės ženklų aplikacijos (+40,6 proc. ).
Lietuva taip pat aplenkė ES vidurkį pagal du verslo inovacinės veiklos rezultatus (angl. „innovation outputs“): naujų rinkai ir naujų įmonei inovacijų pardavimo rodiklis pasiekė 123 proc. ES vidurkio, o prekės ženklų aplikacijų rodiklis – 105,7 proc. ES vidurkio. Tai rodo, kad Lietuvos bendrovių apyvartoje vis didesnę dalį užima inovatyvių prekių ir paslaugų pardavimas, Lietuvos bendrovės aktyviau registruoja nuosavus prekės ženklus.
2012–2019 m. Lietuvoje taip pat pagerėjo vidutinių ir aukštųjų technologijų prekių bei žinioms imlių paslaugų eksporto, patentų paraiškų, bendrijos dizainų rodiklių reikšmės.
Lietuvos inovacijų ekosistemoje dominuojančias pozicijas taip pat išlaiko su verslo inovacine ir MTEP veikla susiję rodikliai. Pavyzdžiui, bendradarbiaujančių inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių rodiklio reikšmė Lietuvoje siekia 191 proc. ES vidurkio, t. y. beveik dukart viršija ES vidurkį, inovacijas savarankiškai kuriančių mažų ir vidutinių įmonių rodiklis siekia 122 proc. ES vidurkio, mažų ir vidutinių įmonių, diegiančių produktų ar procesų inovacijas, rodiklis siekia 115 proc. ES vidurkio.
Inovacijų švieslentės tyrime Latvijai atiteko 23 vieta visoje ES, o Estijai – 11 vieta visoje ES.
Birželio 22 d. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui skirti papildomus 4 mln. eurų itin didelio populiarumo sulaukusiai priemonei „Turizmo inovacijos“, pagal kurią turizmo sektoriui sudaroma galimybė kurti naujas ir inovatyvias turizmo paslaugas.
„Pagal šią priemonę buvo numatyta paskirstyti apie 2 mln. eurų, tačiau jau per pirmąsias dvi savaites gauta paraiškų už daugiau kaip 3,7 mln. eurų. Matydami itin didelį susidomėjimą, pildome priemonės krepšelį dar 4 mln. eurų, iki 6 mln. eurų. Priemonė baigsis, kai bus paskirstyti numatytieji 6 mln. eurų. Tikimės, ši priemonė turės reikšmingą poveikį turizmo sektoriui persiorientuojant į inovatyvias veiklas ir mažinant pasekmes, patirtas dėl pandemijos protrūkio“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pagal jau gautas paraiškas didžioji dalis įmonių planuoja kurti ir tobulinti turizmo paslaugas – kurti naujas inovatyvias informacines sistemas arba atnaujinti jau esamas (naujos rezervacinės sistemos, nuotolinis paslaugų pristatymas, vartotojų pasiūlymų automatinis generavimas), kurti virtualius paslaugų pristatymus, vaizdo turus. Taip pat pareiškėjai ketina pirkti reklamos paslaugas „Google“, „Facebook“, „Instagram“ platformose ir pan.
Priemone gali pasinaudoti turizmo paslaugas teikiančios įmonės, tarp jų ir kelionių agentūros, apgyvendinimo paslaugų teikėjai bei turizmo verslo asociacijos.
Pagal priemonę „Turizmo inovacijos“ įmonės vienu projektu gali gauti iki 38,5 tūkst. eurų, turizmo verslo asociacijos – 66 tūkst. eurų. Didžiausia galima finansavimo turizmo paslaugoms kurti ir tobulinti suma – 20 tūkst. eurų, turizmo paslaugų rinkodarai – 10 tūkst. eurų, turizmo sektoriaus darbuotojų mokymams – 5–30 tūkst. eurų.
Projektai turės būti įgyvendinti iki 2020 m. lapkričio 30 d., paraiškas priima Mokslo ir inovacijų agentūra (MITA). Kvietimas teikti paraiškas bus stabdomas, jei pateiktų paraiškų suma viršys 50 proc. visai priemonei numatytos sumos. Daugiau informacijos apie priemonę rasite čia.
Rugsėjį Klaipėdos universitete (KU) startuosianti tarptautinė programa „Blue Growth Leaders Academy“ suburs tarptautiniu mastu vertinamus lektorius iš užsienio bei suteiks mėlynosios ekonomikos žinių, kurios padės verslui įgyti konkurencinio pranašumo. Trečiadienį unikali iniciatyva pristatyta žiniasklaidos, verslo bei kitų organizacijų atstovams.
Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su universitetu ėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) koordinuojamas Jūrinis klasteris.
Vadovams, įvairių sferų specialistams ir gabiems studentams naujos kompetencijos pasitarnaus atrandant naujas veiklos nišas, kuriant inovatyvius produktus ar paslaugas, o taip pat siekiant tvaresnio jūrinių resursų panaudojimo.
Priėmimas vyksta nuotoliniu būdu. Paraiškas jau galima teikti, galutinis jų priėmimo terminas – rugsėjo 11 d.
Pretendentų paraiškas vertinsianti komisija dalyvių sąrašą paskelbs iki rugsėjo 18 d.
Išsamiau apie programą: https://www.ku.lt/leaders_academy/
Paraiškų teikimas: https://www.ku.lt/leaders_academy/index.php/priemimas/paraiska/
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas birželio 22 d., pirmadienį, kviečia į seminarą ir praktinę demonstraciją „Lietuvoje sukurtos lazerinės sistemos bei jų pritaikymo galimybės“. Laivų statybos, metalo apdirbimo ir kitų industrijų atstovams temą pristatys įmonė „Optola“, kurianti bei tiekianti lazerius pramonei ir mokslo centrams.
Klaipėdoje organizuojamas renginys verslui ne tik suteiks galimybę gyvai išvysti lietuvių sukurtus lazerius bei įsitikinti plačiomis jų pritaikymo galimybėmis praktinės demonstracijos metu, bet ir padiskutuoti apie skirtingoms industrijoms aktualius iššūkius, išsakyti savo poreikius bei lūkesčius.
Pramoniniam naudojimui įmonė teikiame trijų tipų lazerių sistemas, skirtas valymui ir pjaustymui lazeriu, o taip pat nano apdorojimo sprendimams.
Klaipėdoje planuojamo renginio metu daugiausiai dėmesio bus skiriama lazerinio valymo tematikai.
Gamybos formų, plokščių, rūdžių, oksidų, graffiti, apdegusių pastatų ar net odinių paviršių valymas ar nuriebalinimas lazeriu yra dažniausios lazerinio valymo aplikacijos. Valymo metu nepažeidžiamas medžiagos pagrindas, nėra cheminio ar mechaniško pažeidimo formos ar komponentų darbiniam paviršiui.
Kviečiame lazerių galimybes įvertinti čia:
Daugiau apie panaudojimą bei technologijos privalumus:
https://optola.lt/industry/lazerinis-valymas/
https://optola.lt/industry/taikymai/
Programa:
10:00 – įžanginė/teorinė prezentacija (lazerinė sauga, lazerinio valymo pranašumai bei trūkumai, potencialas)
11:00 – lazerio valymo demonstracija pasitelkiant ant įvairių medžiagų pavyzdžius bei naudojant rankomis manipuliuojamas 50W bei 200W sistemas. (Dėmesio: įmonės gali atsivežti ir konkrečiai joms aktualius komponentus).
12:00 – klausimai, diskusija. (Pastaba: taip pat su renginio svečiais iš anksto susitarus galima numatyti vizitus į įmones)
Planuojama renginio trukmė: iki 3 val.
Dėmesio, pasikeitė renginio vieta. Renginys vyks KMTP salėje 101, Vilhelmo Berbomo g. 10.
Renginys NEMOKAMAS. Išankstinė registracija.
Daugiau informacijos: https://www.optola.lt
Skatindama verslą imtis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei investuoti į inovatyvių gaminių ir paslaugų tobulinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal naują Europos Sąjungos (ES) priemonę „Eksperimentas“ paskirstė daugiau kaip 70 mln. eurų investicijų.
Pagal pirmąjį kvietimą, kuriuo galėjo pasinaudoti visoje Lietuvos teritorijoje veikiantis verslas, paskirstyta beveik 61 mln. eurų, pagal antrąjį kvietimą, skirtą regionuose veikiančiam verslui, – 9,6 mln. eurų.
„Šios naujos priemonės galimybės sudomino didelę dalį verslo – išnaudotos visos regionams skirtos antrojo kvietimo lėšos, o pirmojo kvietimo lėšų visiems teigiamai įvertintiems projektams neužteko, sudaryti 2 rezerviniai sąrašai už beveik 82 mln. eurų sumą. Jiems tikimės rasti finansavimą perskirstę lėšas iš kitų priemonių. Toks susidomėjimas demonstruoja didžiulį verslo norą ir potencialą investuoti į mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius produktus“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Pirmuoju kvietimu visoje Lietuvoje veikiančioms gyvybės mokslų įmonėms buvo sudaryta galimybė konkuruoti tarpusavyje, finansuoti 23 projektai, jiems paskirstyta 18,6 mln. eurų. Kituose sektoriuose veikiančioms 49 įmonėms paskirstyta 42,4 mln. eurų.
Antruoju kvietimu 9,6 mln. eurų paskirstyta 31 regionuose veikiančiai įmonei. Daugiausia projektų finansuota Alytaus apskrityje – 7 įmonėms paskirstyta 1,86 mln. eurų, Vilniaus apskrityje finansuoti 4 įmonių projektai už 1,45 mln. eurų. Po 3 įmones gavo finansavimą Kauno apskrityje (496 tūkst. eurų), Klaipėdos apskrityje (849 tūkst. eurų), Marijampolės apskrityje (1,3 mln. eurų), Šiaulių apskrityje (559 tūkst. eurų) bei Utenos apskrityje (1,47 mln. eurų). Po 2 įmones finansavimą gavo Tauragės apskrityje (533 tūkst. eurų) ir Telšių apskrityje (784 tūkst. eurų). Panevėžio apskrityje 307 tūkst. eurų finansavimą gavo 1 įmonė.
Pagal šią priemonę finansuojamos tiek Lietuvos regionuose, tiek visoje Lietuvoje veikiančių bendrovių vykdomos MTEP veiklos, taip pat įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama nauja ar plečiama esamos įmonės infrastruktūra. Gali būti finansuojamos visoje Lietuvos teritorijoje veikiančių įmonių ir naujų produktų bei technologijų sertifikavimo veiklos.
Pagal visoje Lietuvoje veikiančiam verslui skirtą priemonės „Eksperimentas“ pirmąjį kvietimą MTEP projektui įgyvendinti galima gauti iki 1,2 mln. eurų, MTEP ir inovacijų infrastruktūrai plėsti – 3 mln. eurų, o naujiems produktams ir technologijoms sertifikuoti – 200 000 eurų.
Pagal Lietuvos regionų verslui skirtą priemonės „Eksperimentas“ antrąjį kvietimą didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra MTEP veikoms įgyvendinti – 400 tūkst. eurų, MTEP ir inovacijų infrastruktūrai plėsti – 500 tūkst. eurų.
Tarptautiniam SUBMARINER tinklui priklausantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia biotechnologijų sferoje veiklą vystančius startuolius, inovatorius ir įmones, siekiančius ieškoti būdų, kaip inovatyviai panaudoti turimus jūros išteklius, ir paversti juos aukštos pridėtinės vertės produktais ar paslaugomis, jungtis į mėlynųjų biotechnologijų akseleratoriaus programą, apimančią visą Baltijos jūros regioną.
Dalyvaudami programoje ir vystydami produkto/ paslaugos idėją, startuoliai turės galimybę pasinaudoti šiomis akseleratoriaus paslaugomis:
- Užmegzti kontaktus ir bendradarbiauti su vienais geriausių Baltijos jūros regiono šalių biotechnologijų ekspertais, dalyvauti jų organizuojamuose seminaruose, konferencijose, B2B susitikimuose
- Gauti teisines ekspertų konsultacijas intelektinės nuosavybės, sertifikavimo, saugos standartų klausimais
- Gauti ekspertines įžvalgas ir konsultacijas verslo kūrimo ir plėtros klausimais, kurie apima verslo plano, verslo modelio parengimo, rinkos analizės duomenų rinkimo, rinkodaros ir finansavimo klausimus
- Konsultuotis moksliniais tyrimais paremtų inovacinių projektų rengimo ir vystymo klausimais
- Dalyviams bus suteikta mokslinė ir techninė pagalba, t.y. galimybė naudotis aukščiausios kompetencijos specialistų konsultacijomis, taip pat jų turima infrastruktūra, laboratorijų įranga
- Galimybė naudotis biotechnologiniais ištekliais, sukauptais ALLIANCE „One-stop-info-shop“, bei jų naudojimo rekomendacijomis.
Susisiekite su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku ir gaukite pirminę mūsų specialistų konsultaciją prieš pateikiant paraišką į akseleratorių: andrius.sutnikas@kmtp.lt +370 686 37681; erika@kmtp.lt +370 684 50212.
PARAIŠKOS FORMA ČIA
Tikrindami paraišką atsižvelgsime, ar ji atitinka šiuos kriterijus: idėjos įgyvendinamumas, idėjos aktualumas Baltijos jūros regionui, idėjos naujumas, tvarumas, komandos patirtis.
Patvirtintų paraiškų teikėjus kviesime prisistatyti akseleratoriaus rengiamuose renginiuose ir pitch‘inti savo idėjas bei dalyvauti pirmajame susitikime su potencialiais mentoriais, kurio metu suderinsite tolimesnių susitikimų ir konsultacijų grafiką.
Teikti paraiškas ir dalyvauti akseleratoriuje komandoms nieko nekainuoja. Visas išlaidas kompensuoja SUBMARINER tinklas.
Teikti paraiškas tiesiogiai akseleratoriui galite čia: https://www.submariner-network.eu/apply-for-alliance-accelerator
Daugiau informacijos apie Alliance+ ir akseleratorių: https://www.submariner-network.eu/alliance
Susipažinkite su akseleratoriaus mentorių tinklu, kuris kasdien plečiasi: https://www.submariner-network.eu/alliance-mentors
Pirmosios akseleratoriaus paraiškos/ pavyzdžiai: https://www.submariner-network.eu/alliance-plus-cases
Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus. Augančios apyvartos metų pradžioje leido samdyti daugiau darbuotojų, o atsiradus naujiems rinkos poreikiams greitai buvo pasiūlyti nauji sprendimai ir paslaugos.
Startup Lithuania inf.
Dar kovo mėnesį atliktos „Startup Lithuania“ startuolių apklausos duomenimis buvo matyti, kad šiuo neįprastu metu, didžiausią produktų ir paslaugų paklausą bei galimybes plėsti verslą mato edukacinių technologijų, e-komercijos, telemedicinos, prekių pristatymo į namus ar kibernetinio saugumo sektorių įmonės bei žaidimų industrijai priklausantys inovatyvūs verslai.
„Nuolat sekame padėtį šalyje ir žinome, kad dalis startuolių tikrai patiria iššūkių šiame etape. Tačiau džiugi žinia ta, kad didžioji dalis Lietuvos startuolių šią krizę laiko galimybe auginti pardavimus, tikisi, kad susilpnėję konkurentai leis jiems užimti didesnę rinkos dalį ir dar sparčiau augti. Pastebime ir tai, kad inovatyvūs verslai šiuo metu nuolat ieško naujų darbuotojų – o tai pozityvus signalas, rodantis įmonių plėtrą. Ir nors pasaulinės tendencijos rodo, kad 4 iš 10 startuolių tikėtina išnyks per artimiausius 3 mėnesius, jeigu nepritrauks papildomo finansavimo, Lietuvoje vaizdas pozityvesnis. Mūsų šalies startuoliai greitai prisitaiko prie esamos situacijos, o daugiausia išloš tie, kurie greitai pasiūlys karantino metu aktualius sprendimus sprendžiančius visuomenės, valstybės ir verslo problemas,“ – situaciją komentuoja Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, startuolių kuriamų aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 137,4 mln. eurų. Tuo pat metu pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis (86,9 mln. eurų). Be to, per pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuvos startuolių pardavimai siekė 179,8 mln. eurų, o tai yra 55 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Pagal naujausius „Unicorns.lt“ duomenis, startuolių įmonėse šiuo metu stabiliai auga pardavimai, darbuotojų skaičius ir jų atlyginimai. 2020 metų pirmą ketvirtį startuolių įmonėse dirbo 8476 darbuotojai, o jų uždarbis siekė 2,4 tūkst. eurų (Bruto). Praėjusiais metais tuo pačiu metu inovatyvių verslų darbuotojų skaičius siekė 6926, o atlyginimas 2,3 tūkst. eurų (Bruto).
„Nors metų pradžios duomenys ir džiugina, turbūt tikrąją COVID-19 įtaką startuoliams pamatysime įvertinę antro ketvirčio rezultatus. Net ir prisitaikiusiems prie situacijos startuoliams sudėtingiau tapo pritraukti investicijas – pandemijos akivaizdoje investuotojai peržiūrėjo savo investavimo strategijas, uždarytos valstybių sienos apriboja užsienio investicijų pritraukimo galimybes. Tikėtina, kad antrą ketvirtį matysime ir pandemijos įtaką darbuotojų skaičiaus mažėjimui, kuomet startuoliai sieks minimizuoti kaštus,“ – teigia R. Rudokienė.
Per 36 valandas reorganizavo savo veiklą trijose šalyse
Kurjerio paslaugas per vieną valandą teikiantis startuolis „ZitiCity“ tikina, kad greita reakcija į pasikeitusią situaciją ir įmonės lankstumas padėjo stipriai užauginti pardavimus tiek Lietuvoje, tie kitose šalyse.
„Paskelbus karantiną, saugumas mūsų versle tapo pirmuoju prioritetu. Per 36 valandas reorganizavome veiklą visuose savo Prancūzijos, Lietuvos ir Estijos miestuose, kuriuose veikiame. Įvedėme bekontaktį prekių atsiėmimą, pristatymą ir tapatybės patvirtinimą. Panaikinome grupinius naujų kurjerių apmokymus – skaitmenizavome visą mokymų ir klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimo procesą. Be to, Prancūzijoje karantinas buvo itin griežtas – kurjeriams buvo draudžiama laukti užsakymų gatvėse, todėl kartu su klientais turėjome tiksliai suplanuoti pristatymus iš anksto.
Tokie greiti sprendimai itin pasiteisino, o bendras mūsų paslaugų vartojimas visose šalyse kovo mėnesį augo 45 proc. Todėl ketiname nesustoti ir šiuo metu taip pat pradedame agresyvios plėtros etapą, investuojame septynženklę sumą į unikalią tos pačios dienos pristatymo infrastruktūrą ir technologiją,“ – pasakoja Laimonas Noreika, startuolio „ZitiCity“ įkūrėjas ir vadovas.
Karantino metu naujų darbuotojų skaičius įmonėje išaugo iki 10 proc.
Elektroninės komercijos produktą vystančio startuolio „Omnisend“ įkūrėjas ir vadovas Rytis Lauris teigia, ši pandemija ilguoju laikotarpiu jų verslui suteiks milžiniškas galimybes, nes elektroninė komercija globaliu mastu sparčiai auga.
„Neseniai mačiau grafiką, kad per pastaruosius 10 metų visa JAV elektroninė prekyba išaugo nuo 6 iki 16 proc., o per pastaruosius kelis mėnesius prekybos mastai ūgtelėjo iki 25 proc. „Omnisend“ yra tas produktas, kuris aptarnauja elektronines prekybos verslus, tai ateities galimybių iš tiesų matome labai daug: per karantiną aktyviai samdėme naujus žmones – šiuo metu kolektyvą padidinome 10 proc.“ – pasakoja R. Lauris.
Kalbėdamas apie įmonės pardavimus, Rytis Lauris atskleidžia, kad jų situaciją šiuo klausimu stipriai lemia klientų (e-parduotuvių) padėtis, tad Kinijos užsidarymas pakoregavo „Omnisend“ pardavimus: „Mūsų atveju situacija buvo tokia, kad vasario mėnesį užsidarius Kinijai ir jos fabrikams, sutrikus tiekimo grandinėms, mūsų įmonės pardavimai krito, bet nuo kovo, kuomet Kinija atsidarė, o Vakarai užsidarė pardavimai vėl ėmė augti. Palyginus šių metų kovo mėnesį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – mūsų augimas paspartėjo apie 25 proc.“
Pasaulinė krizė tapo galimybe įmonėms parodyti savo socialinę atsakomybę
Elektroninio marketingo sprendimus įmonėms teikiančio lietuviško startuolio „MailerLite“ atstovai teigia, kad visuotinio karantino metu pardavimai toliau stabiliai augo. Tačiau atsižvelgiant į pasaulinę situaciją kompanija nusprendė daliai įstaigų leisti naudotis jų platforma nemokamai.
„Kadangi dirbame globalioje rinkoje ir supratome, kaip šiuo metu svarbu yra bendravimas su bendruomene, nusprendėme savo paslaugas nemokamai teikti visoms sveikatos, švietimo bei valstybinėms organizacijoms. Taip „MailerLite“ paslaugomis pradėjo naudotis Graikijos švietimo ministerija, kalbų bei programavimo mokyklos, Kauno technologijų, Kembridžo, Kolumbijos ir Bukarešto universitetai, poliklinikos, plaučių ventiliatorius kuriančios bei gydytojus vienijančios organizacijos visame pasaulyje,“ – pasakoja Ilma Nausėdaitė, startuolio „MailerLite“ operacijų vadovė.
Jei Jūsų įmonė nesulaukė kvietimo subsidijai ar turite klausimų dėl subsidijos skyrimo, kreipkitės trumpuoju Mokesčių informacijos centro numeriu 1882.
Norinčios gauti paramą įmonės turi atitikti kelis kriterijus: jose privalo dirbti ne daugiau kaip devyni žmonės, jos turi būti įtrauktos į VMI sudarytą nuo karantino nukentėjusių įmonių sąrašą, negali būti bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos. Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus mokestinius metus.
Reikalavimus atitinkanti mikroįmonė gauna kvietimą teikti subsidijų paraišką per autorizuotų elektroninių paslaugų sistemą Mano VMĮ. Išsiųstame kvietime pateikiama nuoroda į subsidijos paraiškos formą ir informacija, kur pateikti paraišką gauti subsidiją.
Bendrovės paramos gali kreiptis nuo gegužės 12 dienos, ji išmokama per tris dienas. Kvietimai įmonėms bus siunčiami iki gruodžio 1 dienos arba kol bus paskirstyta visa numatyta subsidijų suma – 100 mln. eurų.
Subsidiją pagal pareiškėjo 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių – jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM, subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst. eurų GPM – 1 tūkst. eurų, jei daugiau – pusę sumokėto GPM.
Priemonės įgyvendinimą administruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, priemonę įgyvendina VMI ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Mokėjimus vykdo Finansų ministerijai pavaldus Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.
Jau dešimt metų stipriu gegužės pabaigos akordu uostamiestyje tapdavo tradicinis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginys „Verslas. Golfas. Džiazas”. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso pandemijos, verslo konferencija, kuri šiemet dedikuota jūrinei tematikai ir įgyja forumo formatą, bei individualūs (B2B) verslo susitikimai perkeliami ir bus organizuojami spalio 1 dieną.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – vienas Jūrinio forumo organizatorių, prisidedantis formuojant renginio turinį ir suburiant plačią verslo bei įvairių sričių ekspertų bendruomenę. Drauge su tarptautiniais partneriais KMTP įgyvendinamam projektui „Connect2Small Ports” forume atstovaus Vismaro (Vokietija) taikomųjų mokslų universiteto bendradarbis Robert Philipp, pristatysiantis pranešimą apie Pietų Baltijos Mėlynosios ekonomikos rinkodarą. Kartu su KMTP į tarptautinį projektą „Ecoprodigi”, kuris nukreiptas į skaitmenizavimo procesų skatinimą jūriniame sektoriuje, įsitraukusios UAB „Western baltic Engineering” vadovas Marius Arkušauskas dalinsis savo įžvalgomis apie tvarumą ir inovacijas laivų statybos pramonėje.
Į forumo programą įtraukti ir KMTP koordinuojamo Lietuvos SGD klasterio narių atstovai. AB „Klaipėdos nafta” SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė skaitys pranešimą „SGD atsinaujinančių energijos išteklių kontekste: potencialas ir panaudojimo galimybės”,o tarptautinės kompanijos DNV GL techninio aptarnavimo vadovas Andrius Uldukis pristatys temą, skirtą ateities jūrų uostams ir transportui.
Preliminari Jūrinio verslo forumo programa: http://www.kcci.lt/lt/jurinio-verslo-forumas-2/.
Taip pat Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai dalijasi gera žinia, jog rūmų taurės golfo turnyras įvyks! Dalyviai susitiks gegužės 30 d. (šeštadienį) golfo aikštyne „National golf resort”.
Turnyro žaidėjų registracija vyksta: info@nationalgolf.lt bei +370 655 22222.
