Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas | robertas, Author at Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Apie akvakultūrą Klaipėdoje – video formatu

Akvakultūra vertinama kaip vienas perspektyviausių ekonomikos sektorių. Siekiant atskleisti industrijos potencialą Vakarų Lietuvoje aktyviai įsitraukia Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas.

Pristatome tarptautinio projekto AquaVIP rėmuose sukurtą video, kuris padės daugiau sužinoti apie tai, ką jau pavyko nuveikti vystant sektoriui svarbią infrastruktūrą bei kompetencijas, susipažindins su specialistais, kurie pasirengę konsultuoti verslą, besidairantį į naujas nišas.

Trumpai apie projektą AquaVIP

KMTP į naują akvakultūros projektą AquaVIP įsitraukė bei tapo vedančiuoju jo partneriu 2020 m. pradžioje. Drauge su Klaipėdos mokslininkais projekte taip pat dalyvauja Rostoko ir Gdansko universitetai – tai atveria dar daugiau naujų galimybių Klaipėdai, pasirinkusiai mėlynojo augimo kryptį.

Projekto „AquaVIP“ rėmuose iki 2022 m. numatytas Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centro steigimas – vienas svarbiausių partnerių išsikeltų tikslų. Centro infrastruktūra apims Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje jau egzistuojančias bazes, suteiks reikiamą prieigą prie turimų resursų, skatins patirties jau sukaupusius specialistus žiniomis aktyviau dalintis su jaunimu – tam bus pasitelkiami mokymai, seminarai ir specialios praktinės stovyklos.

Bendradarbiaujant partneriams iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, projekto rėmuose bus atlikti devyni praktiniai-moksliniai eksperimentai. Jų spektras platus: mokslininkai sieks daugiau sužinoti apie maistinę krevečių vertę, eksperimentuos su mikrodumbliais, žuvų lervomis, sieks patobulinti akvakultūroje naudojamų sistemų technologijas, tirs geoterminių resursų panaudojimo akvakultūroje galimybes.

Daugiau informacijos:

KMTP plėtros vadovas/ AquaVIP atstovas

Andrius Sutnikas +370 686 37681 andrius.sutnikas@kmtp.lt

Klaipėdos universitetas imasi lyderystės kurortologinių tyrimų srityje

Sanatorinis gydymas Lietuvoje yra viena iš seniausių ir labiausiai vystomų sveikatos turizmo sričių, tačiau mokslu grįstų kurortologinių tyrimų yra mažai. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija mato didelį poreikį ištirti, kaip kurortuose esantys gamtiniai ištekliai (mineralinis vanduo, purvas) galėtų padėti išspręsti šiandieninio gyvenimo tempo ir streso poveikį organizmui, kaip padėtų pagerinti žmonių savijautą ir darbingumą.

Stebint šiandieninę situaciją ir COVID-19 įtaką visam turizmo sektoriui, sveikatos turizmui, Klaipėdos universitetas ir minėta asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Artimiausiu metu numatomi kurortologiniai tyrimai.

Siekiama nustatyti, kokį poveikį natūralūs gamtiniai veiksniai ir jų kombinacijos turi asmenims, kurie skundžiasi lėtinio nuovargio sindromu, ilgalaikiu stresu ir kitomis sveikatos problemomis, koks sanatorinio gydymo poveikis žmonių sveikatai ir ligų prevencijai, kaip žmonių gera savijauta ir sveikata koreliuoja su šalies ekonomikos rodikliais. Tokių tyrimų vykdymas turėtų teigiamos įtakos sveikatos turizmo plėtrai šalyje ir Lietuvos kurortų žinomumui Europoje.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda pastebi, kad daugelį metų kurortologija Lietuvoje buvo nustumta į mokslinių tyrimų paraštes. „Šioje srityje atsiliekame nuo kitų šalių, nors turime labai stiprią sanatorinio-kurortinio gydymo bazę, puikius specialistus, laiko ir pagijusių klientų patvirtintus gydomuosius gamtinius veiksnius. Todėl labai džiaugiamės ir sveikiname KU rodomą iniciatyvą ir lyderystę šioje Lietuvai svarbioje srityje“, – sako asociacijos prezidentas.

Vakarų regione nėra ištirtas mineralinis vanduo, durpynai, klimato terapijos nauda. Tyrimai šioje srityje moksliškai pagrįstų Lietuvos natūralių gamtinių veiksnių poveikį žmogaus sveikatai. „Bendradarbiaudami su mokslininkais sieksime, kad Lietuva taptų žinoma Europoje savo gamtiniais ištekliais ir klientai važiuotų į mūsų kurortus iš visos Europos. Moksliniuose tyrimuose dalyvautų įvairių sričių medicinos specialistai, aukštosios mokyklos, tyrėjai, o sanatorijos yra puiki bazė moksliniams tyrimams“, – pastebi minėtos asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič. Ji atkreipia dėmesį, kad asociacija vienija 14 Lietuvos sanatorijų, reabilitacijos centrų ir sveikatinimo įstaigų. Čia studentai galės atlikti praktikas, norintys iš arčiau susipažinti su specialybėmis bus kviečiami į atvirų durų dienas, planuojamos mokslinės-praktinės konferencijos.

Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros prof. dr. Diana Šaparnienė pabrėžia, kad Lietuva turi potencialą aktyviau vystyti sveikatos turizmą ir kurortologinius tyrimus. Turime jau senas kurortinio gydymo tradicijas, plačias gydomojo mineralinio vandens panaudojimo galimybes, atrandami tokie gamtiniai ištekliai kaip geoterminis vanduo, purvo terapija, miškų terapija, vaistažolių terapija. Šių paslaugų plėtra yra susijusi su poreikiu išsaugoti ir pagerinti žmonių sveikatą, kuri dėl nuolat spartėjančio gyvenimo tempo, lydimo psichologinės įtampos ar streso, ekologinio nesaugumo tampa itin aktuali.

„Reikalinga suvienyti įvairių mokslo sričių potencialą, bendradarbiauti su praktikais. Esame pasirengę tyrinėti gamtinius išteklius bei jų pritaikomumą sanatoriniam ir reabilitaciniam gydymui, analizuoti kurortų ir kurortinių teritorijų darnios plėtros klausimus, naujovių bei inovacijų diegimo poreikį bei galimybes. Tyrimų rezultatai gali reikšmingai prisidėti prie kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros“, – sako prof. dr. D. Šaparnienė.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų centro direktorė prof. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson įžvelgia ir verslo atstovų įsitraukimo galimybes į mokslo tyrimus, ypač akcentuojant dalyvavimą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projektuose.

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, universiteto ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos bendradarbiavimo metu bus sutelkti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių mokslininkai. „KU kartu su dar penkiais Europos universitetais, kuria pažangų ir ambicingą aljansą „EU-CONEXUS“, kuris suvienija šešių universitetų pajėgas apjungdamas daugiau kaip 40 tūkst. studentų, beveik 5,5 tūkst. profesorių, 33 fakultetus, 61 tyrimų institutą, beveik 400 studijų programų. Tai leis dar labiau išnaudoti mokslinį potencialą kurortologinių tyrimų srityje“, – sako A. Razbadauskas.

Klaipėdoje parengtas ekonomikos skatinimo ir COVID-19 krizės suvaldymo planas

Parengtas Klaipėdos miesto ekonomikos skatinimo ir COVID-19 krizės suvaldymo planas. Jame – esami ir būsimi žingsniai, reikalingi tiek tolimesnei koronaviruso plitimo prevencijai, tiek ekonomikos gyvybingumui, darbo vietų ir klaipėdiečių pajamų išsaugojimui.

„Šį COVID-19 atoslūgio laikotarpį skubame išnaudoti tolimesnių žingsnių planavimui. Švelnėjant karantino sąlygoms norime padėti atsitiesti nukentėjusiems gyventojams bei verslui. Kartu planuojame tolimesnius veiksmus, kad miesto ekonomika išliktų gyvybinga, tačiau nepamirštame ir to, kad COVID-19 grėsmė niekur nedingo, tad numatome resursus ir tolimesnei prevencijai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak mero, jau artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomi nauji siūlymai, kuriais numatoma verslui mažinti mokesčius už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, žemę, žemės nuomą, savivaldybės nekilnojamojo turto nuomą. Taip pat numatoma priimti sprendimus dėl atleidimo nuo vietinių rinkliavų už viešose vietose teikiamas prekybos ir paslaugų veiklas.

Klaipėdos miesto savivaldybė jau yra apsisprendusi visus 2020 metus nuo vietinės rinkliavos atleisti lauko bei paplūdimių kavines, o karantino metu nerenka rinkliavų už veiklas, kurios šiuo laikotarpiu viešose vietose yra draudžiamos. Rinkliavos šiuo metu nereikia mokėti ir už leidimus įrengti išorinę reklamą, o savivaldybės patalpų nuomininkams yra atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas už karantino laikotarpį. Jei taryba pritars ir naujoms siūlomoms priemonėms, tai bus papildoma paskata verslui.

„Verslo palaikymas šiuo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbus visam miestui. Kurdami pagalbos paketą siekėme numatyti verslui svarbias, tačiau tuo pat metu ir miesto biudžetui pakeliamas priemones. Dėl reikalingų žingsnių diskutavome su verslo atstovais – Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Klaipėdos pramonininkų asociacija. Tikimės, kad į planą įtrauktos priemonės padės verslui lengviau išgyventi krizinį laikotarpį bei išsaugoti darbo vietas klaipėdiečiams“ – sako Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Dar vienas svarbus uždavinys savivaldai – užtikrinti, kad dėl karantino mažėjant biudžeto įplaukoms, nesustotų pradėti investiciniai projektai.

„Tai svarbu ir tolimesniam miesto vystymuisi, klaipėdiečiams reikalingos infrastruktūros kūrimui, ir ekonomikos gyvybingumui. Atsisakant investicinių projektų, kartu nukentės ir juos įgyvendinančios įmonės, o tai gali atsiliepti ir klaipėdiečių atlyginimams, darbo vietų skaičiui. Todėl aktyviai ieškome galimybių užtikrinti reikiamą projektų finansavimą – dalyvaujame valstybės siūlomose programose, neatmetame galimybės imti paskolą“, – teigia meras Vytautas Grubliauskas.

Pagalba numatyta ir karantino metu darbą praradusiems gyventojams. Pajamų netekusiems klaipėdiečiams Savivaldybė jau patvirtino papildomą materialinės paramos rūšį – nustatytas sąlygas atitinkantys gyventojai gali kreiptis dėl 257 Eur vienkartinės išmokos. Pablogėjus finansinei situacijai, klaipėdiečiai taip pat raginami pasidomėti ir kitomis socialinės paramos rūšimis, kurios yra teikiamos ir nuolat.

Taip pat siekiant padėti dirbantiems klaipėdiečiams grįžti į darbus, vaikams sudaroma galimybė lankyti darželius, o nesinaudojantys šiomis paslaugomis karantino metu neturi mokėti jokių „abonentinių“ mokesčių. Karantino metu klaipėdiečiai taip pat atleidžiami nuo mokesčių už vaikų ugdymą neformalaus ugdymo įstaigose, sporto mokyklose.

Planuojant pagalbos priemones verslui ir gyventojams, Savivaldybės vadovai akcentuoja ir tai, kad COVID-19 grėsmė išlieka, todėl lygiai taip pat svarbu tęsti prevencines priemones, užtikrinti, kad mieste būtų teikiamos pandemijos metu reikalingos paslaugos – veiktų mobilus punktas, karščiavimo klinika, būtų sudarytos galimybės gyventojų saviizoliacijai. Viruso plitimo mieste sustabdymui iš miesto biudžeto jau skirta 1 029 000 eurų. Prie šių priemonių finansavimo prisidėjo ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas, bendromis jėgomis jau investuota per du milijonus eurų. Skaičiuojama, kad tolimesniems krizės suvaldymo planams įgyvendinti savivaldos sistemoje veikiančioms organizacijoms šiemet prireiks dar 4 100 000 eurų.

Klaipėdos miesto ekonomikos skatinimo ir COVID-19 krizės suvaldymo planas

Klaipėdos m. savivaldybės inf.

Siekiant plačiau atverti jaunimo potencialą – tarptautinė apklausa

Tarptautiniame projekte Smart-up BSR dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas Vakarų Lietuvos regiono studentus, moksleivius, su jaunimu dirbančių akademinių bei kitų organizacijų atstovus užpildyti anketą ir suteikti vertingų duomenų, padėsiančių kurti platformą, kuria siekiama labiau įtraukti jaunus žmones į viešąjį gyvenimą, paskatinti dalyvauti visuomeninėje veikloje, dalintis patirtimis bei vystyti prasmingas iniciatyvas su bendraminčiais iš kitų šalių.

Apklausa yra tarpvalstybinio bandomojo projekto dalis. Respondentų atsakymai būsimos platformos kūrėjams padės labiau įsigilinti į regionines patirtis, suvokti atskirų šalių jaunimo pomėgius, iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Išskirtinis dėmesys apklausoje skiriamas klimato tematikai.

Apklausą rasite ČIA: https://webropol.com/s/BSRyouth

Dėkojame už dalyvavimui apklausoje skirtą laiką ir labai vertintume indėlį pasidalijant šia informacija savo kanalais su tiksline auditorija, mokytojais, dėstytojais, su jaunimu dirbančių organizacijų vadovais!

Siekiant geriau suvokti jaunimo situaciją – tarptautinė apklausa

Apklausa yra tarpvalstybinio bandomojo projekto dalis. Respondentų atsakymai padės būsimos platformos kūrėjams padės labiau įsigilinti į regionines patirtis, suvokti atskirų šalių jaunimo pomėgius, iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Išskirtinis dėmesys apklausoje skiriamas klimato tematikai.

Apklausą rasite ČIA: https://webropol.com/s/BSRyouth

Dėkojame už dalyvavimui apklausoje skirtą laiką ir labai veryintume indėlį pasidalijant šia informacija savo kanalais su tiksline auditorija, mokytojais, dėstytojais, su jaunimu dirbančių organizacijų vadovais!

„Grigeo Klaipėda“ Klaipėdos universitetui skiria 0,5 mln. eurų taršos mažinimo technologijoms kurti

Klaipėdos universitetas ir „Grigeo Klaipėda“ sutarė dėl tikslinės 500 tūkst. eurų paramos aplinkos taršos mažinimo sprendimų kūrimui Klaipėdos regione ir aplinkosaugos specialistų rengimo. Kelis mėnesius derintomis sutarimo sąlygomis ketinama vykdyti penkių metų trukmės aplinkosauginių veiksmų programą, orientuotą į ilgalaikės vertės kūrimą.

„Siekdami vykdyti visuomenei duotą pažadą finansuoti tyrimus Kuršių marių vandens būklei nustatyti bei aplinkosauginėms socialinėms iniciatyvoms vykdyti, ieškojome nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausias kompetencijas turinčių partnerių. Vertiname Klaipėdos universiteto veiklą aplinkosaugos srityje, tad pakvietėme jį bendradarbiauti siekiant Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybės gerinimo, čia esančių išteklių apsaugos, retų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimo.

Neabejojame, kad Klaipėdos universiteto specialistai gali geriausiai įvertinti aplinkosauginių veiksmų poreikį mūsų regione bei padėti spręsti aktualiausias problemas. Tad tikimės našaus, tvaraus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo“, – sako „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šiuo metu ir taip atliekama daug esamos aplinkos būklės tyrimų, Klaipėdos universitetas pasiūlė kurti naujas taršos mažinimo technologijas bei diegti operatyvios stebėsenos sistemas. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas aplinkosauginiam švietimui.

Klaipėdos universitetas ir „Grigeo Klaipėda“ sutarė dėl trijų programų plėtojimo. Pirmoji – aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste. Antroji – naujos kartos teršalų, įskaitant fenolius ir farmacines medžiagas, valymo nuotekose technologinių sprendimų kūrimas. Trečioji – paramos teikimas Klaipėdos regiono istorijos ir kultūros puoselėjimui, aktualioms socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms problemoms spręsti.

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, siūlant tyrimo kryptis Klaipėdos universitetas orientavosi į ilgalaikės vertės kūrimą ir šiandienines regiono aplinkosaugos problemas.

„Šios veiklos susijusios su pakrantės regiono taršos temomis, kurios išliks aktualios ir ateityje, vystantis regiono pramonei. Tokių naujų aplinkosauginių technologijų kūrimas ir diegimas ilgajame laikotarpyje turės didesnę pridėtinę vertę nei būklės vertinimas esamais metodais“, – pabrėžia A. Razbadauskas.

Šiems tyrimams vykdyti Klaipėdos universitetas planuoja pasitelkti visus oro taršos ir vandenvalos technologijų mokslininkus tiek iš Jūros tyrimų instituto, tiek ir iš kitų universiteto padalinių. Taip pat bus naudojama naujausia jūrinio slėnio mokslinė įranga.

„Susitarime numatytose srityse vykdome visų trijų pakopų (bakalauro, magistro ir doktorantūros) studijas, kurias galime suderinti su moksliniais tyrimais. Mokslinė dalis bus sujungta su magistrantūros ir doktorantūros studijomis tam, kad kuriant regionui aktualias naujas aplinkosaugines technologijas, būtų ugdomi ir ateities specialistai, o patys sprendimai būtų dokumentuoti mokslo daktarų disertacijose bei magistrų baigiamuosiuose darbuose. Nors programos dar derinamos, iš viso numatoma, jog per penkis metus atlikti studentų ir doktorantų tyrimai nugultų 20 magistrų darbų ir 2 daktaro laipsnio disertacijose“, – teigia Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius Darius Daunys.

„Gazelle Accelerator” programa talkins startuoliams randant investuotojus

KTU kartu su LINPRA (Lietuvos Inžinierinės pramonės Asociacija) dalyvauja EIT Manufacturing „Gazelle Accelerator“ projekte, kuris skirtas sustiprinti inovatyvias technologijas kuriančias mažas ir vidutinio dydžio įmones bei startuolius. Projektu siekiama suteikti produktų/paslaugų vystymo, pardavimo ir finansinių žinių šioms įmonėms, padėti joms surasti užsienio investuotojus, ir taip skatinti inovacijų kūrimą visoje Europoje.

Mažos ir vidutinio dydžio įmonės bei startuoliai kviečiami dalyvauti atrankoje ir pasinaudoti galimybe surasti investuotojų. Šiuo metu kviečiamos įmonės, kuriančios technologijas gamybinėms įmonėms šiose srityse:

Dirbtinis intelektas
Daiktų internetas
Simuliacija ir virtuali realybė
Tvari gamyba

Atrinktos įmonės dalyvaus projekto „Gazelle Accelerator” programoje, kurioje bus teikiamos ekspertinės verslo konsultacijos, aptariamos finansavimo galimybės, patekimo į rinką būdai, įmonės bus konsultuojamos visais aktualiais klausimais.

Artimiausiais renginys – birželio pabaigoje nuotoliniu būdu vyksiantis startuolių ir potencialių Europos investuotojų susitikimas, kurio metu bus siekiama „suvesti“ startuolius su investuotojais, bus teikiamos verslo vystymo konsultacijos.

Atranka vyks iki gegužės 25 d., todėl labai kviečiame neatidėlioti ir teikti užpildytas paraiškas kuo skubiau, o birželio pabaigoje savo technologijas pristatyti užsienio investuotojams!

Informaciją paraiškų teikėjams ir paraiškos formą rasite čia: https://eitmanufacturing.eu/activities/gazelle-accelerator-programme/

Kontaktinis asmuo KTU: Aušra Rūtelionė, el. paštas: ausra.rutelione@ktu.lt; tel.:+370 68646757

Pradeda veikti pagalbos priemonių verslui linija

Nuo šiol informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba.

Pagalbos priemonių verslui linija sujungia pagrindines šalies verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.

„Lietuvos verslas aktyviai domisi ir naudojasi valstybės pasiūlytomis pagalbos priemonėmis, kurios leidžia lengviau įveikti COVID-19 sukeltą krizę. Priemonės dėl jų įvairovės ir specifikos yra išskaidytos per skirtingas atsakingas institucijas, todėl, siekiant, kad būtų paprasčiau surasti ir gauti reikiamą informaciją, verslui vietoj penkių telefono numerių nuo šiol reikia žinoti tik vieną – 1824. Tai leis verslui nesunkiai pasirinkti aktualią pagalbą ir instituciją, kuri suteiks reikiamą informaciją“, – sako Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

Iki šiol visos institucijos teikė informaciją ir konsultacijas verslui tiesiogiai susisiekus su konkrečia institucija, ši galimybė tiesiogiai susisiekti išlieka ir toliau. Planuojama, kad speciali pagalbos priemonių verslui linija 1824 veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės sukeltų pasekmių mažinimo pagalba.

„Verslui susidūrus su COVID-19 pasekmėmis sulaukiame labai daug verslo užklausų, kurios yra susijusios su galimybe gauti apibendrintą informaciją, kokiomis pagalbos priemonėmis verslas gali pasinaudoti. Dažnai tenka nukreipti įmones į konkrečias institucijas tolesniam bendravimui, neretai įmonės painioja institucijas, kurios gali joms padėti, ir dėl to kyla tiek tam tikros sumaišties, tiek nepasitenkinimo. Todėl bendros pagalbos priemonių linijos įkūrimas turėtų padėti verslui lengviau, greičiau ir paprasčiau pasiekti tiek reikiamas institucijas, tiek gauti konkrečią pagalbą“, – sako Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.

D. Kleponės teigimu, prie sėkmingo nemokamos pagalbos linijos diegimo geranoriškai prisidėjo visos Lietuvoje veikiančios telekomunikacijų bendrovės, jos sutiko neapmokestinti įeinančių skambučių tol, kol bus teikiama pagalba nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui.

Paskambinę trumpuoju telefono numeriu 1824 verslo atstovai galės sužinoti visą informaciją apie minėtas institucijas, kokią pagalba jos šiuo metu gali suteikti verslui, ir pasirinkti norimą instituciją, su kuria iš karto bus sujungti. Nežinantiems, kokios pagalbos priemonės gali būti aktualios jų verslui, patariama rinktis „Verslios Lietuvos“ konsultanto pagalbą, jis, išklausęs ir įvertinęs verslo situaciją, sujungs su atsakinga institucija.

Trumpasis telefono numeris 1824 veiks darbo dienomis institucijų darbo valandomis.

RIS Innovation Prizes konkursas laukia agro-maisto startuolių!

Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) Food centras, skatinantis inovacijas ir verslo kūrimą agro-maisto srityje, kviečia dalyvauti RIS Innovation Prizes – viename didžiausių agro-maisto startuolių – jaunų įmonių/ komandų konkursų Rytų ir Pietų Europoje.

Prizais čia apdovanojami jaunieji verslo kūrėjai ir ankstyvos stadijos startuoliai, kurie siekia kurti naujus produktus ir paslaugas, padėsiančias transformuoti agro-maisto sistemą, padarydami ją kur kas sveikesne, tvaresne ir labiau patikimą galutiniam vartotojui.

Šiais metais Inovacijų Prizai bus rengiami 17-oje šalių. Kiekvienoje iš jų regioninio finalo metu bus pasidalintas 9 tūkst. eurų prizinis fondas:

1 vieta – 5 tūkst. eurų,

2 vieta – 3 tūkst. eurų,

3 vieta – 1 tūkst. eurų.

Regioninis finalas numatomas Kaune, birželio-rugsėjo mėnesiais. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, finalinis produkto pristatymas gali būti organizuojamas ir ONLINE būdu. Prizai suteikiami “equity free” principu, tai reiškia, kad startuolis/ įmonė/ idėjos turėtojas, gavęs piniginį prizą, gali jį 100 proc. paskirti savo verslo vystymui, o EIT Food nepretenduoja į gaunamą grąžą. Pretenduoti gali ir fiziniai asmenys, ir juridiniai vienetai.

Didžiojo finalo metu regionų nugalėtojai iš kiekvienos šalies (viso 17 pretendentų), varžysis dėl trijų pagrindinių prizų: 10 tūkst., 15 tūkst. ir 25 tūkst. eurų!

REGISTRACIJA: https://www.f6s.com/innovationprizes2020/about iki gegužės 11 d.

Laukiamos idėjos žemės ūkio-maisto srityje, tai gali būti:

• Inovatyvus maisto produktas

• Pakuotė

• Gamybos procesas

• Mobilioji aplikacija

• Technologinė inovacija

• Aplinkosauginės problemos sprendimas, susijęs su žemės ūkio-maisto sritimi

• Maisto pristatymo būdas

• Bet koks sprendimas, kuris agro-maisto sistemą padarytų sveikesne, tvaresne ir labiau patikima galutiniam vartotojui.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

Jeigu turite klausimų, kviečiame kreiptis į Europos inovacijų ir technologijos instituto (EIT) Food veiklų koordinatorę Lietuvoje Vaidą Morkūnaitę +370 695 73507 vaida.morkunaite@ktu.lt

RIS Innovation Prizes konkursas laukia agro -maisto startuolių!

Innovation Prizes 2020 bus rengiami 17-oje šalių. Kiekvienoje iš jų regioninio finalo metu bus pasidalintas 9 tūkst. eurų prizinis fondas: