Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) Food centras, skatinantis inovacijas ir verslo kūrimą agro-maisto srityje, kviečia dalyvauti RIS Innovation Prizes – viename didžiausių agro-maisto startuolių – jaunų įmonių/ komandų konkursų Rytų ir Pietų Europoje.

Prizais čia apdovanojami jaunieji verslo kūrėjai ir ankstyvos stadijos startuoliai, kurie siekia kurti naujus produktus ir paslaugas, padėsiančias transformuoti agro-maisto sistemą, padarydami ją kur kas sveikesne, tvaresne ir labiau patikimą galutiniam vartotojui.
 

Šiais metais Inovacijų Prizai bus rengiami 17-oje šalių, kiekvienoje iš jų, regioninio finalo metu bus pasidalintas 9 tūkst. eurų prizinis fondas:
 

1 vieta – 5 tūkst. eurų,

2 vieta – 3 tūkst. eurų,

3 vieta – 1 tūkst. eurų.

Regioninis finalas numatomas Kaune, birželio-rugsėjo mėnesiais. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, finalinis produkto pristatymas gali būti organizuojamas ir ONLINE būdu. Prizai suteikiami “equity free” principu, tai reiškia, kad startuolis/ įmonė/ idėjos turėtojas, gavęs piniginį prizą, gali jį 100 proc. paskirti savo verslo vystymui, o EIT Food nepretenduoja į gaunamą grąžą. Pretenduoti gali ir fiziniai asmenys, ir juridiniai vienetai.

Didžiojo finalo metu regionų nugalėtojai iš kiekvienos šalies (viso 17 pretendentų), varžysis dėl trijų pagrindinių prizų: 10 tūkst., 15 tūkst. ir 25 tūkst. eurų!

REGISTRACIJA: https://www.f6s.com/innovationprizes2020/about iki gegužės 11 d.

Laukiamos idėjos žemės ūkio-maisto srityje, tai gali būti:

• Inovatyvus maisto produktas

• Pakuotė

• Gamybos procesas

• Mobilioji aplikacija

• Technologinė inovacija

• Aplinkosauginės problemos sprendimas, susijęs su žemės ūkio-maisto sritimi

• Maisto pristatymo būdas

• Bet koks sprendimas, kuris agro-maisto sistemą padarytų sveikesne, tvaresne ir labiau patikima galutiniam vartotojui.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

Jeigu turite klausimų, kviečiame kreiptis į Europos inovacijų ir technologijos instituto (EIT) Food veiklų koordinatorę Lietuvoje Vaidą Morkūnaitę +370 695 73507 vaida.morkunaite@ktu.lt

Pandemijos laikotarpiu daugeliui Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojų, ypatingai tiems, kurie veiklas vykdo nuotoliniu būdu, kyla įvairių su projektų administravimu susijusių klausimų. Kaip teisingai atsiskaityti už atliktas veiklas? Kaip yra su kitų nenumatytų išlaidų tinkamumu?
 

Finansų ministerija ieškodama galimybių kaip suvienodinti ir tuo pačiu supaprastinti projektų įgyvendinimą ir toliau mažina investicijų administravimo naštą. Balandžio 28 d. finansų ministro sprendimu Nr. 1K-121 buvo papildyta Laikinoji tvarka (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) naujomis nuostatomis.
 

Tvarkoje nustatyta, kad šiuo karantino laikotarpiu Europos socialinio fondo projekto dalyviams suteikiama galimybė naujų dalyvių anketas pildyti ir teikti elektroninėmis priemonėmis. Anketos gali būti skenuotos, fotografuotos, o jei tam nėra galimybių, užpildytos (be parašo) ir išsiųstos iš asmeninio elektroninio pašto adreso ar telefono. Taip pat nustatytos papildomos tinkamos finansuoti išlaidos, kol galioja suvaržymai ekstremaliosios situacijos metu. Iš ES fondų lėšų tinkamos finansuoti :
 

• darbo užmokesčio išlaidos prastovų metu (Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka);
   
• nuo vasario 1 d. atšauktų renginių, kelionių, tęstinių veiklų išlaidos, jei tokių išlaidų nebuvo galima išvengti ar susigrąžinti kitais būdais. Šios išlaidos projektuose gali būti deklaruojamos kaip faktinės, net jei sutartyje numatytos tik fiksuotos išlaidos. Šioms išlaidoms padengti supaprastinta tvarka naudojamos projektų sutaupytos lėšos. Jei suvaržymams pasibaigus dėl šių išlaidų neužtenka lėšų projektui užbaigti, projektui galima skirti papildomą finansavimą arba (nesant galimybės jo skirti) galima mažinti sutartyje nustatytus projekto rodiklius.
   
• faktinės išlaidos, kurias galima deklaruoti, jei projekto sutartyje nustatyti individualūs fiksuotieji įkainiai ar fiksuotosios sumos, bet veiklos vyksta kitu būdu, nei planuota (pvz. nuotoliniu būdu);

• naujos veiklos, susijusios su pandemijos įveikimu ir tokie projektai gali būti baigti iki pateikiant paraišką (reikalingas Finansų ministerijos pritarimas).  
   

Jei turite klausimų, rekomenduojame kreiptis į Įgyvendinančiąsias institucijas arba rašyti bendruoju ES fondų administravimo klausimams skirtu el. paštu ESfondaiCOVID-19@cpva.lt. Informacija apie ES fondų administravimo srities aktualijas, dokumentus, svarbias nuorodas, atsakymus į klausimus nuolat talpinama esinvesticijos.lt svetainės rubrikoje ESfondaiCOVID-19.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad jaunos įmonės gali kur kas lengviau gauti lengvatines paskolas pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Jeigu įmonė priskiriama smulkiajam ir vidutiniam verslo subjektui ir veiklą vykdo iki 3 metų, ji automatiškai nėra laikoma sunkumų patiriančia įmone ir gali gauti paskolą įmonės apyvartinėms lėšoms padengti.
 

Paskolas pagal šią priemonę gali gauti įmonės, kurios dėl COVID-19 protrūkio prarado 30 proc. ir daugiau apyvartos. Maksimali paskolos suma vienam subjektui nuo šiandien didėja net 10 kartų ir sieks iki 1 mln. eurų (vietoj buvusių 100 tūkst. eurų). 
 

Paskoloms taikoma fiksuota palūkanų norma priklausomai nuo paskolos trukmės: paskoloms, kurių trukmė iki 12 mėnesių (imtinai), – 0,1 proc., paskoloms, kurių trukmė nuo 13 iki 36 mėnesių, – 0,19 proc.
 

Dėl šių paskolų verslas jau gali kreiptis į „Finbee Verslui” ir į AB Šiaulių banką. Šios dienos duomenimis, sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ iš viso gavo per 600 įmonių paraiškų paskoloms labiausiai nuo C
OVID-19 nukentėjusiems verslams finansuoti: 190 jų už daugiau kaip 5,6 mln. Eur jau yra patvirtinta, o įmonėms išsiųsti pasiūlymai, 500 tūkst. Eur paskoloms jau pervesta įmonėms.

Šalyje siaučiant pandemijai, koronavirusu itin rizikuoja užsikrėsti sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalbą, jų šeimos nariai ar kiti ligoninėje gydomi pacientai, juos lankantys artimieji. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ieškodami kovos su pandemija būdų, kelia hipotezę, kad oro kokybės gerinimas bendrosiose ligoninės patalpose ozonuojant orą, gali lemti mažesnę užsikrėtimo tikimybę, lengvesnę ligos eigą bei greitesnį pasveikimą. Ketinama atlikti išsamų tyrimą ir pradėti ozono technologijų panaudojimą kovojant su COVID-19 plitimu.

Ozono pranašumai
 

KU Sveikatos mokslų fakulteto mokslų daktarė Aelita Skarbalienė atkreipia dėmesį, kad COVID-19 sukeliančio viruso lašeliai nusėda už 1-2 m (iki 4 m nuo ligonių) ant grindų ir kitų paviršių, o jų užkrečiamumas išlieka iki kelių dienų. „Siekiant išvengti infekcijos plitimo sveikatos priežiūros įstaigose, labai svarbu vidaus oro kokybė. Kol kas efektyviausių oro kokybės gerinimo ir dezinfekcijos sprendimų ieškoma. Tačiau matome sprendimą: yra nustatyta, kada koronavirusų baltymuose yra gausu cisteino ir triptofano, kuriuos galima lengvai ir saugiai paveikti naudojant ozoną. Jis sąveikauja su baltymais, angliavandeniais ir nukleorūgštimis, pažeisdamas viruso RNR“, – pastebi A. Skarbalienė. Ji pabrėžia, kad ozono dujos turi daugybę pranašumų dezinfekuojant orą ir naikinant virusus, nes jos gali išsisklaidyti ir įsiskverbti visiškai užpildydamos visas patalpos vietas, įskaitant įtrūkimus, armatūrą, audinius ir baldų paviršius.
 

KU Sveikatos mokslų Medicinos technologijų katedros vedėjo prof. dr. Arvydo Martinkėno teigimu, dėl stiprios oksiduojančios galios ozonas gali suskaidyti makromolekulinius junginius ir sutrikdyti bakterijų, pirmuonių, virusų ir grybelių sienelių ar kapsulių vientisumą, tačiau tuo pat metu neskatinti mikrobų atsparumo. „Tikėtina, kad ozono dujos naudingos trikdant visus viruso plitimo kelius. Jei būtų įrodyta, kad jos pranašesnės už kitas skystas chemines medžiagas, ozono dujos galėtų būti naudojamos kaip dezinfekcinė priemonė ar odos antiseptikas“, – aiškina A. Martinkėnas.
 

Ligoninių oro dezinfekcijai
 

Ozono dujų panaudojimas dezinfekcijai ligoninėse yra įrodytas, tačiau daugumoje tyrimų apžvelgiami ligoninių paviršių, vandens, nuotekų sistemų, bet ne oro dezinfekcijos būdai. „Norime atlikti naują ir aktualų tyrimą apie ozono technologijų panaudojimą kovoje su COVID-19. Tyrimo rezultatai leistų naudoti ozoną kaip oro dezinfekcijos priemonę. Taip galėtų būti  gerinama ligoninės bendrųjų patalpų oro kokybė, taip pat mažinamos koronaviruso sukeltos pasekmės ligoninėse dirbančiųjų fizinei ir psichoemocinei sveikatai“, – sako doc. dr. A. Skarbalienė. Pasak jos, nuolatinis pavojus užsikrėsti yra stiprus stresorius, darantis neigiamą būklę sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų psichoemocinei būklei. Pasaulyje jau yra tyrimų, kurių rezultatai akivaizdžiai rodo, jog tie medikai, kurie turi galimybę susidurti su COVID-19 pacientais, kelis kartus labiau jaučia stresą, patiria mitybos sutrikimus, pykinimą, nemigą, depresijos simptomus, emocijų protrūkius.
 

 „Pandemijos iššaukto karantino sąlygų padiktuotas ekstremalumas verčia ieškoti galimybių, kaip greitai ir efektyviai sujungti mokslo ir praktinio realizavimo grandis. Ozono terapija – papildomoji alternatyvioji medicina, kurioje KU turi aukštą kartelę. Šio tyrimo imtųsi mokslininkai, turintys patirties dirbant su ozono, medicinos technologijomis, oro kokybės, psichoemocinės būklės tyrimais. Tyrimų rezultatai leistų praktikoje efektyviai ozono dujas panaudoti kaip viruso naikinimo priemonę“, – sako KU prof. dr. Artūras Razbadauskas.
 

Planuojamas prospektyvinis kontroliuojamas paralelinių grupių mokslinis tyrimas, kuriame dalyvautų apie 120 darbuotojų (gydytojai, slaugytojai, padėjėjai). Tiriamieji būtų suskirstyti į tris grupes: asmenys, dirbantys aplinkoje, kurios oras yra onozuojamas, ir atliekantys rankų dezinfekciją ozonuotu vandeniu. Antroji grupė – asmenys, dirbantys aplinkoje, kurios oras yra onozuojamas. Trečiąją grupę sudarytų tie, kurie dirba įprastoje aplinkoje, – be jokių pokyčių. Eksperimentas vyktų mėnesį.  Prieš ir po eksperimento bei jo vykdymo metu nuolat vyks oro kokybės monitoringas, mikrobiologiniai paviršių tyrimai bei medikų psichoemocinės būklės tyrimai.

Pritaikoma visose infekcijos perdavimo vietose
 

KU mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai galėtų būti plačiai pritaikomi galimose infekcijos perdavimo vietose (medicinos įstaigose, transporte, namuose) ir stabdytų virusinės infekcijos plitimą galimais perdavimo keliais. „Tikėtina, kad tai lemtų mažesnį užkrečiamų ligų plitimą, sergamumą ir mirštamumą, užtikrintų medicinos personalo saugumą bei saugesnės aplinkos sąlygotą psichoemocinę būklę. Greitesnis infekcijos sustabdymas ir mažesnė baimė užsikrėsti leistų išvengti galimų sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės psichoemocinės sveikatos sutrikdymo padarinių. Atlikto tyrimo teigiami rezultatai sustiprintų ozonoterapijos, kaip efektyvaus ir ekologiško dezinfekcinio būdo, mokslinį pagrindimą ir platesnį pritaikymą“, – akcentuoja Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkė A. Skarbalienė.
 

KU poziciją palaiko ir jai pritaria LR Seimo narys prof. Algimantas Kirkutis. Tačiau, pasak jo, ozono pritaikymą Lietuvoje realizuoti nėra lengva, mat šis metodas nėra įteisintas šalies sveikatos apsaugos sistemoje. Norint įteisinti ozono taikymą kovai su pandemija, pirmiausia reikia įrodyti jo efektyvumą, tada jį įstatymiškai reglamentuoti ir pagaminti bei išplatinti ozono dujų generatorius.
 

„Sveikintina, kad universitetas dirba ieškodamas galimybių panaudoti turimus materialinius ir mokslinius resursus, kad suorganizuoti ozono panaudojimą mūsų šalyje. Esu informuotas, kad universitetas kartu su partneriais inicijuoja ir nori vykdyti COVID-19 profilaktikos, diagnostikos ir gydymo galimybes ozonoterapijos pagalba. Šiuo metu išsamus itin naudingo ir aktualus tyrimo pristatymas pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijai“, – kalbėjo LR Seimo narys.

Šaltojo sezono avalynę daugelis turbūt jau susandėliavo iki kito rudens. Ar labai ji nukentėjo nuo lietaus ir purvo? Dėl tokių kasdienybę apkartinančių ir kišenę patuštinančių nepatogumų būna nesmagu daugeliui, tačiau galbūt jau greitai Lietuvos inovatoriai ras patrauktų sprendimą!

Šiuo metu Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda konsultuoja potencialų startuolį, kuriantį inovatyvius batų džioviklius. Jie pasižymi itin geromis drėgmės ir kvapo absorbcinėmis bei dezinfekcinėmis savybėmis bei yra draugiški aplinkai ir žmogui.

Padėkite idėjos autoriams gauti daugiau informacijos apie idėjos reikalingumą ir vartotojų įpročius. Užpildykite anketą ir pasidalinkite ja su draugais dar padvigubindami naudingo darbo efektą :)!

Sigelshoo
Lengvi ir žaismingi batukų formos  džiovikliai pasižymi itin geromis drėgmės ir kvapo absorbcinėmis bei dezinfekcinėmis savybėmis. Yra draugiški aplinkai ir žmogui. Pagaminti iš pralaidžios drėgmei ir tvirtos medžiagos su aktyviu absorbciniu turiniu, puikiai sugeriančiu prakaitą, panaikinančiu nemalonų kvapą bei nesukeliančiu alerginių odos ligų. Džovikliai yra patogūs transportuoti, galimi naudoti ir rankinėse bei sporto krepšiuose. 

Akvakultūra vertinama kaip vienas perspektyviausių ekonomikos sektorių ir užima reikšmingą vietą Europos Komisijos brėžiamoje mėlynojo augimo strategijoje. Siekiant atskleisti industrijos potencialą bei ugdyti reikalingus specialistus, sutelktos tarptautinės pajėgos Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centro steigimui.

Kuriant naująją platformą, aktyviai įsitraukia Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU).  

Galimybė Vakarų Lietuvai
 

„Akvakultūros sektorius svarbus keliais aspektais. Ši industrija pasaulį aprūpina svarbiais gyvūninės kilmės baltymais, kurių poreikis yra didelis ir turbūt dar augs. Vertinant šį sektorių per Vakarų Lietuvos prizmę, akvakultūra mums aktuali, nes atveria naujas verslo nišas ir galimybes regione kurti gerai apmokamas darbo vietas. Iš mokslo perspektyvos, mums tai galimybė įsitraukti į įvairius tyrimus, eksperimentus, inovacijų ir startuolių kūrimą“, – kalbėjo  KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
 

Vakarų Lietuvos regionas pasižymi dideliais geoterminio vandens ir energijos ištekliais – ši aplinkybė Klaipėdai prideda papildomų „kozirių“. Geoterminį vandenį įmanoma panaudoti akvakultūros vandeniui sūrinti. Be to, auginant krevetes uždarose sistemose reikalingi dideli energijos kiekiai vandeniui pašildyti – čia taip pat atsiveria galimybės pasitelkti geoterminį vandenį ir tokiu būdu sumažinti produkcijos kaštus.

Sukaupta patirties
 

Akvakultūrą galima vystyti tiek jūrose ar tvenkiniuose, tiek ir uždaro ciklo sistemose. Viena tokių įdiegta 2018 m. Klaipėdoje pradėjusioje veikti eksperimentinėje krevečių auginimo bazėje – iniciatyvos ją steigiant ėmėsi KMTP, tuomet dalyvavęs tarptautiniame projekte „InnoAquatech“.
 

„Krevetės pirmajam mūsų eksperimentui prieš dvejus metus buvo pasirinktos neatsitiktinai. Tai gan brangus produktas, pasižymintis vertingomis maistinėmis savybėmis, tad prasminga ieškoti būdų, kaip vystyti technologijas ir perimti žinias, įgalinančias krevečių auginimą dideliais kiekiais“, – pabrėžė A.Sutnikas.
 

Eksperimentinėje bazėje auginamas krevetes prižiūri uostamiesčio mokslininkai, kurie taip pat atlieka įvairius tyrimus, perduoda žinias studentams – šiuo tikslu jungtinėmis KU ir KMTP pastangomis 2018 m. buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras.

Juntamas verslo susidomėjimas
 

KMTP atstovo teigimu, Klaipėdoje šiandien jau turima ir reikiamų žinių, ir specialistų, galinčių suteikti konsultacijas, o pati eksperimentinė bazė yra labai vertingas resursas siekiant toliau vykdyti mokslinius tyrimus, modeliuoti akvakultūros sistemas ir auginti akvakultūros industrijai reikalingus jaunus specialistus.
 

Šių metų pradžioje KMTP įsitraukė į naują akvakultūros projektą „AquaVIP“ bei tapo vedančiuoju jo partneriu. „Projektas, kuriame drauge su mūsų mokslininkais taip pat dalyvauja Rostoko ir Gdansko universitetai, atveria dar daugiau naujų galimybių Klaipėdai, pasirinkusiai mėlynojo augimo kryptį. Ankstesniu mūsų projektu sėkmingai atkreipėme verslo dėmesį į pažangią akvakultūrą – jau teko priimti kelių įmonių delegacijas, norinčias susipažinti su uždaro ciklo sistemomis ir rimtai svarstančias apie naujas verslo nišas“, – pasakojo A.Sutnikas.

Atliks 9 eksperimentus
 

Projekto „AquaVIP“  rėmuose iki 2022 m. numatytas Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centro steigimas – vienas svarbiausių partnerių išsikeltų tikslų. „Centro infrastruktūra apims Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje jau egzistuojančias bazes, suteiks reikiamą prieigą prie turimų resursų, skatins patirties jau sukaupusius specialistus žiniomis aktyviau dalintis su jaunimu – tam bus pasitelkiami mokymai, seminarai ir specialios praktinės stovyklos“, – aiškino A.Sutnikas.
 

Bendradarbiaujant partneriams iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, projekto rėmuose bus atlikti devyni praktiniai-moksliniai eksperimentai. Jų spektras platus: mokslininkai sieks daugiau sužinoti apie maistinę krevečių vertę, eksperimentuos su mikrodumbliais, žuvų lervomis, sieks patobulinti akvakultūroje naudojamų sistemų technologijas, tirs geoterminių resursų panaudojimo akvakultūroje galimybes.

Klaipėdos startuoliui „Popa Boat“ pandemija davė papildomą postūmį ieškoti būdų, kaip suteikti žmonėms daugiau buvimo gryname ore džiaugsmo tuo pat metu užtikrinant privalomą saugumą. Inovatyvaus elektra varomo katamarano kūrėjai sparčiai adaptavosi prie naujų aplinkybių ir jau greitai pakvies pasimėgauti „mini kruizais“ Danės upe.

Pirmenybė – šeimoms
 

„Atidžiai stebime informaciją verslui viešojoje erdvėje, Vyriausybės žingsnius ir atsargiai planuojame. Norėtume naują sezoną pradėti gegužės 1-ąją. Tikimės, kad mūsų nuomos punktas įsikurs senamiestyje, netoli Biržos tilto, tačiau jei iki to laiko nebūtų įrengtos pontoninės prieplaukos, svarstome alternatyvą keleivius plukdyti iš mažųjų laivų uostelio“, – kalbėjo „Popa Boat“ rinkodaros vadovė Aurelija Urbonaitė.

Startuolio komanda, kaip ir daugelis vietos turizmo sektoriaus atstovų, viliasi, kad artimiausiais mėnesiais vengdami kelionių į užsienį, lietuviai rinksis poilsį savo šalyje ir, tikėtina, ieškos naujų formų, kaip paįvairinti laisvalaikį.
 

„Pasiplaukiojimas mūsų laivu yra išties šauni pramoga. „Popa Boat“ turi 4 sėdimas vietas keleiviams, tad puikiai tinka vidutinei šeimai – būtent jas pirmiausia ir kviesime pasiplaukioti. Mišrių kompanijų užsakymų kol kas atsisakysime“, – pažymėjo A.Urbonaitė.
 

Po kiekvieno pasiplaukiojimo katamaranai bus dezinfekuojami, juose keleiviai taip pat ras dezinfekcinio skysčio. „Popa Boat“ komanda taip pat pakoregavo keleivių instruktažo eigą, kad jis vyktų saugiu atstumu.

Klaipėda – senoji, industrinė ir „laukinė“
 

Startuolis šiuo metu yra pagaminęs tris elektra bei saulės energija varomus katamaranus. Eksploatuoti pramoginio turizmo tikslais šį sezoną ketinama du, o vienas tarnaus tolimesniems testavimams. Komanda nuosekliai tobulina prototipą – ateityje laivas turėtų būti valdomas programėle išmaniajame telefone.
 

Aplinkai draugiška, tyliai veikianti vandens transporto priemonė, jos kūrėjų teigimu, atveria puikias galimybes atrasti daugeliui galbūt dar mažai žinomus Klaipėdos rakursus. Vienos valandos trukmės pasiplaukiojimas džiugina kitokia senamiesčio perspektyva, dviejų valandų kelionė suteikia progą sumedžioti akimis ir industrinių uostamiesčio vaizdų, o trijų valandų sočiai pakanka, kad visiškai pasprukti iš įprastos aplinkos ir patyrinėti Danės pakrančių gamtą.
 

„Jau atlikome bandomuosius pasiplaukiojimus ir galiu patikinti, kad šiuo metų laiku vaizdai yra tiesiog užburiantys – viskas žydi, pakrantėse gausų paukščių, galima sutikti ir nedidelių gyvūnų. Klaipėdiečiai išties yra apdovanoti gamtos turtais, kurie yra tiesiog pasiekiami ranka“, -– sakė A.Urbonaitė.
 

Katamaranas yra lengvos konstrukcijos ir nesudėtingai transportuojamas, tad tikimasi, jog šį sezoną atsiras norinčiųjų šią priemonę išmėginti ir kituose Lietuvos vandens telkiniuose – startuolio komanda yra pasiruošusi „Popa Boat“ nugabenti į pageidaujamą vietą.

Į parodas – su ekologišku maketu

Dėl pandemijos nukėlus parodas, kuriose artimiausiu metu Klaipėdos startuolis ketino dalyvauti, „Popa Boat“ nutarė laiką išnaudoti stipresniam pasiruošimui ir prisistatymui galimiems investuotojams. Padedant Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui, įsitraukusiam į tarptautinį projektą „Kūrybinių ir tradicinių įmonių bendradarbiavimas“ (Creative Tradicional Companies Cooperation/ CTCC), buvo sukurta „Popa Boat“ katamaranams skirtos prieplaukos vizualizacija bei pagamintas maketas.
 

„Tai, ką sukūrėme drauge su dizaino specialistais, neabejotinai padės žmones geriau ir aiškiau supažindinti su mūsų idėja. Nauju bendradarbiavimo projektu džiaugiamės ir už atvertas naujas perspektyvas – specialistų žvilgsnis iš šalies, jų idėjos yra labai reikalingi“, – tikino A. Urbonaitė.
 

22 kartus sumažintos laivo kopijos bei prieplaukos maketas buvo atspausdinti 3D spausdintuvu iš ekologiškos medžiagos – kukurūzų plastiko, taip pat panaudotos konstrukcijos dalys iš medžio ir metalo.
 

Laukiant, kol bus atnaujintos nukeltų parodų datos, maketą bus galima iš arti apžiūrėti Klaipėdos mokslo ir technologijų parke – pasibaigus karantinui čia planuojamas specialus startuolio pristatymas.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai tęsia bendradarbiavimą su verslu. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad dalis apsauginių priemonių, naudojamų pandemijos metu, gali būti  nesaugios, į KU jau balandžio pradžioje kreipėsi Klaipėdos LEZ dėl galimo priemonių patikrinimo. Ištirtas kiniškų respiratorių, kuriuos sėkmingai naudoja tiek minėtos bendrovės darbuotojai, tiek medikai, saugumas. Taip pat KU mokslininkai drauge su įmone UAB„Terekas“ sukūrė,  patogų, ekologišką   veido skydą . O šią savaitę patikrintos vienoje didžiausių Vakarų Lietuvoje Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje pagamintų plastikinių veido skydų „Cloud Line Face Shield“, turinčių CE sertifikatą, eksploatacinės savybės.

Tyrė keturiais būdais
 

Šįkart KU mokslininkai savo žiniomis bei gebėjimais pandemijos metu talkino S. Jokužio leidyklai-spaustuvei. Patikrintos joje pagamintų veido skydų eksploatacinės savybės.
 

Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad šie skydai tinkami naudoti tiek visuomenei kaip asmeninė apsaugos priemonė, tiek medikams, dirbantiems su COVID-19 infekuotais pacientais. 
 

Vadovaudamiesi LST EN ISO 527-3:2019 standartu iš apsauginių veido skydų mokslininkai pasigamino bandinius. Jų savybėms ištirti skydai buvo dezinfekuojami UV spinduliuote, ozono kameroje, eksponuojant 1 minutę izopropanolio alkoholyje, taip pat 1 minutę eksponuojant 80 proc. masinės dalies etanolio spirito komerciniu dezinfekavimo skysčiu. Kaip aiškino KU JTI mokslininkai Artūras Tadžijevas ir Žydrūnas Lukošius, buvo atlikti šviesos pralaidumo, UV absorbcijos tyrimai, nustatant nuvertėjimo reikšmę. Taip pat atliktas mechaninių savybių tyrimas nustatant plastiškumo praradimą vertinant jo santykinio tiesinio pailgėjimo verčių mažėjimą, tamprumo modulį bei stiprį tempiant. Mokslininkai vertino ir mikrostruktūros pokyčius.
 

Paaiškėjo, kad S. Jokužio spaustuvėje pagaminti apsauginiai skydai gali būti naudojami kaip asmeninė apsauginė priemonė asmenims, kurie prižiūri ir dirba su COVID-19 infekuotais pacientais. „Jie gali padėti apsisaugoti nuo pacientų kosėjimo ar čiaudėjimo metu sklindančių sekreto lašelių, kad jie nepatektų ant veido odos ar į akis. Vadinasi, patikrintos priemonės sėkmingai gali būti naudojamos praktikoje. Džiugu, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas leidžia kovoje su pandemija naudoti saugias ir patikimas priemones, pagamintas Lietuvoje“, – tyrimo išvadas apibendrino KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.

Įvardijo saugiausią dezinfekcijos būdą
 

KU JTI mokslininkai A. Tadžijevas ir Ž. Lukošius atkreipė dėmesį, kad išsiaiškinta, jog mažiausiai kenkiantis dezinfekcijos būdas skydų medžiagai yra ozono dujos. „Etanolio komercinis tirpalas su glicerinu skydų dezinfekavimui tinkamas naudoti apytikriai iki 60 kartų. Izopropanolis ir UV tinkami dezinfekuoti apie 30 kartų, paskui galimas pablogėjęs PET matomumas per skydą dėl dezinfekcijos metu atsiradusių mikrosubraižymų ir PET gelsvumo. Pažymėtina, kad dėl UV spinduliuotės skydo PET tampa trapus. Dėl mechaninių savybių pokyčio dezinfekuojant UV spinduliuote nerekomenduojama viršyti 100 minučių bendrojo ekspozicijos laiko“, – tyrimo rezultatus apžvelgė Ž. Lukošius. Šie testuoti veido apsauginiai skydai yra tinkami naudoti ir lauke.
 

„Sveikintina, kad šiuo nerimastingu metu sujungus mūsų turimas technologijas ir kompetentingų mokslininkų gebėjimus bei žinias, patikrinti apsauginiai veido skydai. Reaguojame į šalyje esamą situaciją, norime tiekti tik saugias ir patikrintas apsaugos priemones. Tad net nedvejodami dėl jų eksploatacinių savybių tyrimo kreipėmės į KU ekspertus. Dėkojame už operatyvų mokslininkų darbą ir pateiktas įžvalgas, kurios mums padės padaryti mūsų gaminamus skydus veidui dar tobulesnius“, – sakė ir padėką universiteto bendruomenei reiškė leidyklos vadovas S. Jokužys. Saugios apsaugos priemonės jau naudojamos sveikatos priežiūros įstaigose. Jų jau pagaminta daugiau nei 30 tūkstančių.

Klaipėda ID informacija 
 

Klaipėda išgyvena pakilimo laikotarpį: po ilgos pertraukos pradėjo didėti gyventojų skaičius, auga vidutinis atlyginimas, mažėja nedarbas. Klaipėdos apskrities sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra trečias didžiausias Lietuvoje, pozityviai atrodo ir nuolat augantys tiesioginių užsienio investicijų srautai bei vietos įmonių plėtra ir reinvesticijos. Antrus metus tolygiai auga labiausiai investuotojams reikalingų informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus specialistų skaičius; plečiasi ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų IT studentų ratas.
 

Toliau sėkmingai įgyvendinant ekonominės plėtros strategiją būtina tęsti ir stiprinti užsienio investicijų pritraukimo iniciatyvas. Užsienio investicijos padės įgyvendinti daugelį strateginių Klaipėdos tikslų. Stambiems investuotojams būtinas didelis specialistų pasirinkimas mieste, todėl svarbu į Klaipėdą pritraukti talentingus jaunus žmones iš visos Lietuvos ir užsienio.
 

Pirmiausia šioje apžvalgoje trumpai pristatysime Lietuvos ekonomikos rezultatus 2019 metais. Aptarę bendrą Lietuvos situaciją, apžvelgsime, kokie pokyčiai praėjusiais metais vyko Klaipėdos ekonomikoje (visą ekonominę apžvalgą galite parsisiųsti čia).

LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA
 

Bendrasis Lietuvos vidaus produktas (BVP)
 

Lietuva – viena greičiausiai besivystančių Europos Sąjungos šalių. Eurostat duomenimis per pastaruosius ketverius metus Lietuvos metinio BVP augimas pasiekė 3,2 proc., o nuo 2000 m. BVP išaugo net 463 proc.
 

2019 metais Lietuvos nominalusis BVP toliau augo ir palyginti su 2018 m. pasiekė 6,65 proc. prieaugį. Atsižvelgiant į išankstinį 2019 metų infliacijos 2,7 proc. įvertį, realus BVP augimas siekia apie 3,9 proc. Turint omenyje, kad infliacijos lygis nuo 2018 m. beveik nepasikeitė, galima teigti, jog 2019 m. Lietuvoje realusis augimas pamažu lėtėja.
 

Šalies ekonominio išsivystymo lygį gerai atspindi BVP vienam gyventojui rodiklis. 2016-2019 metais BVP vienam gyventojui pokytis buvo didesnis nei nacionalinio BVP pokytis, tačiau tai susiję ir su demografinėmis tendencijomis. 
 

Gyventojų skaičius, migracija ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI)
 

Pastaruosius trejus metus emigracija Lietuvoje mažėja, o į šalį atvykstančių gyventojų skaičius auga. 2019 m. atvyko 40 067 asmenys ir tai yra 38,6 proc. daugiau nei 2018 metais. Per tą patį laikotarpį išvyko 29 273 – 9,1 proc. mažiau nei 2018 m. Į Lietuvą per paskutinius metus grįžo apie 20,4 tūkstančių šalies piliečių.
 

Šių metų pradžioje pirmą kartą nuo 1991 m. fiksuojamas teigiamas nuolatinių Lietuvos gyventojų prieaugis (+0,01 proc.). Augimas dar labai nedidelis, tačiau pirmąsyk per pastaruosius 20 metų jis yra teigiamas.
 

Lietuva taip pat pritraukia vis daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2019 m. Lietuvoje pradėta beveik 50 naujų projektų, tarp kurių daug garsių įmonių. Auga ir jau Lietuvoje veikiančių įmonių reinvesticijos.  EBPO duomenimis Lietuva užima penktą vietą pasaulyje pagal įgijusį aukštąjį išsilavinimą žmonių skaičių, todėl šalis tampa patraukli aukštą pridėtinę vertę kuriantiems užsienio investuotojams.

Lietuva pasauliniuose reitinguose
 

Spartus šalies vystymasis atsispindi ir pasauliniuose reitinguose. Vienas didžiausių pasiekimų – Lietuvos šuolis Pasaulio banko „Doing business“ reitinge. Per ketverius metus šalis reitinge pakilo per 10 vietų į labai aukštą 11-tąją vietą.
 

Pasauliniame IMD talentų reitinge Lietuva taip pat yra lentelės priekyje: užima 28-ąją vietą iš 63 reitinge dalyvaujančių pasaulio šalių. Nuo 2018 metų Lietuva pakilo net per 8 pozicijas ir aplenkė Latviją (34 vieta) bei Lenkiją (37 vieta).
 

Svarbus pasiekimas Lietuvai ir ketvirtoji vieta „Fintech” pasauliniame reitinge kuriame vertinamos 65 šalys. Reitingą sudaro Jungtinės Karalystės bendrovė „Findexable“, kuri vertina šalis pagal srities įmonių skaičių, jų pasiekimus ir sąlygas tokiai veiklai.

Ekonominė situacija Klaipėdoje
 

Klaipėda visada buvo itin svarbus tranzito taškas, kuriame susijungia prekybos keliai iš Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų. Ir šiandieną Klaipėda išlieka didžiausias Lietuvos transporto mazgas, jungiantis jūros, sausumos bei geležinkelio maršrutus nuo Rytų iki Vakarų. Šioje srityje itin svarbus Klaipėdos uosto vaidmuo – uosto krovinių srautas tapo didžiausias iš visų ES uostų Baltijos jūros Rytų pakrantėje.
 

Klaipėda taip pat yra pirmasis Baltijos šalių miestas dar 2002-aisiais įsteigęs Laisvosios ekonomikos zoną (LEZ), kurioje savo veiklą pradėjo per šimtą modernių įmonių. Šiandien į Klaipėdos LEZ yra investuota per 600 milijonų eurų.
 

Greta itin stipraus uosto, Laisvosios ekonominės zonos ir gamybos tradicijų Klaipėda stiprina savo pozicijas ir paslaugų sektoriuje.

Reitingai ir apdovanojimai
 

2019 metais Klaipėda bei jos įmonės pelnė ne vieną nacionalinį ir tarptautinį apdovanojimą.
 

„Energy Globe Award Lithuania 2019“ apdovanojimas skirtas AB „Klaipėdos nafta“ už įmonės koordinuojamą „Blue Baltics“ projektą, kuriantį teigiamą poveikį aplinkai. Tai – vienas garbingiausių aplinkosaugos apdovanojimų pasaulyje, dėl kurio kasmet varžosi net 187 šalys.
 

Miesto plėtros strategija „Klaipėda 2030“ nominuota „Emerging Europe Awards 2019“ apdovanojimuose. Nominacija „FDI strategy of the year“ miestui skiriama jau antrą kartą. Klaipėda šioje kategorijoje varžysis su Vilniumi, Debrecenu, Krokuva, Poznane ir kitais miestais. Nugalėtojai bus skelbiami 2020 m. birželio 25 d. Briuselyje.
 

Klaipėdos „Light House“ bendradarbystės erdvėms skirti Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Klaipėdos m. savivaldybės apdovanojimai. „Light House“ verslo ir inovacijų centras buvo LNTPA apdovanotas kaip geriausias 2019 m. komercinis projektas, o 2020 m. pradžioje Klaipėdos m. savivaldybė apdovanojo šį projektą už „Metų darbą“ – inovacijų vystymą, indėlį į startuolių, verslų ir mokslo bendruomenes.
 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) Lietuvos savivaldybių indekse 2019-aisiais Klaipėdos savivaldybei skyrė antrąją vietą.  Šiame indekse Klaipėda vos vienu balu atsiliko nuo sostinės, tačiau Klaipėda vis dar pirmauja švietimo bei transporto srityse. LLRI duomenimis uostamiestis pritrauktų investicijų skaičiumi nusileidžia tik Vilniui. Biudžeto ir turto valdymo srityse Klaipėda taip pat yra antroje vietoje

PAGRINDINIAI KLAIPĖDOS EKONOMIKOS RODIKLIAI
 

Bendrasis vidaus produktas (BVP)
 

Klaipėdos apskrities BVP augo 3,6 proc. BVP Klaipėda generuoja efektyviau nei dauguma Lietuvos miestų. Klaipėdos apskritis sukuria didesnį BVP vienam gyventojui (15,6 tūkst. EUR) nei kitos septynios iš dešimties apskričių.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)
 

Tiesioginių užsienio investicijų srityje Klaipėda stabiliai išlieka trečioje vietoje, tačiau, atsižvelgiant į jau skelbiamus TUI planus, 2020 metais laukiama reikšmingo augimo.  
 

Žvelgiant į TUI rodiklį vienam gyventojui, 2017-2018 metais Klaipėda (3,1 proc.) lenkia Vilnių (1,8 proc.) ir atsilieka tik nuo Kauno (3,8 proc.). Daugiausiai įplaukų Klaipėdoje matoma iš apdirbamosios gamybos (36,9 proc.), transporto ir saugojimo (20,8 proc.) ir profesinės, mokslinės bei techninės veiklos. Didžiausi investicijų srautai 2018 m. buvo iš Kipro (27 proc.), Danijos (17,1 proc.), Šveicarijos (12,08 proc.) ir Vokietijos (10,8 proc.).

Gyventojų skaičius
 

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičiaus prieaugis pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo yra teigiamas – taip skelbia preliminarūs Lietuvos statistikos departamento duomenys. Klaipėdoje per paskutinius metus gyventojų padaugėjo 0,86 proc. (t. y. 1265 žmonėmis daugiau). Tai yra kone 10 kartų didesnis nei visos Lietuvos prieaugis, kuris sudarė vos 0,01 proc. (145 žmonėmis daugiau).
 

Klaipėda yra antras jauniausias miestas Lietuvoje – net 16,6 proc. visų miesto gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Tokia gyventojų sudėtis sudaro puikią galimybę miestui ugdyti talentus ir ateityje darbo rinką praturtinti naujais gerai pasirengusiais specialistais.

Nedarbas
 

Nedarbo lygis Lietuvoje stabiliai mažėja nuo 2010 metų. Klaipėdoje 2019 metais nedarbas mažėjo labiausiai – bedarbių sumažėjo 0,2 proc.
 

Atskiruose sektoriuose matome, kad didžiausias teigiamas pokytis Klaipėdos apskrityje yra Informacijos ir ryšių sektoriuje (per 2016-2017 m. +11,7 proc. ir per 2017-2018 m.+11,8 proc.), transporte (atitinkamai +5,2 proc. ir +6 proc.), finansinėje ir draudimo veikloje (nuo -0,3 proc. 2016-2017 m. iki +1,6 proc. 2017-2018 m.).
 

Svarbu toliau telkti miesto iniciatyvas, padėsiančias ne tik į miestą pritraukti, bet ir išsaugoti mieste aukštos pridėtinės vertės sričių darbuotojus.

Darbo užmokestis
 

Užimtumo tarnybos duomenimis Klaipėdoje vidutinis neto darbo užmokestis pastoviai kilo nuo 2015 metų. 2019 metais pakilo net 12,6 proc. – iki 848,9 eurų per mėnesį. Didžiausią įtaką tam turėjo mokesčių reforma, įvykdyta 2019 m. pradžioje, kuomet bruto darbo užmokestis buvo indeksuotas 1,289 karto.
 

Iš trijų Lietuvos didmiesčių Klaipėdos vidutinis darbo užmokestis neto vis dar yra patraukliausias investuotojui, kadangi jis 9,5% žemesnis už Vilniaus vidutinio darbo užmokesčio neto (938,9 eurų per mėnesį).

Kaštai Klaipėdoje
 

Žvelgiant investuotojo akimis kaštai Klaipėdoje šalies mastu išlieka konkurencingiausi. Naujausiais nekilnojamojo turto agentūrų „Inreal” ir „Ober-Haus” duomenimis, biurų nuomos kainos „A“ klasės biurams Klaipėdoje net 36 proc. žemesnės nei Vilniuje ir 25 proc. žemesnės nei Kaune. Pagal vidutinį darbo užmokestį Klaipėda taip pat išlieka konkurencingiausia ir patraukliausia investuotojui.

SVARBIAUSI ĮVYKIAI KLAIPĖDOJE
 

2019 metais patvirtintas Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto bendrasis planas, ruošiamas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas. Šiuose planuose numatomos strateginės miesto ir uosto plėtros kryptys bei erdvinės raidos koncepcijos.
 

Šių metų pradžioje taip pat buvo paskelbta, kad 2020-2023 m. Klaipėdos uosto direkcija planuoja investuoti 352,4 mln. eurų į uosto krantinių statybą ir rekonstrukciją bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbus.
 

10 mln. eurų investicijas „Memelio miesto“ teritorijos vystymui šiauriniame Danės upės krante patvirtino UAB „Stemma group“. Čia išsaugant kultūros paveldo objektus planuojama statyti turistų traukos centrą, administracinių pastatų kompleksą stambiems verslo subjektams ir  smulkiai komercijai, paslaugų objektus – restoranus, butikus, salonus ir atvirą poilsio ir pramogų zoną.
 

Klaipėdos universitetas kartu su dar penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis sudarė bendrą „EU-CONEXUS“ konsorciumą, kurio dėmesio centre yra urbanizuotų pakrančių tvarumas, skaitmenizacija ir mėlynasis augimas.
 

Šie reikšmingi projektai – tik dalis miesto augimą signalizuojančių ateinančių metų iniciatyvų.

STRATEGINĖS KRYPTYS IR GALIMYBĖS
 

Kaip matome, žvelgiant atgal į 2019 metus, Klaipėda turi kuo didžiuotis. Praėjusiais metais miestas augo ir stiprėjo. Dešimtmečių sandūrą Klaipėda pasitinka augdama: visus Nepriklausomybės metus mažėjęs gyventojų skaičius pagaliau sustojo ir 2019 m. pabaigoje pradėjo augti. Per pastaruosius metus Klaipėdoje augo vidutinis darbo užmokestis, mažėjo nedarbas.
 

Žvelgiant į ateitį ir miesto strateginių partnerių užsibrėžtas ambicijas naujam dešimtmečiui, didžiausią dėmesį vertėtų sutelkti į aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijų ir talentų pritraukimą, gamybos ir paslaugų sektorių augimą.
 

Strategiškai svarbiame informacijos ir ryšių sektoriuje darbuotojų skaičius Klaipėdos apskrityje tolygiai ir reikšmingai auga jau antrus metus iš eilės, o kartu vis daugiau studentų renkasi IT studijas Klaipėdos aukštosiose mokyklose. Šie pokyčiai sudaro puikias sąlygas į miestą pritraukti paslaugų centrus, kuriančius patrauklias darbo vietas. Svarbu toliau sistemingai dirbti siekiant šio tikslo: sudaryti puikias sąlygas mieste studijuoti ir gyventi jauniems talentams, gerinti nekilnojamojo turto pasiūlą, tarptautinį susisiekimą, nei investicinę aplinką.
 

Klaipėdai taip pat svarbu tinkamai išnaudoti jūrinės industrijos galimybes. Vėjo jėgainių jūroje komponentų gamybos projektai Klaipėdoje galėtų sukurti šimtus darbo vietų ne tik klaipėdiečiams, bet ir talentams iš visos Lietuvos.
 

Siekiant ambicingų miesto tikslų būtinos veiksmingos iniciatyvos pritraukiant užsienio investicijas. Užsienio investicijos padėtų pakelti atlyginimų vidurkį, gerinti žmogiškųjų išteklių kokybę, didinti darbo našumą, padidinti įplaukas į šalies iždą.

Visa ekonomine apžvalga lietuvių kalba čia, anglų kalba čia.

Startup Lithuania svetainėje startavusi iniciatyva COVID GUIDE – tai platforma, kur startuoliai vienoje vietoje gali rasti visą svarbiausią informaciją, susijusią su COVID-19 tema. Kviečiame ir jaunus verslus bei inovatorius iš Vakarų Lietuvos apsilankyti bei gauti naudingos informacijos. 

Platformą sudaro trys dalys:
 

• Naujienų ir patarimų skiltis – joje inovatyvūs verslai gali rasti ekspertų patarimus ir kitą naujausią informaciją, susijusią su COVID-19.
   

• FAQ – skiltis, kurioje nuolat keliami verslui svarbūs klausimai ir atsakymai. 

   

• Startups for business – šioje dalyje startuoliai gali siūlyti savo produktus tradiciniam verslui, siekiančiam inovuoti savo darbo procesus, paskatinti prekybą. 

Pro startuolių akis neturėtų praslysti ir Startup Lithuania svetainėje atsiradusi nauja skiltis FUNDING OPPORTUNITIES, talpinanti visus startuoliams aktualius kvietimus, susijusius su finansavimo galimybėmis.