Reaguodama į sudėtingą verslo situaciją dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino režimo, Klaipėdos miesto savivaldybė peržiūrėjo savivaldos administruojamas rinkliavas bei mokesčius bei parengė finansinės paskatos ir paramos verslui priemones. Visus norinčius jomis pasinaudoti, Savivaldybė jau kviečia teikti prašymus.
 

Finansinės paskatos ir paramos verslui priemonės:
 

• Atleidimas nuo vietinių rinkliavų už išorinę reklamą bei prekybos ir paslaugų, draudžiamų karantino laikotarpiu, teikimo miesto viešosiose vietose. Verslo subjektai karantino laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d iki jis bus atšauktas, galės nemokėti minėtų rinkliavų.
•  

Nuomos mokesčio už savivaldybės nekilnojamąjį turtą mokėjimo atidėjimas. Nuomos mokesčio mokėjimas gali būti atidedamas nuomininkams, kurių vykdoma veikla patenka į karantino režimo laikotarpiu draudžiamų veiklų sąrašą arba nuomininkams, kurie sustabdo savo veiklos vykdymą išsinuomotose patalpose ir nesinaudoja patalpomis paskelbus karantino režimą. Nuomos mokestis atidedamas visam karantino laikotarpiui pridedant vieną papildomą mėnesį.
 

• Komunalinių atliekų rinkliavos verslui mokestinės prievolės koregavimas. Rinkliavos mokėtojas atsižvelgdamas į savo individualią situaciją turi galimybę koreguoti mokesčio dydį:

1. Jei mokate rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį – patikslinkite pateiktą deklaraciją; 2. Jei mokate rinkliavą pagal nekilnojamo turto plotą – pasibaigus karantinui, sudarysime galimybę nemokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies.
 

• Lankstus mokėtojų/abonentų situacijos vertinimas dėl įmokų už suteiktas paslaugas AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“. Atsižvelgdamos į savivaldybės prašymą ieškoti kompromisinių sprendimų dėl įmokų už suteiktas paslaugas, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ lanksčiai reaguos į kiekvieno mokėtojo individualią situaciją, atsižvelgiant į jo veiklai karantino metu taikomus apribojimus ir pasiūlys įmokų mokėjimo išdėstymus; papildomai AB „Klaipėdos vanduo“ karantino laikotarpiu nevykdys nesumokėtų įmokų išieškojimo per antstolių kontoras. Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ įmokų už suteiktas paslaugas mokėjimo kreiptis į bendrovių klientų aptarnavimo padalinius.

Siekdama padėti verslui išsaugoti likvidumą bei miesto gyventojams užtikrinti pajamas savivaldybė:
 

• mokės už paslaugas (vaikų ugdymą) privatiems sporto klubams bei darželiams karantino laikotarpiu;
   
• užtikrins investicinių projektų vykdymą bei sklandų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą verslui;
   
• prisidės išsaugant darbo vietas nevyriausybiniame sektoriuje bei nerinks įmokų už ugdymą neformalaus ugdymo įstaigose bei sporto mokyklose, už ugdymą ir maitinimą lopšeliuose-darželiuose bei už prailgintos dienos grupes bendrojo lavinimo mokyklose;
   
• vykdys teisės aktuose numatytus veiksmus COVID-19 plitimo sustabdymui.
   

Sprendimai dėl Nekilnojamojo turto, Žemės bei žemės nuomos mokesčių lengvatų taikymo apimties bus priimti pasibaigus karantino laikotarpiui ir atsižvelgiant į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklai vykdyti bei įvertinus patirtas neigiamas pandemijos pasekmes.
 

Išsamesnė informacija apie pagalbą verslui bei prašymų teikimo tvarka skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, verslo skiltyje: www.klaipeda.lt/lt/verslui/informacija-verslui-del-covid-19/7777

Inovacijoms vis giliau skverbiantis į įvairias sritis, ne išimtis tampa ir viešasis sektorius. Siekdama paskatinti greitesnį inovacijų diegimą, pernai Lietuvoje startavo „GovTech“ laboratorija, veikianti Mokslo, inovacijų ir technologijų  agentūroje (MITA). Ši laboratorija kviečia viešojo sektoriaus institucijas teikti iššūkius antrajai „Iššūkių serijai“, o startuolius ir smulkųjį verslą įsitraukti į inovatyvių sprendimų kūrimą.

„Iššūkių serijos“ – greitesnis institucijų kelias į inovacijas
 

„GovTech“ laboratorijos tikslas – skatinti inovacijų pritaikymą viešajame sektoriuje ir inovatyvių sprendimų kūrimą versle. Šiam tikslui įgyvendinti organizuojama „Iššūkių serija“ – procesas, kurio  metu viešojo sektoriaus institucijos registruoja savo problemas ar trukdžius, kuriuos norėtų išspręsti pasitelkiant inovacijas. Savo ruožtu, startuolių, smulkiojo verslo ir visuomenės atstovai stengiasi atrasti naujus viešojo sektoriaus iššūkių sprendimo būdus.
 

Lietuvos kontekste „GovTech“ laboratorijos veiklos modelis yra inovatyvus ir remiasi gerąja užsienio praktika. Kitose šalyse veikiančių GovTech iniciatyvų (pvz. Škotijoje, Australijoje, Lenkijoje) rezultatai atskleidžia, jog institucijos naudodamos „Iššūkių serijos“ modelį gali greitai rasti inovatyvų technologinį sprendimą, kurio nėra rinkoje, ir tai padaryti greičiau nei naudodamos standartinius pirkimų būdus.
 

„GovTech“ laboratorija yra išskirtinis Lietuvoje vystomas projektas, kuris siekia pokyčių viešajame sektoriuje, įtraukdamas startuolius, inovatorius, technologijų kūrėjus  į naujų produktų kūrimą. Džiaugiamės, kad jau pernai pelnęs ir Europos politikos inovacijų apdovanojimą, šis projektas padeda spręsti viešojo sektoriaus iššūkius“, – teigia MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Galimybės verslui užsitikrinti bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi bei komercializuoti savo sprendimą
 

Pirmoji serija „Iššūkių serija“ užbaigta itin sėkmingai. Pagrindinis pirmosios iššūkių serijos dalyvis, „Lietuvos bankas“, privataus sektoriaus komandoms iškėlė iššūkį sukurti išmaniojo reguliavimo technologijų (angl. RegTech) sprendimą. Ši inovacija leistų finansų rinkos dalyviams palengvinti ataskaitų teikimo  procesą. Idėjas iššūkio sprendimui teikė tiek lietuvių, tiek tarptautinės komandos, o dviejų geriausių idėjų savininkai „Columbus Lietuva“ ir „Peekdata“ bendromis jėgomis „Lietuvos bankui“ sukūrė veikiantį prototipą. „Lietuvos banko“ pavyzdys rodo, kad viešasis sektorius vis aktyviau siekia diegti inovacijas, bendradarbiauti su verslu bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
 

„GovTech“ laboratorijos pirmoji iššūkių serija yra įrodymas, kad viešojo sektoriaus institucijos nori ir gali tapti inovatyvesnės – tereikia tam suteikti tinkamas sąlygas. Nors inovacijų diegimo procesas gali atrodyti ilgas ir reikalaujantis daug pastangų, tačiau „GovTech“ laboratorija pasiruošusi parodyti, kad idėjas paversti inovacijoms gali būti daug paprasčiau nei įsivaizduojama,“ – teigia „GovTech“ laboratorijos projekto vadovė Arūnė Matelytė.
 

„Iššūkių serija“ taip pat atveria naują rinką ir privataus sektoriaus atstovams. Startuoliams ir technologijų kūrėjams suteikiamos galimybės išbandyti bei tobulinti kuriamus sprendimus, o sėkmės atveju – juos komercializuoti ir žengti žingsnį į daug potencialo turinčią “GovTech” rinką.
 

„Iššūkių serija 2.0“  kviečia teikti iššūkius ir kurti inovatyvius sprendimus
 

Neseniai startavus jau antrajai „Iššūkių serijai“, viešojo sektoriaus institucijos yra kviečiamos teikti savo iššūkius. Tai galima padaryti iki balandžio 24 d. – visą reikiamą informaciją ir iššūkio pildymo formą galima rasti kvietime. Papildomos konsultacijos teikiamos kvietime nurodytais kontaktais.
 

Inovacijas kuriančios komandos (startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas bei kiti inovacijų kūrėjai) kviečiamos sekti naujienas, susijusias su „Iššūkių serija 2.0“. Kvietimai teikti sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams planuojami gegužės pradžioje.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai bendradarbiauja ir savo žiniomis bei gebėjimais pandemijos metu talkina Klaipėdos Laisvosios ekonomikos zonai (LEZ) bei Kretingoje veikiančiai plastikinės taros gamintojai įmonei „Terekas“. Jau patikrinti iš Kinijos pargabenti respiratoriai ir sukurti apsauginiai skydai.

Atliko eksperto rolę
 

Įmonės „Terekas“ ir KU mokslininkų sukurti skydeliai, lanksčiai apgaubiantys veidą, pagaminti iš skaidrinto PET plastiko, kuris paprastai naudojamas brangesniems kosmetikos buteliukams gaminti. „Tai, kad sugebėjome sukurti gaminį per 2 savaites, skamba neįtikėtinai. KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas šiame projekte atliko eksperto rolę. Ypač naudinga tai, kad jis turi tiesioginės darbo su skydais operacinėje patirties, be to aktyviai dalyvauja sveikatos priežiūros srityje“, – teigia minėtos bendrovės vykdomasis direktorius Gintautas Maksvytis.

Jis pasakojo, kad A. Razbadauskas padėjo suformuoti techninę  užduotį konstruktoriams, dalyvavo produkto vystyme, brėžinių svarstymuose, prototipų bandymuose bei padėjo suorganizuoti grįžtamąjį ryšį: testavimą ligoninėse.

„Labiausiai buvo vertingos  rektoriaus įžvalgos apie skydo ilgį, svorį, atstumą iki veido bei skydo funkcionalumą“, – pabrėžia G. Maskvytis ir džiaugiasi, kad bendradarbiavimo su universitetu dėka pavyko sukurti, vartotojų teigimu, patogiausią, ekologiškiausią ir geriausiai atrodantį veido skydą industrijoje.
 

Nuotr. KU lekt. Žydrūnas Lukošius tiria respiratorių KN95

KU Biomedicinos inžinerijos laboratorijoje. Vykdomi matavimai.
 

Žaibiškai patikrino saugumą
 

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad dalis kiniškų KN95 standarto respiratorių gali būti nesaugūs, juos įsigijusi Klaipėdos LEZ kreipėsi į universitetą dėl galimo priemonių patikrinimo. „Norėjome įsitikinti, kad kiniškų KN95 respiratoriai tikrai saugūs, tad kreipėmės į KU dėl priemonių tinkamumo COVID-19 karantino metu. KU tą pačią dieną sureagavo į tūkstančiams mūsų kolegų svarbią situaciją ir laboratorinėmis sąlygomis ištyrė respiratorius. Išvada – jie tinkami ir sulaikantys 92-100% smulkiųjų dalelių. Tačiau šioje istorijoje mums svarbi ne tik ši išvada, bet ir tai, kokia vieninga, palaikanti, atvira, bendradarbiaujanti ir stipri yra universiteto akademinė bendruomenė!“, – sako Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas. Jis reiškė padėką KU prorektoriui prof. Dariui Dauniui, prof. Arvydui Martinkėnui, dr. Žydrūnui Lukošiui ir dr. Mindaugui Kurmiui bei visai KU Medicinos technologijų katedros bei JTGMF Informatikos ir statistikos katedros komandai už neabejingumą, ryžtą ir patirtį.
 

Testavimui atlikti KU mokslininkai sukonstravo tyrimo stendą, siekdami išlaikyti reikalavimus, kuo artimesnius standartui LST EN 149:2002+A1:2009 „Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės apsaugai nuo dalelių”. Kiekybinis testas buvo atliktas panaudojant oro užterštumui smulkiomis dalelėmis matuoti skirtą „Airy Technology P311” prietaisą.
 

Remiantis testavimo rezultatais, paaiškėjo, kad respiratoriai gali būti naudojami kaip apsisaugojimo priemonė tiek infekuotiems žmonėms, tiek turintiems kontaktą su infekuotais. Respiratoriai atitinka respiratoriaus FFP2 europinius standartus, taip pat tinkami naudoti ir lauke. Juos naudos Klaipėdos LEZ valdymo įmonių darbuotojai, taip pat didelė dalis bus skirta Klaipėdos ligoninėms.
 

KU inf. ir nuotr.

Miesto savivaldybei priklausantis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pabaigė dviejų uostamiestyje sukurtų bei pagamintų elektrinių autobusų įsigijimo procedūras. Šią savaitę parko vairuotojai mokosi valdyti itin modernias ir ekologiškas transporto priemones, o po Velykų elektrobusai pradės vežti keleivius uostamiesčio 8 maršrute.
 

„Nesuklysiu sakydamas, kad šis projektas įeis į Klaipėdos istoriją. Vardan ambicingo tikslo buvo suburtos gausios klaipėdiečių pajėgos: transporto profesionalų, Klaipėdos universiteto, inovatyvaus verslo ir net miesto politikų. Visi, kurie prisidėjo prie „Dancer“ atsiradimo, šiandien gali didžiuotis. Kai kam atrodžiusi utopinė idėja – turėti klaipėdiečių sukurtą, Klaipėdoje pagamintą ir miesto gatvėmis keleivius vežantį elektrinį autobusą – pagaliau išsipildė. Kaip klaipėdietis jaučiu pasididžiavimą ir esu tikras, kad čia tik pradžia – Klaipėdoje sukurti elektriniai autobusai garsins miesto vardą ne tik Lietuvoje“, – sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.
 

Atsižvelgiant į ES direktyvose ir LR Vyriausybės patvirtintame „Nacionaliniame oro taršo mažinimo plane“ keliamas užduotis pirmieji du elektriniai autobusai buvo įsigyti Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu, įpareigojant šią misiją atlikti savo valdomą įmonę.
 

„Mūsų bendrovė nuo 2007 metų investuoja į ekologišką miesto transportą. Buvome dujinių autobusų pradininkai Lietuvoje. Dabar daugiau nei du trečdaliai miesto maršrutus aptarnaujančių autobusų yra varomi šiuo švariu kuru. O šiandien verčiame naują istorijos lapą ir vėl tampame pradininkais. Tik šį kartą išleidžiame į gatves pačias ekologiškiausias, kokios tik yra pasaulyje, transporto priemones – elektra varomus autobusus“, – sakė Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius. „Dancer“ vardu pavadintas modelis vienu metu gali vežti 93 keleivius, įrengtos 32 sėdimos vietos ir viena neįgaliojo vežimėliui. Autobusas yra aprūpintas visa įmanoma komforto įranga: pažangia klimato kontrolės sistema, greitaeigiu bevieliu internetu keleiviams, USB jungtimis mobiliesiems telefonams, automatine rampa, skirta įvažiuoti į saloną vežimėliu. Autobusas išsiskiria ir patogumu vairuotojui. Viena iš naujovių – naujos kartos naktinio matymo kameros, transliuojančiomis 3D aplinkos vaizdą į veidrodžius atstojančius ekranus.
 

Pasak jo kūrėjų, „Dancer“ pasižymi unikaliais techniniais sprendimais. Ypatingai tvirtas ir saugus „Dancer“ kėbulas gaminamas iš kompozitinių medžiagų, kurių didžiąją dalį sudaro perdirbtas PET butelių plastikas. Autobusas yra varomas atsinaujinančia elektros energija, kuri perkama tiesiogiai iš vėjo elektrinių parkų. Klaipėdoje sukurtas autobusas yra taupesnis, skleidžia mažiau vibracijų bei triukšmo ir yra mažiausiai sveriantis pasaulyje, lyginant su kitais panašaus dydžio autobusais.
 

„Klaipėdoje sukurtą elektrinį autobusą „Dancer“ galima palyginti su revoliuciją sukėlusiu elektromobiliu „Tesla“. Abu juos sieja, tai, kad iš pat pagrindų pergalvota transporto priemonės esmė leido sukurti netikėtas technines galimybes. „Dancer“ įkraunamas 15 kartų greičiau nei „Tesla“, vartoja energijos, kaip 3 „Teslos“, o gali vežti tiek žmonių, kiek pajėgtų tik 20 “Teslų“. Ekologiški elektriniai autobusai „Dancer” Klaipėdos gatvėse yra didelis žingsnis į priekį. Linkiu visiems mums, gamintojams, mokslininkams, Klaipėdos autobusų parkui ir savivaldybei žengti dar toliau”, – sakė Alvydas Naujėkas, „Dancer” gaminančios bendrovės “Vėjo projektai” generalinis direktorius.
 

Kartu su naujaisiais autobusais, bendrovė „Vėjo projektai“ šalia Klaipėdos autobusų stoties įrengė ypatingai greito įkrovimo stotį. Ji leidžia įkrauti „Dancer“ elektrinius autobusus greičiau nei per 10 minučių. Būtent per tokį laiko tarpą, kiek vairuotojai ilsisi galinėje stotelėje. Tokia įkrovos sparta taip pat yra išskirtinė pasaulyje. Vienu įkrovimu „Dancer“ gali nuvažiuoti 90 kilometrų atstumą.
 

Kaip teigia transporto ekspertai, elektra varomų autobusų eksploatacija trigubai pigesnė nei dyzelinių, o „Klaipėdos autobusų parko“ įsigytiems modeliams bus taikoma 15 metų gamintojo garantija – „Dancer“ eksploatacijos metu iškilę esminiai nesklandumai ar atsiradę defektai bus šalinami gamintojo sąskaita.
 

Klaipėdos savivaldybės inf.

„Pagalbos žemėlapis” yra savanorių fizinių asmenų projektas. Entuziastai susibūrė tam, kad neatlygintinai padėtų medikams pasitelkiant savo turimą 3D spausdinimo techniką trūkstamos įrangos gamybai.

KAS GALI PRISIJUNGTI

Visi, kurie turi 3D spausdintuvus, ir gali savo resursais atspausdinti veido skydų bei asmeniškai pristatyti juos žemėlapyje nurodytai pagalbos prašančiai įstaigai.
 

KAS GALI PRAŠYTI PAGALBOS

Visos Lietuvos ligoninės, savivaldybių patikros punktai, savanoriai, ne pelno siekiančios organizacijos ir pan.
 

KOKIA ĮRANGA GAMINAMA

COVID-19 pandemijos metu gaminami veido apsauginiai skydai. Modelis ir brėžiniai sukurti Prusa Labs ir Čekijos sveikatos ministerijos.
 

KAIP PARUOŠTI SKYDĄ NAUDOJIMUI

Prusa Labs instrukcijas rasite čia.

KAS ŠIO PROJEKTO INICIATORIAI

Mažvydas Sverdiolas facebook.com/mazvydas ir daug savanorių, kurie padeda kuo gali, ir neretai dirba visą parą.

INICIATORIŲ INSTRUKCIJA/ KAIP MAKERIAI GALIT PADĖTI:
 

• Junkites prie Facebook grupės, kad būtų papraščiau koordinuoti pajėgas
   
• Žemėlapyje surandate, kur reikia nešti surinktus ir paruoštus veido skydus medikams
   
• Spausdinate Prusa rėmus kartu ir bottom_reinforcement.stl (rasite nuorodoje)
   
• Užpildote skydų prašymo formą ir pristatysime kiek reikės permatomų skydų tiesiai Jums. Kartu ir elastika jei turesim. Kol kas turime.
   
• Surenkate veido skydus. Nepamirškite dezinfekuoti skydo prieš atiduodant!. Atsispaudinate ir užpildote informacinį lapelį, pateikite kartu įpakuota su skydais matamoje vietoje!
   
• Pristatote paruoštus naudojimui skydus į artimiausą punktą
   
• Užpildote pristatymo formą nurodydami, kur ir kiek skydų pristatėte
   
• Kartojate nuo pirmo punkto kiek galit kartų.

  AČIŪ VISIEMS SAVANORIAMS už Jūsų geras širdis ir nuostabų darbą!

RETAL – už nemokamą masišką tiekimą būtinų medžiagų savanoriam.
Baldai1.lt – už neatlygintina logistiką bei medžiagų paskirstymą savanoriams visoje Lietuvoje.
Technarium.lt – už neatlygintina masišką kiekį pjaustomų skydų bei didžiulę pagalbą su logistika.
Guminukas – už neatlygintina masišką kiekį elastinės medžiagos reikalinga skydų gamybai.
Graviravimas Vilniuje, Engrave.lt – už nemokama pagalbą pjaustant skydus.
3DF – už nemokamą plastmasę savanoriam.
Danesa, Penkialapis, kaSiulai.lt, smreikmenys.lt – už nemokamai suteiktą elastinę medžiagą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra patvirtino daug palankesnes sąlygas verslui gauti subsidijų pagal ES investicijų priemones „Inostartas“ ir „Inopatentas“. Gerokai padidintas finansavimo intensyvumas verslo vykdomiems inovatyviems projektams, o su koronavirusu susijusios kuriamos inovacijos bus finansuojamos 100 proc. Be to, 1 mln. eurų padidintas finansavimas brandiesiems inovatoriams pagal ES priemonę „Inočekiai“.

„Tai didžiulė paskata startuoliams ir verslui, bendradarbiaujant su mokslo atstovais, kurti inovatyvius produktus, nes tam reikės mažiau nuosavų lėšų. Projektams, kuriuos įgyvendinant numatoma kurti ar tobulinti su koronavirusu susijusias technologijas, bus taikomos palankesnės sąlygos – tokie projektai pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“ gaus šimtaprocentinį finansavimą, tad verslui iš viso nereikės ieškoti papildomų lėšų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

ES investicijų priemonė „Inostartas“ skirta naujoms, inovatyvioms įmonėms. Pagal ją mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti investicijų idėjai, produktui plėtoti ar tyrėjams ir mokslininkams įdarbinti.
 

Kitų sričių projektus vykdantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai pagal priemonę „Inostartas“ galės gauti iki 80 proc. finansavimą (anksčiau – 70 proc.). Visuose kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose sąlygos dar palankesnės – didžiausias finansavimo intensyvumas yra 90 proc. (anksčiau – 85 proc.).
 

Pagal ES investicijų priemonę „Inopatentas“, kuri remia išradimų patentavimą ir dizaino registravimą tarptautiniu mastu, numatytos palankios sąlygos tiek verslui, tiek mokslui – padidintas didžiausias projektų finansavimo intensyvumas siekia iki 95 proc. (anksčiau – 85 proc.).
 

Vienos populiariausių ES investicijų priemonių, skatinančių verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus ir tęsti jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas „Inočekiai“ finansavimas buvo padidintas 1 mln. eurų. Kvietimas galioja nuo balandžio 1 d.
 

Su naujomis sąlygomis galima susipažinti interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt,  http://mita.lrv.lt.
 

Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Inovatoriai, technologijų kūrėjai, startuoliai ir inovatyvios įmonės, galinčios pasiūlyti netradicinių sprendimų, panaudojant šiuolaikines technologijas, kviečiami dalyvauti idėjų konkurse „Life saving-innovations: stop COVID-19“.  Prioritetas teikiamas inovacijų projektams, susijusiems su COVID-19 viruso ir krizės suvaldymu.

Gali būti teikiamos įvairios idėjos, susijusios su naujų technologijų, inovacijų kūrimu, testavimu, prototipų gamyba, moksliniais tyrimais, pavyzdžiui, inovatyvių apsaugos priemonių  (kombinezonai, respiratoriai, kaukės, pirštinės ir pan.) prototipų sukūrimas ir paleidimas į gamybą, informacinių ir ryšių technologijų sprendimai, dirbtinio intelekto panaudojimas kuriant stebėjimo ar nuotolinio darbo sistemas, prognozuojant galimus COVID-19 židinius, padedant organizuotis nuotolinį darbą, mokymąsi, o sergantiems – jų kasdienybę ir pan.
 

• supaprastinta paraiškos pateikimo forma
   
• asmeninis ES priemonės „Inostartas“ konsultantas
   
• vienam projektui bus skiriama apie 52 tūkst. eurų
   
• didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis – 100 proc.
   

Idėjos konkursui teikiamos iki balandžio 17 d. Vertinimas organizuojamas skubos tvarka ir atliekamas per 2 savaites.

Daugiau informacijos čia: https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/skelbiamas-mita-inovatyviu-ideju-konkursas-kovai-su-covid-19

Pirmąjį Baltijos šalių mėlynosios bioekonomikos hakatoną (Baltic Blue Bioeconomy Hackathon) tarptautinio projekto  Blue Platform rėmuose organizuoja tarptautinis „SUBMARINER“ tinklas, telkiantis viso regiono mokslinių tyrimų institucijas, ekspertus, viešąsias ir verslo organizacijas, kurių gretose – ir Klaipėdos MTP. Tarptautinę dalyvių auditoriją subursiantis renginys vyks balandžio 4-5 dienomis Kristineberge, Švedijoje.

Kviečiame Klaipėdos universiteto bei kitų aukštųjų mokyklų studentus bei inovatorius dalyvauti ir susirungti dėl piniginių prizų, kurie jau greitai bus anonsuoti! 48 valandos ir 4 iššūkiai, kurie laukia Tavęs ir tavo komandos!
 

Dėmesio: komandą turi sudaryti ne mažiau nei 5 nariai. Komanda gali būti mišri – sudaryta iš studentų, technologijų entuziastų, startuolių, įmonių specialist. Dalyvauti gali visi, besidomintys mėlynosios ekonomikos tematika bei norintys generuoti minėtoje srityje pritaikomus inovatyvius sprendimus.

Registracija. Jau galima užpildyti specialią formą registruojantis individualiai arba visa komandą išsyk. Ketinančius registruotis ar jau tai atlikusius kviečiame susisiekti su Klaipėdos MTP inovacijų vadybininke Erika Zavackiene, koordinuojančia komandų vykimą į hakatoną (erika@kmtp.lt). Mūsų organizacijos atstovė taip pat padės suformuoti komandą, jei šiuo metu neturite reikiamo narių skaičiaus.

Trumpai apie iššūkius:
 

• Su jūrinių išteklių vartojimų susijusių vartotojų įpročių formavimas
   
• Iki šiol komercinio pritaikymo dar neturėjusių jūrinių išteklių panaudojimas maisto pramonėje
   
• Jūrinių išteklių apdorojimo technologijos
   
• Sprendimai, įgalinantys mažesnį neigiamą poveikį aplinkai

Išsamesnė informacija apie užduotis ir hakatono eigą: https://www.submariner-network.eu/hackathon

Komandas konsultuos tarptautinės mentorių pajėgos, idėjų generavimo procesas suteiks galimybę užmegzti naujų vertingų kontaktų! Hakatono lokacija taip pat bus įkvepianti – dalyviai susitiks ir bus apgyvendinti vaizdingoje vietoveje, Kristinebergo jūrų stotyje.

xxx

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ parengė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Pagal INVEGA priemones bus paskirstyta daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui.

„Mūsų tikslas užtikrinti, kad finansinės pagalbos priemonės būtų teikiamos kuo lankstesnėmis sąlygomis ir kuo operatyviau bei būtų plačiau prieinamos, ypač toms įmonėms, kurios yra smarkiausiai paveiktos COVID-19. Per INVEGA įmonėms paskirstytas daugiau nei milijardas eurų bus reikšminga injekcija švelninant koronaviruso sukeltas pasekmes“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Siekiant padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, patiriančiam sunkumų dėl COVID-19, ir sumažinti skolinimosi naštą, nuspręsta kompensuoti 100 proc. palūkanų paskolos ar lizingo mokėjimų atostogų laikotarpiu (iki 6 mėn.) nepriklausomai nuo finansų įstaigos tipo, skolinimo sandorio tipo, paskolos paskirties bei paskolos gavėjo veiklos pobūdžio. Taip pat pakeisti palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija įmonėms bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Palūkanos bus kompensuojamos nuo karantino paskelbimo pradžios – nuo kovo 16 d. iki metų pabaigos suteiktoms paskolų „atostogoms“. Pati priemonė startuos šios savaitės pabaigoje.

Dar viena svarbi ir verslo labai vertinama priemonė – paskolų garantijos. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, be jau esamų ir naudojamų 356 mln. Eur, INVEGA garantijoms teikti papildomai dar skirta 470 mln. eurų. Taip pat bus išplėstas finansų įstaigų, kurios teiks paskolas, sudarys lizingo ar faktoringo sandorius su portfelinėmis garantijomis, ratas. Šios finansinės priemonės bus teikiamos smulkiosioms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19. Ši priemonė startuos kitą savaitę.  

„Atsižvelgdama į dėl COVID-19 susidariusią situaciją, šiuo metu INVEGA intensyviai tobulina esamas priemones ir sparčiai rengia naujas, siekdama sudaryti sąlygas verslo likvidumui palaikyti. Nuolat bendradarbiaujama tiek su ministerijų, tiek su finansų rinkos atstovais, kurie visapusiškai įsitraukę į šį procesą“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Lengvatinėms paskoloms per INVEGA bus skirta daugiau kaip 142 mln. eurų. Iš jų 50 mln. eurų numatyta skirti lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo COVID-19, tai yra apgyvendinimo, restoranų ir kt. Šia priemone bus galima naudotis nuo balandžio vidurio.
 

Per įvairias INVEGA finansuojamas rizikos kapitalo priemones į Lietuvos verslą gali būti investuota beveik 145 mln. eurų valstybės lėšų. Dėl šių investicijų verslas raginamas kreiptis į privačius ar rizikos kapitalo fondus.

Minėtos INVEGOS priemonės verslą pasieks tarpininkaujant finansų įstaigoms (bankams, lizingo bendrovėms, kredito unijoms ir kt.), kurios informuos apie kiekvienai įmonei tinkamus sprendimus ir finansavimo galimybes.

Plačiau apie esamas ir naujas verslui prieinamas priemones rasite: https://invega.lt/lt/informacija-verslui-del-covid-19/invegos-siuloma-pagalba-verslui/