Lietuvos gyvybės mokslų industrijai augant, siekiama populiarinti joje sukurtas inovacijas ir mokslo pasiekimus bei šio sektoriaus potencialą pristatyti ne tik jame studijuojantiems ar dirbantiems, bet ir visai visuomenei. Todėl MITA, įgyvendindama projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuria stendą Lietuvos gyvybės mokslų industrijos inovacijų, technologijų ir sprendimų pristatymui bei kviečia dalyvauti „Inovacijų atrankos“ konkurse.


„Lietuva jau nustebino mokslo pasaulį technologijomis, kurios leidžia keisti žmogaus DNR arba neinvaziniu būdu stebėti bei kontroliuoti smegenyse vykstančius procesus. Mūsų šalyje kuriami dirbtinio intelekto asistentai gydytojams, mikroskysčių technologijos bei vaistai, skirti gydyti onkologines ligas. Laikas aktyviai formuoti Lietuvos, kaip Baltijos jūros regiono GMI srities lyderės, įvaizdį“ –  teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.
 

Paraiškų anketas pildyti kviečiama iki  2020 m. balandžio 6 d. 

Inovacijas konkursui gali teikti juridiniai asmenys, vykdantys veiklą GMI srityje, bei mokslo ir studijų institucijos, sukūrusios ar prisidėjusios sukuriant inovacijas ar turinčios sukurtus prototipus, esančius ne žemesniame nei 9 eksperimentinės plėtros etape.

Inovacijos/ technologijos/ sprendimai turi atitikti Lietuvos sumanios specializacijos Sveikatos technologijos ir biotechnologijos kryptį ir gali būti teikiami medicinos inžinerijos, farmacijos ir raudonosios biotechnologijos; sveikatos informatikos ir bioinformatikos bei ikiklininkinių ir klinikinių tyrimų srityse.
 

Paraiškas inovatyvumą Lietuvos ir/ar tarptautinės rinkos mastu, GMI sektoriui kuriamą vertę, sprendimo unikalumą, reprezentacinį potencialą bei gautus tarptautinius ir nacionalinius apdovanojimus vertins MITA ekspertai. Geriausiai kriterijus atitinkančios paraiškos bus paskelbtos 2020 m. balandžio 15 d.
 

Inovacijų stendą 2020 m. liepos – 2021 m. gruodžio mėn. planuojama eksponuoti Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) atvirose erdvėse, renginių ir parodų metu.

Kontaktai pasiteirauti

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Dovilė Varasimavičienė  +370 647 12501   dovile.varasimaviciene@mita.lt
 

Projektas „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektą koordinuoja MITA. Projekto tikslas – gyvybės mokslų industrijos populiarinimas, skatinimas, naujų įmonių kūrimasis, žinių perdavimas, komercializavimas, technologijų pažanga ir inovacijos.

Dėl šiuo metu siautėjančio viruso, darbo nuotoliniu būdu galimybė – nebėra tik vienas iš darbdavių siūlomų privalumų, o tapo būtinybe kiekvienai įmonei. Vis tik, niekada nepraktikavus tokios darbo metodikos, apsunkinti veiklą gali ir visus įmonės dokumentus vienoje vietoje saugančios ir visiems suinteresuotiems asmenims prieinamos elektroninės sistemos stoka. Taigi šiandien atsisakyti popierinių dokumentų skatina ne tik aplinkosaugos faktorius, bet ir palankesnės bei efektyvesnės verslo veiklos siekis.
 

Programinės įrangos įmonės „BSS IT“, kurios vienas padalinių veikia Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, vadovas Nerijus Jankauskas sako, kad jau daugiau nei 5 metus jų organizacija biure nenaudoja jokių popierinių dokumentų.
 

„Dėl korona viruso ir šalyje įvesto karantino, nauda, kad neturime popierinių dokumentų, pasijuto dar akivaizdžiau. Esame biuro žmonės, todėl turime galimybę dirbti iš namų. Kadangi neturime popierinių dokumentų, tai leidžia su jais dirbti ir per nuotolį, nes viskas sudėta elektroninėje erdvėje“, – pasakoja jis.
 

Anot vadovo, nesvarbu kokio rašto darbuotojams beprireiktų, viską galima surasti net neužeinant į buhalterijos kabinetą. Visi dokumentai – tokie, kaip sutartys, sąskaitos, projektai – prieinami darbuotojų kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose.
 

„Patys naudojamės išorinėmis buhalterinėmis paslaugomis. Per elektroninę dokumentų valdymo sistemą pateikiame visus dokumentus ir buhalterijai. Tokiu būdu nereikia jų fiziškai pristatyti nuvežant ir įteikiant į rankas. Buhalterinėse įmonėse dėl karantino kyla sunkumai ne tik su dokumentų pristatymu į biurą, bet ir jų išdalinimu atitinkamoms buhalterėms, kurios, norėdamos dirbti, turi juos parsinešti į namus. Šiuo atveju elektroninė sistema tampa išties dideliu privalumu“, – pažymi vadovas.
 

Pasak jo, praktiškai visus buhalterinius dokumentus galime pakeisti elektroniniais. Tai pagrįsti vadovas pateikia keletą pavyzdžių.

Ką daryti su sąskaitomis faktūromis?
 

Dažnas buhalteris į klausimą, kodėl reikia spausdinti el. paštu gautas sąskaitas, atsako, kad jas turi vizuoti vadovas. „BSS IT“ siūlo sąskaitų nespausdinti, bet siųsti jas vizavimui dokumentų valdymo sistemos pagalba.
 

„Vizuojantis asmuo gali ne tik patvirtinti sąskaitą, bet ir nurodyti projektą, kaštų centrą ar kitą reikalingą informaciją, kurios gali prireikti buhalteriui pajamuojant sąskaitą. El. paštu gaunamas sąskaitas rekomenduojame sutarti su tiekėjais, kad visos jos būtų siunčiamos į tam skirtą el. pašto dėžutę. Tada prie el. pašto prikabintas dokumentas automatiškai atsiras dokumentų valdymo sistemoje ir beliks tik jį vizuoti, o vizuoto nešti niekur nereikės, nes jį jau matys buhalterija“, – nurodo N. Jankauskas.
 

Kaip su klientu pasirašyti sutartį?
 

„BSS IT“ vadovas sako neretai girdintis – „Siunčiu jums pasirašytą ir nuskenuotą sutartį, atsispausdinkite, pasirašykite ir atsiųskite mums skenuotą dokumentą el. paštu“. Tačiau dabar pasitaiko ir atsakymų, kad dėl karantino dirbama iš namų, o namuose nėra spausdintuvo, todėl pasirašyti nėra galimybės.
 

„Bus tikrai greičiau ir paprasčiau pasirašyti sutartį kvalifikuotu elektroniniu parašu. Dažnas jį turime mobiliajame telefone, o daug kas tikriausiai net nežino, kad parašą turime ir asmens tapatybės kortelėje. Pasitikrinkite savo kompiuterį, gal net neatkreipėte dėmesio, kad jame yra vieta kortelei įstatyti. Jei kompiuteryje integruoto lustinių kortelių skaitytuvo nėra, jį galima įsigyti kone kiekvienoje internetinėje elektronikos ar buitinių prekių parduotuvėje. Mes savo klientams sutartis pasirašymui siunčiame tiesiai iš dokumentų valdymo sistemos el. paštu. Tiksliau, siunčiamas ne pats dokumentas, o nuoroda į jį. Gavėjas, paspaudęs nuorodą mobiliajame telefone, pamatys patį dokumentą, o pasirašymui reikės tik suvesti PIN kodą“, – pasakoja jis.

Ką daryti su personalo dokumentais?
 

Šiuo metu taip pat kyla iššūkis, kaip susitvarkyti su personalo dokumentais, kai darbuotojai dirba iš namų. N. Jankausko teigimu, šiandien nuotoliniu būdu galima net ir priimti į darbą naują žmogų.
 

„Tokiu atveju svarbu, kad darbuotojas turėtų kvalifikuotą elektroninį parašą, leidžiantį pasirašyti darbo sutartį. Tuo tarpu kvalifikuoto parašo nereikia beveik visiems kitiems su personalu susijusiems dokumentams, tokiems, kaip prašymai, įsakymai, tvarkos, taisyklės, pareigybinės instrukcijos. Šiems dokumentams pasirašyti užtenka įmonės vidiniams poreikiams naudojamo pažangiojo elektroninio parašo. Taip supaprastinama pasirašymo forma, kai darbuotojui nereikia nei mobilaus elektroninio parašo, nei asmens tapatybės kortelės. Parašas darbuotojui sukuriamas automatiškai, suteikiant prisijungimą prie personalo savitarnos. Žinoma, sakysite, kad ne visi darbuotojai mokės tai padaryti ir, iš tiesų, minimalus kompiuterinis raštingumas – būtinas, tačiau tie, kas moka pasitikrinti el. paštą ir naršyti socialiniuose tinkluose, sunkumų užpildyti atostogų prašymą ar susipažinti su vadovo įsakymu tikrai nepatirs“, – akcentuoja specialistas.

Kiti buhalteriniai ir valdymo dokumentai
 

Turbūt kiekviename buhalterijos kabinete rasime segtuvus su panašiais pavadinimais: avanso apyskaitos, turto nurašymo aktai, atlyginimų žiniaraščiai, tabeliai, akcininkų protokolai, sąskaitos, sutartys. Visi šie segtuvai, anot N. Jankausko, vedami ir jo įmonėje, tačiau juose dokumentai nebesikaupia.
 

„Jeigu reikia vadovo parašo ant avanso apyskaitos, vietoje to, kad dokumentą spausdinti, jį keliame į dokumentų valdymo sistemą ir siunčiame pasirašymui elektroniniu parašu. Tokiu būdu nesvarbu, ar tą dokumentą rengia išorinė buhalterijos įmonė, ar vadovas, išvykęs į komandiruotę ar dėl karantino dirbantis iš namų, priminimas apie pasirašymo reikalaujantį dokumentą gaunamas el. paštu, o pats pasirašymas užtrunka vos kelias sekundes“, – pažymi jis.

Viskas „debesyse“
 

Visi „BSS IT“ kuriami sprendimai – BSS DVS, BSS Personalas ir darbo užmokestis, BSS Buhalterija veikia debesų kompiuterijos principu. Toks metodas užtikrina ne tik duomenų saugumą, bet ir jų prieinamumą bet kurioje vietoje esant interneto ryšiui.
 

„Mūsų siekis ir filosofija – „gyventi be popieriaus“ – ypač pasiteisino šiuo metu. Išleidžiant darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu ir taip kyla pakankamai iššūkių, todėl džiaugiamės, kad bent daliai jų jau turime veikiantį sprendimą“, – teigia N. Jankauskas.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Pilies dirbtuvėse pradėti gaminti apsauginiai veido skydai, kurių šiuo metu itin reikia medikams, o taip pat ir kitų sričių darbuotojams. Per pirmą parą pagaminta 300 vienetų šių priemonių. Kovo 24 d.  pirmoji skydų partija perduota uostamiesčio medikams.
 

Iniciatyvos įtraukiant uostamiesčio verslą ėmėsi klaipėdietis Saulius Balčiūnas, susisiekęs su Pilies dirbtuvių rezidentu Žilvinu Milašausku, kurio vadovaujama įmonė „Ponas bebras“ specializuojasi įvairių interjero elementų bei suvenyrų gamyboje panaudojant lazerius.
 

Ž.Milašauskas pasinaudojo viešai prieinamu „Robotikos akademijos” sukurtu apsauginio skydelio trafaretu ir skubiai atliko pirmuosius bandymus. Pirmoji skydelių partija gaminta iš UAB „Kadaga” padovanoto plastiko.
 

Taip pat atsiliepė Klaipėdos LEZ įsikūrusi įmonė „Retal Baltic” – Pilies dirbtuvėse jau atlikti bandymai su iš šios įmonės pristatytais plastiko lakštais. Ž.Milašausko teigimu, medžiagos storis yra tinkamas, šiuo metu derinami su skaidrumu susiję parametrai.
 

„Jei viskas vyks sklandžiai, rėmėjų dėka atsiveria, galima sakyti, neriboti medžiagų resursai, tad ir gamybos apimtys galėtų būti išties didelės. Kol laukiame, reikiamo plastiko ketiname įsigyti už žmonių paaukotas lėšas – antradienį pasklidus žiniai apie mūsų darbus socialiniuose tinkluose, geradariai šiam tikslui jau paskyrė 210 Eur”, – sakė antradienį kalbintas Ž.Milašauskas.

Nuo kovo 27 d. KMTP Pilies dirbtuvėse apsauginius skydus lazeriu pradėjo pjaustyti ir mūsų rezidentai „Daiktų cechas„. Gamintojų teigimu, priemonės pasižymi patogiu dėvėjimu, gerai užsifiksuoja, neliečia veido, neužgaruoja. Pasirinktas plastikas užtikrina 99% permatomumą, neiškreiptą vaizdą. 
 

Įmonė užsakytas priemones siunčia į visus Lietuvos miestus (LP express paštomatais). 
 

1 vnt. kaina – 8 Eur. Užsakantiems didesnius kiekius ir medicininėms įstaigoms taikomos nuolaidos.

Daugiau informacijos:
 

Žilvinas Milašauskas/  „Ponas bebras“

+370 695 77881

Ilja Yakovlev/ „Daiktų cechas”

+370 608 88615

Su Klaipėdos mokslo ir technologijų parko rezidentu – prie „Omega Technology“ komandos pernai prisijungusiu Giovanni di Noto bendravome dar prieš koronaviruso grėsmėms pakeičiant mūsų kasdienybę.

Giovanni tokį požiūrį įvaldė seniai – o galbūt tiesiog su juo yra gimęs? Tad jei stinga tikėjimo ir pasitikėjimo, kad viskas su mumis, o taip pat ir su Klaipėda yra ir bus gerai, – galima tiesiog pamėginti perkelti bent dalį svetimšalio nuostatų į savo kasdienybę. Kaip sako jis pats – juk iš šalies kartais geriau matyti.
 

                                                                                                           Jurga Petraitė           

Tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku

„Esu labai laimingas žmogus ir manau, kad man išties beprotiškai sekasi!, – šypsosi pernai Klaipėdoje prisišvartavusio ir „Omega Technology” komandą papildžiusio Giovanni di Noto akys. – Nedvejodamas galiu pasakyti, kad štai jau tris dešimtis metų – iki pat šiandien – manęs neapleidžia jausmas, jog kaskart atsiduriu tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku bei turiu džiaugsmo dirbti su žmonėmis, kurie imasi fantastiškų iniciatyvų, atveriančių pasauliui naujas galimybes“, – Giovanni  negaili šiltų žodžių savo buvusiems bei esamiems  bendražygiams ir kolegoms.
 

Svetimšalio biografija liudija jį esant viso pasaulio pilietį – Giovanni gimė italų šeimoje Prancūzijoje, o vėliau profesinių iššūkių ir atradimų kelias driekėsi per kelis kontinentus, sluoksniuojant patirtis tiek Vakarų šalyse, tiek Azijos kultūrų kontekste.
 

Pirma Giovanni pažintis su Lietuva įvyko 2018 m. pradžioje, kuomet atvyko į Vilnių, vedinas projektų, susijusių su paskirstytųjų duomenų technologija (angl. Distributed Ledger Technology, DLT): „Akimirksniu įsimylėjau šią šalį su visa turtinga jos istorija ir žavingais atradimais, stebinančiais už kiekvienos gatvelės posūkio. Lietuva man pasirodė labai pažengusi daugeliu socialinių ir ekonominių aspektų“.

Mėgaujasi klaipėdietiškumu
 

Neilgai trukus naujais Giovanni, jo žmonos Jane bei sūnaus Jonathano namais tapusi Klaipėda tik įtvirtino jau pirmo vizito metu aplankiusį pozityvų pojūtį:

„Čia jaučiuosi apsuptas nuostabiai talentingų žmonių ir ypatingos bendruomenės, puoselėjančios savo klaipėdietišką gyvenimo būdą. O pastarąjį, kuris tiek man, tiek mano žmonai čia teikia labai daug džiaugsmo, išties turiu galimybę palyginti su patirtimis įvairiose šalyse. Laikas čia įgauna visai kitą reikšmę ir bėga visiškai kitaip nei yra tekę patirti bet kur kitur. Atvykus kalba netapo kliūtimi – angliškai čia daugelis puikiai bendrauja. Be to, tiek aš, tiek mano žmona bei sūnus tikimės ir patys išmokti seniausią išlikusią indoeuropiečių kalbą“. 

Šiuo metu Giovanni su šeima turi leidimą penkerius metus gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau tvirtina, jog mielai inkarą čia išmestų ir dar ilgesniam laikui: „Klaipėda yra tiesiog nuostabi ir neabejoju, kad čia bei kitose Baltijos šalyse mūsų dar laukia daug fantastiškų atradimų“.
 

Klaipėdoje veikiančiame „Omega Technology” padalinyje Giovanni prižiūri programinės įrangos kokybės valdymą. Dirba ir su kitomis organizacijomis užsienyje – kaip technologijų ir verslo konsultantas, taip pat rūpinasi savo įsteigtos kompanijos cloudyBoss veikla.

Mentorystė įprasmina gyvenimą
 

Giovanni nestokoja ir dėstytojavimo patirties – apie pastarąją kalba su neslepiamu entuziazmu, kaip ir apie įsitraukimą į įvairius projektus, susijusius su technologinių kompetencijų gilinimu. Neseniai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke organizuoto tarptautinio seminaro metu G. di Noto pristatė pranešimą apie blockchain technologijų taikymą, praėjusių metų rugsėjį mielai sutiko tapti vienu iš mentorių pirmąsyk Klaipėdoje organizuotame tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon Baltic“.
 

„Metams bėgant prioritetai natūraliai irgi keičiasi. Iš pradžių mūsų dėmesys dažniausiai būna nukreiptas į pamato sėkmingai karjerai suformavimą. Kai sukaupiame profesinės patirties ir įgyjame daugiau pasitikėjimo savimi, prioritetais gali tapti šeimos, materialinės gerovės ar nuosavo verslo kūrimas, pasaulio pažinimas per keliones. Po to viskas gali vėl pasisukti naujai – būtent taip prieš kelerius metus nutiko man pačiam.

Galiu džiaugtis pozicija, kuri atveria galimybes per pastaruosius kelis dešimtmečius sukauptas žinias perteikti ir kitiems. Anksčiau galbūt taip aiškiai negalėjau užčiuopti to, kas gyvenime man labiausiai įdomu – gal tiesiog stigo tam tikro atskaitos taško, kurį tik dabar galiu aiškiau įžvelgti. Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti tuo, ką žinau ir išmanau, padėti gabiems žmonėms ieškoti savo kelio, užpildyti tam tikras įgūdžių spragas ir, įgijus pasitikėjimo savimi, paversti užsibrėžtus tikslus apčiuopiamais rezultatais. Būtent tai mano gyvenimą giliai pripildo prasme – tokiu būdu tarsi galiu padėkoti pasauliui už tai, ką iš jo pats esu gavęs“.

Technologinis Edenas – jau arti?
 

Organiškai įsiliejęs į Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bendruomenę Giovanni sako visas patirtis pasitinkantis atvira širdimi ir tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro: „Profesinė sfera šiuo metu man teikia kaip niekad daug pasitenkinimo. Jei konkrečiau – aš tiesiog atsisakau d i r b t i. Ir tai darau sąmoningai. Turiu omenyje darbą, kaip jį, deja, suvokia daugelis savo veikloje nelaimingų žmonių. Atsibudus ryte man niekad nešmėkšteli galvoje: „Hm, laikas keltis, vykti į biurą… Jaučiu tiesiog prasidedant naują įdomią dieną“.
 

Dalindamasis savo požiūrį į darbo kultūrą ir jos transformacijas, Giovanni kažkam galbūt primintų kiek ekscentrišką vizionierių, tačiau šiandienos technologinės tendencijos daugelį jo išsakytų minčių tik patvirtina:

„Ateities ekonomika bus glaudžiai susijusi su automatizacija ir svarbiomis fiskalinėmis reformomis, kurios apibrėš permainas mokesčių surinkimo srityje – čia žvilgsnis nukryps į dirbtinį intelektą. Mums atsiveria potencialas susigrąžinti apie 26 % savo aktyvaus gyvenimo, kuris šiuo metu yra paskiriamas įprastiniam darbui.
 

Užuot būgštavus, kad dėl jo teks kovoti su robotais ir mašinomis, derėtų iš naujo įvertinti pačią žmogaus atliekamo darbo koncepciją ir pasinaudoti išties dėkingo laikmečio suteikiama proga susitelkti į kitus socialinius ar asmeninius tikslus. Kalbu apie galimybę, pavyzdžiui, iš naujo atrasti laimės ir geros savijautos svarbą, užsiimti veikla, kuri prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, siekį vis sužinoti kažką naujo, užsiimti menais, atrasti naujas jų formas. Ir visa tai – nenuilstamai ir itin efektyviai funkcionuojančio dirbtinio intelekto dėka, kuris ne tik pasirūpins aukštos kokybės paslaugomis ir produktais, bet taip pat mokės ir mokesčius“.

Klaipėdos stiprybių – ne viena
 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, į kurį kone kasdien driekiasi Giovanni maršrutas, nauju rezidentu tapusio užsieniečio lūkesčius pateisino su kaupu: „Daug gerai apgalvotų sprendimų kalbant apie pačias erdves: pirmajame aukšte yra šaunios darbui ir atokvėpiui skirtos zonos, vietoje veikia kavinės, pastatą supa daug žalumos. Papildoma vertė – tai greta esantis Klaipėdos universitetas ir su juo puoselėjami glaudūs bendradarbiavimo saitai.
 

Žaviuosi čia dirbančias profesionalų bendruomene – be jokios abejonės, būtent žmonės yra visa ko širdis. Manau, kad Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komandai pavyko sukurti reikalingus ryšius tiek miesto, tiek tarptautiniame lygmenyje bei pasirinkti teisingas „mantras“, kurios turėtų brėžti Klaipėdos ateitį – tai yra skaitmeninė transformacija, DLT, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, taip pat mėlynoji bioekonomika, energetika ir jūrų pramonė“.

Vilnius, anot G. di Noto, išties sėkmingai įsitraukė į su blochchain technologijomis susijusių sprendimų vystymą, daugiausiai dėmesio skiriant FinTech ir kriptovaliutų sferoms. „Visgi DLT panaudojimas apima kur kas platesnį lauką nei vien tik FinTech, tad Klaipėda, kur susitelkia reikšmingos pramonės, energetikos ir tiekimo grandinės, Lietuvos uostamiesčiui suteikia išskirtinių galimybių įgalinant įvairius DLT sprendimus, atvedant į savo pakrantę svarbiausius šios srities žaidėjus ir visa tai sėkmingai suderinant su strategija, nukreipta į tarptautiniu mastu veikiančių verslo centrų pritraukimą“.

Didmiesčius gali pranokti išmanumu
 

Klaipėdos stiprybes Giovanni įžvelgia kaip didelę mozaiką, susidedančią iš įvairių privalumų verslui ir gyvenimo kokybės ieškantiems žmonėms: „Turtinga istorija ir tikri gamtos brangakmeniai, kurių vienas ryškiausių yra UNESCO saugoma Kuršių Nerija, ypatingai svarbus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, Baltijos šalyse sėkmės istoriją brėžiantis Klaipėdos LEZ – turite daug išskirtinių dalykų palyginus su savo kaimynais.
 

Mano požiūriu, vienas kertinių Klaipėdos privalumų yra šio miesto dydis. Mažesnes gyventojų mases sutelkusiuose centruose žymiai efektyviau nei didžiuosiuose metropoliuose pavyksta pritaikyti vadinamuosius išmanaus miesto (angl. Smart City) sprendimus bei inovacijas, kurios yra labai svarbios“.
 

Nors iš profesinės perspektyvos ar kaip pranešėjas renginiuose G. di Noto dažniausiai įvardijamas verslo ir technologijų konsultantu ar ekspertu, jis pats save mieliau pozicionuoja kaip ekosistemų valdymo  specialistą, tad ir į Klaipėdos situaciją linkęs žvelgti būtent per šią prizmę. „Manau, kad Klaipėda sugebės išnaudoti savo privalumus ir, pasitelkdama jau išvystytas stipriąsias puses, rinksis išmanaus miesto plėtojimo kryptį, skatindama išmanių sprendimų plėtrą įvairiose industrijose. Teisingai suformuluota R&D strategija pasitarnautų Klaipėdai atveriant naujas verslo nišas bei tampant jų pioniere.
 

Tokia kryptis neabejotinai reikalauja gebėjimo teisingai sustyguoti visą vietos ekosistemą, svarbu išvystyti sinergijas tarp įvairių vietos institucijų, akademinės bendruomenės ir plačiau veikiančių organizacijų. Visgi manau, kad daugelį paminėtų dalykų jau turite.
 

Europos jaunimo sostinės statusas 2021 metais Klaipėdai atveria puikią galimybę tapti savotišku švyturiu visame regione, išryškinančiu svarbius socialinius ir ekonominius aspektus. Tai proga jaunimo sąmonėje įtvirtinti išties įkvepiančią ir įtraukiančią ateities viziją, kuri tuo pat metu būtų paremta realiai veikiančių priemonių rinkinių, padedančiu visa tai paversti tikrove“. 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) atlieka savo 2019 m. veiklos įvertinimą, kurį įmanoma atlikti tik per įmonių veiklos efektyvumo analizę.

Maloniai kviečiame užpildyti nedidelę anketą KMTP pagrindiniame pastate (Vilhelmo Berbomo g. 10) įsikūrusių įmonių atstovus, o taip pat Verslo inkubatoriaus (Universiteto al. 19) ir Jūrinio verslo centro (Pilies g. 8) rezidentus.

Atsakymai suteiks vertingos informacijos apie Jūsų organizacijos investicijas į inovacinę veiklą, o taip pat – mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, pernai sukurtas inovatyvias technologijas, naujus produktus ar paslaugas. Iš anksto dėkojame už atsakymus į šiuos 3 klausimus!

Apibendrintus apklausos anketų duomenis pateiksime įstaigos dalininkams – LR ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Klaipėdos universitetui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) numatė, kad dėl koronaviruso rizikos verslui ir ekonomikai bus užtikrintas Europos Sąjungos (ES) investicijų įgyvendinimo reikalavimų verslui lankstumas.

Nutarta, kad bus užtikrinti adekvatūs ir lankstūs veiksmai, jei dėl koronaviruso projektų vykdytojai negali dalyvauti suplanuotuose svarbiuose renginiuose užsienyje arba bus nepagaminama ir verslo atstovams laiku nepristatoma įranga. Kiekvienas įmonės projekto atvejis bus sprendžiamas individualiai, o projektų veiklos bus pratęsiamos.

Vyriausybė kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia verslo asocijuotas struktūras pateikti konkrečios situacijos pristatymą  verslo sektoriuose ir siūlymus dėl galimo COVID-19 poveikio ES investicijų įgyvendinimui trumpuoju ir ilgesniu laikotarpiu.

COVID-19 viruso keliamas pasekmes atskiriems ES investicijų priemonių projektų atvejams galima prilyginti force majeure atvejui, kai sutartiniai įsipareigojimai negalės būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.

ES investicijų agentūros užtikrins nenutrūkstamą klientų konsultavimą ir informavimą, mokymus internetu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su ES investicijų agentūromis pateiks siūlymus Finansų ministerijai (vadovaujanti institucija) dėl administracinės naštos verslui mažinimo COVID-19 viruso atveju, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis ES investicijų įgyvendinimo spartai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva” pradeda organizuoti specialias tiesiogines transliacijas internete, kad kartu su įvairias ekspertais atsakytų į verslui šiuo metu itin aktualius klausimus dėl koronaviruso. Kovo 17 d. 10 val. „Versli Lietuva” paskyroje Facebook vyks tiesioginė transliacija tema „Koronaviruso iššūkiai turizmo sektoriui: pasitark su ekspertais“.
 

Įvairūs apribojimai dėl koronaviruso turi didelę įtaką turizmo ir kituose paslaugų sektoriuose veikiančioms įmonėms. Verslui kyla veiklos stabdymo ar tolimesnio organizavimo klausimai, neaišku, kaip valdyti su darbo santykiais susijusias rizikas, kai dėl paskelbto karantino paslaugų teikimas tampa neįmanomas. Ar turizmo sektoriaus atstovai gali tikėtis patirtų nuostolių kompensavimo? O koks yra šio sektoriaus likimas gerokai sumažėjus kelionių paklausai?
 

Į šiuos ir kitus verslui itin aktualius klausimus atsakys ekspertai tiesioginės transliacijos metu. Pokalbyje dalyvaus:

◾ Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė;

◾ Tomas Bagdanskis, darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris;

◾ kitų organizacijų atstovai (bus papildyta).
 

Moderuos: Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
 

Verslo atstovai kviečiami būti aktyviais ir užduoti aktualius klausimus iš anksto (šio „Facebook“ renginio diskusijoje) arba tiesioginės transliacijos metu.

Įsigaliojus karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, šalyje veikiančiam verslui patikslinti apribojimai pagal kovo 16 d. Vyriausybės nutarimą. 

Karantino metu veiklą vykdys maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos ir optikos bei ortopedijos prekių parduotuvės. Šiose vietose rekomenduojama riboti klientų srautus, siekiant išvengti jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas.

Maisto prekių parduotuvės laikomos prekybos vietomis, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Parduotuvės, kurių didžiausią asortimentą sudaro ne maisto prekės, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

Visos internetinės parduotuvės karantino metu gali vykdyti veiklą. Ne maisto prekių parduotuvės gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų.

Taip pat karantino metu gali veikti visos finansines ir teisines paslaugas teikiančios įmonės, tačiau privaloma laikytis kitų nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Asmeninis klientų aptarnavimas galimas tik retais išimtiniais atvejais.

Viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla karantino metu yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai maistas tiekiamas išsinešti arba kitais būdais pristatomas gyventojams, laikantis higienos reikalavimų.

Karantino metu draudžiama teikti grožio paslaugas, vykdyti lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veiklą, sveikatingumo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklą, išskyrus individualias medicininės reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu. Taip pat draudžiama turgaviečių, išskyrus maisto, veikla.

Tokia praktika Lietuvoje taikoma remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika karantino metu ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Visa aktuali informacija dėl koronaviruso verslui yra nuolat atnaujinama ir pildoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklalapyje. Kilus klausimų dėl verslo veiklos, verslininkai gali kreiptis el. paštu verslui@eimin.lt.

Atnaujinta 2020 kovo 15 d. 
  
VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.

 
Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.

 
VMI dviems savaitėms, iki kovo 30 d. nukelia avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminą.

 
Įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais ir nori avansinio pelno mokestį mokėti pagal numatomus rezultatus, pateikti deklaraciją turės ir daugiau laiko. VMI pratęsė terminą bei numato, jog už pirmąjį šių metų ketvirtį minėtą deklaraciją reikia pateikti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d. 

 
Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną. 

 
Mokesčių atidėjimas
 
Mokesčių administravimo įstatymu įtvirtintos mokestinių prievolių įvykdymą palengvinančios nuostatos. Pavyzdžiui, esant laikiniems finansiniams sunkumams, mokesčių mokėtojai gali kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu atidėti arba išdėstyti susidariusią skolą (mokestinę nepriemoką). Tokiu atveju su mokesčių mokėtoju sudaroma mokestinės paskolos sutartis (trump. MPS) ir mokesčiai mokami atidėtu (išdėstytu) sutartyje nustatytu grafiku. 
 

Plečiant paramos priemones verslui, šiuo metu yra parengtas pasiūlymas, leisiantis MPS sudaryti ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui, susidūrusiam su veiklos iššūkiais dėl COVID-19, išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku. 

 
Iki tol, kol bus priimti teisės aktai, kuriais numatyta išplėsti paramos priemones verslui bei leisti sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl GPM (kurio mokėjimo terminas yra š.m. kovo 16 d.), VMI šio mokesčio išieškojimo nevykdys.

 
Mokestinės paskolos sutarties sudarymas. 
 
Prašymas MPS sudarymui bei kiti prašymo nagrinėjimui reikalingi dokumentai (dokumentuose nurodoma skolos suma, pageidaujamas atsiskaitymų grafikas bei priežastys, kodėl šiuo metu nėra galimybės padengti visos mokesčio sumos) priimami elektroniniu būdu per VMI portalo Mano VMI sritį. Priimant sprendimą dėl MPS sudarymo, VMI kiekvieną mokesčių mokėtojo prašymą ir situaciją vertina individualiai, remiantis pateikta informacija bei vadovaujantis patvirtintais kriterijais. 
 
Sprendimo dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis priėmimas trunka iki 30 dienų (nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos). Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, asmuo MPS turi sudaryti per 10 darbo dienų. 
 
Daugiau informacijos apie MPS su mokesčių administratoriumi sudarymą čia.
 
Atleidimas nuo mokesčio deklaracijos pateikimo.
 
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.
 
Aktuali SODRA informacija
 
Informaciją apie „Sodros” įmokų lengvatas bei atidėjimą rasite čia.
 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko administracija linki susitelkimo įgyvendinant prevencines priemones dėl COVID-19 ir kviečia KMTP įmones organizuojant darbą pasitelkti technologijas, įgalinančias bendrauti nuotoliniu būdu.

Neseniai atnaujintoje mūsų posėdžių salėje rasite modernią įrangą, skirtą telefonferencijoms, vaizdo skambučiams per Skype, Messenger  ar kitas programėles.

Susisiekite su mūsų administratore ir rezervuokite laiką:

+370 46 310461, +370 673 85113    info@kmtp.lt

Pažymime, jog 2020 m. kovo 10 d. LR sveikatos apsaugos ministro išplatintame sprendime įtraukta rekomendacija darbdaviams (valstybinėms ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims) organizuoti veiklą vengiant žmonių artimo kontakto – t.y. organizuoti posėdžius, susitikimus, pasitarimus, konferencijas ir kitus darbo susitikimus nuotoliniu būdu.