Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą „Pramonės skaitmeninimas LT“. Paraiškos turi būti pateiktos iki 2020 m. birželio 22 d.
Priemonės tikslas – paskatinti pramonės labai mažas įmones, mažas įmones ir vidutines įmones (toliau – MVĮ) skirti lėšų technologiniam auditui atlikti, kuris padėtų joms įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir perspektyvas ir taip užtikrintų jų investicijų į gamybos procesų skaitmeninimo technologijų diegimą tikslingumą, efektyvumą bei naudą, sudarytų sąlygas įmonių darbo našumo augimui, taip pat paskatintų MVĮ pokyčius ir darbo našumo didinimą, diegiant pramonės įmonių procesų skaitmeninimo technologijas gamybos procesuose.
Remiamos veiklos:
- pramonės MVĮ technologinio audito, kuris yra skirtas pramonės MVĮ gamybos procesų skaitmeninimo galimybėms ir perspektyvoms įvertinti, atlikimas ir (arba) technologinio audito nuostatų įgyvendinimo technologinė priežiūra (technologinio konsultavimo paslaugos). Ši veikla finansuojama vadovaujantis de minimis reglamentu; – intensyvumas iki 50 proc.
- pramonės MVĮ gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegimas, remiantis atlikto technologinio audito rekomendacijomis. Pagalba bus teikiama remiantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio nuostatomis; – intensyvumas iki 45 proc. labai maža ir maža įmonė; intensyvumas iki 35 proc. vidutinė įmonė
Pagal pirmą veiklą tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos tyrimams, t. y. technologiniam auditui pramonės įmonėse atlikti (perkant paslaugą) ir (arba) technologinio audito nuostatų įgyvendinimo technologinė priežiūra (technologinio konsultavimo paslaugos) (taikoma Aprašo 10.1 papunktyje nurodytai remiamai veiklai). Paslauga turi būti įsigyta rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pareiškėju.
Pagal antrą veiklą tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos:
- Įranga, įrenginiai ir kitas turtas: tiesioginėms projekto veikloms vykdyti reikalingų skaitmeninių technologijų arba skaitmeninių technologijų ir su ja susijusių sprendimų (gamybos procesų įrangos ir įrenginių su integruotomis skaitmeninimo technologijomis) įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) išlaidos. Finansinės nuomos (lizingo) laikotarpis negali būti ilgesnis už projekto įgyvendinimo trukmę, tai yra finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigytas materialusis turtas iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos turi tapti projekto vykdytojo nuosavybe
- Projekto vykdymas:
1. darbuotojų, dirbsiančių su įdiegtomis pramonės skaitmeninėmis technologijomis, darbo užmokestis, t. y. numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl su pradine investicija susijusių sukurtų darbo vietų ir apskaičiuotos per dvejus metus nuo jų sukūrimo. Nurodytos išlaidos bus finansuojamos tik nuo vieno mėnesio iki atitinkamos skaitmeninės technologijos, su kuria dirbs darbuotojas, įdiegimo į eksploataciją dienos iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir turi atitikti šias sąlygas: 1.1. dėl investicinio projekto padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, tai reiškia, kad iš darbo vietų, sukurtų per tą laikotarpį, skaičiaus atimamos visos prarastos darbo vietos; 1.2. kiekviena darbo vieta užimama per vienus metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos; 1.3. kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje išlaikoma ne trumpiau kaip trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos;
2. projektą įgyvendinančio personalo darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas ir (ar) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vykdančiojo personalo išmokos už papildomas poilsio dienas apmokamos taikant maksimalias kasmetinių atostogų išmokų bei papildomų poilsio dienų fiksuotąsias normas, kurios nustatomos vadovaujantis Kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų fiksuotųjų normų nustatymo tyrimo atskaita, paskelbta ES struktūrinių fondų svetainėje http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/k asmetiniu-atostogu-ismoku-fiksuotujunormu-nustatymo-tyrimo-ataskaita.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms – 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), vidutinėms įmonėms – 2 900 000 Eur (du milijonai devyni šimtai tūkstančių eurų). Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma pramonės MVĮ technologiniam auditui ir jo priežiūrai – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).
Daugiau informacijos čia: http://lvpa.lt/lt/paraiskos/pramones-skaitmeninimas-lt-nr.-2-1133
Jauni ir augantys Vakarų Lietuvos verslai, kuriantys sprendimus jūrinių, informacinių ir komunikacijos technologijų srityse, turi galimybę susikauti dėl „Stena Line Propeller Prize 2020” solidaus prizinio fondo su kitomis Baltijos jūros regiono šalių įmonėmis. Paraiškų laukiama iki balandžio 7 dienos. Apdovanojimų ceremonija vyks Karlskronoje organizuojamo renginio „Innovation Day” metu, dalyvaujant plačiam verslo, žiniasklaidos ir kitų organizacijų atstovų ratui.
PRIZAI
2 X 100 000 Švedijos kronų (apie 9500 Eur x 2) dviems jaunoms įmonėms!
ESMINIAI KRITERIJAI NORINČIAI PRETENDUOTI ĮMONEI
… turi būti aktyvi informacinių ir komunikacijos arba jūrų technologijų sprendimų kūrimo srityje
… pageidautina, įsteigta ne seniau nei prieš 5-erius metus
… turėtų turėti ambicijų augti
… turėtų turėti dokumentais pagrįstą savo sprendimo koncepcijos įrodymą
… turėtų būti įsikūrusi Baltijos jūros regiono šalyje
… turėtų orientuotis į tvarumą
… turėtų būti konkurencinga tarptautiniu mastu
Išsamesnė informacija apie apdovanojimus bei forma norintiems pretenduoti:
https://www.bluesciencepark.se/mer/stena-line-propeller-prize/
Tarptautinio projekto „InnoAquaTech” partnerių įdirbis siekiant skatinti inovacijų plėtrą akvakultūros sektoriuje bei šios industrijos konkurencingumą toliau bus plėtojamas po „AquaVIP” vėliava. Startuojančio projekto konsorciumo atstovai kovo 4-5 dienomis susitiko Klaipėdoje, kur aptarė planuojamas veiklas.
„AquaVIP” pajėgos – tai vedančiuoju projekto partneriu tapes Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos, Rostoko ir Gdansko universitetai. „Projektas atveria dar daugiau naujų galimybių Klaipėdai, pasirinkusiai mėlynojo augimo kryptį”, – įsitikinęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Planuojama, jog Pietų Baltijos programos remiamas projektas truks iki 2022 m. pabaigos.
Anot A.Sutniko, akvakultūros, kuri yra svarbių gyvūninės kilmės baltymų šaltinis, svarba auga globaliu mastu – ji tampa viena perspektyviausių industrijų apskritai. „Klaipėdoje sukurtos eksperimentinės krevečių auginimo bazės ir drauge su Klaipėdos universitetu 2018 m. įsteigto Akvakultūros kompetencijų centro vystymas, liudija toliaregišką požiūrį ir nuoseklumą vystant minėtą sektorių, skatinant kurtis naujus pažangius verslus, o tuo pačiu – ir gerai apmokamas darbo vietas regione“, – pabrėžia KMTP. plėtros vadovas.
2016-2019 m. įgyvendintas tarptautinis projektas „InnoAquaTech”, kuriame dalyvavo ir KMTP, atvėrė galimybes Verslo inkubatoriuje sutelkti modernią infrastruktūrą bei perimti žinias ir technologijas, kurios itin svarbios siekiant modernizuoti minėtą sektorių bei atverti naujas verslo nišas.
Pradiniame etape – įveiklinant infrastruktūrą, apmokant personalą, organizuojant pažintinius vizitus ir mokymus – KMTP bei KU glaudžiai bendradarbiavo su Vokietijos mokslininkais.
„Pirmasis centre pradėtas eksperimentas buvo skirtas pramoniniam krevečių auginimui ir sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Projektu sėkmingai atkreipėme verslo dėmesį į šią industriją – jau teko priimti kelių įmonių delegacijas, norinčias susipažinti su uždaro ciklo sistemomis ir besižvalgančias į galimai naujas verslo nišas. Šiandien Klaipėdoje jau turime reikiamų žinių ir specialistų, galinčių suteikti reikiamas konsultacijas, o pati eksperimentinė bazė yra labai vertingas resursas siekiant vykdyti mokslinius tyrimus, modeliuoti akvakultūros sistemas, auginti akvakultūros industrijai reikalingų jaunų specialistų kompetencijas“, – akcentavo A.Sutnikas.
Dalyvaujant su akvakultūra susijusiuose projektuose gerai išvystytas kontaktų tinklas plačiai atveria kelius mūsų mokslininkams ir verslui į šiai tematikai dedikuotus mokymus ir seminarus užsienyje. Akademiniam jaunimui, ambicijų nestokojantiems startuoliams taip pat nestinga galimybių iš arti pažinti šią industriją ir netgi siūlyti savo sprendimus, kurie galėtų būti pritaikyti akvakultūroje. Artimiausius renginius, kurie bus organizuojami „AquaVIP” rėmuose, anonsuosime jau greitai – prenumeruokite bei sekite mūsų naujienas!
Užimtumo tarnyba nuo 2020 m. kovo 2 d. skelbia savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atranką. Paraiškos subsidijai gauti priimamos Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose iki 2020 m. balandžio 1 d. imtinai.
Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas gali teikti darbo ieškantys asmenys, kurie:
1. kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė (Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 3 punktas);
2. pirmą kartą steigia darbo vietas sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, t. y.:
• darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
• bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
• bedarbiai iki 29 metų.
Vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas, didelis dėmesys skiriamas didinti užimtumą kaimo vietovėse, didžiausio nedarbo teritorijose, taip pat vertinamas paraiškos teikėjo nuosavų lėšų indėlis, prašomos paramos dydžiui, planuojamam įdarbinti į įsteigtą darbo vietą asmenų skaičiui, paraiškos teikėjo gebėjimui atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Teikiamos paraiškos sąmatoje numatytos išlaidos turi būti skirtos darbo vietai įsteigti ar sudaryti sąlygas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti įsteigtoje darbo vietoje.
Paraiškoje vienos planuojamos darbo vietos dydis neviršija 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos 18 835,21 eurų savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankos paskelbimo Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dieną. Valstybės paramos lėšos skiriamos darbo priemonių įsigijimui, montavimui ir pritaikymui (ilgalaikis materialus turtas) ir patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).
Siekiant atsakyti į kylančius klausimus dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų rengimo, Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose organizuojami mokymai ir konsultacijos. Su numatomų konsultacijų grafiku galite susipažinti: Savarankiško užimtumo rėmimo konsultacijos 2020 m.
Dėmesio: konsultacijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentuose startuoja jau nuo kovo 5 d.!
Papildoma informacija teikiama bendruoju Užimtumo tarnybos konsultacijų numeriu 1883.
Balandžio 2 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke paženklins laukiamas kiekvieno pavasario akcentas – IT varžybos, subursiančios uostamiesčio mokyklų atstovus. Renginį organizuoja Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras bei entuziastingai konkurso tradiciją puoselėjantys mokytojai Ramunė Šimkuvienė ir Leonas Šimkus (KMSC, „Vėtrungės” gimnazija) bei Rita Valaitytė-Petrauskienė (Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla).
7-12 klasių mokiniai ir jų mokytojai jau kviečiami REGISTRUOTIS. Komandos turėtų suskubti tai atlikti iki kovo 28 d., o taip pat vertinimo komisijai pristatyti atliktus namų darbus.
Išsami informacija apie užduotis bei sąlygas – renginio nuostatuose, kuriuos galite parsisiųsti ČIA.
Komandų sudėtis ir skaičius. Konkurse gali dalyvauti viena iš vienos mokymo įstaigos sudaryta 3-4 moksleivių komanda ir juos kuruojantis mokytojas. Komandai ruošiant namų darbus gali talkinti kiti mokymo įstaigos mokiniai. Varžybose registruojamų komandų kiekis ribotas – daugiausiai 10 komandų.
Pernai renginyje savo sugebėjimus demonstravo aštuonios Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų komandos. Mokiniai varžėsi pritaikydami informacinių technologijų žinias, o taip pat pastabumo bei išmanumo rungtyje „QR Rebusai”, fizinio pasiruošimo rungtyje „Estafetė” bei bendravimo socialiniuose tinkluose rungtyje „Surink kuo daugiau „patinka“. Vertinimo komisijos sprendimu, geriausiai pasirodė komandos iš Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos, Klaipėdos licėjaus bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos.
Skelbiamas pirmasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kvietimas investuotojams, kuriantiems arba plečiantiems paslaugų centrus (angl. Shared services center arba SSC) Klaipėdos mieste, teikti paraiškas paramai, patirtų išlaidų kompensavimo būdu, gauti.
Informacija apie kvietimą:
Konkursas organizuojamas vadovaujantis Paramos teikimo investuotojams Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašu aprašas (patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-07-25 sprendimu Nr. T2-223).
Naujai įsteigtam paslaugų centrui dalinai kompensuojamos patirtos patalpų nuomos išlaidos Klaipėdos mieste. Vienos darbo vietos 1 metų nuomos išlaidų kompensavimo suma negali būti didesnė nei 960 Eur / 1 darbo vietai.
Papildomi reikalavimai:
Kompensuojama administracinių patalpų nuomos kainos dalis negali viršyti 10 Eur / m2, o naudingas plotas vienai darbo vietai – 8 m2.
Tokia parama gali būti taikoma subjektui įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo ir išlaikyti sukurtas darbo vietas ne mažiau nei 36 mėn.
Informacija apie reikalavimus paraiškos teikėjams pateikiama kompensavimo sąlygų apraše aprašas.
Paraiškas paraiškos forma konkursui iki š. m. kovo 20 d. gali teikti Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai asmenys, kuriantys arba plečiantys paslaugų centrą Klaipėdos mieste, kuris yra suprantamas kaip subjektas, atsakingas už konkrečių veiklos užduočių vykdymą ir tvarkymą, pavyzdžiui, apskaitą, žmogiškuosius išteklius, darbo užmokesčio, IT, teisinius, atitikties, pirkimo, saugumo ir kt. Paslaugų centras konsoliduoja vieno ar kelių tipų funkcijas vienoje vietoje ir tokiu būdu aptarnauja padalinius skirtingose šalyse ar net regionuose.
Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos Savivaldybės administracijai vienu iš nurodytų būdų:
- Tiesiogiai arba naudojantis pašto pasiuntinių teikiamomis paslaugomis Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Vieno langelio ir e. paslaugų poskyriui (paraiškos teikiamos užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti nurodyta: „PARAIŠKA“, finansinės paramos priemonės, pagal kurią teikiamas projektas, pavadinimas ir pareiškėjo pavadinimas bei adresas). Paraiškai susegti nenaudojamos spiralinio ar terminio įrišimo priemonės, įmautės, visi byloje pateikiami dokumentai turi būti A4 formato, išskyrus atvejus, kai kitų įstaigų išduotų dokumentų formatas yra kitoks. Paraiška turi būti pasirašyta pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens. Kartu su paraiškos originalu turi būti pateikta ir elektroninė paraiškos kopija skaitmeninėje laikmenoje (1 failas PDF formatu);
- Naudojantis nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema „E. pristatymas“ (toliau – E. pristatymo sistema). Paraiška turi būti pasirašyta pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens.
Kitais nei kvietime nurodytais adresais ir būdais pateiktos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos ir nevertinamos.
Kilus klausimams konsultuoja: Gabrielė Martusevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 (46) 39 60 14, el. p. gabriele.martuseviciene@klaipeda.lt
Pirmąjį Baltijos šalių mėlynosios bioekonomikos hakatoną (Baltic Blue Bioeconomy Hackathon) organizuoja tarptautinis „SUBMARINER“ tinklas, telkiantis viso regiono mokslinių tyrimų institucijas, ekspertus, viešąsias ir verslo organizacijas, kurių gretose – ir Klaipėdos MTP. Tarptautinę dalyvių auditoriją subursiantis renginys vyks balandžio 4-5 dienomis Kristineberge, Švedijoje.
Kviečiame Klaipėdos universiteto bei kitų aukštųjų mokyklų studentus bei inovatorius dalyvauti ir susirungti dėl piniginių prizų, kurie jau greitai bus anonsuoti.
48 valandos ir 4 iššūkiai, kurie laukia Tavęs ir tavo komandos.
Dėmesio: komandą turi sudaryti ne mažiau nei 5 nariai. Komanda gali būti mišri – sudaryta iš studentų, technologijų entuziastų, startuolių, įmonių specialistų. Dalyvauti gali visi, besidomintys mėlynosios bioekonomikos tematika bei norintys generuoti minėtoje srityje pritaikomus inovatyvius sprendimus.
REGISTRACIJA. Jau galima užpildyti specialią formą registruojantis individualiai arba visa komandą išsyk.
Ketinančius registruotis (ar jau tai atlikusius) kviečiame susisiekti su Klaipėdos MTP inovacijų vadybininke Erika Zavackiene, koordinuojančia komandų vykimą į hakatoną el. p. erika@kmtp.lt arba tel. +370 684 50212. Mūsų organizacijos atstovė taip pat padės suformuoti komandą, jei šiuo metu neturite reikiamo narių skaičiaus.
Trumpai apie iššūkių temas:
- Su jūrinių išteklių vartojimų susijusių vartotojų įpročių formavimas
- Iki šiol komercinio pritaikymo dar neturėjusių jūrinių išteklių panaudojimas maisto pramonėje
- Jūrinių išteklių apdorojimo technologijos
- Sprendimai, įgalinantys mažesnį neigiamą poveikį aplinkai
Išsamesnė informacija apie užduotis ir hakatono eigą: https://www.submariner-network.eu/hackathon
Komandas konsultuos tarptautinės mentorių pajėgos, idėjų generavimo procesas suteiks galimybę užmegzti naujų vertingų kontaktų! Hakatono lokacija taip pat bus įkvepianti – dalyviai susitiks ir bus apgyvendinti vaizdingoje vietovėje, Kristinebergo jūrų stotyje.
Dalyvavimas renginyje NEMOKAMAS.
Jaunus verslus dominančios sferos atspindi globalias tendencijas ir liudija, kad startuoliai savo energiją sėkmingai nukreipia ten, kur tikėtina didžiausia grąža. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda pastebi, jog Vakarų Lietuvos inovatoriai nelieka elektroninės prekybos, mobiliųjų programėlių ir daiktų interneto bumo nuošalyje, aktyviai įsitraukia į naujos kartos bendradarbiavimo tinklų kūrimą.
Inovacijų ekosistemoje – pozityvūs procesai
Ambicingą strategiją, apimančią laikotarpį iki 2030-ųjų, pasitvirtinusi Klaipėda regi IT kaip vieną itin svarbių sektorių greta išmanios pramonės ir uosto plėtros. Tarpinstituciniame lygmenyje siekiama ieškoti būdų, kaip jį stiprinti – skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, pritraukiant ir auginant talentus.
Optimistiškai nuteikia stebima tendencija, jog su IT savo ateitį siejantis jaunimas atsigręžia į Klaipėdą ir ryžtingiau renkasi ją kaip platformą vystant reikalingus gebėjimus – 2019 m. informatikos specialybę Klaipėdos universitete pasirinko 77% daugiau studentų, taip pat augo informatikos inžinerijos studentų skaičius Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pernai naujovę pristatė Klaipėdoje veikiantis LCC tarptautinis universitetas – bendradarbiaujant su „Turing Society“ startavo Harvardo universiteto metodologija paremtas IT kursas.
Pozityvumo į Vakarų Lietuvos inovacijų ekosistemą įlieja plačiai nuskambančios sėkmės istorijos. Išmanią vertimo paslaugą sukūręs startuolis „Interactio”, kurio atspirties tašku tapo Klaipėda, yra žinomas visame pasaulyje bei sėkmingai dirba su tokiais gigantais kaip „Google“, „Amazon“, „Microsoft“, „TEDx“ platforma ir kt.
Klaipėdoje lietuvių įkurtas SaaS (angl. software as a service) tipo startuolis „Whatagraph”, kurio kryptis – duomenų analizė ir ataskaitų kūrimas – neseniai paskelbė pritraukęs papildomą 850 tūkst. Eur investiciją produkto vystymui ir plėtrai, o technologijų naujienų portalas „The Next Web“ jį įvardijo kaip vieną iš 100 inovatyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių Europos kompanijų.
Teikia e-prekybos optimizavimo sprendimus
Galbūt greta jau gerai žinomų startuolių greitu metu išgirsime ir naujų vardų. Rinkos poreikius atliepiantis ir ne tik šiandienos, bet ir ateities pulsą gebantis jausti IT verslas turi rimtus kozirius.
Pasaulines tendencijas sekantis ir analizuojantis statistikos portalas „Statista“ prognozuoja, kad iki 2040 m. apie 95% visų pirkimų bus vykdoma elektroninės prekybos būdu. Dar iki 2021-ųjų tokiu būdu perkančiųjų skaičius visame pasaulyje turėtų siekti 2,14 mlrd.
Svaiginančių skaičių paaiškinimo toli ieškoti nereikia: rinkdamiesi e-prekybą, vartotojai renkasi patogumą, galimybę sutaupyti laiko ir pinigų. Spartus internetas, įrenginių gausa ir prieinamumas suteikia papildomo pagreičio šio sektoriaus augimui.
E-komercijos bumą liudijančios pasaulinės tendencijos nepraslydo pro UAB „Skaitmeninis origamis” komandos akis – ši Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konsultuojama įmonė įsteigta 2019 m. rugpjūtį, tačiau savo sukurto sprendimo vartotojams jau padėjo parduoti prekių už daugiau nei 200 tūkst. Eur. Pagrindinis įmonės produktas yra „DSTitan“ sistema, kuri skirta palengvinti darbą žmonėms prekiaujantiems „Ebay“ platformoje. Pastarojoje, pasitelkiant minėtą įrankį, jau sukurta apie 2 mln. skelbimų. Šiuo metu maždaug pusė sistemos naudotojų yra iš Lietuvos, kita dalis – žmonės iš Izraelio, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados.
„Rankinis” skelbimų kūrimo būdas yra gan sudėtingas ir reikalauja daug laiko, o mūsų sistema padeda vartotojui procesą automatizuoti, kaskart sutaupant apie 5 minutes. Mūsų skaičiavimu, per visą sistemos gyvavimo laiką vartotojams jau sutaupėme virš 8 tūkst. darbo dienų“, – teigia UAB „Skaitmeninis origamis” vadovas Gediminas Mikelėnas.
Revoliucija draudimo rinkoje
Kadaise labai futuristiškai skambėjusi daiktų interneto (IoT) sąvoka yra tapusi apčiuopiama realybe, kuri vis aktyviau smelkiasi į visas gyvenimo sritis. Technologijos padeda patobulinti įvairius procesus, sumažinti patiriamas išlaidas – tuo įsitikina ne tik įmonės, bet ir pavieniai vartotojai.
Inovacijų kūrėjai savo ruožtu intensyviai ieško vis naujų dirbtinio intelekto pritaikymo galimybių, sąsajų su duomenų analizės įrankiais ir dirbtiniu intelektu. Vienas tokių pavyzdžių – vairuotojams skirta programėlė, kurią pristatė į „InoSpurto“ projektą įsitraukęs startuolis „Ubitel“, pranašaujantis revoliucingas permainas draudimo rinkoje.
„Ubitel“ sprendimas automobilio savininkui – tai mažesnės automobilio civilinės atsakomybės draudimo kainos atsakingiems vairuotojams. Programėlės technologija analizuoja vairavimo įpročius realiu laiku, pasitelkdama pažangius dirbtinio intelekto ir kompiuterinio mokymosi algoritmus. Nustatyti galimas rizikas padeda išmaniajame telefone esantys sensoriai ir „Ubitel“ technologija.
Jau sulaukusi investuotojų iš Norvegijos palaikymo, startuolio komanda džiaugiasi galimybe greitu metu inovatyvaus sprendimo dėka ne tik pateikti adekvačias vairavimo stiliui draudimo paslaugų kainas, bet ir prisidėti prie mažesnio avaringumo keliuose. Programėlė jos kūrėjams jau atvėrė daug vertingos informacijos apie Lietuvos vairuotojų stilių. „Pernai nuo lapkričio iki Kalėdų buvome paleidę beta versiją, kurią parsisiuntė 1000 naudotojų. Vertinimo aspektų yra išties nemažai, tačiau esminė įžvalga liudija –agresyviau linkę vairuoti jauni galingų automobilių vairuotojai. Tad gan plačiai įsigalėjusi visuomenės nuomonė greičiausiai nėra vien iš piršto laužti stereotipai“, – kalbėjo „Ubitel“ rinkodaros vadovas Mindaugas Kaikaris, taip pat pažymėjęs, jog dauguma moterų vairuotojų išsiskiria pagirtinu drausmingumu keliuose ir programėlės buvo įvertintos pačiais palankiausiais balais. Šie balai, kai programėlė pradės veikti, lems automobilio civilinės atsakomybės draudimo kainą.
Kontaktų paieškose – inovatyvus įrankis
Dar viena šiuo metu stebima tendencija – ieškoma inovatyvių sprendimų tiksliniams kontaktų tinklams kurtis bei plėstis. Į „InoSpurtą“ įsitraukusio Edvino Micutos sukurta ir šiuo metu tobulinama platforma „No Small Contact” skatina paversti naujas pažintis „kuru“ savo profesiniam tobulėjimui, pasitelkti jas atrandant partnerius, darbuotojus, mentorius. Sprendimas suteikia galimybe kontaktų tinklą plėsti naudotojui optimaliausiu būdu – efektyviai išnaudojant pietų pertraukas, renginius ar laiką po darbo.
„Tenka dalyvauti įvairiose konferencijose, kur susirenka tikslinė auditorija. Pastebiu, kad pertraukų metu žmonės dažniausiai tikrina savo socialinių tinklų paskyras arba bendrauja su pažįstamais vietoje to, kad plėstų savo kontaktų ratą iš potencialių klientų, tiekėjų ar bendraminčių. Gimė mintis, kad tai būtų galima pakeisti ir dalyvavimui renginiuose suteikti visai kitą patirtį“, – teigia UAB „Kontaktų vakaras“ direktorius E.Micuta.
Jau užbaigtas platformos modulis, padedantis patogiau pasiruošti įvairiems susitikimams renginiuose ir įgalinantis vienoje vietoje turėti informaciją apie programą ir pranešimus, matyti erdvių planą bei kitą aktualią informaciją. Netrukus programėlę bus galima atsisiųsti ir į savo išmaniuosius telefonus.
Daugiau galios rinkodaros partnerystėms
Galimybė atrasti reikalingus partnerius, operatyviai sutelkti pajėgas įgyvendinant projektus – tai aktualu visiems, tačiau itin išryškėja kalbant apie rinkodarą, kurios atstovai yra priversi spausti kūrybiškumo ir efektyvumo svirtį „iki dugno“ – tam, kad jų atstovaujamos paslaugos ir produktai išsiskirtų beribės pasiūlos horizonte.
Ekonomikos mokslų daktaro, rinkodaros praktiko bei į „InoSpurtą“ įsitraukusios UAB „Rinkodaros algoritmai“ vadovo Donato Joniko teigimu, Vakarų Europoje veikiančio verslo tendencijas atspindinti statistika brėžia labai aiškią kryptį – rinkodaros technologijų biudžetai augs, apie 66% dirbančiųjų šioje srityje jau naudoja arba planuoja pradėti naudoti bendradarbiavimui skirtas technologijas.
„Vieni galbūt rinksis likti pasyviais tendencijų stebėtojais, tačiau kiti neabejotinai jais pasinaudos. Su startuoliais man pačiam tenka nemažai bendrauti ir dirbti – absoliuti jų dauguma susiduria su ribotais finansiniais resursais, tačiau išties nestokoja potencialo užmegzti ir vystyti partnerystes. Pastarąsias sėkmingomis galima įvardinti tik tuo atveju, kai nauda realiai sukuriama abiem pusėms“, – kalbėjo dr. D. Jonikas.
UAB „Rinkodaros algoritmai“ sprendimas – platforma „Winawin“ (www.leveragein.com) – nukreipta į bendradarbiavimo rinkodaros srityje skatinimą. Jau yra paleista oficiali platformos įrankio „Marketing Partnership Wizard“ beta versija, kurią nemokamai gali išbandyti visi norintys.
„Pasauliniu mastu žinomi prekiniai ženklai, pavyzdžiui, „Coca Cola”, „Uber“, „Spotify“ ar „McDonald‘s‘“, turi patirties įvairiose bendradarbiavimo formose ir gali pasidžiaugti sėkmingais rezultatais. Tuo tarpu mažiems verslams čia dar trūksta ryžto ir žinių. Pirma, ne visi geba savarankiškai susivokti, kur būtų verta ir įmanoma bendradarbiauti. Antra – sudėtinga rasti patikimus partnerius, kurie įgyvendintų tai, dėl ko šalys susitarė. Savo platformoje pateikiame apčiuopiamus sprendimus, kaip minėtas kliūtis įveikti“, – pažymėjo UAB „Rinkodaros algoritmai“ vadovas.
Pozicijas įtvirtina toliaregiškumas
Projektui „InoSpurtas“ artėjant prie finišo, kuris numatomas šių metų kovą, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė pastebi, kad į informacines technologijas orientuoti verslai iš plataus konsultuotų įmonių spektro išsiskiria gebėjimu pasirinkti itin perspektyvias sritis: „Jaunos įmonės demonstruoja gerus gebėjimus identifikuojant tai, kas yra ir išliks „ant bangos“, bei paverčiant iššūkius naujomis galimybėmis. Šiuo atžvilgiu „InoSpurto“ naujokai yra įkvepiantis pavyzdys ir brandžioms organizacijoms“.
Nuo projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimo pradžios 2017-ųjų pabaigoje, konsultacijas ir inovacijų paramos paslaugas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas suteikė 37 įmonėms. Pusė jų per šį laikotarpį sukūrė arba įdiegė inovacijas, buvo sukurti 6 naujų technologinių sprendimų prototipai. Dar kelios įmonės tebetęsia prototipų kūrimo procesus.
Siekiant spręsti aktualias Lietuvos inovacijų ekosistemos problemas – didinti verslo investicijas į MTEPI, skatinti technologijų perdavimo procesus, prisidėti prie įmonių inovatyvumo – projekte „InoSpurtas“ jėgas iš viso sutelkė 10 partnerių. Jų gretose – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos inovacijų centras, mokslo ir technologijų parkai bei kitos organizacijos.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Klaipėda Science and Technology Park
Klaipėdos universitetas bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia dalyvauti „Gyvybės mokslų verslo pusryčiuose”, kurie uostamiestyje organizuojami kovo 3 dieną.
Renginyje laukiami mokslininkai, studentai, gydytojai, rezidentai bei visi inovatoriai, turintys verslo idėją ir besidomintys galimybėmis ją įgyvendinti, o taip pat ir įmonių vadovai, kuriuos domina bendradarbiavimas kuriant ateities technologijas.
Registracija http://mita.lrv.lt/lt/forms/gyvybes-mokslu-verslo-pusryciai-klaipedoje
Verslo pusryčių metu jūsų laukia ir MITA ekspertų pristatymai bei individualios konsultacijos dėl dalyvavimo ne tik šioje iniciatyvoje, bet ir priemonėse „Inočekiai“, „Inostartas“, „MTEP komercinimas“. Jums rūpimus klausimus ekspertams galite užduoti iš anksto el. paštu lina.kisiene@mita.lt, į juos bus atsakyta konsultacijų metu.
Laikas: kovo 3 d. 10.30 val.
Vieta: Jūros tyrimų institutas, 201 kab, Universiteto al. 17, Klaipėda.
Kiekvieną dieną startuoliai susiduria su įvairiausiais iššūkiais vystydami inovatyvius verslus. Kaip rasti klientus ir išsiskirti tarp konkurentų, kaip įžengti į naujas rinkas, pritraukti investicijų ar rasti tinkamus darbuotojus?
Gegužės 21-22 dienas pasižymėkite savo kalendoriuose ir susitikime didžiausioje startuolių konferencijoje „Startup Fair.Challenge 2020“, kurioje aptarsime, kaip šiuos iššūkius įveikti!
Ko tikėtis šiais metais?
Konferencija – vietos ir užsienio pranešėjai pristatys aktualiausias startuolių ekosistemos temas ir įžvalgas apie verslo iššūkius ir kaip juos nugalėti.
Verslo dirbtuvės – specializuotos mokymų sesijos startuolių kūrėjams įvairiomis temomis.
Verslo susitikimai – turite puikų verslo planą ar sėkmingą startuolį? Pristatykite juos potencialiems partneriams ar investuotojams iš Lietuvos ir užsienio fondų.
Startuolių konkursas – daugiausia potencialo turintys startuoliai turės galimybę save pristatyti ant didžiosios konferencijos scenos. Registracijos pradžia ir prizai bus paskelbti netrukus.
Renginys yra nemokamas, bet būtina registracija: https://startupfair.lt/
Startup Fair yra kasmetinis startuolių ekosistemos renginys Lietuvoje, organizuojamas jau 8-tą kartą. Per dvi renginio dienas startuoliai ir potencialūs inovacijų kūrėjai gali susitikti su potencialiais investuotojais ar partneriais, užmegzti naujus ryšius ar sudalyvauti konferencijoje, kur vietos ir užsienio pranešėjai dalinasi savo įžvalgomis.
Sekite naujienas https://startupfair.lt/
