Sparčiai augančiai Lietuvoje gyvybės mokslų industrijai reikia perspektyvių idėjų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia naują idėjų konkursą „Wanted: Life Sciences Innovator!“ ir kviečia vystyti verslo idėjas kartu su inovacijų ekspertų pagalba.
Konkursas skirtas studentams, tyrėjams ar individualiems asmenims, kuriantiems ir dirbantiems gyvybės mokslų, biotechnologijų, sveikatos ar kitose srityse, kurie nori „įdarbinti“ savo žinias ir ateityje įkurti startuolį.
„CasZyme“, „Oxipit“, „Droplet Genomics“, „Fidens“ – tai tik keletas Lietuvos gyvybės mokslų startuolių „žvaigždžių“ vardų, kurių tikrai pristatinėti nebereikia jau ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Konkursas atveria duris atsirasti naujiems rinkos žaidėjams.
„Ieškome talentų, kurie nori vystyti perspektyvias idėjas. Norime prisidėti prie ambicingo tikslo, kad Lietuva taptų patraukliausia šalimi gyvybės mokslų industrijos plėtrai iki 2030 metų. Tikime, kad šios srities jaunieji kūrėjai gali padaryti proveržį, o nauji išradimai padėtų išgydyti sunkiai įveikiamas ligas pasaulio mastu“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
„Ši iniciatyva yra labai svarbi Lietuvai vystant gyvybės mokslų industriją. Kuo daugiau žmonių įgyvendins ir komercializuos ssavo idėjas gyvybės mokslų srityje, tuo bus išmanesnė Lietuvos ekonomika ir visuomenė. Gyvybės mokslų srities įmonių potencialas yra be galo didelis“, – sako įmonės „CasZyme“ direktorė dr. Monika Baškytė.
Konkurso metu MITA suteikia galimybę dalyvauti „Life Sciences Start-up Masterclass“ mokymuose. Juose bus galimybė išspręsti technologinius iššūkius, parengti verslo planą, rasti klientą, išmokti pitch‘o subtilybių, pristatyti savo technologiją investuotojams ir net priraukti ženklių investicijų.
Geriausių komandų lyderiai, išvystę idėjas, turės galimybę įgyti neįkainojamos patirties viename iš JAV akceleratorių, pasisemti žinių iš ekspertų ir mentorių.
MITA konkursą sudaro trys etapai. Pirmame etape teikiamos visos galimos idėjos iki š. m. vasario 20 d. Tereikia MITA svetainėje užpildyti supaprastintą paraiškos formą. Pateikusieji idėjas turės galimybę gauti nemokamą MITA eksperto konsultaciją dėl idėjos tobulinimo.
Antrame etape bus atrenkamos geriausios idėjos ir skelbiami nugalėtojai iki š.m. kovo 15 d. Visi į antrą etapą patekusių idėjų autoriai bus pakviesti į intensyvią startuolio vystymo „Life Sciences Start-up Masterclass“ programą, kurioje galės vystyti savo idėją padedami įvairių sričių profesionalų.
Trečiame etape vyksta programos finalas, kuriame piniginiais prizais bus apdovanojami laimėtojai. Bendra piniginių prizų vertė siekia 3,5 tūkst. eurų. Taip pat bus suteikiama galimybė išvykti į JAV akceleratorių ir prestižines užsienyje vykstančias konferencijas. Papildomai programos dalyviai bus apdovanojami ir pietumis su investuotoju, taip pat turės galimybę pristatyti savo idėją užsienio investuotojams didžiausioje Baltijos šalyse gyvybės mokslų konferencijos „Life Sciences Baltics 2020“. Be to, atrinktas perspektyviausias idėjas padės išvystyti MITA paskirti asmeniniai priemonės „Inostartas“ konsultantai.
Jauniems ir perspektyviems startuoliams priemonė „Inostartas“ pradėtą vystyti ar ilgai brandintą idėją padeda paversti realiu produktu ir suteikia ES investicijų iki 52 tūkst. eurų.
Šis idėjų konkursas „Wanted: Life Sciences Innovator!“ organizuojamas pagal MITA naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kurios tikslas – teikti inovacijų konsultacines ir inovacijų paramos paslaugas gyvybės mokslų industrijos subjektams, vykdyti šios industrijos populiarinimą, skatinti naujų įmonių kūrimą, žinių perdavimą, komercializavimą, technologijų pažangą ir inovacijas, kurti tarptautinį Lietuvos kaip gyvybės mokslų industrijos šalies įvaizdį.
Vasario pradžia laivų statybos pramonės ir transporto bei logistikos sektorių atstovams dovanos progą apžvelgti pluoštą aktualių temų, susijusių su skaitmenizacija ir pažangių technologijų taikymu, – tam bus dedikuoti du vienas po kito vyksiantys renginiai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Vasario 5 d. organizuojamų mokymai, kurių metu bus atarti laivų statybos pramonei aktualūs skaitmenizacijos procesai bei 3D skenavimo technologijų taikymas. Vasario 6 d. seminaro akiratyje – blockchain ir IoT technologijų taikymas transporto sektoriuje.
„Modernus verslas yra atidus inovacijoms, įgalinančioms dirbti efektyviau, taupant savo laiką ir resursus ir tokiu būdu sustiprinant pozicijas iššūkių kupinoje konkurencinėje aplinkoje. Tad neatsitiktinės yra tiek artėjančių renginių tematikos, tiek savotiško mini-ciklo formatas, sudarantis galimybę sudalyvauti ne tik savo atstovaujamai sferai aktualiuose mokymuose, bet ir praplečiant savo akiratį papildomomis specializuotomis žiniomis, atspindinčios svarbius „Industrijos 4.0“ procesus”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Du vienas po kito vyksiantys renginiai suburs pranešėjus ir dalyvius ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, atverdami erdvės naujiems kontaktams, turiningoms profesinėms diskusijoms iš tarptautinės perspektyvos.
Vasario 5 d. organizuojamų mokymų “Digitalization and 3D Scanning at the Shipyard” metu savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis į projektą įsitraukusių Vakarų Lietuvos organizacijų – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko ir UAB Western Baltic Engineering – atstovai, laivų klasifikavimo ekspertai iš kompanijos DNV GL, svečiai iš Chalmers technologijos universiteto Švedijoje, Suomijos Machine Technology Center Turku Ltd., kompanijos Mayer Turku Shipyard, kuri yra viena europinių lyderių laivų statybos pramonėje.
Vasario 6 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyksiantis seminaras “Blockchain and IoT Technologies for Transport” suburs dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos aptarti pasaulyje stebimos vis didėjančios skaitmeninimo skirtingiems verslo sektoriams ir ypač – transportui bei logistikai. Tokią seminaro kryptį diktuoja tai, jog šiuolaikinės tiekimo grandinės transformuojasi į sudėtingas sistemas, kurios yra gyvybiškai svarbios konkurenciniam pranašumui. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su minėtų grandinių efektyvumą padedančių IoT ir „blockchain“ technologijų veikimo principais, išgirsti praktinių pavyzdžių apie jų taikymą, užduoti rūpimus klausimus pranešėjams.
Organizatoriai kviečia suskubti registruotis bei susipažinti su išsame informacija apie renginius: vasario 5 d. (Digitalization and 3D Scanning at the Shipyard), vasario 6 d. (Blockchain and IoT Technologies for Transport).
Abu renginiai yra nemokami.
Sausio 21-23 d. tarptautinėje parodoje International Green Week Berlin kontaktų tinklą intensyviai plėtė ir KMTP verslo bendruomenės atstovai – automatizavimo sprendimus kurianti bei diegianti MB „Akasys“.
Berlyno „Žalioji savaitė” delegacijai iš Klaipėdos buvo dosni vertingais kontaktais. Įspūdingo masto renginys „Akasiui” tapo puikia proga įsitikinti: pasirinkta teisinga kryptis, o kuriami ir diegiami sprendimai – aktualūs užsienio rinkoms.
Įmonės „Akasys” atstovus į solidžias tradicijas puoselėjančią – jau 85 kartą organizuojamą – parodą lydėjusios Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) inovacijų vadybininkės Erikos Zavackienės teigimu, renginys plačiajai publikai suteikia progą didžiuliame arenų komplekse rasti viso pasaulio skonius, aromatus ir inovacijas maisto pramonės, pakuočių gamybos, atsinaujinančios energetikos srityse. Tuo tarpu verslui tai – gera galimybė pristatyti savo išskirtinumą ir potencialą.
„Prieš dvejus metus veiklą pradėjęs „Akasys“ jau nuėjo rimtą kelią. Užmezgusi ryšius su Norvegijos žuvies apdirbimo pramonės atstovais įmonė gavo užsakymų atnaujinti bei inovatyviais automatizuotais sprendimais papildyti jų turimą įrangą. Čia nesustota – ieškoma kitų klientų, dairomasi į naujas rinkas. „Akasio“ vizitas Berlyne buvo labai tikslingas – mes gi savo ruožtu išties džiaugiamės prisidėję, kad po KMTP stogu veikianti įmonė turėtų galimybę plačiau paskleisti žinią apie save ir Klaipėdoje gimstančius technologinius sprendimus“, – kalbėjo A. Zavackienė.
Paties įmonės vadovo Ovidijaus Šadausko teigimu, parodoje užmegzti kontaktai su sulčių ir alkoholinių gėrimų gamintojais iš Suomijos, taip pat planuojama pratęsti bendravimą su „Žaliojoje savaitėje“ sutiktais švedais ir norvegais, atstovavusiais žuvies apdirbimo ir konservų gamybos fabrikus.
„Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ aiškiai juntamas ne tik dėmesys visaverčiam maistui, bet ir sprendimams, prisidedantiems prie švaresnės aplinkos. Procesų optimizavimas taikant automatizavimo ir robotizavimo sprendimus prisideda taupant resursus, mažinant atliekų kiekį – šiame kontekste jaučiamės išties žengiantys koja kojon su globaliais trendais“, – pažymėjo MB „Akasys“ direktorius O. Šadauskas.
Berlyne „Akasys“ taip pat dalyvavo tarptautinio projekto „Kūrybinių ir tradicinių įmonių bendradarbiavimas“ (Creative Traditional Companies Cooperation/ CTCC) organizuotoje kūrybinėje sesijoje, kurioje įmonės iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos pristatė drauge su kūrybinių industrijų atstovais vystomus produktų ir paslaugų prototipus: „Buvo įdomu į savo vykdomą veiklą ir iššūkius pažvelgti iš kitokios perspektyvos, panagrinėti, kaip ir kur verta pasitelkti dizainą. Ne mažiau nei gautą informaciją vertiname ir naujai užmegztas pažintis su projekto dalyviais iš įvairių šalių“.
Berlyno Žalioji savaitė automatizavimo sprendimų kūrėjams iš Klaipėdos buvo dosni vertingais kontaktais. Įspūdingo masto renginys, kuriame MB „Akasys“ intensyviai pristatinėjo savo paslaugas maisto pramonės atstovams iš visos Europos bei kitų šalių, tapo puikia proga įsitikinti: pasirinkta teisinga kryptis, o kuriami ir diegiami sprendimai – aktualūs užsienio rinkoms.
Įmonės „Akasys” atstovus į solidžias tradicijas puoselėjančią – jau 85 kartą organizuojamą – parodą lydėjusios Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) inovacijų vadybininkės Erikos Zavackienės teigimu, renginys plačiajai publikai suteikia progą didžiuliame arenų komplekse rasti viso pasaulio skonius, aromatus ir inovacijas maisto pramonės, pakuočių gamybos, atsinaujinančios energetikos srityse. Tuo tarpu verslui tai – puiki galimybė pristatyti savo išskirtinumą ir potencialą.
„Prieš dvejus metus veiklą pradėjęs „Akasys“ jau nuėjo rimtą kelią. Užmezgusi ryšius su Norvegijos žuvies apdirbimo pramonės atstovais įmonė gavo užsakymų atnaujinti bei inovatyviais automatizuotais sprendimais papildyti jų turimą įrangą. Čia nesustota – ieškoma kitų klientų, dairomasi į naujas rinkas. „Akasio“ vizitas Berlyne buvo labai tikslingas – mes gi savo ruožtu išties džiaugiamės prisidėję, kad po KMTP stogu veikianti įmonė turėtų galimybę plačiai paskleisti žinią apie save ir Klaipėdoje gimstančius technologinius sprendimus“, – kalbėjo A. Zavackienė.
Berlyne „Akasys“ taip pat dalyvavo tarptautinio projekto „Kūrybinių ir tradicinių įmonių bendradarbiavimas“ (Creative Traditional Companies Cooperation/ CTCC) organizuotoje kūrybinėje sesijoje, kurioje įmonės iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos pristatė drauge su kūrybinių industrijų atstovais vystomus produktų ir paslaugų prototipus.
Sausio 23-24 d. Helsinkyje susitiko tarptautinio projekto ALLIANCE+ rėmuose kuriamo į mėlynąsias biotechnologijas orientuoto akseleratoriaus bendruomenė – ekspertai ir mentoriai bei potencialūs startuoliai, pristatę savo generuojamas idėjas, galinčias tapti naujais aukštą pridėtinę vertę kuriančiais verslais.
Pirmojoje tokio pobūdžio sesijoje dalyvavęs Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (MTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas iš Suomijos grįžo ne tik kupinas pozityvių įspūdžių apie išgirstus pitch‘us, bet ir su puikia žinia – jau balandžio mėnesį akseleratoriais dalyviai ir kiti inovatoriai turės galimybę pademonstruoti savo gebėjimus naujame – hakatono – formate.
Pirmąjį Baltijos šalių mėlynosios bioekonomikos hakatoną (Baltic Blue Bioeconomy Hackathon) organizuoja tarptautinis „SUBMARINER“ tinklas, telkiantis viso regiono mokslinių tyrimų institucijas, ekspertus, viešąsias ir verslo organizacijas, kurių gretose – ir Klaipėdos MTP. Tarptautinę dalyvių auditoriją subursiantis renginys vyks balandžio 4-5 dienomis Kristineberge, Švedijoje.
„Jau greitai bus paskelbtas kvietimas komandoms, o kol kas organizatoriai ragina teikti užduočių pasiūlymus dalyviams, registruotis mentorius ir ekspertus. Iššūkiai neabejotinai pareikalaus inovatyvaus požiūrio į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria verslas, tyrimų centrai ar visuomenė. Dalyviai, kuriems talkins mentoriai, turės pademonstruoti gebėjimą per 48 valandas sugeneruoti ir pateikti savo siūlomą sprendimą. Patys turėdami nemažą įdirbį organizuojant hakatonus Klaipėdoje, galime užtikrinti, jog toks formatas – puiki galimybė ne tik ieškoti rūpimų atsakymų, bet ir puiki galimybė susitikti ir drauge dirbti skirtingų sričių specialistams, studentams, verslui”, – akcentavo A. Sutnikas.
Išsamesnė informacija apie hakatoną: https://www.submariner-network.eu/hackathon
Turite papildomų klausimų? Susisiekite su „SUBMARINER“ tinklo atstove Lisa Simone de Grunt lsdg@submariner-network.eu
Iššūkius/ užduotis galima registruoti iki sausio 31 d.
Komandos bus vertinamos atsižvelgiant į kūrybiškumą, pritaikomumo ir vertės potencialą bei kitus kriterijus. Vertinimo komisiją sudarys tarptautinė ekspertų grupė.
#alliance #bluebiotechnology # accelerator #hackathon #startups
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos praėjusių metų finansiniai rodikliai bei įgyvendintų investicijų apimtys rodo sugeneruotą dar didesnę naudą valstybės ekonomikai. Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Lietuvos BVP, o Klaipėdos uosto ir su juo susijusios veiklos sugeneruoja ženklią šio sektoriaus BVP dalį.
Praėję metai Klaipėdos jūrų uoste buvo išskirtiniai pagal įgyvendintas investicijas. 2019 m. į uosto infrastruktūrą investuota 80,8 mln. Eur – du kartus daugiau nei 2018 m. ir beveik tris kartus daugiau negu 2017 m. Yra apskaičiuota, jog vienas euras, valstybės investuotas į uosto infrastruktūrą, paskatina dvigubai didesnes verslo investicijas.
„Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, todėl pagrindinės mūsų investicijos yra nukreiptos į uosto tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Kad galėtume priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, reikia užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, pasiekti maksimalius gylius ir laivybos kanale, ir prie krantinių, pasirūpinti, kad laivus būtų galima pakrauti maksimaliai. Tik taip išliksime konkurencingi rinkoje”, – sako Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.
Pagal preliminarius, neaudituotus rezultatus, bendrosios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. Eur – tai yra maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės pajamos, nei 2018 m.
Kuo efektyviau dirba jūrų uostas, tuo didesnė nauda yra generuojama valstybei. Kasmet Klaipėdos uosto direkcija solidžiai papildo valstybės biudžetą, akivaizdu, kad matant tokius gerus finansinius rezultatus, Uosto direkcijos indėlis į biudžetą ir šiais metais liks ženklus. Nors krovos apimtys dėl globalių priežasčių uoste 2019 m. nebeaugo taip sparčiai, tačiau finansiniai uosto rodikliai gerėja, valstybės įmonė dirba efektyviai“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Didžiąją pajamų dalį sudaro laivų savininkų sumokėtos rinkliavos už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. Eur, tai yra beveik 75 tūkst. Eur daugiau, nei 2018 m. rinkliavos. Žemės nuomos pajamos pernai buvo 7,53 mln. Eur – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai. Uosto direkcijos pajamos didėjo šeštus metus iš eilės ir 2019 m. buvo didžiausios per visą istoriją.
Preliminariais, neaudituotais duomenimis, per 2019 m. valstybės įmonė uždirbo apie 34 mln. Eur pelno (prieš pelno mokestį) – panašiai kiek ir 2018 m.
The financial indexes of last year of SE Klaipėda State Seaport Authority and scopes of the implemented investments manifest even bigger benefit generated for the national economics. The Lithuanian transport sector creates approx. 14 percent of the Lithuanian GDP, and significant part of this GDP is generated by Klaipėda Port and related activities.
Last year was exceptional for Klaipėda Seaport according to the implemented investments. 80,8 million euros were invested into the port’s infrastructure in 2019 – twice as much as in 2018 and even three times more than in 2017. It has been calculated that one euro invested by the State into the port’s infrastructure induces double business investments.
„The Seaport Authority is responsible for expansion of the port’s infrastructure, so our main investments are directed to the port’s improvement – ship-canal, embankments, breakwaters, access roads and railways. In order to be able to receive the largest vessels that may enter the Baltic Sea, we have to safeguard appropriate navigation conditions, to reach maximum depths in the ship-canal and by the embankments, and to make sure that the vessels could be loaded maximally. This is the only way to stay competitive in the market,” – said Vidmantas Paukštė, Director of Infrastructure of the Seaport Authority, Managing Director at interim.
According to preliminary, not audited results, total income of SE Klaipėda State Seaport Authority last year reached 64,1 million euros – it is bigger by approximately one third of million euros than in 2018.
„The more effectively the seaport is working, the bigger benefit is generated to the State. Klaipėda Seaport Authority contributes significantly to the State budget every year. Such good financial results make it evident that the input of the Seaport Authority to the budget will be significant this year, as well. Although due to global reasons, loading volumes were not growing so rapidly in 2019 anymore, but financial indexes of the port are improving. The State Enterprise is working effectively,” – said Mr. Jaroslavas Narkevičius, Minister of Transport and Communications.
The major part of income consists of fees paid by vessel owners for use of the port – 56,3 million euros, i.e. almost 75 thousand euros more than in 2018. Income from the land’s rent was 7,53 million euros last year – 161 thousand euros more than in the year before last. Income of the Seaport Authority was growing for six successive years and was the biggest in 2019 in its all history.
According to preliminary, not audited data, the State Enterprise earned approx. 34 million euros in 2019 (before profit tax) – similarly to the year 2018.
Vasario 18-19 d. Rygoje vyks 24 valandų trukmės hakatonas “Future of Food: Building sustainable food systems”. Renginys suteiks puikią platformą generuoti inovatyvias idėjas tvarios maisto pramonės srityje, surasti bendraminčių ir varžytis dėl prizų. Kviečiami prisijungti ir dalyviai iš Lietuvos – studentai, mokslininkai, verslo atstovai.
Hakatoną Rygoje organizuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Latvijoje, „EIT Food Hub Latvia“, Rygos technikos universiteto „Design Factory” ir Nyderlandų Karalystės ambasada.
Pagrindinės hakatono kryptys: maisto atliekos, žiedinėės ekonomikos principai tvarios maisto pramonės sektoriuje, skaitmenizacija ir „naujas maistas”.
Išsami informacija apie renginį – jo svetainėje: https://www.futureoffood.eu/
Registracija bus uždaryta sausio 31 dieną.
Dėmesio: dalyviams, atvykstantiems iš Vilniaus bei Talino, organizatoriai žada kompensuoti kelionės autobusu išlaidas (ssisiekite su organizatoriais dėl išsamesnės informacijos).
Dalyviai ne tik susikaus dėl įsteigti prizinio fondo, bet taipogi dovanų gaus 2 dienų bilietus į vieną laukiamiausių technologijoms dedikuotų renginių Baltijos šalyse, turės galimybę praplėsti kontaktų tinklą bei susitikti su aukščiausio lygio specialistais, dirbančiais tvarios maisto pramonės srityje!
Sausio 16 dieną startavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu kuriamas Atvirų duomenų portalas data.gov.lt. Kol kas tai bandomoji portalo versija, skirta būsimus portalo duomenų naudotojus supažindinti su Portalu, sulaukti pastebėjimų bei populiarinti duomenų atvėrimo iniciatyvą. Portalas su visais numatytais funkcionalumais bus įdiegtas 2020 m. birželio mėnesį. Iki to laiko Portalo bandomoji versija bus nuolat atnaujinama ir tobulinama.
Atvirų duomenų portalas kuriamas kaip vieningas prieigos taškas prie visų Lietuvoje atvertų duomenų rinkinių ir suteikiantis technologines priemones atvirų duomenų tiekėjams parengti ir publikuoti atvertų duomenų rinkinių metaduomenis. Taip pat portalas suteiks galimybę atvirų duomenų vartotojams atlikti reikiamų duomenų rinkinių paiešką bei prieigą prie pačių atvertų duomenų rinkinių. Portalas bus sudedamoji Europos Sąjungos atvirų duomenų portalo https://www.europeandataportal.eu/ dalis.
Portalas yra skirtas:
Viešojo sektoriaus institucijoms ir verslui, kurie Portale galės:
• atlikti savo tvarkomų atvirų duomenų rinkinių inventorinimą,
• planuoti atvirų duomenų rengimą,
• formuoti duomenų rinkinių metaduomenis,
• panaudoti portale pateikiamus duomenų transformavimo įrankius ir suformuoti atvirų duomenų rinkinius publikavimui ir naudojimui.
Atvirų duomenų naudotojams, kurie Portale galės:
• lengvai ir patogiai rasti reikiamus duomenų rinkinius,
• teikti pastabas dėl jau publikuotų duomenų rinkinių papildymo ar tikslinimo,
• registruoti atvertinų duomenų poreikį,
• dalintis inovatyviais duomenų taikymo ir analizės sprendimais bei teikti kitus pasiūlymus,
• realaus laiko ir dažnai atnaujinamų bei papildomų rinkinių duomenis bus galima parsisiųsti naudojant API.
Bandomojoje Atvirų duomenų portalo versijoje paskelbti atviri duomenys gali būti naudojami be apribojimų komerciniams ir nekomerciniams tikslams (naudojant duomenis būtina nurodyti informacijos šaltinį).
Portalo funkcionalumai testuojami su projekte dalyvaujančių partnerių – Nacionalinės mokėjimų agentūros, Nacionalinės švietimo agentūros, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Užimtumo tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos – atveriamais duomenų rinkiniais ir jų metaduomenimis.
Portale jau dabar publikuojami minėtų partnerių 300 duomenų rinkinių metaduomenys, iš jų 73 atverti atviru csv formatu. Taip pat į portalą numatoma integruoti ir kituose portaluose (pvz., Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Finansų ministerijos Atvirų finansų informacinė sistema ir kt.) publikuojamus duomenų rinkinius.
Portalas kuriamas įgyvendinant Europos Sąjungos projektą „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“.
Klaipėdiečio Laimono Mileškos sėkmės istorija konservatyvesnių pažiūrų žmones verčia kraipyti galvas, tačiau svajojantiems apie karjerą žaidimų kūrimo industrijoje kompanijos „Mad Studio“ vadovas yra gyvas įrodymas, kad aistra savo pomėgiui gali nuvesti labai toli.
Globaliu mastu veikianti ir milžinišką rinką aprėpianti Roblox platforma klaipėdietį yra pagerbusi geriausio žaidimų kūrėjo titulu, asmeninis Laimono avataras bei jo sukurtų žaidimų elementai virto kultiniais žaislais, kurie šluojami nuo lentynų užsienyje, o prieš kelis mėnesius pasirodė ir Lietuvos parduotuvių lentynose.
Vardan perspektyvų, kurių pažėrė pelningais projektais ilgainiui virtęs hobis, Laimonas paliko gimnaziją, nors nuo jos baigimo teskyrė vos keli mėnesiai. Dar nesulaukus pilnametystės, vaikino rankose atsidūrė už paties užsidirbtus pinigus įsigyto kotedžo raktai. Šiandien, būdamas 22-ejų, Laimonas turi užsitarnavęs profesionalo vardą, bendradarbiauja su talentais įvairiose šalyse ir mėgaujasi gyvenimu aplinkoje, kurios nealina didmiesčio tempas.
Patirties bagažas – 10 metų
„Mad Studio“ būstinėje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke karaliauja tvarka, paprastumas ir ramybė – čia bazuojasi tik pats kompanijos įkūrėjas, nuotoliniu būdu vadovaujantis projektus padedantiems įgyvendinti jo samdomiems specialistams iš Estijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos: „Šiuo metu turiu apie penkių žmonių komandą: vieni kuria žaidimo lygių, kiti – personažų išvaizdos, erdvinių modelių dizainą ar atlieka kitas užduotis. Pats nesu piešimo ekspertas. Mano sfera – idėjų ir žaidimų veikimo principų generavimas. Esu kūrėjas, programuotojas ir vadovas“.
Laimonas nelinkęs į išvedžiojimus, dėl kokių priežasčių jo kompanijoje nėra daugiau lietuvių. „Tiesiog kol kas taip susiklostė. Dirbu globalioje aplinkoje. Žaidimų industrijoje ir konkrečiai – Roblox platformoje – esu aktyvus jau dešimt metų. Turint tokios patirties ir tam tikrą žinomumą, ši platforma suteikia puikias galimybes rasti reikalingus žmones“, – sako „Mad Studio“ vadovas.
Talentus augina įkvėpimas
Klaipėdietis teigia pažįstantis dar porą lietuvių, dirbančių su Roblox – vienas specializuojasi muzikos kūrimo, kitas dizaino sferoje. „Abu jie taip pat šioje platformoje sulaukė rimto pripažinimo“, – teigia Laimonas, pats prieš kelerius metus Roblox apdovanotas kaip geriausias žaidimų kūrėjas.
Įmonės vadovo teigimu, tikri talentai šioje industrijoje dažniau yra ne išugdomi, bet palaipsniui užauga, kuomet patys itin susižavi žaidimais ir atranda savyje kūrybinių galių: „Ir žmogaus amžius čia nebūtinai vaidina kažkokį vaidmenį – yra tekę įgyvendinti projektą su šešiolikmečiu dizaineriu ir ši patirtis buvo išties pozityvi“.
Anot Laimono, žaidimų nežaidžiantį kūrėją sunkoka įsivaizduoti, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet projektų imasi žmogus, kuriam ši sritis nėra itin artima. Rezultatas tuomet neretai būna „pritemptas“, nes vadovaujamasi tiesiog suteiktomis gairėmis ar instrukcijomis.
Įspūdinga rinka
Kai tenka žaidimais nesidomintiems žmonėms lakoniškai apibūdinti Roblox platformą, Laimonas ją lygina su Youtube – ir vienur, ir kitur autoriai bei kūrėjai nėra saistomi jokių įsipareigojimų, turinys atviras visiems.
Roblox gamina žaidimo kūrimo įrankius bei užsiima šiais įrankiais sukurtų žaidimų viešinimu. Kūrėjų uždarbis generuojamas „pay to win“ principu – laimėti norintis žaidėjas turi galimybę įsigyti tam tikrų jo pranašumą užtikrinančių virtualių galių ar elementų.
Anot Laimono, pats Roblox jau skelbiasi sulaukiantis ilgesnio valandomis vaikų iki 13 metų amžiaus dėmesio nei Youtube: „Manau, tai ne tik didelis platformos vystytojų pasiekimas, bet ir svarbi žinutė visiems, norintiems geriau suvokti modernaus pasaulio tendencijas bei suprasti, kas yra įdomi jaunajai kartai – vartotojams, kurie diktuos ateities taisykles“, – akcentuoja Laimonas.
Dėl gabių mėgėjų – arši kova
„Mad Studio“ vadovo teigimu, Roblox auga sparčiau nei šiuo metu prie platformos prisijungia talentingų kūrėjų: „Kol kas galimybės, kaip sakoma, auga ant medžių – imk ir raškyk. Pastangų reikia, bet žmonės, kurie žino, ką daro, nerizikuoja niekuo“.
Su Roblox grotažymėmis savo darbus viešai publikuojantys talentingi mėgėjai jau po kelių dienų sulaukia pluošto darbo pasiūlymų. „Žaidimų grupių vadovai medžioja tokius žmones kaip išalkusios hienos. Aš irgi nesu išimtis“, – juokiasi Laimonas.
Pasitaiko ir paradoksalių situacijų – toli gražu ne visiems savo darbus viešinantiems autoriams žūtbūtinai reikalinga karjera. „Kartais žmonės ūmai atsitraukia ir net parašo prie savo profilio tiesmuką perspėjimą – pasiūlymų nesiųsti. Jie tiesiog vertina saviraiškos laisvę ir eina savo keliu“, – pažymi „Mad Studio“ steigėjas.
Už „avantiūras“ vietoje ir laiku
Jau po poros savaičių Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyksiančiame LT Game Jam Klaipėda maratone susitiks kelios dešimtys tų, kurie dar tik „matuojasi“ žaidimų kūrėjo profesiją – bando generuoti idėjas ir jas paversti kažkuo apčiuopiamu. „Riebaus“ projekto per tris dienas tikrai nesukursi, tačiau tokio pobūdžio renginiai yra palanki vieta pamėginti susirasti bendraminčių. Linkėčiau šią galimybę išnaudoti – juk Klaipėdoje išties negalime pasidžiaugti aktyvia žaidimų kūrėjų bendruomene, turinčia daug progų susitikti“, – pažymėjo L. Mileška.
Dėl pagrindinio sėkmingos kelionės nuo mėgėjiško iki profesionalaus lygmens indikatoriaus Laimonas neturi abejonių – tai pinigai. Savo užsiėmimo dėka klaipėdietis dar paauglystėje tapo finansiškai nepriklausomu ir ryžosi priimti aštrius sprendimus dėl savo akademinių perspektyvų – nebetęsti mokslų.
„Tuomet priėjęs savo ateičiai reikšmingą tašką jau buvau sukaupęs tam tikrą patirtį žaidimų srityje. Taip nutiko, nes ankstyvoje paauglystėje turėjau galimybę visa galva pasinerti į tai, kas man buvo be galo įdomu ir tas susidomėjimas man nenuslūgo nei po metų, nei po dvejų. Tuo tarpu standartinės situacijos byloja, kad daugelis jaunų žmonių – kaip ir aš anuomet – užčiuopia ir bando vystyti savo hobį, tačiau ilgainiui jį meta. Po to avantiūroms tiesiog nebelieka laiko – sulaukus 18-os tėvai spiria pro duris ir kita stotele abiturientui tampa aukštoji mokykla su naujais įsipareigojimais. Ar dar gali pabusti avantiūrizmas įgijus diplomą, pasakyti išties sunku“, – šypsosi Laimonas.
Kraštutinumų etapas baigėsi
Kokiam gyvenimo tempui ir formatui verta nusiteikti nutarus gyvenimą susieti su žaidimų kūrimu? L.Mileška kaip minimalų įvardija trijų mėnesių laikotarpį dirbant prie vieno projekto, tačiau kartais iki galutinio rezultato išvystymo gali tekti paplušėti ir metus ar ilgiau.
Sėkme apdovanoti žmonės šioje industrijoje kartais neatsispiria kraštutinumams – fanatiškai pasineria į savo veiklą ignoruodami paros ritmą, apleidžia savo fizinę būklę, išsenka emociškai. Toliaregiškai mąstančius galiausiai tokia situacija priverčia keisti savo gyvenimo būdą, ieškoti sveikesnių alternatyvų.
„Anksčiau dirbdavau naktimis, nes turėjau daug bičiulių JAV, ten samdydavau ir freelancerių. Ilgainiui šito atsisakiau, nes toks gyvenimo būdas tave neišvengiamai izoliuoja. Esu dirbęs iš namų, po to išsinuomojau kotedžą ir ten įsirengiau biurą. Kadangi mano darbo grafikas yra laisvas, daugelis žmonių natūraliai mano, kad esu labai lankstus kalbant apie laiko planavimą, atsiranda tam tikrų trikdžių ir iškritimų iš nusistatyto plano. Siekdamas didesnio efektyvumo pribrendau permainoms – taip įsikūriau Klaipėdos mokslo ir technologijų parke“, – pasakojo Laimonas.
Svajonė – žaidimų kompanijos miestelis
Atsvaros prie ekrano praleidžiamoms valandoms „Mad Studio“ vadovas ieško aktyviai leisdamas laiką gamtoje ir tikina, kad Klaipėda bei jos apylinkės tam suteikia visas reikalingas sąlygas – pajūryje gerai išvystyta dviračių infrastruktūra, gerų emocijų teikia neseniai atrastas kaitavimo malonumas Svencelėje.
„Žmonės mane gan greitai iškrauna, – sako Laimonas. – Kai intensyviai kuriu, visada tarsi atsitraukiu – taip man lengviausia pasiekti aukščiausią produktyvumą. Todėl esu Lietuvoje, todėl man patinka miestai, kurie yra mažiau aktyvūs. Amerika, kurioje teko triskart lankytis Roblox žaidimų kūrėjų suvažiavimų metu, yra išties nuostabi, bet gyventi ir dirbti nevilioja. Kita vertus, nesiimčiau tvirtinti, kad savo vietą jau radau. Klaipėda turi savo trūkumų – dauguma talentingų jaunų abiturientų, deja, palieka mūsų miestą. Dėl to tikrai liūdna“.
Visgi panašu, kad puoselėjamos svajonės Laimonui greitu laiku neleis lengvai išsižadėti pajūrio: netoli Šventosios Laimonas turi įsigijęs didelį žemės sklypą, kuriame jau užvirė namo statybos. Ateityje „Mad Studio“ kūrėjas čia turi užmojų įkurti savo žaidimų kompanijos miestelį, kuriame programuotojų ir dizainerių komanda galėtų susitelkti ties įgyvendinamais projektais bei mėgautis kokybišku poilsiu ir pramogomis gamtos prieglobstyje: „Savo žaidimuose kuriu savo pasaulius. Tam tikra prasme tai konvertuojasi ir į mano gyvenimą – mėgstu kurti savo erdves, savo taisykles, savo sistemą. Taip gimė ir ši svajonė apie tokį campusą, kuri galbūt po kelerių metų taps tikrove“.
