Siekdama pritraukti daugiau investicijų į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sritis, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo steigti Inovacijų skatinimo fondą. Šis fondas užtikrintų efektyvų MTEPI veiklų finansavimą ir prisidėtų prie jų plėtros. Fondas taip pat sudarytų galimybę verslui kur kas paprasčiau gauti lėšų įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti.
 

„Inovacijų skatinimo fondas užtikrintų kur kas didesnes nei iki šiol viešąsias investicijas į MTEPI sritis ir leistų pritraukti daugiau privačių verslo investicijų. Fondas būtų ypač naudingas inovacinę veiklą vykdantiems startuoliams, kuriems reikalingas finansavimas verslo pradžiai ir produktų vystymui. Fondo investicijos taip pat didintų jas gavusių įmonių sukuriamą pridėtinę vertę, darbo našumą, sukuriamų inovatyvių produktų kiekį, įvairovę, pardavimą ir eksportą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
 

Inovacijų skatinimo fondas turėtų veikti ne trumpiau kaip iki 2040 metų pabaigos. Šis terminas pagal poreikį galėtų būti pratęstas. Tai sudarytų galimybę teikti fondo ir juo skatinamas bei pritraukiamas privačias investicijas ilgalaikiams – 10–15 metų įgyvendinimo trukmės – inovaciniams projektams, pavyzdžiui, biotechnologijų, farmacijos, inžinerijos sektoriuose. Tokios trukmės projektų privati finansų rinka, nesidalydama rizikos su viešuoju sektoriumi, praktiškai nefinansuoja.
 

Fondo veikimas pagerintų inovatyvių projektų finansavimo sąlygas, ypač jų ankstyvuosiuose etapuose. Fondas taip pat leistų geriau planuoti inovacinę veiklą ir į ją daugiau investuoti. Fondo investicijos į inovacinę veiklą vykdančias įmones pritrauktų išorinio kapitalo ir užsienių investicijų.
 

Fondas teiktų naudą ir valstybės finansams, nes skatintų naujų produktų kūrimą ir pardavimą, ir didintų inovatyvaus verslo sumokamus mokesčius į valstybės biudžetą. Jis būtų naudingas Lietuvos ekonomikai, kadangi šio fondo investicijos kartu su jomis paskatintomis privačiomis investicijomis per laikotarpį iki 2040 metų pabaigos gali kasmet siekti vidutiniškai 0,14 procento šalies bendrojo vidaus produkto.
 

Fondo investicijos būtų vykdomos finansinėmis priemonėmis, t. y. paskolų, garantijų teikimo ir rizikos kapitalo investicijų į inovatyvų verslą forma. Tai užtikrintų didelės dalies fondo investicijų grąžą. Fondo veikimas taip pat leistų užtikrinti tvarų skatinamąjį finansavimą inovacinei veiklai vykdyti netgi ekonominių sunkumų šalyje metu ir leistų verslui prisitaikyti prie Europos Sąjungos fondų lėšų mažėjimo.
 

Valstybės biudžeto lėšos į fondą būtų skiriamos pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei fondo investicijų paklausą. Atsižvelgiant į galimybes fondui skirti lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių, 2022−2040 m. laikotarpiu lėšų įplaukos į fondą ir jo investicijos galėtų siekti iš viso maždaug 900 mln. eurų.
 

Inovacijų skatinimo fondo steigimo nuostatos bus įtvirtintos įstatymu, kurio projektą Ekonomikos ir inovacijų ministerija teiks svarstyti Vyriausybei. Šio įstatymo projekto parengimu siekiama įgyvendinti atitinkamą Technologijų ir inovacijų įstatymo nuostatą bei Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planą, kuriame numatyta nustatyti viešųjų lėšų mokslo, technologijų ir inovacijų srityse reinvestavimo tvarką.

Sausio 7 d., paaiškėjus siaubingai ekologinei situacijai dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų, Klaipėdos universiteto mokslininkai, suprasdami šios problemos mąstą bei svarbą Klaipėdos miestui ir gamtai, yra pasirengę padėti tiriant taršos poveikį ir ieškant jo sprendimo būdų.
 

Pasak KU Jūros tyrimų instituto (JTI) direktorės dr. Zitos Rasuolės Gasiūnaitės, universiteto mokslininkai savo kompetencija ir infrastruktūra pasiruošę prisidėti prie taršos tyrimų Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, taršos poveikio įvairiems ekosistemos komponentams išaiškinimo ir sprendimų paieškos. Techninės laboratorijų galimybės leidžia nustatyti labai platų spektrą teršiančių medžiagų, o bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų galime greitai spręsti nestandartines problemas.
 

Šiuo metu labai svarbu ištirti kokios medžiagos pateko į aplinką, svarbu išsiaiškinti, kaip jos kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, įskaitant žuvis, kaip jos migruoja, pavyzdžiui, į tuos pačius pliažus, ar jų yra mūsų paplūdimių smėlyje. 
 

„Primename, kad KU ne kartą kvietė įmones bendradarbiauti, nustatant esamas rizikas aplinkos kokybei ir ieškant sprendimų taršos mažinimui“, – sakė KU JTI direktorė.

Visiems suvokiama, kad ateities uostų-miestų vystymasis yra neatsiejamas nuo aplinkosauginių klausimų sprendimo. Bet koks verslas kurdamas savo ateitį, pirmiausia, turi kurti darnią aplinką ir atrasti tokius techninius sprendimus, kurie užtikrintų darnią plėtrą.
 

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad suvokiant Klaipėdos miestą ir regioną, kaip bendrą mokslo, verslo įmonių, gyventojų ekosistemą, universitetas šioje situacijoje prisiima misiją suteikti mokslinėmis žiniomis paremtus siūlymus.
 

„Suprasdami klimato kaitos keliamas pasekmes, taršos poveikį KU visiems socialiniams partneriams, verslo įmonėms siūlo partnerystę ir kviečia diskutuoti apie vystomus projektus, kurie svarbūs visai mūsų bendruomenei“, – sakė KU rektorius.

Vasario 6 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyks seminaras Blockchain and IoT Technologies for Transport, subursiantis dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos. Savo įžvalgomis ir patirtimi apie blockchain ir IoT technologijų taikymą kviestiniai pranešėjai dalinsis su transporto ir logistikos įmonių atstovais.
 

Renginys nemokamas. Transporto ir logistikos sektoriuose veikklą vykdančių įmonių atstovus, specialistus kviečiame rezervuoti datą savo kalendoriuose bei dalyvauti! 

Būtina išankstinė registracija.

Renginio kalba – anglų.
 

Išsamiau apie renginį
 

Renginio programa pasidalinsime jau greitai.
 

Renginio vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda.

Susisiekimo ministerijoje pristatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Smiltynės perkėla“ 2020–2023 metų planai ir investiciniai projektai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ateities planus pristatė laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, AB „Smiltynės perkėla“ – generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2020-2023 m. daugiausiai lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. 2020-2023 metais į Klaipėdos uosto plėtrą numatoma investuoti  352,4 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų.

„Klaipėdos uostas ir toliau lieka lyderiu tarp Baltijos valstybių. Siekiant išlaikyti turimas pozicijas, uostas privalo būti konkurencingas, operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas, kurti reikiamą uosto infrastruktūrą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak ministro, jūrų uostas yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl jo vystymas ne tik generuos papildomas pajamas į valstybės biudžetą, bet ir kurs naujas darbo vietas bei prisidės prie regiono ekonominio gyvybingumo.

„Klaipėdos uosto laukia intensyvūs metai. Planuojame pradėti istorinį projektą – molų rekonstrukciją. Bus pertvarkomi uosto vartai, pasukamas laivų įplaukos kanalas. Toliau bus gilinamas uostas, rekonstruojamos krantinės, kad galėtume priimti dar didesnius laivus. Taip sieksime, kad Klaipėdos uostas taptų saugesnis ir konkurencingesnis“, – sako Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

V. Paukštė pažymi, kad dar šiais metais ketinama užbaigti Malkų įlankos pertvarkymo projektus. Uostui tai ypatingai svarbu, nes uosto kompanijos, dirbančios pietinėje uosto dalyje, ilgus metus buvo nepelnytai pamirštos. Itin svarbu, kad Klaipėdos uoste įsibėgės projektai, kurie yra finansuojami ES lėšomis, bus tęsiami uosto infrastruktūros, teisinės bazės tobulinimo projektai, kurie prisidės prie uosto konkurencingumo didinimo.

AB „Smiltynės perkėla“ 2020-2023 m. ketina investuoti 20 mln. eurų, iš jų 2,9 mln. eurų – dar šiais metais. Iki 2021 metų gegužės mėnesio planuojama sutvarkyti Naujosios perkėlos infrastruktūrą. Per ateinančius 3 metus bendrovė ketina įsigyti du keltus – vieną keleivinį–krovininį keltą ir vieną keleivinį keltą.

LR susiekimo ministerijos inf.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia Naujuosius pradėti naudingos informacijos, įkvepiančių patirčių ir kontaktų kupinoje tarptautinėje konferencijoje „CTCC Creative Broker Network: where the innovation prototyping journey ends and the future begins” 2021 m. sausio 12 d.

Auditorija. Nuotolinis renginys sujungs dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos bei kitų Baltijos jūros regiono šalių – startuolius ir savo veiklą jau išplėtojusias įmones, kūrybinių industrijų, įvairių kitų organizacijų atstovus.

Aktualumas. Konferencijos ašis – kūrybiškumas bei jo vertė iš verslo perspektyvos. Aktyviai bendraudami ir dirbdami su Vakarų Lietuvos įmonėmis, šiemet drauge su jomis žengėme per 2020-uosius lydėjusius iššūkius, kuriuos teko įveikti dėl pasauliui smogusios pandemijos.

Pasikeitusi realybė padiktavo ryškią būtinybę keistis, prisitaikyti, ieškoti naujų veiklos nišų ir bendradarbiavimo formų. Nėra abejonių, kad toks poreikis išliks ir kitąmet, tad nuoširdžiai tikimės bei tikime, jog ši konferencija bus Jums naudinga.

Vertė. Renginio metu išgirsite įkvepiančių pavyzdžių apie naujų produktų, paslaugų ar verslo modelių kūrimą. Ir dar daugiau:

✓ Galėsite susipažinti su 34 pilotiniais inovaciniais projektais, kuriuos bendradarbiaudami įgyvendino tradicinio ir kūrybinio verslo atstovai.

✓ Pristatysime tarptautinį kūrybinių brokerių tinklą bei jų teikiamus įrankius, padedančius plėtoti inovacijas įmonėse.

✓ Diskutuosime apie pridėtinę vertę verslo ir kitoms organizacijoms, įsitraukiančioms į tokio bendradarbiavimo pagrindu vystomus projektus.
 

✓ Dalinsimės ateities tendencijas brėžiančiomis įžvalgomis apie tai, kaip kūrybiškas mąstymas gali keisti kasdienius procesus Jūsų veikloje.

Renginio laikas: 2021 m. sausio 12 d. nuo 10:00 iki 13:00 val. Lietuvos laiku (arba 9:00 UTC+01 – 12:00 UTC+01).

Kviečiame registruotis čia. Tik užsiregistravusiems dalyviams bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Renginio kalba – anglų.
 

Renginys Facebook platformoje: https://www.facebook.com/events/342858607006049

„Studijų regata’20“ – tai vienintelė studijų paroda Lietuvoje, kurią organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos aukštosiomis ir profesinės mokyklomis. Renginys vyks sausio 10 d. nuo 10 val. iki 15 val. „Švyturio” arenoje (Dubysos g. 10-1).  Jau 6-ojoje „Studijų regata“ sieks atsakyti į besimokančiųjų klausimus ir išvaikyti abejones dėl karjeros pasirinkimo. Įėjimas nemokamas.
 

Renginyje susitikimo su norinčiais mokytis ar studijuoti lauks visų Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų bei Vakarų Lietuvos įmonių atstovai. Renginio metu pasirodys jaunosios kartos dainininkas, kūrėjas, savo kelią pradėjęs projekte „Lietuvos balsas“ – Vilius Popendikis. Renginio vedėjas Remigijus Žiogas.
 

Renginio dalyviai:

Klaipėdos aukštosios ir profesinės mokyklos: ☑️Klaipėdos universitetas ☑️ Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ☑️Laivininkų mokykla ☑️Klaipėdos technologijų mokymo centras ☑️Klaipėdos turizmo mokykla ☑️Lietuvos verslo kolegija ☑️Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ☑️Klaipėdos valstybinė kolegija ☑️Socialinių mokslų kolegija ☑️Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla ☑️Tarptautinis LCC universitetas ☑️Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla ☑️Lietuvos muzikos ir teatro akademija Klaipėdos fakultetas ☑️Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas
 

Lietuvos aukštosios ir profesinės mokyklos: ☑️Kauno technologijų universitetas ☑️Vytauto didžiojo universitetas ☑️Vilniaus Gedimino technikos universitetas ☑️Mykolo Romerio universitetas ☑️Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ☑️Šiaulių valstybinė kolegija ☑️Teisės ir verslo akademija ☑️Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ☑️Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras ☑️Kretingos technologijos ir verslo mokykla ☑️Lietuvos sporto universitetas
 

Įstaigos ir įmonės: ☑️AB DFDS Seaways ☑️Swedbank ☑️AB „Grigeo Klaipėda” ☑️Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas” ☑️UAB „Mars Lietuva” ☑️Valstybinė mokesčių inspekcija ☑️Asociacija „Mano miestas Klaipėda” ☑️Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

Sausio 8-9 dienomis uostamiestyje susitiks ekologijos ir aplinkos technologijų temomis besidomintis jaunimas iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos bei Švedijos – studentai ir vyresniųjų klasių moksleiviai varžysis žaliojoje olimpiadoje „5R” (Reduce, Reuse, Recycle, Remove, Replace). Dalyviai įgis vertingos patirties apsilankymų įvairiose Klaipėdos įmonėse metu – susipažins su jų veikla, įdiegtais aplinkai draugiškais sprendimais.
 

Renginys, kurio šeimininku taps Klaipėdos universitetas, turėtų suburti per keturias dešimtis 16-25 metų amžiaus jaunuolių. Individualios užduotys moksleiviams ir studentams ruošiamos bendradarbiaujant su į renginį įsitraukusiomis įmonėmis bei organizacijomis, kurių gretose – ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei jo bendruomenės atstovai. Planuojama, kad renginio dalyviai turės galimybę susipažinti su ekologišką vandens transporto priemonę vystančiu startuoliu „Popa Boat” ir jo komanda, apsilankys Verslo inkubatoriuje veikiančioje eksperimentinėje krevečių auginimo bazėje. 

Tarptautinė žalioji  olimpiada organizuojama įgyvendinant tarptautinį projektą SB BRIDGE – Building bridges for green tech future.

Projektas Facebook platformoje

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) laukia naujų projektų pagal tarptautinę programą „Eureka“. Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, kurio biudžetas – apie 1,9 mln. Eur. Priemonė finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis iš ES struktūrinių fondų.

Ši priemonė skirta finansuoti į rinką orientuotų mokslo–verslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų įgyvendinimą pagal tarptautinį „Eureka“ programos valstybių narių bendradarbiavimo tinklą.
 

„Tarptautinė partnerystė yra svarbi inovacijų kūrime, todėl skatiname ieškoti partnerių ir dalyvauti „Eureka“ programoje. Lietuvai būtina stiprinti mokslo ir verslo gebėjimus vykdyti tarptautinio lygio taikomuosius tyrimus“, – teigia Mantas Biekša, MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas.
 

Šia priemone siekiama remti mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų ar paslaugų, turinčių komercinį potencialą, plėtojimą.
 

Dalyvavimas „Eureka“ programoje yra svarbus, nes padeda stiprinti mokslininkų ir tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir suteikia daugiau galimybių konkuruoti europiniu lygmeniu. Pradėjus vieną projektą, dažnai partnerystė tęsiama ir kitose programose ar iniciatyvose, plečiasi tarptautinių kontaktų ratas.
 

Paraiškas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, o galimi partneriai – ir privatūs juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas būtinas, ir mokslo bei studijų institucijos.
 

Projektai turėtų būti tarptautiniai, tai yra turi būti pasirinktas bent vienas tarptautinis partneris priklausantis „Eureka“ tarpvalstybiniam tinklui, ir atitinkantis „Eureka“ programos reikalavimus. Tai gali būti ir užsienio įmonė, ir mokslo bei studijų institucija, tačiau, kaip rodo patirtis, užsienio įmonės buvimas daugelyje šalių yra privalomas.
 

Projektai gali būti inicijuojami pagal 7 Sumanios specializacijos sritis: energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; išmanusis, netaršus, susietas transportas; informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
 

Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma – 300.000 Eur. Pirmajam etapui paraiškos teikiamos iki 2020 m. sausio 30 d., o antrajam etapui – iki 2020 m. balandžio 20 d.
 

Lietuva nuo 1999 m. yra įgyvendinusi daugiau nei 100 „Eureka“ projektų, daugiausiai bendradarbiaujama su Suomija, Lenkija, Belgija.
 

Konsultacijas teikia:
 

Birutė Bukauskaitė, tel. Nr. (+370) 685 48898, el. p. birute.bukauskaite@mita.lt;

Mantas Biekša, tel. Nr. (+370) 604 80715, el. p. mantas.bieksa@mita.lt   

Besibaigiančius 2019-uosius metus Klaipėdos universitetas (KU) palydi pakiliomis nuotaikomis. Aukštoji mokykla po daugiau nei dešimtmečio gali pasidžiaugti didėjančiu studentų skaičiumi – galimybę studijuoti uostamiestyje šiemet pasirinko didesnis skaičius asmenų, nei buvo studijas baigusių absolventų. KU taip pat sulaukė pripažinimo ir pateko tarp geriausių Europos universitetų bei kartu su penkiais universitetais-partneriais priklauso pažangiam ir ambicingam konsorciumui „EU-CONEXUS“ („European University for Smart Urban Coastal Sustainability“ – liet. „Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai“).
 

„2019-ieji metai Klaipėdos universitetui buvo kupini iššūkių, tačiau dirbdami kartu mes sugebėjome juos įveikti. Vienas ryškiausių ir svarbiausių įvykių mums, kaip aukštajai mokyklai, yra tai, jog patekome tarp geriausių Europos universitetų bei kartu su dar penkiomis aukštosiomis mokyklomis – partnerėmis kursime bendrą Europos universitetą.“, – svarbiausius besibaigiančių metų įvykius dėstė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
 

KU, kuris šiemet pristatė ir naują vizualinį identitetą, taip pat gali pasidžiaugti išlaikęs stabilias pozicijas tiek QS World University Rankings“ aukštųjų mokyklų reitingų organizatorių paskelbtuose naujausiuose Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinguose (QS Emerging Europe and Central Asia 2020, QS EECA), tiek ir dalykiniuose Lietuvos universitetų reitinge, kurį sudaro ir skelbia žurnalas „Reitingai“.  
 

„Mūsų mokslininkų bei mokslo darbuotojų pasiekimai kalba patys už save. Universiteto tarptautiškumą didinome ne tik kalbomis, bet ir darbais. KU Jūros tyrimų instituto mokslininkų komanda kartu su partneriais iš užsienio universitetų dalyvavo ekspedicijoje Arktyje, kur atlikti labai svarbūs tyrimai. Mūsų mokslo darbuotojų komanda taip pat gavo leidimą patentuoti savo sukurtą kraujospūdžio matavimo prietaisą Europos patentų organizacijoje. Žinoma, galime didžiuotis ir pasiekimais Lietuvoje. Pavyzdžiui, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojos dr. Indrės Žigeu disertacija pripažinta geriausia  humanitarinių ir socialinių mokslų srityje visoje Lietuvoje.“, – KU bendruomenės pasiekimais džiaugėsi A. Razbadauskas.
 

Tačiau artėjančius 2020-uosius KU pasitinka išsikėlusi ambicingus tikslus bei uždavinius. Aukštoji mokykla, šiemet dėjusi dideles pastangas į studijų kokybės bei patrauklumo didinimą, nežada sustoti bei vėl kvies jaunuolius rinktis studijas uostamiestyje siūlydama unikalias bei išskirtines studijas.
 

„Didelį dėmesį skirsime ir tarptautiniams studentams. Kitąmet siūlysime galimybę studijuoti trimis skirtingomis užsienio kalbomis. Tarp jų bus keturiolika bakalauro bei septynios magistrantūros studijų programos – tai maždaug ketvirtadalis visų mūsų siūlomų studijų krypčių. Šiuo metu maždaug dešimtadalį mūsų studentų sudaro užsieniečiai, tačiau pastebime, kad Klaipėdos universitetas tampa vis patrauklesnis, todėl tikimės, kad šie skaičiai kitąmet bus didesni.“, – dėstė KU rektorius.
 

Universiteto bendruomenei, kaip ir kone visoms šalies aukštosioms mokykloms, nerimą kelia akademinių darbuotojų darbo užmokesčio klausimas. Dėstytojų bei mokslininkų atlyginimai – per maži, todėl keliami uždaviniai konkuruoti su didžiaisiais užsienio šalių universitetais yra sunkiai įgyvendinami, o esama situacija kenkia visai studijų kokybei, todėl pasekmes jaučia ir studentai.
 

„Mes tikime, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė išgirs aukštųjų mokyklų balsą ir prašymą didinti akademinių darbuotojų atlyginimus. Visi puikiai žinome, kokia situacija yra šiuo metu, tačiau taip pat visi ir tikimės, kad būsime išgirsti ir tinkamai įvertinti bei galėsime būti konkurencingi aukštojo mokslo rinkoje ir „kovoje“ dėl studentų su užsienio aukštosiomis mokyklomis.“, – viltingai į 2020-uosius žvelgė A. Razbadauskas.