Klaipėda kviečia diskusijai apie akvakultūros situaciją Lietuvoje ir Pietų Baltijos regione, šios industrijos perspektyvas bei iššūkius, su kuriais susiduriama. Pirmąsyk uostamiestyje organizuojamas tokio pobūdžio forumas spalio 25-26 dienomis sutelks tarptautinę mokslo ir verslo bendruomenę.
Atlieps europines gaires
Forumą inicijuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, dabar itin tinkamas metas išsamiai gvildenti akvakultūros bendruomenei aktualius klausimus. „Europos Komisijos pateiktos naujausios ES akvakultūros strateginės gairės suteikia stiprų postūmį diskutuoti apie dabartinę šio sektoriaus padėtį Pietų Baltijos regione ir nustatyti sritis, kuriose reikia toliau dirbti skatinant tvarumą, konkurencingumą ir akvakultūros industrijos atsparumą nepalankiems veiksniams. Mėlynosios ekonomikos plėtojimo svarbą savo miesto ekonominės plėtros strategijoje akcentuojanti Klaipėda neabejotinai yra labai tinkama lokacija tokio pobūdžio forumui“, – įsitikinęs A.Sutnikas.
Drauge su tarptautinio projekto „Aqua VIP“ lyderiu KMTP forumo turinį aktyviai formuoja Klaipėdos universitetas (KU) bei partneriai užsienyje – Rostoko ir Gdansko universitetai. Visos šios įstaigos ne tik deleguos savo pranešėjus, kurie įvairias akvakultūros temas nagrinės iš mokslinės perspektyvos, bet taip pat padės į forumą įsitraukti verslui, siekiant išgirsti gerąsias praktikas, skatinti naujų kontaktų užmezgimą.
Kupina perspektyvų sritis
Nors akvakultūros samprata apima ir žuvų veisimą tvenkiniuose, pažangūs šios industrijos atstovai orientuojasi į kur kas didesnių kompetencijų ir aukštesnio lygio technologijų reikalaujančias sritis, kuriose pasitelkiamos recirkuliacinės akvakultūros sistemos (RAS). „Moderni akvakultūra yra būtent tas sektorius, kuris pasaulį šiandien ir ateityje gali padėti aprūpinti aukštos maistinės vertės produkcija tuo pat metu tausojant klimatą ir natūralias gamtines ekosistemas. Dėl visų šių aspektų akvakultūra vertinama kaip viena perspektyviausių mėlynosios ekonomikos sričių“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas.
Klaipėdos įdirbis siekiant atverti šios industrijos potencialą – nuoseklus. Jungtinėmis KU ir KMTP pastangomis 2018 m. buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras, verslo inkubatoriuje veikia eksperimentinė krevečių auginimo bazė, išvystyta akvakultūros plėtrai svarbių mokslinių tyrimų infrastruktūra Kopgalyje, nuolat konsultuojamas naujų nišų besidairantis ar procesus patobulinti norintis verslas bei ruošiami sektoriui reikalingi specialistai.
Karjeros sesija jaunimui
Nors konkurencingomis siekiančioms būti akvakultūros įmonėms yra itin svarbi nemažų investicijų reikalaujanti moderni infrastruktūra, šios srities ekspertai pabrėžia – net brangiausia įranga bus tik „geležis“, neturint žmonių, kurie gebėtų dirbti su naujomis technologijomis ir kurie nestokotų užsidegimo būtent šioje srityje matyti savo profesinę realizaciją.
„Nepaisant mūsų ir kolegų užsienyje dedamų pastangų, industrija susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Savaime suprantama, tokia situacija tampa stabdžiu augimui. Klaipėdoje vyksiantis forumas yra išsikėlęs tikslą pritraukti didelį ratą akademinio jaunimo ir jaunų specialistų – sieksime jiems plačiau pristatyti karjeros galimybes, paskatinti būti proaktyviais darbo rinkoje“, – akcentavo KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika.
Jauniesiems akvakultūros talentams bus dedikuota visa antroji forumo diena, kurią užbaigs pažintiniai vizitai Klaipėdoje veikiančiose akvakultūros objektuose.
Renginys vyks KU Aula Magna salėje („Studlende“). Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija: www.bit.ly/AquacultureForumKlaipeda
Ambicingas Klaipėdos regiono tikslas vystyti jūrinio vėjo energetiką remiantis nacionaliniu ir tarptautiniu interesu skinasi kelią pirmyn – šiais metais Seime priimtas įstatymų paketas atvėrė tiesų kelią į pirmojo jūros vėjo parko atsiradimą Lietuvoje. Skaičiuojama, jog projektas sukurtų bent 1 300 darbo vietų, pritrauktų per 1 milijardą eurų investicijų bei užtikrintų apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio.
Klaipėdos regionas neslepia ambicijų
Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, šio itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projekto svarba kaip niekad išryškėjo būtent dabar, kuomet energetikos sektorius visame pasaulyje išgyvena itin neramius laikus. Esą, Klaipėdos regione įdarbinus vieną švariausių elektros gamybos metodų – vėją – to naudą pajaus ne tik Vakarų Lietuvos gyventojai, tačiau bus žengtas ir didelis žingsnis link energetinės šalies nepriklausomybės.
„Planuojamas pirmasis Baltijos šalyse jūrinio vėjo parkas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, suteiksiantis proveržį žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje. Numatoma, jog jūrinio vėjo parkas pritrauks per 1 mlrd. eurų investicijų, o per metus galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos. Tai ne tik lems žemesnes elektros kainas gyventojams, bet ir prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – jūrinio vėjo parko naudą apžvelgia Šarūnas Vaitkus.
Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Tikimasi, kad parkas pradės veikti jau 2028 metais.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus. Palangos meras Šarūnas Vaitkus tiki, jog šis projektas suteiks rimtą proveržį Lietuvos keliui link visiškos energetinės nepriklausomybės.
„Skaičiuojama, jog vien šis 700 MW galios elektrinių parkas užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio. Remiantis ekspertų nuomone, Klaipėdos regione galėtų iškilti dar ne vienas toks parkas, tad toliau plėsdami jūrinę vėjo energetiką ne tik taptume išskirtiniu pavyzdžiu kitoms šalims, tačiau ir dar vienoje srityje taptume visiškai nepriklausomi“, – kalba Palangos meras.
Asociacija „Klaipėdos regionas“, burianti regione esančias savivaldybes, neatsitiktinai jūrinės ekonomikos plėtrą išskyrė kaip vieną prioritetinių sričių. „Europai bei visam pasauliui sparčiai žengiant tvarumo link, Klaipėdos regionui nelieka nieko kito, kaip Vakarų Lietuvą paversti stipriu jūrinės ekonomikos centru. Kaip asociacija iškėlėme tikslus, jog Klaipėdos valstybinis jūrų uostas taps inovatyvių technologijų baze, pritrauksiančia milžiniškas investicijas bei šviesiausius protus“, – pažymėjo meras, aktyviai įsitraukiantis į asociacijos veiklą būdamas jos prezidentu.
Jūrinių inovacijų plėtrai – Lietuvos jūrinis klasteris
Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros procesai Klaipėdoje ir regione jau yra sėkmingai įsibėgėję.
„Tai, jog šiemet į klasterio gretas įsiliejo net dvi kompanijos, kurių dėmesys yra nukreiptas į jūrinės vėjo energetikos projektus, liudija, kad esame ant naujų galimybių slenksčio – nėra abejonių, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje atvertų dar ne iki galo išnaudotą mūsų mokslo ir jūrinio verslo potencialą, mobilizuotų šios ekosistemos dalyvius aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui“, – įsitikinęs A. Sutnikas.
KMTP plėtros vadovo teigimu, Klaipėdoje veikiančios industrijos tam kruopščiai ir atsakingai ruošiasi. „Mūsų užduotis – užtikrinti projektų vystymui reikiamų ryšių užmezgimą, dinamišką dalijimąsi informacija, kompetencijų auginimą“, – akcentavo klasterio koordinatorius.
„Lietuvos jūrinei pramonei įsiliejus į su jūrine vėjo energetika susijusias vertės grandines, nauda dalintųsi ne vien verslas, kuris įsitrauktų į minėtus projektus tiesiogiai ar atlikdamas subrangovų funkcijas – planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba, kuriai žalią šviesą Lietuva duos po kitąmet įvyksiančio konkurso, galimai sukurs apie 1300 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų. Išaugęs aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis svariai prisidės prie jų atlygio augimo – savo ruožtu tai teigiamai paveiks ir Klaipėdos miesto bei regiono ekonomiką“, – teigia KMTP plėtros vadovas.
Plačiau apie atsinaujinančią energetiką bei kitas bioekonomikos temas – žaliąją ir mėlynąją bioekonomiką, Europos žaliąjį kursą, regioninių maisto grandinių kūrimą ir kita – bus diskutuojama spalio 18–19 dienomis Palangoje vyksiančioje Baltijos jūros šalių subregionų bendradarbiavimo platformos (BSSSC) metinėje konferencijoje.
Konferencijos metu spalio 18 d. KMTP plėtros vadovas ir Jūrinio klasterio koordinatorius A.Sutnikas moderuos mėlynosios bioekonomikos tematikai dedikuotą sesiją. Daugiau informacijos ir registracija – https://www.bsssc.com/ac2022.
Į prekybos centro „Akropolis“ erdves atkeliavo dvi naujos Klaipėdos universiteto mokslininkų darbus pristatančios parodos.
Vienos jų ekspozicijoje smalsautojai išvys dr. Tatjanos Paulauskienės vadovaujamos KU mokslininkų grupės, sukūrusios ir jau patentuojančios aplinkai draugišką biotechnologiją naftos išsiliejimams neutralizuoti, tyrimų procesą, kurio rezultatas – išradimas, itin aktualus žaliuoju kursu sukančiam pasauliui. „Su pasakojimu apie inovaciją keliaujame į žmonių pamėgtą ir dažnai lankomą erdvę ne vien tam, kad parodytume, ką jau padarėme spręsdami taršos naftos produktais Baltijos jūroje problemą, bet ir ieškome pagalbininkų – gal būtent iš čia ateis geriausia idėja, kaip mūsų sukurtą biotechnologiją, skaidančią naftą, supakuoti ir pateikti gamybai. Būtent į tai dabar sutelktas mūsų komandos dėmesys“,- sako dr. Tatjana Paulauskienė.
Ekspozicijos stenduose – nuotraukos iš mokslinių laboratorijų, kuriose kuriant biotechnologiją eksperimentuota kone dvejus metus, vaizdai, fiksuoti per vasarą Klaipėdos uoste vykusius bandymus realiomis sąlygomis, bei vaizdinės priemonės, leisiančios smalsiam žmogui lengviau įsivaizduoti, kaip veikia mokslininkų sukurta biotechnologija.
Kokias istorijas saugo krosnys?
Kitoje ekspozicijoje – KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologės dr. Raimondos Nabažaitės ir komandos tyrinėjimuose rastų koklių bei krašte dar išlikusių senųjų krosnių istorijos, davusios pradžią naujai istorinių tyrimų krypčiai.
„Būkim originalūs išsaugodami tai, kas autentiška“,- sako archeologė, apie koklių ir senųjų krosnių kultūrą parašiusi ir išleidusi knygą, o neseniai visuomenei pristačiusi dar vieną šiai temai skirtų mokslinių publikacijų rinkinį. Mokslininkė pasakoja, jog tyrimų idėja kilo prieš kelerius metus po „pralaimėjimo“ savo artimiems draugams. „Deja, bet man niekaip nepavyko jų įtikinti išsaugoti senamiesčio butuose stovėjusių XX a. 3-4 dešimtmečio krosnių. Mano argumentai apie autentiškumo išlaikymą, didesnę pridėtinę turto vertę, namų charakterio išskirtinumą, neįveikė jų pragmatinio noro persiplanuoti namų erdvę. Senosios krosnys jiems buvo kaip trukdis, o man tai tapo „Gyvos krosnys“ judėjimo įkvėpimu. Jo misija – skatinti didžiuotis savo namų seniausiu ir neretai vieninteliu išlikusiu interjero elementu, naujai atidengti jo vertes, atgaivinti ryšį su namu, šeimos istorijomis. Galiausiai įkvėpti pritaikyti krosnis moderniuose interjeruose, būti savaip madingiems vienodėjančiuose euroremontuose“,- pasakoja dr. Raimonda Nabažaitė.
Per mokslininkės surengtas ekspedicijas „Gyvos krosnys – 2020“ buvo surasta bei užfiksuota daugybė dar išlikusių senųjų krosnių. Parodoje eksponuojama iki 100 skirtingų krosnies vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo ir net Kėdainių rajonų. Krosnių nuotraukomis dalijosi ir gyventojai, kurių namuose yra išlikę iki šių dienų šilumą skleidžiantys namų atributai.
***
KU mokslininkų darbus pristatančios parodos p/c AKROPOLIS Žydų ir Prancūzų alėjose bus eksponuojamos iki lapkričio vidurio.
Jaunimas Jaunimui 2022 vyks jau trečius metus!
Renginio data: 2022 lapkričio 9 diena, 13:00 val.
Vieta: Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A, Klaipėda), Salė A.
Europos Jaunimo Sostinės 2021 Lyderystės platforma, koordinuojama Lietuvos verslo kolegijos (LTVK) organizuoja renginį „Jaunimas jaunimui 2022”. Kviečiame būsimas jaunąsias bendroves pristatyti savo verslo idėjas!
Šiais metais „Jaunimas jaunimui ” renginys organizuojamas kartu su „Junior Achievement Lietuv”a, siekiant sinergizuoti jaunąsias bendroves ir paskatinti realizuoti savo verslo idėjas.
Renginio metu galėsite pristatyti savo verslo idėjas komisijai, išgirsti lektorių-ekspertų patarimus bei taip ugdyti savo lyderystės bei verslumo kompetencijas. Verslumo renginio metu turėsite galimybę ne tik ekspertams pristatyti savo verslo idėjas, bet ir praplėsti žinias apie problemų sprendimo būdus, įvairias marketingo priemones, kurios būtų tinkamos sprendžiant verslo vystymo problemas.
„Jaunimas jaunimui” skirtas ne tik Klaipėdos miesto, bet ir visos Lietuvos jaunimui, kurie subūrę savo komandą ir turintys verslo idėją ją pristatytų komisijai – ekspertams.
Registracija vyksta iki lapkričio 1 dienos: https://forms.gle/wkTGhS9MFGq3pGpr9
Renginys Facebook’e: https://fb.me/e/1WtsFp8cC
LTVK informacija
Galimybės įgyti su jūra susijusias profesijas, darbo jūroje perspektyvos, pokyčiai laivyboje, jūriniai išradimai ir inovacijos, naujovės jūrų uoste – šios ir kitos temos paliestos pirmą kartą Klaipėdoje vykusiame jaunimo forume „Jūros ambasados akademija. Ateities jūra“. Į Klaipėdos universitete vykusį renginį užsiregistravo daugiau kaip 200 moksleivių iš Klaipėdos ir Palangos švietimo įstaigų.
„Jeigu norime turėti stiprią jūrinę valstybę, privalome žvelgti toliaregiškai ir tinkamą dėmesį skirti jaunajai kartai. Džiaugiamės, kad jūrinis forumas pritraukė tokį gausų būrį jaunimo, kuris neabejingas jūrinėms idėjoms. Tikimės, kad šis forumas taps puikiu startu tolimesniems renginiams, kurie skirti skleisti jūrinę dvasią. Ateityje su jūra susijusius renginius ir iniciatyvas planuojame organizuoti ir kituose Lietuvos miestuose, kurie yra nutolę jūros. Mūsų projekto šūkis – „jeigu ne Jūs atvažiuojate prie jūros, jūrą atvežame pas Jus“, todėl neabejojame, kad jūrinis virusas pasklis po visą šalį“, – pasakojo „Jūros ambasada“ įgyvendinančios asociacijos Lietuvos jūrinis klasteris koordinatorius Andrius Sutnikas.
Roberto Petrausko moderuojamame forume „Jūros ambasados akademija. Ateities jūra“ jūrinius pranešimus skaitė būrys jūrinio sektoriaus atstovų. Istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius pristatė laivybos istorijos akcentus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Komercijos grupės vadovė Dalia Gun papasakojo apie jūrinių konteinerių atsiradimą, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas pasidalino įžvalgomis apie ateities vandenynus, perspektyvas įgyti su jūra susijusias profesijas atskleidė Klaipėdos universiteto Jūrų inžinerijos katedros vedėja Rima Mickevičienė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.
Jūrininkų įdarbinimo agentūros OJ Crew vadovas Artur Truš jaunimui papasakojo apie darbą jūroje, o LJKK „BEGA” generalinis direktorius Laimonas Rimkus ir UAB „Western Baltic Engineering“ vadovas Marius Arkušauskas pristatė, kas inovatyvaus yra kuriama Klaipėdos uoste. Klaipėdos universiteto atstovai Arūnas Balčiūnas ir Gintautas Narvilas jaunimą supažindino su jūriniais tyrimais ir akvakultūros projektais, o startuolis Tomas Vėlius atskleidė, kaip gimė idėja sukurti unikalų elektrinį katamaraną. Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgų komandoras Žilvinas Svetlauskas moksleiviams papasakojo, kokios karjeros galimybės jaunimui atsiveria Karinėse jūrų pajėgose.
Prieš forumą jaunuoliai galėjo išbandyti jūrinius virtualios realybės akinius. Renginyje susipynė edukacijos, kurios leido susipažinti, kaip yra valdomi ir kaip uoste kraunami laivai, laivų statykloje suvirinamos jų detalės, kaip rišami jūriniai mazgai. Edukacijas rengė Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras.
Projektą „Jūros ambasada” įgyvendina asociacija „Lietuvos jūrinis klasteris”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
Konferencijos vaizdo įrašą galima rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=woou3u1xpPk&t=10166s
Klaipėda skelbia apie proveržį viešojo vandens transporto plėtojimo srityje – čia sukurtas pirmasis Lietuvoje elektrinis vandens autobusas, galintis plukdyti 12 keleivių. Ambicingą projektą įgyvendino uostamiesčio startuolis „Popa Boat“.
Vandens keliai – dar neišnaudota niša
Keleiviams gabenti skirtas katamarano prototipas jau sėkmingai išbandytas Danės upėje. Laivo ilgis –10,60 m, greitis – 11 km/val. Elektrinio laivo pakrovimo laikas – 6 valandos, pakrautas jis gali įveikti 80 km atstumą.
„Skandinavijos ir kitose Europos šalyse viešasis vandens transportas yra sėkmingai išplėtotas ir nestokoja populiarumo. Lietuvoje tai dar visiškai neišnaudota niša, per didžiuosius miestus tekančios upės dar menkai įgalintos. Siekis tai pakeisti ir tapo varomąja šio projekto jėga“, – kalbėjo startuolio „Popa Boat“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Vėlius.
Laivas buvo statomas Klaipėdos mokslo ir technologijų parko verslo inkubatoriuje. Prie inovatyvaus projekto dirbo elektronikos, mechanikos, laivų projektavimo inžinierių ir programuotojų komanda.
Daug įdirbio pareikalavo eksploatavimui reikalingos dokumentacijos parengimas. „Popa Boat“ komanda su skirtingų sričių ekspertais proceso metu nesyk konsultavosi medžiagų atsparumo, dizaino bei kitais klausimais. Nuo idėjos ir brėžinių iki pagaminto produkto procesas truko 8 mėnesius.
Siekia įgalinti autonominį veikimą
Vandens autobuso kūrimo procesas jau turėjo tam tikrą atspirties tašką – 2018 m. savo veiklą elektrinio vandens transporto vystymo srityje pradėjęs inovatorius T.Vėlius yra sukūręs panašų, tačiau keliskart mažesnį laivą, skirtą pramoginiams pasiplaukiojimams. Pastaraisiais metais klaipėdietis šį sprendimą ne tik išbandė įvairiomis sąlygomis, bet ir aktyviai tobulino. Šį šiltąjį sezoną Danės upėje tokių pramoginių laivų buvo galima išvysti keturis, katamaranai nestokojo populiarumo tarp klaipėdiečių ir miesto svečių.
Kaip ir pirmtakai mažieji „Popa Boat“, naujasis vandens autobusas išlaikė panašius dizaino elementus ir itin paprasto bei automatizuoto valdymo vairalazde principą. Laivas funkcionalus ir patogus visiems –erdvaus vandens autobuso salone taip pat numatyta vieta žmogui su negalia.
„Projektuojant katamaraną, siekta suteikti jam pilnavertiškai funkcionuojantį „kūną” t.y. galimybę judėti visomis kryptimis – sukinėtis, plaukti šonu, į priekį, atgal. „Kūnas“ jau yra, o toliau palaipsniui planuojame diegti vis išmanesnį „protą”, t.y. programuoti ir instaliuoti įvairias funkcijas paties objekto ir aplinkos atpažinimui. Tikimės, kad ateityje šis katamaranas vandenyje galės judėti visiškai autonomiškai“, – aiškino T.Vėlius.
Išmanus ir perspektyvus sprendimas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, elektrinio vandens autobuso sukūrimas ženklina naują svarbų etapą ne tik šio startuolio sėkmės istorijoje, bet ir padeda stiprinti Klaipėdos kaip inovatyvių transporto sprendimų kūrimo hub‘o pozicijas.
„Tikime šio produkto sėkme, nes jis sprendžia kelias aktualias problemas, – akcentuoja A.Sutnikas. – Upė mieste dažniausiai tampa ne jungiančiu, o savotiškai jį padalinančiu veiksniu ir barjeru kelių transportui – norint įveikti tam tikras atkarpas, tai įmanoma padaryti tik važiuojant per tiltus, vairuotojams dėl to tenka daryti lanką, o tai pareikalauja papildomų laiko ir kuro sąnaudų. Tinkamai suplanavus maršrutus, viešasis vandens transportas gali užtikrinti sklandų keleivių judėjimą. Antra, elektrinis vandens autobusas ne tik eliminuoja tam tikrą kiekį kelių transporto nuo gatvių, bet ir visiškai nesukuria emisijų, o tai itin svarbu miestams, kurie neretai kenčia nuo taršos“.
Anot KMTP plėtros vadovo, ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – inovatyvus vandens transportas tarsi sugrąžina žmones atgal prie upių ir padeda pamatyti savo miestą naujai.
Klaipėdoje sukurtą sprendimą jau greitai planuojama pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose. Taip pat bus ieškoma naujų rinkų užsienyje.
—
DĖMESIO: kviečiame žurnalistus į elektrinio vandens autobuso pristatymą, kuris vyks spalio 6 d., ketvirtadienį, 11 val.
Susitikimo vieta: Danės upės krantinė, prie burlaivio „Meridianas“. Pristatyme dalyvaus: startuolio „Popa Boat“ įkūrėjas Tomas Vėlius, KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas. Bus galimybė ne tik apžiūrėti naują produktą, bet ir jį išbandyti.
Kelionės upe trukmė ~30 min + ~30 min. klausimams.
Kad visiems vandens autobuse pakaktų vietos ir būtų patogu, maloniai prašome apie savo dalyvavimą informuoti +370 657 96144 arba el. p. jurga@kmtp.lt
Lauksime Jūsų ????
Modern aquaculture is seen as a sector that supplies nutritious and healthy food with a low environmental and climate footprint, that creates economic opportunities and jobs, and becomes a global reference for sustainability and quality.
Recent strategic guidelines for a more sustainable and competitive EU aquaculture provided by the European Commission, give a strong boost to discuss the current state of this sector in the South Baltic region and identify areas where further work is needed to promote the sustainability, competitiveness and resilience of this industry.
Klaipėda Science and Technology Park, the leading partner of the international project AquaVIP, together with Klaipėda University, University of Gdansk and University of Rostock invites you to the Innovative Aquaculture FORUM to update your knowledge, hear examples of good practice and success stories from the South Baltic region and meet with experts working in the sector. The focus of the event will also be on young talents, whose competencies, adaptability and enthusiasm will determine the future of aquaculture.
October 25-26, Klaipėda, Lithuania! Save the date in your calendars and mark the location!
Registration is already open: www.bit.ly/AquacultureForumKlaipeda
Aquaculture conference sessions will include:
- Keynote session: increasing knowledge and innovation in the EU aquaculture sector
- Sustainable aquaculture technology, ensuring the participation of the EU aquaculture sector in the green transition
- Fostering innovation to enable production of sustainable and accessible feed for aquaculture
- Best practice and innovative business models for the growth of region aquaculture industry
- Career panel- finding and attracting talent for aquaculture sector
Detailed programme will follow soon. Interested in becoming part of it and joining the forum stage? Submit your suggested topic: www.bit.ly/3PD0sBN and we will contact you!
The costs of the event are covered by the organizers.
Forum language – English.
More information:
Andrius Sutnikas
Development Manager at Klaipėda Science and Technology Park
andrius.sutnikas@kmtp.lt +370 686 37681
Klaipėdos universiteto (KU) ateities paramos fondo direktorius Vytautas Adomaitis ir „Northway“ įmonių grupės vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis Vilniuje pasirašė sutartį, pagal kurią „Northway“ įmonių grupės klasteriui priklausanti įmonė „Northway Biotech“ – paramos teikėjas – skiria 75 tūkst. Eur paramą KU ateities paramos neliečiamojo kapitalo fondui formuoti.
Pasak prof. V. A. Bumelio, mokslo ir ekonominė pažanga yra sunkiai įsivaizduojama be investicijų į specialistus, pažangią įrangą ir studijų programų gerinimą. „Esu Klaipėdos universiteto kraštietis, todėl man labai svarbi šio krašto mokslo ir švietimo ateitis, kuri yra neatsiejama nuo inovatyvių aukštųjų technologijų kūrimo bei mokslo ir verslo bendruomenės sinergijos. Tad palaikau Klaipėdos universiteto siekį neliečiamojo kapitalo fondo pagalba kurti krašto mėlynąją ekonomiką ir auginti inovacijų ekosistemą“,- po sutarties pasirašymo teigė prof. Vladas A. Bumelis.
KU ateities paramos fondo direktorius Vytautas Adomaitis bendrovės „Northway Biotech“ indėlį į KU neliečiamojo kapitalo fondą vertina kaip vieną iš solidžiausių verslo investicijų į KU ateitį. „Dėkoju prof. V. A. Bumeliui ir „Northway“ įmonių grupei už investiciją į Klaipėdos universiteto ateitį. Biotechnologijų lyderio pasitikėjimas Klaipėdos universitetu rodo apie pasiektą Universiteto brandos lygį ir įkvepia mus naujiems siekiams. Skirtą paramą panaudosime KU ateities fondo neliečiamojo kapitalo formavimui. Tai – puiki pradžia tolimesniam bendradarbiavimui, auginant ateičiai kuriantį Klaipėdos universitetą“,- sakė fondo vadovas.
Sutarties pasirašymo dieną KU mokslininkai turėjo galimybę apsilankyti prof. V. A. Bumelio vadovaujamos bendrovės laboratorijose, susipažinti, kaip tiriamasis darbas organizuotas viena iš pasaulio biotechnologijų rinkos lyderių laikomoje verslo kompanijoje. Jos įkūrėjas ir vadovas prof. V. A. Bumelis neatmetė, jog užsimezgę ryšiai su KU perspektyvoje gali tapti bendrais mokslo tyrimų projektais.
„Northway“ įmonių grupė jungia 17 įmonių, veiklas vystančių medicinos, biotechnologinės farmacijos ir investicinės veiklos srityse. Pagrindinės šios grupės įmonės yra 7 klinikų tinklą vienijantys Medicinos centrai „Northway“ ir užsakomąsias paslaugas biofarmacinių produktų vystymo ir gamybos tikslais tiekianti „Northway Biotech”. „Northway Biotech”, sėkmingai veiklą plėtojanti aštuonioliktus metus, specializuojasi ląstelių linijos konstravimu, procesų vystymu ir pagal geros gamybos praktikos (GGP) standartus gaminamų vaistinių substancijų ir vaistinių produktų tiekimu klinikiniams tyrimams. „Northway Biotech” padalinių, įsikūrusių Vilniuje ir Bostone (JAV), klientai yra biotechnologinės įmonės, tarptautinės farmacinės kompanijos ir garsios mokslo institucijos iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
***
APIE KU ATEITIES PARAMOS FONDĄ. KU ateities paramos fondą įsteigė 9 Lietuvos verslo bendrovės – Fondo dalininkės. Oficialią veiklą Fondas pradėjo 2021 m. gegužės 14-ąją. Per pirmuosius savo veiklos metus KU ateities paramos fondas pasirašė 170 tūkst. eurų vertės paramos sutarčių. 2022 sausio 20 d. įvykusiame neeiliniame KU ateities paramos fondo dalininkų susirinkime nuspręsta suformuoti 500 tūkst. eurų dydžio neliečiamąjį kapitalą ir pradėti investicijų valdymą.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD kasmet pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva atsispyrė iš keletą metų nuolat užimamos 29-30 vietos ir pakilo į 25 poziciją tarp 63 šalių.
„Panašu, kad investicijos į kibernetinį saugumą, skaitmeninės infrastruktūros stiprinimas, augantis visuomenės skaitmeninis raštingumas ir technologiniai įgūdžiai duoda apčiuopiamus rezultatus. Juos matant pasauliniame skaitmeninio mūsų šalies konkurencingumo kontekste, galime drąsiai pasakyti – einame tinkama linkme skirdami dar didesnį dėmesį sumanios ir įtraukios e. visuomenės iššūkiams spręsti. Šiuo tikslu skatiname verslo ir mokslo bendradarbiavimą kuriant sprendimus, kurie neabejotinai dar labiau sustiprins Lietuvos skaitmeninį konkurencingumą“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Kaip rodo IMD atliktos verslo apklausos rezultatai, pagal pakankamą dėmesį kibernetiniam saugumui skiriančių įmonių dalį Lietuva 2022 m. pakilo į 19 vietą iš 33 praėjusiais metais. Lietuvoje didžiausias proveržis užfiksuotas pasirengimo ateičiai (angl. future readiness) srityje, kur labiausiai išsiskiria verslo paslankumo (angl. business agility) aspektas. Pagal jį Lietuva 2022 m. pakilo į 17 vietą, o aukščiausiai vertinamas yra Lietuvos verslo prisitaikymas prie naujai iškylančių grėsmių bei atsirandančių galimybių (4-ta vieta) bei įmonių paslankumas (5-ta vieta). Bendrai reitinge Lietuva užima 25 poziciją tarp 63 šalių.
„Greitai besikeičianti vietinė ir tarptautinė verslo aplinka per pastaruosius metus atskleidė Lietuvos verslų lankstumą ir gebėjimą prisitaikius prie situacijos išnaudoti naujas atsirandančias galimybes. Norėtųsi tikėti, jog atsiskleidęs Lietuvos skaitmeninis konkurencingumas išlaikys 2022 m. tendencijas ir ateityje, nes iššūkių ir rizikų turime kitose srityse. Vis dar turime nepakankamą technologijų lygio augimą. Pastebimas itin lėtas investicijų į telekomunikacijas progresas, kuris taip pat yra susijęs ir su finansavimo sunkumais. Tradiciškai Lietuvos reitingai yra žemesni ir mokslo srityse, vertinant inovacijoms ir skaitmeninimui reikalingą mokslo pažangą. Mūsų verslai yra lankstūs ir greiti, tačiau nepakankamai sumanūs“, – komentuoja Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros direktorė.
Vis tik, pasak R.Stragienės, potencialo situacijai dar labiau pagerinti yra: mokslas turi galimybes kurti ir išbandyti inovatyvius sprendimus, verslas imlus diegti sprendimams, kurie sprendžia realias problemas, o šiai sinergijai sustiprinti ateina nauja misijomis grįsta mokslo ir verslo konsorciumų finansavimo programa.
Inovacijų agentūra pradeda įgyvendinti „Lietuva 2030“ viziją pagal trimis misijomis grįstą programą. Viena iš jų – „Sumani ir įtrauki e.visuomenė“, kuri sprendžia visuomenės atsparumo kibernetiniam saugumui iššūkius. Įgyvendinimas bus grindžiamas verslo ir mokslo bendradarbiavimu – sutelkiant žinias ir verslumą viename kompetencijų centre. „Sumanios ir įtraukios e. visuomenės“ bei kitoms misijoms („Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ ir „Inovacijos sveikatai“) iš viso skiriama 77,7 mln. Eur ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų.
Pasaulinės jūros dienos proga, Klaipėdoje rengiamas interaktyvus forumas, skirtas jaunimui. Renginyje, kuris vyks rugsėjo 29 d. Klaipėdos universitete, susipins edukacijos, leisiančios susipažinti, kaip yra valdomi ir kaip uoste kraunami laivai, laivų statykloje suvirinamos jų detalės, veiks jūrinių mazgų dirbtuvės. Edukacijų erdvėje vyks ir virtualios realybės jūrinių video demonstracijos – su sukurtais virtualios realybės video vasarą jau buvo supažindinti Jūros šventės svečiai, apsilankę Jūrininkų skverelyje.
Forumas bus kupinas įvairaus spektro pranešimų, susijusių su jūra, jos galimybėmis, laivybos istorija ir ateities gairėms. Daug dėmesio bus skirta su jūra susijusioms profesijoms, bus aptarta, kokios karjeros perspektyvos šiuo metu atsiveria jūriniame sektoriuje. Taip pat bus pristatytos jūrinės inovacijos ir tyrimai, aplinkosauginiai sprendimai, kurie gali padėti pasirūpinti jūros ekosistema.
„Galime didžiuotis, kad gyvename Klaipėdoje – mieste, kuris suteikia neribotas jūros galimybes. Forume apžvelgsime, kaip keičiasi jūra, kokios yra naujausios laivybos tendencijos, jaunimui pateiksime informaciją apie sudarytas puikias sąlygas čia, Klaipėdoje, mokytis ir siekti karjeros aukštumų su jūra susijusiose srityse. Klaipėda turi gausią mokslininkų ir inovatorių komandą, kuri jaunimui pristatys naujausius mokslinius tyrimus, inovacijas, kurios svarbios ir aplinkosauginiu požiūriu“, – apie forumą pasakojo Andrius Sutnikas, projektą „Jūros ambasada“ įgyvendinančios asociacijos „Lietuvos jūrinis klasteris“ koordinatorius.
Jūrinis forumas – projekto „Jūros ambasada” dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
Forumą moderuos Robertas Petrauskas, pranešimus jame skaitys svečiai iš Lietuvos jūrų muziejaus, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų, jūrininkų įdarbinimo agentūros „OJ Crew”, UAB „Western Baltic Engineering”, LJKK „Bega”, UAB „Popa LT”.
Nors forumas oficialiai startuoja 11.00 val., tačiau durys į Pasaulinei jūros dienai dedikuotą renginį bus atvertos jau 9.00 val. – prieš forumą vyks įtraukiančios jūrinės edukacijos, kurias rengs Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras. Specialią jūrinėms fotosesijoms skirtą erdvę su unikaliais jūriniais akcentais įrengs ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.
Forumo vieta – Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų kompleksas, AK-1 a., II aukštas (PC „Studlendas“, Herkaus Manto 90).
Forumo data ir laikas – 2022 09 29 (ketvirtadienis), 9.00 – 14.30.
Norintys dalyvauti forume, kviečiami registruotis el. paštu: media@maritimecluster.lt Vietų skaičius ribotas.
