Gera žinia verslui ir kūrybinių insustrijų atstovams: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra gruodžio 27 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Dizainas LT“. Įmonės vieno dizaino sprendimo sukūrimui ir diegimui turi galimybę gauti iki 10 tūkst. Eur finansavimą
Priemonės tikslas – paskatinti įmones investuoti į gaminių (paslaugų) dizaino sprendimus, siekiant padidinti įmonės produktų ar paslaugų patrauklumą, o kartu ir paklausą bei įmonės produktyvumą.
Remiama veikla – netechnologinių inovacijų sukūrimo, diegimo gamybos procesuose arba paslaugose skatinimas, pritaikant originalius gaminių (paslaugų) dizaino sprendimus.
Kvietimo pabaiga: 2020 m. kovo 2 d.
Planuojama kvietimo finansavimo suma: 1 500 000 Eur.
Remiama veikla: netechnologinių inovacijų – originalių gaminių (paslaugų) dizaino sprendimų – sukūrimas ir (ar) diegimas.
Tinkami pareiškėjai: labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.
Didžiausia galima finansavimo suma: didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 30 000 Eur. Didžiausia galima suma vieno dizaino sprendimo sukūrimui ir diegimui yra 10 000 Eur.
Paraiškų teikimo tvarka: paraiška kartu su Projektų finansavimo sąlygų aprašo 52 punkte nurodytais priedais teikiama įgyvendinančiajai institucijai per Duomenų mainų svetainę (DMS).
Jei laikinai bus neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negalės pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, LVPA paraiškų pateikimo terminą pratęs 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudarys galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu ir apie tai paskelbs svetainėje www.esinvesticijos.lt.
Paraiškos per DMS turi būti pateiktos LVPA iki 2020-03-02 24:00 val.
Konsultuojama dėl paraiškų teikimo per DMS iki 2020-03-02 16:00 val.
Informaciją, kaip teikti paraiškas per DMS, rasite ČIA.
Išsamesnė informacija, pareiškėjams aktualūs dokumentai ir kt. – Lietuvos verslo paramos agentūros internetinėje svetainėje.
Inovacijų kūrimas mokslo įstaigose įgauna naują pagreitį. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia naują konkursą ir kviečia kurti atžalines įmones (angl. k. „spin off).
Paskelbtas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo konkursas, kuriam planuojama skirti 2 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma siekia 100 tūkst. eurų.
„Mokslo įstaigos turi didžiulį neišnaudotą inovacijų potencialą ir talentus, kuriuos galime nukreipti tinkama linkme. Ši priemonė yra labai aktuali mūsų valstybei, nes padeda paskatinti inovatyvaus produkto, technologijos ar paslaugos komercinimo procesą bei jų patekimą į rinką“, – sako Mantas Biekšta, MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas.
Pagal šią priemonę remiamos veiklos – mokslo ir studijų institucijoje sukurto prototipo išvystymas, jo išbandymas, demonstravimas, bandomosios partijos gamyba ir sukurto naujo produkto įvertinimas.
„Steigiant atžalinę įmonę, labai svarbu suburti kompetentingą komandą, kuri turi tiek vadybinių, tiek inovacinių gebėjimų, tiek mokslinių bei technologinių žinių. Didelis dėmesys bus skiriamas verslo plano parengimui ir produkto komerciniam potencialui įvertinti“, – sako M.Biekša.
Projektai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į atnaujintus 7 Sumanios specializacijos prioritetus: Energetika ir tvari aplinka; Sveikatos technologijos ir biotechnologijos; Agroinovacijos ir maisto technologijos; Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; Išmanusis, netaršus, susietas transportas; Informacinės ir ryšių technologijos; Įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Pagal priemonę teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.
Paraiškos MITA konkursui teikiamos iki 2020 vasario 20 d.
Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti MITA svetainėje.
Konsultacijas teikia Aistė Mančiakaitytė, tel. Nr. (+370) 604 78939, el. p. aiste.manciakaityte@mita.lt
Besibaigiančius metus vainikuoja proveržis laivų projektavimo srityje – uostamiesčio inžinieriai pristatė autonominio elektra varomo kelto dizaino prototipą.
Projektas kursto didelius lūkesčius Klaipėdai turėti visame Baltijos jūros regione išskirtinį, aplinkai draugišką laivą, reguliariai kursuojantį Kuršių mariose. Inovacija taip pat atveria unikalias galimybes uostamiesčiui kurti autonominio vandens transporto vystymo ir testavimo hubą.
Autonominio kelto prototipą kūrusi UAB „Western Baltic Engineering“ priklauso didžiausiai šalyje jūrinės inžinerinės pramonės įmonių grupei „Vakarų laivų gamykla“.
Inovaciją integruotų palaipsniui
Klaipėdiečių pristatytas autonominio kelto prototipas numato galimybę gabenti apie 600 žmonių ir 40 lengvųjų automobilių arba 1 000 keleivių vienu metu. Tokiam laivui uoste reikėtų specialios infrastruktūros, užtikrinančios greitą pakrovimą, kol šis būtų prisišvartavęs ir išleistų arba priimtų keleivius bei automobilius. Laivo judėjimo greitis siektų iki 12 mazgų (apie 21 km/h).
Prototipo autoriai yra numatę ir saulės energijos panaudojimą laivo viršutinėje dalyje įrengiant specialius kolektorius – pagaminta energija būtų nukreipiama kelto vidaus apšvietimui, kitoms reikmėms.
„Western Baltic Engineering” pasiūlytos inovatyvios technologijos reikalautų nemažų investicijų pastatant tokį keltą bei sukuriant visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau sujungus autonomiškumo ir švarios energijos panaudojimo aspektus, ilgainiui būtų galima kalbėti tiek apie kaštų sutaupymą, tiek apie ženklų ekologinį poveikį.
Prototipo kūrėjų nuomone, projektas galėtų būti įgyvendinamas keliais etapais – palaipsniui nuo hibridinio modelio pereinant išimtinai prie elektros energijos panaudojimo ir autonominio laivo valdymo principų integravimo.
Idėjos ištakos – hakatone
Pirminę autonominio kelto idėją „Western Baltic Engineering” komanda drauge su bendraminčiais ėmėsi vystyti lapkritį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) organizuoto hakatono „Portathon Baltic” metu. Per 48 valandas technologijų entuziastai, studentai ir įvairių įmonių specialistai iš viso sugeneravo 18 veržlių idėjų.
„Pirminis autonominio elektra varomo kelto prototipas buvo vienas įdomiausių hakatono metu gimusių projektų. Tai, kad idėjos vystymas nenutrūko, išties džiugina ir liudija apie mūsų verslo gebėjimą neapsiriboti kasdieniais darbais ir iššūkiais bei susitelkti ties didelio potencialo nestokojančiais projektais. Rezultatas – ne tik akį traukianti vizualizacija, bet ir daug atliktų skaičiavimų, pastangų numatyti, ko reikia, kad toks transportas taptų realybe”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Svarbu išnaudoti momentą
Anot „Western Baltic Engineering” vadovo Mariaus Arkušausko, skaitmenizacija ir automatizacija jūriniam sektoriui turi labai didelės įtakos – konkurencijos persmelktoje aplinkoje gyvenantis verslas siekia didesnio efektyvumo, brangiai kainuojančių žmogiškųjų klaidų eliminavimo. Autonominis vandens transportas pateiktų sprendimus, galinčius padėti įveikti ne vieną iššūkį, kuris aktualus jūrinės industrijos atstovams. Tarptautiniai teisės aktai kol kas neįjungia „žalios šviesos” tokio tipo laivų naudojimui, tačiau tikima, jog tai tik – laiko klausimas.
„Jūrinė pramonė nemiega – aktyviai generuojamos ateities laivų idėjos. Gebėjimas jas maksimaliai išvystyti ir pasiruošti dideliems pokyčiams yra itin svarbus – tie, kurie bus pirmieji, raškys didžiausią naudą, tad natūralu, jog siekiame užimti reikiamas pozicijas”, – kalbėjo M. Arkušauskas.
Šiuo metu autonominės laivybos sektoriuje savo kryptingumu plėtojant technologijas išsiskiria Norvegija, Suomija, JAV. „Turėdami stiprių specialistų, toliaregiškai mąstantį verslą ir sprendimų priėmėjų palaikymą privalome išnaudoti palankią situaciją ir prisijungti prie perspektyvaus, bet kol kas dar nedidelio valstybių, generuojančių autonominės laivybos, projektus, branduolio”, – M. Arkušauskui antrino ir KMTP atstovas A. Sutnikas.
Iššūkis – sutelkti
„Western Baltic Engineering” tiki, jog projekto rėmuose bendradarbiauti norėtų ne viena pažangias technologijas kurianti užsienio kompanija, nes kol kas verslui nėra itin plačių galimybių autonominių sprendimų integravimui ir testavimui realiomis sąlygomis.
Prototipo plėtojimas Klaipėdai suteiktų postūmį siekti dar daugiau – pasitelkiant mokslininkus, atliekant bei inicijuojant įvairius tyrimus autonominės laivybos srityje, tapti autonominio vandens transporto technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione ir už jo ribų.
„Tokio pobūdžio hubo kūrimas pareikalautų stipraus verslo, uosto, viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimo. Klaipėda savo vystymosi strategijoje yra aiškiai deklaravusi, kad jūrinė ekonomika yra viena pagrindinių miesto ir viso regiono varomųjų jėgų – belieka to nepamesti iš akiračio ir veikti išvien“, – pažymėjo A.Sutnikas.
Augantis dėmesys aplinkosaugai, lydimas vis griežtėjančių tarptautinių reguliavimų, tikruosius šiandienos ir rytojaus lyderius atskleidžiantis skaitmenizacijos spurtas į Lietuvos pramonę įlieja didelių pokyčių. Reikšmingas transformacijas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (MTP) stebi šalies jūrinio sektoriaus įmonėse, kurios skuba atliepti pasaulines tendencijas.
Ant naujų galimybių slenksčio
Gebėjimas greitai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų jūrinės pramonės atstovams yra gyvybiškai svarbus, nes esminiai standartai yra universalūs bei aktualūs visiems šios sferos žaidėjams. Su šiandienos iššūkiais Lietuvos jūriniam verslui pavyksta sėkmingai susidoroti – tą liudija ir įžvalgos, išryškėjančios Klaipėdos MTP specialistams bendraujant su inovacijų skatinimo projekto „InoSpurtas“ paslaugų gavėjais, ir šioje industrijoje integruojamų sprendimų pobūdis.
Anot organizacijos vadovės Romos Stubrienės, skaitmenizacijos potencialas vien jūrų transporto sektoriuje globaliu mastu vertinamas apie 150 mlrd. Eur. „Toliaregiškai mąstančiam verslui tai yra ne vien įspūdingas skaičius, bet ir svarbi žinutė, kuria kryptimi nukreipti savo energiją ir resursus. Matome, jog jūrinės pramonės atstovai, su kuriais dirbame itin glaudžiai, puikiai jaučia globalų kontekstą – daugelis mūsų konsultuojamų įmonių kuriamų bei diegiamų inovacijų yra nukreiptos būtent į skaitmenizaciją ir automatizaciją“, – kalbėjo Klaipėdos MTP direktorė.
Imasi sudėtingų technologinių projektų
Laivų statybos sektoriaus atstovai Klaipėdoje nuosekliai kuria vieną ryškiausių sėkmės istorijų – įgyvendindami sudėtingus technologinius projektus, apimančius konstrukcijų gamybą naftos platformoms, vėjo jėgainėms, kruiziniams laivams, lietuviai bendradarbiauja su stambiomis užsienio kompanijomis. Skubama reaguoti ir į laivų savininkams šiuo metu itin aktualius aplinkosauginius klausimus laivuose instaliuojant pažangias filtrų sistemas – tokiu būdu iššūkis mažinti taršą tampa naujomis galimybėmis gebantiems sugeneruoti reikiamą sprendimą.
Projekto „InoSpurtas“ rėmuose Klaipėdos MTP ekspertų konsultacijas gaunantis jūrinis verslas susitelkia ir į savo panaudojamų technologijų modernizavimą – prieš dvejus metus „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“ laivų statyboje ir remonte ėmė naudoti 3D skenerį, kuris ženkliai padidina procesų greitį bei efektyvumą išvengiant daug kainuojančių projektavimo klaidų.
Įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje gyvenantis verslas apie inovacijų kūrimą ir diegimą privalo mąstyti nuolat. „Laivų statybos versle neįmanoma išlikti be globalios perspektyvos į vykstančius procesus. Klimato kaitos iššūkiai, autonominis transportas, skaitmenizacija – visa tai diktuoja šiandiena ir visa tai stengiamės nepamesti iš savo akiračio imdamiesi įgyvendinti daug ambicingų projektų“, – kalbėjo A.Šileika.
Dėmesys tvarumui
Baltijos jūros regiono ir kiti uostai klimato kaitos akistatoje tampa objektais, į kuriuos krypsta atidūs politikos formuotojų ir ekologine situacija, savo bei ateities kartų gyvenimo kokybe besirūpinančios visuomenės žvilgsniai. Uostuose veikiančios įmonės taip pat atsiduria dėmesio centre, tad natūralu, jog pažangus verslas siekia inicijuoti inovacijų diegimą užtikrinant švaresnę aplinką – pirmiausiai pradedant nuo tankiai apgyvendintų miestų, kuriuose sukoncentruoti pagrindiniai įmonių procesai.
Jūrų krovinių kompanija „Bega“, kurią per Klaipėdos MTP specialistų konsultacijas taip pat pasiekia „InoSpurto“ pagalba, dėmesį aplinkos apsaugai bei taršos prevencijai skiria atsižvelgdama į veiklos specifiką – tvarumo idėjos atsispindi įvairiuose jos taikomuose sprendimuose. Vienas jų – įmonės vykdoma geležinkelio procesų robotizavimo programa. Savo eksploatuojamus tradicinius šilumvežius su vidaus degimo varikliais „Bega“ keičia elektriniais robotais-lokomotyvais, kurie buvo sukurti ir yra gaminami kompanijos specialistų. Naujieji lokomotyvai į aplinką neišmeta anglies dvideginio, kietųjų dalelių ir kitų sveikatai žalingų medžiagų.
„Mūsų organizacijoje inovacijos yra svarbios tiek siekiant įvairių procesų optimizavimo, tiek atliepiant į socialinės atsakomybės klausimus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pažangių sprendimų kūrimas ir taikymas yra atskiros įmonės politikos ir interesų klausimas, inovacijų teikiama nauda dalijasi bei jų įtakojama keičiasi visa visuomenė“, – įsitikinęs „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Plėtoja inovacijų ekosistemą
Verslo siekį plėtoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas bei diegti pažangius sprendimus atspindi tiek ilgametę patirtį sukaupusios įmonės, tiek ir verslo naujokai.
„Siekdami glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo, jaučiame didelę atsakomybę plėtojant inovacijų ekosistemą regione ir padedant augti startuoliams. Per 17 parko gyvavimo metų susiformavęs platus tarptautinių kontaktų tinklas, sėkmingos partnerystės su užsienio akademinėmis institucijomis, tarptautinėmis verslo organizacijomis, suteikia dar daugiau veržlumo mūsų iniciatyvoms bei galimybių į jas įsitraukiantiems verslams“, – kalbėjo Klaipėdos MTP vadovė R.Stubrienė.
Pernai Klaipėdoje organizuotas hakatonas „Industry 4.0“, šiemet vykęs hakatonas, dedikuotas 3D skenavimui laivų statybos ir remonto pramonėje, įvairiatautę publiką subūręs uosto technologijų hakatonas „Portathon Baltic“ suteikė palankią terpę inovatoriams burtis į komandas, kurios, tikimasi, taps naujais technologiniais startuoliais.
Įsitraukimas į „InoSpurtą“ jauniems verslams bei talentams prisidėjo auginant jų kompetencijas, identifikuojant savo stiprybes, o taip pat atvėrė kelius naujiems technologiniams sprendimams. Orientaciją į skaitmenizaciją bei automatizaciją liudija UAB „Metal Production“ įdiegta inžinerinių sprendimų demonstracija virtualioje 3D realybėje, MB „Akasys“ sukurti inovatyvūs užkrovimo ir nukrovimo robotai, pritaikomi žuvų ir jų produktų apdorojimo procesuose, UAB „Popa LT“ sukurta inovatyvi dalijimosi vidaus vandens transportu platforma.
Pasitelkia universitetą
Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemoje reikšmingas vaidmuo tenka Klaipėdos universitetui (KU), kuris aktyviai pasitelkiamas siekiant padėti įmonėms, kurios nori kurti bei diegti inovacijas.
Vienas sėkmingos partnerystės pavyzdžių – mokslo ir verslo bendradarbiavimas, nukreiptas į gamtinių išteklių, kuriais turtingas Klaipėdos regionas, efektyvesnį panaudojimą. Atliekant unikalų geoterminio vandens tyrimą su KU mokslininkais jėgas sutelkusios UAB „Verslo vertikalė“ inovacija atspindi šių resursų panaudojimo sveikatinimo paslaugoms galimybes. Jas išplėtojus, Klaipėda kur kas veržliau galėtų siekti proveržio sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse. Į geoterminio vandens panaudojimą nukreipta inovacija taip pat galėtų tapti atspirties tašku siekiant toliau vystyti ir kitokius aukštos pridėtinės vertės projektus – pavyzdžiui, biomedicinos srityje.
KU mokslininkų kompetencijos pasitelkiamos konsultuojant akvakultūros verslus. „Šis sektorius mėlynojo augimo kryptį savo vystymosi strategijoje nusibrėžusiai Klaipėdai yra itin svarbus. Matydami jį kaip labai perspektyvų su universitetu sutelkėme jėgas įsteigiant akvakultūros kompetencijų centrą, vystant eksperimentinę krevečių auginimo bazę, įgyvendinant tarptautinius projektus, kurie dedikuoti akvakultūros sektoriaus įmonių konkurencingumo ir inovatyvumo plėtojimui“, – pažymėjo Klaipėdos MTP direktorė R.Stubrienė.
Akiratyje – Sumanios specializacijos kryptys
Nuo projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimo pradžios konsultacijas ir inovacijų paramos paslaugas, kurios orientuotos į Sumanios specializacijos kryptyse veiklą vykdantį verslą, Klaipėdos MTP jau suteikė 36 įmonėms. Pastarųjų deklaruota MTEP suma iki 2019 m. pabaigos siekia apie 285 tūkst. Eur.
Pusė Klaipėdos MTP konsultuotų įmonių per šį laikotarpį sukūrė arba įdiegė inovacijas, užregistruota ir naujų technologinių sprendimų prototipų bei technologinių pasiūlymų.
Siekiant spręsti aktualias Lietuvos inovacijų ekosistemos problemas – didinti verslo investicijas į MTEPI, skatinti technologijų perdavimo procesus, prisidėti prie įmonių inovatyvumo – projekte „Inospurtas“ jėgas iš viso sutelkė 10 partnerių. Jų gretose – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos inovacijų centras (LIC), mokslo ir technologijų parkai bei kitos organizacijos.
„Projektas finišuos 2020-ųjų kovą, tačiau veiklos neabejotinai bus ir toliau tęsiamos – mūsų durys visuomet atviros, o komanda – pasirengusi verslams patarti ir padėti“, – sakė R.Stubrienė.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su 8 kitomis institucijomis iš 6 šalių dalyvauja projekte „InforM“ (Innovation Framework for Challenge Oriented Intelligent Manufacturing). Projektu siekiama padėti įmonėms įvertinti procesų skaitmenizacijos lygį savo organizacijose, pasiūlyti būdus, kaip tapti efektyvesnėmis bei padidinti savo konkurencinį pranašumą taikant skaitmenines technologijas įmonės procesų ir gamybos valdyme.
Nuoroda:
https://epa.imecc.ee/industry40/en?refid=ltda921376
1 ŽINGSNIS: įmonės anketos užpildymas (Join solution)
2 ŽINGSNIS: gavę savo PIN kodą prisijunkite ir užpildykite anketos klausimyną (Begin audit)
Įvertinus gautus duomenis įmonėms bus teikiamos konsultacijos, organizuojami specializuoti mokymai ir seminarai.
Linkime sėkmės ir tikimės, jog ši analizė padės jūsų įmonei tobulėti!
2020 m. vasario 6-7 d. vyksiantis renginys suburs akvakultūros sferoje dirbančius mokslininkus, verslo bei valdžios institucijų atstovus. Tai bus pirmasis tokio pobūdžio seminaras, organizuojamas tarptautinio projekto „Blue Platform“, kuriame dalyvauja ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, rėmuose.
Susitikimas bus skirtas akvakultūros sektorių reglamentuojančių teisės aktų apžvalgai. Praktinio seminaro metu dalyviai palygins ir peržiūrės su šia sfera (daugiausiai žuvivaisa) susijusius įstatymus skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse ir sieks išsiaiškinti, kuri teisinė praktika yra geriausia.
Renginys yra nemokamas. Dalyvių skaičius – ribotas, tad organizatoriai kviečia suskubti REGISTRUOTIS.
Daugiau informacijos suteiks Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas:
projects@kmtp.lt +370 686 37681
Verslui „į nugarą kvėpuojant“ gausybei šiandienos pasaulio iššūkių, kūrybiškumas tampa vienu kertinių elementų siekiant prisitaikyti ir išlikti. Nors įmonės demonstruoja susidomėjimą auginant svarbias kompetencijas, didelis kasdienių įsipareigojimų krūvis ir tempas neretai tampa kliūtimis siekiant užsibrėžtų tikslų.
Verslo poreikius atliepiančių įrankių svarbą suvokiantys specialistai kviečia aktyviai naudotis galimybe nemokamai, sau patogiu laiku semtis reikalingų žinių specialioje tarptautinėje mokymų platformoje https://movecreative.eu/training/. Tarp ją išbandžiusiųjų bei įgijusių mokymų baigimą liudijančius sertifikatus jau yra ir Vakarų Lietuvos verslo atstovų.
Daugėja sinergijos pavyzdžių
„Su regiono verslu bendraujame kasdien, jo pulsą puikiai jaučiame. Džiaugiamės matydami vadinamų tradicinių įmonių iš žaliojo ir mėlynojo sektorių, kurių veikla apima turizmą, atsinaujinančią energetiką bei laivų statybą, laipsnišką transformaciją – verslai vis stipriau atsigręžia į kūrybines industrijas, ieškodami partnerių ir šviežių idėjų gūsio sprendžiant kasdienes problemas, galvojant apie naujų produktų ar paslaugų kūrimą“, – kalbėjo į tarptautinį projektą „Kūrybinių ir tradicinių įmonių bendradarbiavimas“ („Creative Traditional Companies Cooperation“) įsitraukusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Organizacijos atstovės teigimu, pozityvius procesus liudijo įmonių įsitraukimas dalyvaujant pernai rudenį Klaipėdoje vykusiuose kūrybiškumo mokymuose, Lenkijoje, Švedijoje ir Vokietijoje organizuotuose renginiuose.
Pasitelkė tarptautinius ekspertus
Projekto partneriai keturiose šalyse suorganizavo įkvepiantį mokymų ciklą su tarptautinėje arenoje gerai žinomais kūrybiškumo ekspertais, kurie ne tik dalijosi teorinėmis įžvalgomis bei savo patirtimi, bet ir kvietė pasinerti į praktines užduotis, laužančias sustabarėjusias nuostatas bei atveriančias naują požiūrį į kasdienius iššūkius.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai spėjo susipažinti su Airijos Maynooth universiteto atstovais dr.Trevoru Vaugh ir dr.Martinu Ryanu, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios įmonės „Design Rally“ vadove Lynne Elvins, Portugalijoje veikiančios agentūros „We Question Our Project“ bendraįkūrėja Itziar Pobres Gamarra, profesoriumi Alejandro Lecuna iš Berlyno, kurio domėjimo sritys apima strateginį dizainą ir inovacijas, kurioms kelią atveria būtent dizainui būdingi procesai ir sprendimai.
Mokymai internete – atviri visiems
„Gyvi susitikimai, diskusijos ir atradimai kūrybinių dirbtuvių metu – jau įveiktas etapas, po kurio estafetę skatinant tradicinių verslų kūrybiškumą perima mokymai internetu. Nors labiausiai kviestume jais pasinaudoti tradicinius verslus, prisijungti ir dalyvauti gali kiekvienas – studentas, kūrybinių industrijų atstovas, platesniam požiūriui atviras, augti siekiantis bet kurios sferos specialistas“, – akcentavo Erika Zavackienė.
Mokymus sudaro 4 moduliai, kalba – anglų. Dalyviai supažindinami su kūrybiškumo bei inovacijos sąvokomis bei ypatumais, apžvelgiamos potencialiam inovacijų kūrėjui svarbios savybės, pristatomi kūrybiškumo ir inovacijų diegimo įrankiai, „design thinking“ ir kiti metodai, galintys pasitarnauti sprendžiant verslui aktualius iššūkius.
Prisijungimo laikas ir trukmė priklauso nuo kiekvieno naudotojo. Mokymus baigusiems dalyviams iš Švedijos atsiunčiami tai liudijantys projekto „Creative Traditional Companies Cooperation“ sertifikatai.
Patogus formatas – jau „ištestuotas“ klaipėdiečių
UAB „Vakarų laivų agentai“ rinkodaros vadybininkė Kristina Čukalina, dalyvavusi minėto projekto praktiniuose seminaruose, į kuriuos įsitraukė paskatinta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, teigė, kad nauda buvo keleriopa. „Drauge su kitais mokymų dalyviais iš keturių šalių gavome išties nemažą porciją žinių apie kūrybiškumo ugdymą. Neabejoju galimybe jį pasitelkti netgi, atrodytų, labai specifinėse srityse, kurios gan sunkiai priima pokyčius. Mokymai suvedė su labai įvairiais žmonėmis iš kitokių verslų, dizaineriais, rinkodaros ir komunikacijos specialistais – atstovaudami išties skirtingas sritis visgi radome daug bendro. Užmegzti kontaktai ateityje galbūt virs prasmingomis partnerystėmis“, – svarstė K.Čukalina.
Nepaisant didelio užimtumo – mergina šiemet pradėjo rinkodaros magistro studijas Klaipėdos universitete – Kristina tapo viena pirmųjų išbandžiusių projekto rėmuose sukurtų online mokymų programą bei gavusių tai liudijantį sertifikatą.
„Formatas neabejotinai patogus dirbančiam ar studijuojančiam žmogui, nes „neįrėmina“ laike. Man šie mokymai internete tapo proga dar labiau įtvirtinti jau įgytas žinias ir jas papildyti. Visgi lygiai taip pat galėtų užsiregistruoti ir modulius įveikti su kūrybiškumo ugdymo sritimi iki šiol visai nesusidūręs bet kurios srities specialistas. Smalsumas naujiems dalykams – to pakanka norint startuoti, o išvystytos kūrybiškumo taikymo kompetencijos, tikiu, profesiniame gyvenime gali atverti daug durų“, – kalbėjo K.Čukalina.
Daugiau informacijos apie projektą ir mokymus:
Erika Zavackienė +370 684 50212 erika@kmtp.lt
Drauge su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečiame dalyvauti kasmet vykdomame įmonių inovacinės veiklos tyrime, kuriuo siekiama išsiaiškinti Lietuvos įmonių inovacinės veikos lygį, orientaciją į inovacinę veiklą ir palyginti, ar per metus įvyko kokių nors pokyčių. Tyrimo metu gauta informacija reikšmingai prisidės prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo ir įmonių inovacinės veiklos skatinimo.
Tyrimo ataskaitoje bus pateikiama duomenis apibendrinanti informacija, todėl Jūsų suteikta informacija bus konfidenciali. Anketos pildymas užtruks apie 10 minučių.
Maloniai prašome iki gruodžio 11 d. atsakyti į šios apklausos klausimus:
Iš anksto dėkojame už skirtą laiką ir suteiktą informaciją.
Kilus klausimams kreipkitės telefonu + 370 611 54664 arba elektroniniu paštu erika@richange.eu bei info@mita.lt.
Gruodžio 5 d. Klaipėda tapo jūrinės pramonės aktualijų aptarimo platforma. Svečių iš Lietuvos, Danijos bei Norvegijos diskusijų epicentre atsidūrė šiuo metu aktualiausios – skaitmenizacijos bei kovos su klimato kaita – temos.
Susitikimas organizuotas tarptautinio projekto „Secmar” rėmuose, Lietuvos SGD klasterio partnerių – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei laivų klasifikavimo ekspertų „DNV GL Lietuva“ – iniciatyva, kurią taip pat aktyviai palaikė Norvegijoje bei už jos ribų veikianti organizacija „Shipping & Offshore Network“, Lietuvos laivų savininkų asociacija. Pranešėjų gretose taip pat rikiavosi jūrinės industrijos ekspertai iš kompanijų „Kongsberg Maritime“, „Harju Elekter, UAB“.
Renginyje dalyvavo laivybos kompanijos, jūrinei industrijai aktualių sprendimų tiekėjai, paslaugų sektoriaus įmonės. Akademinei bendruomenei atstovavo Klaipėdos universiteto mokslininkai, svečiai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Pietų Danijos universiteto.
„Pastangos telkiant ekspertus, kurie puikiai jaučia šiandienos jūrinės pramonės pulsą, yra išties kryptingos – atstovaujame „mėlynojo proveržio“ strategiją turinčiam miestui, tad būtina vystyti industrijas, kurios yra tiesiog neatsiejamos siekiant nusibrėžtų ambicingų tikslų. Šiame kontekste itin svarbus yra geografines ribas peržengiančio bendruomeniškumo elementas, sudarantis galimybes mūsų pramonei organiškai įsilieti į diskusijas apie jūrinės industrijos dabartį ir ateitį, prisiimant ne vien klausytojų vaidmenį, bet ir įgyjant papildomą impulsą patiems aktyviai dalintis patirtimi, įžvalgomis, aktyviau pristatyti savo galimybes ir viso regiono potencialą“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Anot „DNV GL Lietuva“ atstovo Andriaus Uldukio, Klaipėdoje inicijuoto susitikimo pobūdis ir programoje atspindėtų temų spektras atliepė tiek Europos, tiek pasaulinei jūrinei pramonei aktualias tendencijas, kurios demonstruoja susirūpinimą aplinkosauga ir siekį įgyvendinti pokyčius, kurie apčiuopiamai prisidėtų prie taršos mažinimo.
„Europa yra svarbių politinių sprendimų, į kuriuos industrija, be jokios abejonės, turi reaguoti, lopšys. Natūralu, kad Baltijos jūra ir čia veikiantis verslas yra transformacijų priešakinėse linijose. Į šį regioną ir jo gebėjimą adaptuotis prie naujų sąlygų politikos formuotojai ir visuomenė žvelgia galbūt reikliau nei kitose šalyse bei neslepia didelių lūkesčių, kad pokyčiai nebus atidėliojami. Jūrinės pramonės ir su ja glaudžiai susijusių sferų atstovams dabar kaip niekad iki šiol tampa svarbu stiprinti bendradarbiavimo ryšius ir per diskusiją drauge atrasti optimaliausius kelius siekiant didesnio tvarumo, saugumo ir efektyvumo“, – akcentavo A.Uldukis.
Skelbiamas antrasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kvietimas Klaipėdos miesto SVV subjektams teikti paraiškas paramai, patirtų išlaidų kompensavimo būdu, gauti. Paraiškas konkursui iki š. m. gruodžio 12 d. gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti smulkiojo arba vidutinio verslo statusą turintys juridiniai arba fiziniai asmenys.
Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia teikti paraiškas šioms išlaidoms kompensuoti:
- SVV steigimo dokumentų išlaidoms iki 80 proc.
- SVV investicinio, verslo plano išlaidoms iki 80 proc.
- Internetinės svetainės kūrimo/ nuomos/ administravimo išlaidoms iki 80 proc.
- Darbo vietos sukūrimo išlaidoms iki 80 proc.
- Išradimo patentavimo, dizaino registravimo išlaidoms iki 100 proc.
IŠSAMESNĖ INFORMACIJA, PARAIŠKOS FORMA IR KITI SUSIJĘ DOKUMENTAI
Kilus klausimams dėl SVV projektų dalinio finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų konkurso konsultuoja: Gabrielė Martusevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 (46) 39 60 14, el. p. gabriele.martuseviciene@klaipeda.lt
