Skelbiamas antrasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kvietimas Klaipėdos miesto SVV subjektams teikti paraiškas paramai, patirtų išlaidų kompensavimo būdu, gauti. Paraiškas konkursui iki š. m. gruodžio 12 d. gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti smulkiojo arba vidutinio verslo statusą turintys juridiniai arba fiziniai asmenys.
Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia teikti paraiškas šioms išlaidoms kompensuoti:
- SVV steigimo dokumentų išlaidoms iki 80 proc.
- SVV investicinio, verslo plano išlaidoms iki 80 proc.
- Internetinės svetainės kūrimo/ nuomos/ administravimo išlaidoms iki 80 proc.
- Darbo vietos sukūrimo išlaidoms iki 80 proc.
- Išradimo patentavimo, dizaino registravimo išlaidoms iki 100 proc.
IŠSAMESNĖ INFORMACIJA, PARAIŠKOS FORMA IR KITI SUSIJĘ DOKUMENTAI
Svarbu: š. m. lapkričio 26 d. 10.00-11.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 aukšto pasitarimų kambaryje 137 kab., adresu Liepų g. 11, Klaipėda, vyks konsultacijos SVV subjektų paraiškų paramai, patirtų išlaidų kompensavimo būdu, gauti, pildymo klausimais.
Kilus klausimams dėl SVV projektų dalinio finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų konkurso konsultuoja: Gabrielė Martusevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 (46) 39 60 14, el. p. gabriele.martuseviciene@klaipeda.lt
Skelbiamas antrasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kvietimas Klaipėdos miesto SVV subjektams teikti paraiškas paramai, patirtų išlaidų kompensavimo būdu, gauti. Paraiškas konkursui iki š. m. gruodžio 12 d. gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti smulkiojo arba vidutinio verslo statusą turintys juridiniai arba fiziniai asmenys.
Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia teikti paraiškas šioms išlaidoms kompensuoti:
- SVV steigimo dokumentų išlaidoms iki 80 proc.
- SVV investicinio, verslo plano išlaidoms iki 80 proc.
- Internetinės svetainės kūrimo/ nuomos/ administravimo išlaidoms iki 80 proc.
- Darbo vietos sukūrimo išlaidoms iki 80 proc.
- Išradimo patentavimo, dizaino registravimo išlaidoms iki 100 proc.
IŠSAMESNĖ INFORMACIJA, PARAIŠKOS FORMA IR KITI SUSIJĘ DOKUMENTAI
Svarbu: š. m. lapkričio 26 d. 10.00-11.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 aukšto pasitarimų kambaryje 137 kab., adresu Liepų g. 11, Klaipėda, vyks konsultacijos SVV subjektų paraiškų paramai, patirtų išlaidų kompensavimo būdu, gauti, pildymo klausimais.
Kilus klausimams dėl SVV projektų dalinio finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų konkurso konsultuoja: Gabrielė Martusevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 (46) 39 60 14, el. p. gabriele.martuseviciene@klaipeda.lt
Lapkričio 26 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke diskutuota apie biomasės logistinės grandinės efektyvumo didinimą pasitelkiant naujus technologinius sprendimus bei verslo modelius. Susitikimą inicijavo Lietuvos SGD klasterio ir šiuo metu kuriamo Jūrinio klasterio bendruomenė.
Vis didesnį aktualumą įgyjanti tema subūrė apie 20 diskusijos dalyvių – mokslo, uosto, stambių pramonės, krovos ir paslaugų įmonių atstovus, taip pat pritraukė svečius, atstovavusius Baltarusijoje veikiančiam verslui.
UAB „SGS Klaipėda Ltd“ savo pranešime apžvelgė biomasės sertifikavimo aspektus, Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai pristatė biomasės panaudojimą pažangiose energijos gamybos technologijose, įvairių rūšių biokuro savybių ir sudėties tyrimus, bandymus ir sertifikavimo perspektyvas.
Technologinių sprendimų biomasės pervežimui, geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporte tematiką gvildeno susitikimo dalyviai iš Vidaus vandens kelių direkcijos, Vilniaus lokomotyvų remonto depo.
Apie verslo modelius ir technologinius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas naujų verslų ir infrastruktūros bioenergetikos srityje kūrimui, pasisakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos, LEI atstovai.
Susitikimo metu išryškėjusi tendencija – pasisakiusieji akcentavo aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, įgalinančio efektyvų biomasės panaudojimą, verčiant šiuos resursus į biodujas, sintetines dujas, vandenilį. Dalyviai taip pat labai aktyviai dalijosi savo įžvalgomis apie galimus technologinius sprendimus efektyvesniam biomases gabenimui, kuris suteiktų postūmį didesniam ekonominio sektoriaus konkurencingumui.
#connect2smallports #LNGcluster #biomass
Neretai girdime: „Siunčiu jums mūsų pasirašytą ir nuskenuotą sutartį, išsispausdinkit, pasirašykit ir atsiųskite mums skenuotą dokumentą el. paštu, o originalus išsiųsime jums registruotu laišku arba pasirašysime susitikimo metu“. Dažnas mūsų tai darome kone kasdien. Ar susimąstome, kiek tai suryja laiko?
Jei sutartis daug lapų, jau pats pasirašymas vargina. O ką daryti, jei neturime spausdintuvo ar kopijavimo įrenginio? Negana to, išsiuntus pasirašytus dokumentus registruotu laišku vėliau reikės pasirūpinti, kad originalą pasirašytų kita pusė. Deja, neretai dokumentas pasimeta ir lieka nepasirašytas.
Ar galima tai padaryti paprasčiau ir greičiau? Nerijus Jankauskas, UAB BSS IT vadovas tikina: „Tikrai galima. Seno įpročio spausdinti ir skenuoti reikėtų atsisakyti, – juk gerokai paprasčiau pasirašyti el. parašu. Kvalifikuotu el. parašu pasirašytas dokumentas yra prilyginamas popieriniam dokumentui su ranka pasirašytu parašu“.
Šiuolaikinė įmonė – be popieriaus
BSS IT jau 5 metai gyvena visiškai be popieriaus. Tiesa, apskaitos kabinete vis dar laikomi segtuvai su ankstesnių metų dokumentais, tačiau naujais jie nepasipildo. Dažnai šie segtuvai įmonėse sugrupuoti panašiai: pirkimo ir pardavimo sąskaitos, sutartys, darbų pridavimo aktai, įmonės vidaus valdymo, personalo dokumentai. N. Jankauskas džiaugiasi, kad šiandien nei vieno dokumento įmonės viduje nepasirašo ant popieriaus.
Personalo dokumentų tvarkymas kitaip
Dažnoje įmonėje didelę dalį dokumentų sudaro personalo dokumentai. Pasirašoma darbo sutartis ir aibė lydinčių dokumentų, pvz., konfidencialumo sutartis, darbo tvarkos ir įmonės taisyklės, asmens duomenų apsaugos taisyklės, darbo sauga. Visus šiuos dokumentus galima pasirašyti elektronine forma.
BSS IT siūlo pasinaudoti jų kuriamais įrankiais, kurie ne tik leidžia atsisakyti popierinių dokumentų, bet ir darbinamam žmogui savitarnos portale pateikti savo kontaktinius duomenis, banko sąskaitas bei įvairius prašymus. Suvedus duomenis apie asmenį personalo valdymo programa sugeneruoja reikalingus dokumentus bei išsiunčia juos darbuotojui susipažinti ir pasirašyti el. būdu.
Supažindinimas su naujomis tvarkomis elektronine forma panašus į sekundes trunkančio el. laiško išsiuntimą visiems įmonės darbuotojams. BSS IT rekomenduoja tokius dokumentus pasirašyti Pažangiuoju elektroniniu parašu, kaip tai numato Europos Sąjungos reglamentas eIDAS ir elektroninių dokumentų valdymo taisyklės. BSS IT sukurtame savitarnos portale darbuotojai gali pasirašyti įvairius dokumentus, pvz., atostogų, komandiruočių, „mamadienių“ ar „tėvadienų“ prašymus, kad susipažino su taisyklėmis ir t. t.
Atostogų prašymas BSS IT kompanijoje buvo pirmasis dokumentas, kuris iš popierinio virto elektroniniu. Be to, darbuotojai, prisijungę prie savitarnos, mato savo sukauptų atostogų dienų likutį. Spausdinti prašymo nereikia, tik persiųsti tiesioginiam vadovui tvirtinti. Vadovas visus atostogaujančius matys grafine forma, o tabelio pildyti nereikės, nes duomenys į jį bus perkelti automatiškai.
„BPO House“ patirtis
BSS IT sukurta sistema jau antrus metus sėkmingai naudojasi apskaitos paslaugų UAB „BPO House“. Kaip sako šios organizacijos plėtros vadovas Giedrius Mickaitis, įmonė visada orientuojasi į priemonės ir procesus, kurie suteikia vertę klientui ir efektyvintų darbą.
„Kaip atskirą paslaugą mūsų įmonė teikia personalo dokumentų administravimo paslaugą, kuri apima visų rūšių personalo dokumentų, pvz., darbo sutarčių, įsakymų, įvairių prašymų ir pan. ruošimą, reikalingų pakeitimų administravimą ir t. t., – sako įmonės vadovas. – Ši mūsų paslauga yra išsigelbėjimas įmonių personalo vadovams, nes mes atliekame visą „juodą“ darbą, o personalo vadovas gali užsiimti minkštaisiais darbais, skirti daugiau laiko darbuotojų klausimams, gerinti komunikaciją įmonės viduje ir pan.“
Jis akcentuoja, kad, administruojant didesnių įmonių dokumentus, ypač svarbi IT sistema, nes ji taupo ne tik klientų, bet ir „BPO House“ laiką. „Norime būti šiuolaikiški ir klientams siūlyti novatoriškus bei patogius sprendimus, pvz., galimybę teikti, pildyti ar tvirtinti prašymus kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Kadangi „BPO House“ personalo dokumentų administravimo paslaugą teikia jau daugiau kaip 15 m., tai, sujungus įmonės patirtį su technologijomis, užtikrinama ne tik patogi paslauga, aiškus procesas, bet ir taupomos lėšos“, – pasakoja G. Mickaitis.
Anot jo, „perimdami kliento personalo dokumentų tvarkymą beveik visada randame popierinį „ūkį“, ir dažnai – labai apleistą“. Personalo dokumentacijos auditas yra pirmasis darbas, kurį atlieka „BPO House“, ir dažnai įstatymų leidžiamose ribose galima sumažinti naudojamos dokumentacijos kiekį, o atsiradus asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems aktams – tai netgi būtina daryti.
Dokumentai apskaitos srityje
Labai patogu el. dokumentais naudotis ir tvarkant apskaitą. Įstatymas reikalauja turėti pasirašytus apskaitos registrus už finansinius metus. Spausdinti registrai gali netilpti ir į keletą storų segtuvų. Pasirašyti ant popierinio dokumento ne tik nepatogu, bet be reikalo eikvojame tiek popierių, tiek patį spausdintuvą. Pasirašyti galima gerokai paprasčiau, jei naudojamės kvalifikuotu el. parašu.
Tam tikrus dokumentus ne tik patogu pasirašyti el. forma bet ir privalu saugoti el. forma. PVM įstatymo 78 straipsnis sako, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti…“. Vadinasi, elektroninė PVM sąskaita faktūra turi būti saugoma el. forma.
BSS IT vadovas sako, kad visus dokumentus patogiau apskaityti ir pasirašyti el. forma: avanso apyskaitos, kelionės lapai, turto nurašymo protokolai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, akcininkų ar valdybos protokolai, veiklos įsakymai.
Vis dažniau kompanijos apskaitai vesti samdo profesionalus – apskaitos įmones. „Per trejetą metų darbo neteko apskaitininkams nuvežti nei vieno popierinio dokumento“, – džiaugiasi BSS IT vadovas.
BSS IT vadovui pritaria ir G. Mickaitis: „Darbą pagreitina ir padaro „be popierių“ BSS dokumentų valdymo sistema – operatyviai gauname patvirtintus dokumentus iš atsakingų asmenų, kad ir kur jie bebūtų, todėl galime pateikti aktualias verslo ataskaitas organizacijų vadovams ir akcininkams. Be to, nereikia saugoti dokumentų „popieriniu“ pavidalu. Visa tai mums ir klientui mažina sąnaudas.“
Nuo ko pradėti atsisakyti popieriaus?
„Išsirinkite jums tinkamiausią įrankį el. dokumentams valdyti – yra ganėtinai daug dokumentų valdymo programų. O BSS IT siūlo ne tik dokumentų valdymo programą, bet ir apskaitos, personalo valdymo, darbo užmokesčio ir kitus modulius kaip vieną sistemą. BSS IT kuriami apskaitos, personalo ir darbo užmokesčio moduliai išsiskiria tuo, kad vadovaujamasi įmonės filosofija nenaudoti popierinių dokumentų“, – akcentuoja N. Jankauskas.
IT sistemų naudojimas spartina įmonės procesus, užtikrina jų operatyvumą ir tikslumą, o visa tai mažina sąnaudas. Tai ypač aktualu, kai analitikai vis garsiau ir garsiau kalba apie artėjantį nuosmukį. „Įmonių vadovai visada turėtų galvoti, kaip „lengvinti“ organizaciją, mažinti sąnaudas bei racionaliau išnaudoti organizacijos resursus“, – sako N. Jankauskas, BSS IT vadovas.
Klaipeda, Lithuania’s third largest city, has a plan. This bustling coastal city is already an established maritime, logistics and manufacturing hub. But it is targeting a massive diversification of its economy and business environment over the next ten years, including development of its global business services industry. Unsaturated, bursting with talent, and with a structure and vision for its ongoing development, now is the time to think Klaipeda.
Article by Invest Lithuania’s Investment Advisor Dalia Liesytė in the Outsourcing&More magazine.
We know where we’re going
Klaipeda has been one of the economic engines of the Baltic State of Lithuania for over a decade, boasting a thriving port and well-developed logistics and manufacturing sectors. But what makes now such an exciting time for the city, and provides a unique opportunity for outsourcing projects, is its bold plan for the future: Klaipeda 2030.
This detailed economic development strategy, which was ranked one of the best city FDI promotion strategies at the Emerging Europe Awards 2019, is the result of close collaboration between key players in the Klaipeda’s business ecosystem: the municipality, the port authority, Klaipeda Free Economic Zone, the city’s association of industrialists and chamber of commerce, and Klaipeda University. Because experts from business and academia have played an integral role in formulating the Klaipeda 2030 strategy, it is oriented towards the needs of city, including foreign investment. Its aims include:
Attracting €1.5 billion in FDI,
Creating 25,000 new jobs in the Klaipeda region,
Boosting exports by 200%.
And GBS is going to play a major role in achieving these targets. It has been identified as one of four priority sectors for development. This means more infrastructure, incentives and support for international GBS investors.
One organisation that will play a key role in developing Klaipeda’s GBS sector is Klaipeda ID, the city’s dedicated investment development agency. Klaipeda ID’s focus is twofold. Firstly, it supports international investors by providing information, advice and on-the-ground support. Secondly, it works to improve conditions for local and international business by attracting talent to the region.
As Klaipeda ID ‘s Director, Simas Simanauskas, explains, Klaipeda is a city which means business.
“The city is working systematically to create favourable conditions for business, investors and talent; transforming the education and science system to meet the needs of tomorrow’s economy and build an attractive, engaging and accessible regional centre. Overall, the city has a clear plan – 113 action points with timelines and KPIs to ensure we stay on course to create 25 000 new jobs, attract 100 new FDI projects and double the region’s economy.”
With a strong long-term strategy in place, and an enthusiastic team of professionals at Klaipeda ID ready to help investors every step of the way, Klaipeda is set for rapid GBS expansion.
Building on strong foundations
FDI in Klaipeda has grown by an average of 8.1% per year over the past 12 years. As a result, the city already boasts a well-developed and investor friendly business environment.
Klaipeda is incredibly well connected. The 5th largest city in the Baltic states, it is also one of the region’s biggest logistics hubs. It boasts not only a major international port, but also well-developed road and rail connections. Most importantly for the service economy, it has an international airport just 20 minutes away – Palanga International Airport. There are 9 connections to 8 business hubs across Europe, including London, Oslo and Copenhagen.
Klaipeda also boasts a wide range of real estate. There are currently 14 office complexes available, with plans for further development. And one of the key benefits available to foreign GBS investors is a financial incentive unique to Klaipeda. Any foreign investor establishing or expanding GBS operations is eligible for a reimbursement of 12-months’ worth of office rental costs.
And companies from Scandinavia and North America have already taken advantage of these attractive conditions by setting up centres in Klaipeda.
As a major port city and logistics hub, service centres for the maritime sector are a natural fit. Omega is a global provider of software and consultancy for the oil and gas industry based in Norway. In fact, it is Norway’s second largest IT company. It has a 30-strong IT team in Klaipeda with specialists working in 6 different languages – English, Norwegian, French, German, Russian and Ukrainian. The centre has been developing software systems for major public and private sector players in oil and gas since 2006.
Then there is Greencarrier, one of the largest providers of logistics operational services in the Nordic region, which also has a long-established team in Klaipeda. As Svante Johansson, CFO of the Greencarrier Group, explains, Klaipeda was a natural choice: “Klaipeda’s long history as a transportation hub in connection to its established maritime university gave us the confidence we needed to establish a Shared Services Centre in the city.”
One of 12 offices the company has internationally, the Klaipeda centre provides full financial services and centralized logistics operational services to clients in the Nordic and Baltic region.
Founded in 2013, the centre now employs 54 staff and has some distinctive characteristics. First, there is innovation. The Klaipeda office was the first in the Greencarrier group to pilot Robotic Process Automation (RPA), which is used for booking incoming payments. Secondly, there is the centre’s focus on sustainability and the environment.”
Alongside maritime SSC, IT companies are also exploring Klaipeda’s potential. US software developer Exadel, which counts the likes of Google, Samsung, Deutsche Bank and eBay among its clients, is the latest arrival to Klaipeda’s shared services ecosystem. The number one software developer in the Denver area, Exadel’s appery.io app is used by half a million developers around the world. Its Klaipeda team provides full-cycle software development to clients in a broad range of industries.
The centre’s presence is already playing a role in transforming the talent pool in Klaipeda, according to Managing Director, Dmitrijus Bereščanskis. Having started operations in Lithuania’s capital Vilnius, Exadel quickly spotted Klaipeda’s potential. “We noticed that many good programmers from Klaipėda move to Vilnius for work,” explains Mr Bereščanskis. “These talents were willing to relocate from Vilnius to Klaipėda, which influenced the decision to open the Shared Services Centre in Klaipėda.” As the company states, it has developed a close collaboration with the city “symbiotic relationship with Klaipėda University enabling us to expand our presence and strengthen the IT talent pool in Klaipėda.”
Fresh impetus
The success of international service centres is being fuelled by a strong talent pipeline. More than two thirds of the working population has a higher education degree. In total, the city boasts 8 higher education institutions offering over 250 study programs – IT, Creative Industries, Management, Law and Finance are among the most popular areas of study in Klaipėda. Klaipėda University’s course in IT and Mechanical Engineering are rated the best in the country, while LCC International University offers courses taught exclusively in English to its predominantly international student base.
As well as being highly educated, Klaipeda’s population is also young and multi-lingual. 47% of the population is under 40, and a majority of these young people speak English. In general, 80% of Klaipėda’s citizens speak at least one foreign language, with German being a common language thanks to the city’s Hanseatic origins.
Low saturation means an ocean of opportunities await
One of the most significant features about Klaipėda is that, thanks to low saturation levels, there’s plenty of talent to go around. And this is especially true when it comes to Global Business Services. As Vadim Narožnij, head of Omega’s Klaipeda centre explains, “the jobs market is not yet as saturated as in other big Lithuanian cities, so it is easier to create stable, long-lasting relations with employees.” Svante Johansson, CFO of Greencarrier’s Lithuanian operations, concurs. “The fight for talent was less intense in Klaipėda than in the Baltic capitals, ensuring better odds for recruiting and retaining good staff,” points out Mr Johansson.
The result is a city that is ready to take off. Its strong foundations, developed infrastructure, and existing FDI ecosystem mean international companies can hit the ground running. Scaling and growth will be rapid, thanks to a strong talent pipeline and low saturation. And tying it all together is an award winning economic development strategy that means an investment in Klaipėda is an investment in the future.
Klaipėdos uostamiestyje per metus vandens transportu pasiekiami krovinių rekordai (46.58 mln. t), keleivių – beveik 400 tūkst. Tačiau Lietuvos sausumos krantinė su Baltijos jūra nedidėja kartu su augančiais transportavimo skaičiais. Kas laukia ateityje? Kokias technologijas galima pritaikyti, siekiant toliau didinti uosto veiklą? Kaip IT specialistai gali daryti tiesioginę įtaką uostamiesčio plėtrai? O gal plėtra visai nereikalinga?
Ateik, išgirsk bei pasiūlyk savo idėją Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (Vilhelmo Berbomo g. 10) organizuojamame forume „Ar galima suprogramuoti Nojaus laivą Klaipėdoje?”, kuris vyks gruodžio 4 d. 11 val.
Į iniciatyvos „Sprendimas Lietuvai” rėmuose organizuojamą forumą kviečia „Turing Society” drauge su Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis Stalas”. Renginys suburs politikos atstovus, verslininkus, aktyvius jaunuolius, studentus ir mokslininkus. Forumas turėtų tapti impulsu tam tikrų iniciatyvinių grupių formavimui(si) ir suteikti platformą sprendžiant, kaip jaunimas gali prisidėti prie inovatyvios ir technologiškai pažangios Klaipėdos apskrities plėtros.
Šiame forume planuojama diskutuoti apie talentus, jų išlaikymą Lietuvoje ar susigrąžinimą, taip pat uosto skaitmenizavimo iniciatyvas, galimą moksleivių įsitraukimą apskrities plėtroje.
Tikslinė auditorija – moksleiviai.
Išankstinė registracija BŪTINA
PROGRAMA:
Registracija – 11:00 – 11:30 val.
Atidarymas – 11:30 – 11:40 val.
Pranešimas – 11:40 – 12:00 val.
Pranešimas – 12:00 – 12:20 val.
Pranešimas – 12:20 – 12:40 val.
Kavos pertrauka – 12:40 – 12:50 val.
Panelinė diskusija – 12:50 – 13:30 val.
Kavos pertrauka – 13:30 – 13:45 val.
Darbas grupėse – 13:45 – 14:15 val.
Pristatymai – 14:15 – 15:00 val.
Uždarymas – 15:00 – 15:10 val.
Apie projektą:
„Sprendimas Lietuvai” projekto tikslas – šviesti visuomenę aukštųjų technologijų ir inovacijos tema ir surinkus rekomendacijas savivaldoms prisidėti prie Lietuvos Respublikos Bendrojo plano 2050 vizijos.
Projekto metu siekiama:
- Supažindinti forumo dalyvius su naujųjų technologijų perspektyvomis ir jų neišvengiamumu kuriant ateitį,
- Konstruktyvaus dialogo pagalba aptarti jaunimo įsitraukimą į aktyvią profesinę, socialinę ir visuomeninę veiklą,
- Parengti rekomendacijas regiono lygmens politikams pagal forumuose diskutuotą tematiką,
- Išnagrinėję temas suvokti pagrindines problemas, taip kartu konstruojant konkrečių veiksmų planą ir atrasti sprendimą Lietuvai!
Projektas apima visų dešimties Lietuvos apskričių forumus.
Renginys Facebook platformoje: https://www.facebook.com/events/684580605402472/
Daugiau informacijos: Ieva Teodora Kuzaitė +370 611 356 51, itkuzaite@tschool.io
Savaitgalį uostamiestyje net 48 valandas vykusiose kūrybinėse verslo dirbtuvėse „Hacker Games. Open Data”, naudojantis viešojo sektoriaus atvertais duomenimis, buvo sukurti net 7 inovatyvūs produktai. Hakatoną laimėjo komanda pasiūliusi interaktyvų Klaipėdos žemėlapį, skirtą padėti jauniems verslams įvertinti tam tikros miesto vietos komercinę naudą.
Renginyje susibūrė apie 40 įvairių sričių specialistų ir entuziastų, besidominčių inovacijomis, duomenų analitika, technologijų kūrimu ir skaitmenine rinkodara. Dalyviai sudarė 7 komandas, didžioji dalis jų buvo iš Klaipėdos. Hakatono metu dalyvius konsultavo daugiau nei 10 patyrusių mentorių, suteikusių jiems žinių apie rinkos poreikius, padėjusių įsigilinti į renginyje iškeltas viešojo sektoriaus problemas. Mentorių gretose Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui atstovavo organizacijos plėtros vadovas Andrius Sutnikas, savo įžvalgomis prisidėjo KMTP bendruomenės atstovai iš UAB „Atea”, Baltijos technologijų instituto.
Visos komandos kūrė inovatyvius produktus, pasinaudodamos Registrų centro, „Sodros“, Viešųjų pirkimų tarnybos, „Ignitis“, Klaipėdos regiono institucijų atvertais viešaisiais duomenų rinkiniais.
„Dalyviai pateikė labai įdomius sprendimus Klaipėdos miesto savivaldybės iškeltiems iššūkiams spręsti. Turbūt visi septyni komandų pasiūlyti produktai vienokia ar kitokia forma galėtų būti pritaikomi savivaldybės veikloje. Vieni jų – labiau skirti Klaipėdos miesto visuomenei, kiti – galėtų būti taikomi savivaldybės viduje, sisteminat atvirus duomenis. Šie sprendimai viešajam sektoriui gali atverti naujas galimybes, prisidėti prie aktyvesnio visuomenės įsitraukimo“, – teigia Jurgita Drizgaitė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė.
Pagrindinis hakatono prizas, 1000 eurų, atiteko komandai „Artificia“. Jos nariai pristatė į besikuriantį verslą orientuotą interaktyvų žemėlapį, leisiantį verslams analizuoti rinką ir taip priimti įmonei palankiausius sprendimus.
„Per šį savaitgalį išanalizavom labai daug duomenų. Visų prima suskirstėme Klaipėdos įmones į skirtingas kategorijas, tuomet apdorojome verslui reikalingus atvirus duomenis, t. y. tiesiogines verslo investicijas, vidutinį darbo užmokestį, darbuotojų skaičių. Šiuos duomenis sudėjome į vieną vietą ir atvaizdavome žemėlapyje – internetinėje platformoje, kurioje verslai patogiai, pagal pasirinktas kategorijas galėtų palyginti rinkos situaciją tam tikroje miesto dalyje. Tikimės, kad šios savaitės pabaigoje pavyks paleisti jau veikiančią internetinę svetainę. Tobulinsime ją, papildysime naujais duomenimis ir, jei matysime vartotojų susidomėjimą bei platformos naudą verslams, norėtume vystyti šį projektą, pritaikyti ir kituose miestuose“, – apie sukurtą produktą bei ateities planus pasakoja Margiris Laučys, „Artificia“ komandos atstovas.
Jie laimėjo ir dar vieną prizą – finansinį įnašą verslumo ar verslo plėtros įgūdžiams tobulinti su tarptautinio mentoriaus pagalba nuo 1 iki 6 mėnesių „Erasmus for Young Entrepreneurs“ programoje.
Kitus prizus pasidalino trys hakatono komandos. 3 mėnesių narystė „Light House“ bendradarbystės erdvėje Klaipėdoje ir 1000 Eur vertės stipendija pasirinktiems „CodeAcademy“ kursams Klaipėdoje už geriausią informacinių technologijų integraciją problemos sprendime atiteko „iWish“ komandai, sukūrusiai programėlę, kurioje žmonės galėtų siūlyti savo idėjas, ko reikia uostamiesčiui. Kelialapį į tarptautinę inovacijų stovyklą „ChangeMakers’ON“ už inovatyviausią startuolį su MVP laimėjo komanda „Datafy“. Ji sukūrė atvirų duomenų saugojimo ir apdorojimo sistemą, leidžiančią juos rasti patogiai ir vienoje vietoje. Kvietimas prisistatyti Lietuvos verslo angelams „LitBAN“ renginyje be išankstinės atrankos atiteko komandai „Saugus pilietis“, jie hakatone pasiūlė virtualų žemėlapį, leidžiantį matyti, kokia yra oro tarša tam tikroje Klaipėdos miesto vietoje.
Anot „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovės Robertos Rudokienės, hakatone dalyvavusios komandos buvo labai skirtingos, turinčios įvairių kompetencijų. „Vieni dalyviai susipažino ir komandą subūrė tik prasidėjus renginiui, kiti buvo išskirtiniai savo amžiumi – komandą sudarė vaikai ir suaugusieji, o pirmos vietos laimėtojai – įvairaus amžiaus moksleiviai. Džiaugiamės, kad atverti duomenys įkvėpė kurti skirtingus žmonės, bendradarbiauti su viešojo sektoriaus atstovais ir taip pasiekti verslui bei visuomenei naudingų rezultatų“, – sako R. Rudokienė.
Kūrybinės verslo dirbtuvės „Hacker games“, kurias organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinys „Startup Lithuania“, vyksta nuo 2015 metų. Hakatonuose dalyvauja 16–40 metų amžiaus kūrėjai – programuotojai, grafikos dizaineriai, verslo idėjos vystytojai ir kiti save išbandyti norintys profesionalai bei entuziastai. 2018 metais trijuose „Startup Lithuania“ organizuotuose hakatonuose dalyvavo per 600 dalyvių.
Neslopstančios diskusijos apie būtinybę pajūryje gaivinti turizmą, mažinti sezoniškumą pasiūlant kokybiškų sveikatinimo paslaugų, kol kas nevirto apčiuopiamais veiksmais siekiant Klaipėdoje pagaliau turėti modernų sveikatinimo ir SPA centrą. Pernai atliktas Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimas byloja apie išties unikalias Vakarų Lietuvoje glūdinčio geoterminio vandens savybes, tačiau lieka neaišku, kada šių resursų nauda galės džiaugtis plačioji visuomenė.
Nauda sveikatai – daugialypė
Viltasi, kad biomedicininis geoterminio vandens tyrimas, kuriame pernai sudalyvavo apie 200 uostamiesčio gyventojų, turėtų tapti rimtu koziriu Klaipėdai, siekiančiai proveržio sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse.
Minėtame projekte jėgas buvo sutelkę Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ir verslo partneris UAB „Kamineros grupė“. Ištyrus skirtingos mineralizacijos Klaipėdos regione išgaunamo geoterminio vandens poveikį gauta naujų medicinos mokslo žinių apie geoterminio vandens teigiamą poveikį mažinant streso simptomus, gerinant bendrąją sveikatos ir atskirų organų sistemų būklę.
Tyrimo metu buvo naudojamas iš 1135 m išgaunamas geoterminis vanduo, kurio temperatūra siekia apie 38°C . Vakarų Lietuvoje iš 2 km išgaunamo vandens druskingumas siekia beveik 20 proc. – savo savybėmis jis labai nedaug nusileidžia Negyvosios jūros vandeniui.
Tyrime dalyvavusieji džiaugėsi vandens poveikiu – žmonės minėjo, kad pagreitėjo įsisenėjusių žaizdų gijimas, įsitikinta, kad geoterminis vanduo mažina uždegiminius elementus, cholesterolį. Viena procedūra žmonėms sumažino pulsą. Dalyviai teigė ėmę vartoti mažiau vaistų, atsirado teigiamų pokyčių nervų sistemoje, perpus sumažėjo stresas, odos sausumas.
Tyrimas buvo atliktas naudojant stovintį, nusodintą geoterminį vandenį. Specialistų teigimu, išsyk į sistemas patiekiamas natūralus geoterminis vanduo leistų tikėtis dar geresnių rezultatų.
Mokslas siunčia žinutę miestui
Akademinės bendruomenės atstovų teigimu, mokslinio tyrimo dizainas buvo sudėtingas, pareikalavęs tiek laiko resursų, tiek kompetencijų – KU mokslininkai buvo išsikėlę ambicingą tikslą atsakyti į klausimą, ar svarbi balneoterapijai naudojamo vandens mineralizacija, bei kokios mineralizacijos vanduo duoda geriausią poveikį atskiroms žmogaus organizmo sistemoms.
„Klaipėdos universiteto mokslininkai miesto labui išties stipriai pasitarnavo – tyrimas turėtų tapti stipriu impulsu galutinai įsitikinant gamtinių turtų unikalumu bei, įvertinus itin dideliu druskingumu pasižyminčio vandens geoterminio vandens savybes, imtis kurti infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas platesniam šių išteklių panaudojimui“, – kalbėjo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Rektoriaus teigimu, miestui apsisprendus kryptingai dirbti ir vystyti su geoterminiais ištekliais susijusias paslaugas, universitetas matytų plačias bendradarbiavimo ir įsitraukimo galimybes – tęsiant įvairius tyrimus, dalijantis mokslininkų patirtimi, kaip įgytas žinias nukreipti gerinant geoterminio vandens procedūrų naudotojų sveikatą, atveriant praktikos galimybes ir karjeros perspektyvas akademiniam jaunimui iš KU Sveikatos mokslų fakulteto.
Verslo susidomėjimas yra
„Platesnis geoterminio vandens panaudojimas kuriant modernų reabilitacijos ir SPA centrą Klaipėdos pajūryje – tai ir žmonėms reikalingos paslaugos, ir naujos galimybės verslui, ir stipresnis miesto pozicionavimas rinkodaros kontekste išryškinant jo unikalumą. Žvelgiant toliaregiškai, procesas neužsibaigtų poilsiui ir sveikatinimui skirtos infrastruktūros sukūrimu: ilgainiui Klaipėda galėtų žengti ir kitus žingsnius siekiant aukštos pridėtinės vertės projektų vystymo – pavyzdžiui, biomedicinos bei kitose perspektyviose srityse“, – sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Įgyvendinant unikalų biomedicininį geoterminio vandens tyrimą prisidėjusio verslo partnerio – UAB „Kamineros grupė“ – vadovas Arūnas Tuma, susipažinęs su mokslininkų išvadomis pernai teigė, kad rezultatai turėtų suteikti papildomos motyvacijos siekiant pastatyti sveikatingumo centrą su geoterminių vandenų SPA kompleksu Giruliuose. Visgi apie tokią galimybę galvojanti įmonė dar nesulaukė savivaldybės verdikto dėl planų keisti teritorijos Giruliuose paskirtį iš rekreacinės į daugiafunkcę. Verslininkų nuomone, leidus šiame plote statyti privačius gyvenamuosius namus, nebeliks perspektyvos čia vystyti sveikatingumo centrą.
„Nepaisant tylos, įsivyravusios laukiant mums aktualių sprendimų, neprarandame pasiryžimo Giruliuose įrengti tokį sveikatingumo kompleksą, kokio nebūtų 500-600 kilometrų spinduliu. Delsimas pirmiausia daug kainuoja pačiai Klaipėdai – menksta jos patrauklumas turistų akyse, neauga gyvenimo kokybė kalbant apie pačių miestiečių poreikius“, – apgailestavo A.Tuma.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovai antrosios lapkričio savaitės trajektorijas brėžė nuo Šiaurės Europos iki pat pietų, pristatydami Lietuvos jūrinę industriją. Jai dedikuotas mūsų bei drauge su partneriais įgyvendinamas iniciatyvas inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė apžvelgė Smart-up BSR susitikime Helsinkyje, o Plėtros vadovas Andrius Sutnikas buvo pakviestas moderuoti uostų technologijoms ir inovacijoms skirtą sesiją Porto mieste vykusiame forume Business2Sea.
Geografinius taškus jungianti įžvalga – formuojant uostų strategijas Europoje dar stinga kūrybiškumo bei toliaregiško matymo, kurie būtini uostams atrandant ir deramai išnaudojant savo konkurencinius pranašumus.
Savo renginiais bei idėjomis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas siekia prisidėti, kad svarbūs procesai vyktų sparčiau. Sužinokite daugiau apie mūsų įgyvendinamus projektus, prenumeruokite mūsų naujienlaiškius!
#KlaipedaLNGforum #PortathonBaltic #hackathon #ports
Lapkričio 21 d. (11:00 – 17:00 val.) Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7, Vilnius) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) organizuoja renginį „Virsmo inovacijos: kaip auginti lietuvišką unicorn?“.
Renginio dalyviai bandys atsakyti į klausimus, kaip Lietuvos verslininkai, viešojo ir privataus sektoriaus investuotojai pasirengę adaptuotis prie virsmo technologijų pasaulyje ir šalyje. Ar įmanoma technologinį virsmą pradėti Lietuvoje? Pasaulis susižavėjęs stebi sėkmės istorijas, kuomet radikaliai inovatyvūs sprendimai keičia „žaidimo“ taisykles, tačiau kaip tokie inovatyvūs sprendimai atsiranda? Kaip jiems pavyksta prisitraukti įspūdingas investicijas ir plėtoti iš pažiūros itin rizikingas idėjas? Kaip tampama unicorn (anglišku terminu „unicorn“ vadinami startuoliai, kurių vertė siekia 1 mlrd. dolerių)?
Šiais klausimais diskutuos daug patirties inovacinės veiklos plėtros srityje turintys viešųjų institucijų atstovai, ekspertai, patirtimi ir iššūkiais dalinsis perspektyvių lietuviškų bendrovių įkūrėjai. Išgirsite investuotojų, rizikos kapitalo fondų atstovų įžvalgas ir patarimus.
Renginio programa bei registracija:
https://mita.lrv.lt/lt/renginiai/virsmo-inovacijos-kaip-auginti-lietuviska-unicorn
Išsamesnė informacija:
Ieva Penelytė, MITA projekto „InoSpurtas“ vadovė, ieva.penelyte@mita.lt, tel. +370 679 67998.
