Ekonomikos ir inovacijų ministerija sukūrė Europos Sąjungos investicijų priemonių pasirinkimo įrankį, kurio tikslas – palengvinti ES investicijų galimybių paiešką.
Sukurtas įrankis padės greičiau rasti naudingą informaciją apie aktualius LVPA, INVEGA, ESFA, MITA ES investicijų verslui instrumentus. Tai padės efektyviau „vieno langelio” principu plėtoti ir tobulinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos agentūrų paslaugų sistemą.
Daugiau informacijos ir įrankis: https://galimybes.lt/
Lapkričio 7 d. Briuselyje duodamas oficialus startas naujai „Europos universitetų“ iniciatyvai – bandomajam universitetų tinklų projektui, į jį įsijungė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų, tarp jų Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetai. Renginyje, kurio šūkis – kuriame ateities universitetus – kartu su kitų šalių aukštojo mokslo politikos formuotojais dalyvauja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
„Sveikiname šią bendrą Europos universitetų iniciatyvą ir ypač tris mūsų universitetus, kurie sėkmingai dalyvavo konkurse ir taps pirmųjų ateities Europos universitetų dalimi. Smagu, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ir lenkia nemažai kitų ES valstybių per pirmąjį projekto etapą atrinktų projektų skaičiumi, – sako viceministras V. Razumas. – Tikimės, kad naujame projekto etape aktyviai dalyvaus ne tik daugiau mūsų universitetų, bet ir kolegijos. Tai tiesiausias kelias į modernizavimąsi ir tarptautiškumą. Mums labai svarbu kuo geriau išnaudoti galimybes įsijungti į inovatyvias ir pažangias tarptautines iniciatyvas, kurios leistų toliau kelti tiek mokslo, tiek studijų kokybę.”
Europos Komisijai įgyvendinant bandomąją „Europos universitetų“ iniciatyvą, į pirmuosius 3 skirtingus universitetų aljansus pateko Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas. Iš viso kuriama 17 Europos universitetų aljansų, kiekvienam iš jų trejiems metams Europos Komisija skiria iki penkių milijonų eurų.
Vilniaus universitetas įsijungė į prieš metus įkurtą ARQUS aljansą, kuriam priklauso Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Padujos universitetai.
Kauno technologijos universitetas dalyvaus prieš daugiau nei du dešimtmečius susikūrusiame ECIU (Europos inovatyviųjų universitetų) konsorciume kartu su dar 11 mokslo institucijų: Tventės, Olburgo, Tamperės, Linčiopingo, Trento, Dublino, Hamburgo technologijos, Autonominiu Barselonos, Aveiro, Stavangerio universitetais bei Tulūzos nacionaliniu taikomųjų mokslų institutu.
Klaipėdos universitetas jungiasi į EU-CONEXUS aljansą su penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis: La Rošelio, Valencijos katalikiškuoju universitetu, Zadaro, Atėnų žemės ūkio, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetais.
Šių metų birželį pasibaigus bandomojo projekto atrankai iš 54 paraiškų buvo atrinkta 17 universitetų tinklų, kuriuos sudaro 114 aukštojo mokslo institucijų iš 25 šalių. Antras bandomasis kvietimas paskelbtas lapkričio 5 d.
„Europos universitetų“ iniciatyvos tikslas – kuriant ateities universitetus sutelkti naują kūrybingų, galinčių bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir tarpdalykiniu mastu europiečių kartą, pasiruošusią efektyviai spręsti Europai iškylančius iššūkius.
Iniciatyva siekiama stiprinti joje dalyvausiančių universitetų vykdomas studijas, mokslinius rezultatus ir inovatyvumą. Ją įgyvendinant daug dėmesio skiriama universitetinių studijų atnaujinimui, į jas diegiant technologines ir pedagogines inovacijas, siekiant orientacijos į studentų poreikius, didinant studentų mobilumo bei kitus studijų tarptautiškumo rodiklius. Numatoma, kad keletas „Europos universitetų“ kurs inovatyvios pedagogikos laboratorijas, padėsiančias iš esmės atnaujinti dėstymo kokybę.
Tikimasi, kad Europos universitetų tinklai taps ateities universitetais, kuriuose studentų mobilumas sieks 50 proc.
Europos Taryba 2017 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą dėl Europos universitetų tinklų (EUN – European University Network) iniciatyvos įgyvendinimo. Pagal šią iniciatyvą planuojama iki 2024 m. suformuoti apie dvidešimt Europos universitetų tinklų, kurie apimtų įvairius geografinius Europos regionus. Tokiu būdu būtų padidintas Europos universitetų pasaulinis konkurencingumas, brėžiamos gairės ateities universitetų plėtrai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija
Tarptautinio projekto ALLIANCE+ rėmuose kuriamas į mėlynąsias biotechnologijas orientuotas akseleratorius, kuris padės inovatyvioms idėjoms iš viso Baltijos jūros šalių regiono tapti apčiuopiamais produktais ir paslaugomis.
Mėlynosios bio ekonomikos potencialas yra milžiniškas – pasaulis „alkanas“ naujų tvarių sprendimų panaudojant jūrinius išteklius. Tikime, kad Klaipėdos regionas ir Lietuva gali būti šių sprendimų generatorių gretose. Taip pat kuriamą akseleratorių galime sustiprinti žiniomis ir patirtimi. Drauge su kitais ALLIANCE+ partneriais buriame tarptautinę ekspertų komandą bei kviečiame daugiau sužinoti apie iniciatyvą, startuolius ir inovacijas biotechnologijų srityje – visa tai atspindėta specialiame leidinyje, kuriuo aktyviai dalijamės su mūsų akademine bendruomene ir kitais kanalais.
Pirmasis būsimo akseleratoriaus dalyvių ir juos konsultuosiančių mentorių susitikimas vyks 2020 m. sausio 23-24 d. Helsinkyje. Nekantrausime pristatyti savo surinktą komandą! Besidominčiuosius įsitraukimu į akseleratoriaus veiklą ekspertus maloniai kviečiame kreiptis iki lapkričio 30 d. el. p. projects@kmtp.lt
Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumas šiemet vyks jau ketvirtą kartą, tad organizatoriai džiaugiasi galėdami renginį jau vadinti tradiciniu.
Forume susiburia aktyviausi Klaipėdos rajono verslininkai ir savivaldos atstovai, kuriems rūpi Klaipėdos rajono ateitis.
Lapkričio 27 d. Gargžduose vyksiančio renginio kertiniai klausimai – kur esame šiandien ir kokį Klaipėdos rajone norime matyti ateityje? Atsakymų visi susirinkusieji sieks ieškoti kartu.
Dalyvių REGISTRACIJA: https://bit.ly/2MZBxuz
Lapkričio 15-17 dienomis Klaipėdoje vyks kūrybinės verslo dirbtuvės „Hacker Games. Open Data”, skirtos atvirų duomenų naudojimo skatinimui. Technologijų kūrėjai kviečiami imtis viešojo sektoriaus atvertų duomenų ir institucijų iškeltų problemų sprendimo. Per 48 valandas truksiančias kūrybines verslo dirbtuves apčiuoptas verslo idėjas komandos turės galimybę vystyti toliau kaip startuolius.
Hakatone komandoms talkins ir vienas renginio partnerių – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), į mentorių gretas delegavęs KMTP plėtros vadovą Andrių Sutniką, prisidėjusį organizuojant įvairių tematikų hakatonus Vakarų Lietuvoje.
Uostamiestyje vyksiančiame hakatone dalyvauti gali įvairių sričių specialistai besidomintys inovacijomis, duomenų analitika, technologijų kūrimu ar skaitmenine rinkodara. Renginio metu dalyviai bus raginami kurti inovatyvius produktus, pasinaudojant Registrų centro, „Sodros“, Viešųjų pirkimų tarnybos, „Ignitis“ ir Klaipėdos regiono institucijų atvertais viešaisiais duomenų rinkiniais.
„Inovatyvūs, atvirais duomenimis paremti produktai viešajame sektoriuje gali atverti naujas galimybes siekiant atviresnio bendradarbiavimo su paslaugų gavėjais. Ypač tai svarbu savivaldybėms, kurių sprendimai paliečia visų miesto gyventojų gyvenimo kokybę. Sukurti sprendimai taip pat padėtų įsitraukti įvairaus amžiaus gyventojams į aktyvesnį visuomeninį gyvenimą, verslininkams suvokti investicinę aplinką ir priimti tinkamus sprendimus,“ – teigia Jurgita Drizgaitė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė.
Dalyvių lauks mentorystės sesijos
Anot „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovės Robertos Rudokienės, norint sukurti kokybišką produktą per 48 valandas, neužtenka suburti bendraminčių komandą – tam reikalingos mentorystės sesijos. Todėl hakatono dalyviai turės galimybę pasitikrinti kuriamo produkto sprendimus ir gauti vertingų įžvalgų iš institucijų atstovų, verslo vystymo ekspertų.
„Šis hakatonas išsiskiria savo specifine tematika – visi kuriami produktai turi būti skirti visuomenės gyvenimo kokybės gerinimui, institucijų darbo efektyvinimui. Dedame dideles pastangas, kad būsimi mentoriai padėtų dalyviams geriau suprasti esamas viešojo sektoriaus problemas, rinkos poreikius, suteiktų žinių produkto komercializavimo klausimais. Tikimės, kad šiuo hakatonu siekiama viešojo sektoriaus ir verslo sinergija atneš sėkmingų rezultatų ir netrukus turėsime daugiau tokių sėkmės istorijų kaip startuolis „Trafi“, siūlantis inovatyvius sprendimus viešojo transporto srityje,“ – pasakoja R.Rudokienė.
Komandos ar pavieniai asmenys, norintys dalyvauti renginyje turi užsiregistruoti iš anksto. Paskutinę renginio dieną hakatone „Hacker Games. Open Data” geriausiai pasirodžiusios komandos laimės vertingus partnerių įsteigtus prizus.
Išankstinė klausimų ir atsakymų sesija
Siekiant užtikrinti sklandų dalyvių pasiruošimą hakatonui, pirmą kartą organizuojama išankstinė klausimų ir atsakymų sesija. Jos metu institucijos pasidalins su būsimais renginio dalyviais savo įžvalgomis, suteiks reikalingų žinių apie atvirų duomenų rinkinius, iškeltas institucines problemas. Spalio 25 dieną išankstinę sesiją numatyta tiesiogiai transliuoti renginio „Hacker Games. Open Data“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Kūrybinės verslo dirbtuvės „Hacker games“, kurias organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinys „Startup Lithuania“, vyksta nuo 2015 metų. Paprastai hakatonuose dalyvauja 16-40 metų amžiaus kūrėjai – programuotojai, grafikos dizaineriai, verslo idėjos vystytojai ir kiti save išbandyti norintys profesionalai bei entuziastai. 2018 metais trijuose „Startup Lithuania“ organizuotuose hakatonuose dalyvavo per 600 dalyvių.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) praneša, kad atnaujinti kvietimai teikti paraiškas pagal ES priemonę „Inočekiai“. Tai viena populiariausių verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančių priemonių, ją dažniausiai renkasi investicijų ieškantys inovatoriai.
„Ši priemonė skatina verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus bei tęsti jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Užmegztos partnerystės su mokslu dažna tęsiamos ir tarptautiniuose projektuose. Priemonėje gali dalyvauti tiek neseniai veiklą pradėję startuoliai, tiek brandžios įmonės“, – sako Mantas Biekša, MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas.
Projektams įgyvendinti numatoma skirti daugiau nei 4,5 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Pagal šią priemonę MITA jau sulaukė 234 paraiškų, pasirašyta 115 sutarčių, skirtas finansavimas siekia 2,88 mln. eurų.
Šiuo metu yra paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas naujiems „Inočekių“ projektams: pradedantiesiems inovatoriams, brandiesiems inovatoriams ir pareiškėjams, turintiems Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklo sertifikatą pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“.
Didžiausia brandžiųjų inovatorių vieno projekto vertė siekia iki 76 tūkst. eurų, o pradedančiųjų inovatorių – iki 20 tūkst. eurų. Finansavimo sumos skiriasi priklausomai nuo vykdomų veiklų: techninių galimybių studijų, mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros veiklos. Turintiems kokybės ženklą – projekto vertė gali siekti iki 71 tūkst. eurų.
Įmonės gali neapsiriboti dalyvavimu tik viename „Inočekių“ projekte. Baigusios vieną – veiklą gali tęsti antrajame ar net trečiajame projekte. Projektų pobūdis taip pat labai įvairus nuo techninių galimybių studijų iki prototipų kūrimo.
Projektus galima ruošti pagal 7 atnaujintas Sumanios specializacijos sritis: energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sumanusis, netaršus ir integruotas transportas; informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Kvietimas teikti priemonės „Inočekiai“ paraiškas yra tęstinis, t. y. paraiškas galima teikti iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Kontaktai pasiteirauti: Ieva Kalpokaitė, ieva.kalpokaite@mita.lt, tel. +370 604 79827
Lapkričio 12 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyks skaitmeninio marketingo dirbtuvės, kurių dalyviai mokysis kurti ir prižiūrėti interneto svetaines bei el. parduotuves, sužinos apie .lt domeno vardų registravimo subtilybes ir Klaipėdos miesto savivaldybės paramos galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV).
Apie ką reikėtų pagalvoti registruojant domeno vardą elektroniniam paštui, interneto svetainei ar el. parduotuvei, kaip pasirinkti serverio paslaugų teikėją, kaip įdiegti turinio valdymo sistemą ir pačiam be programuotojų pagalbos keisti informaciją, ko reikia, kad svetainė ar elektroninė parduotuvė sulauktų daugiau lankytojų, reprezentuotų prekių ženklą, būtų saugi ir greitai pasiekiama lankytojams, žiniomis dalinsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG specialistai.
Renginio programą jaunam verslui aktualiomis įžvalgomis praturtins startuolių rinkodaros ekspertas dr. Donatas Jonikas, o SVV finansavimo galimybes pristatys Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.
Pasak KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovės Daivos Tamulionienės, išlikti ir augti norinčiam verslui reikia nuolat ieškoti naujų komunikacijos ir reklamos įrankių, todėl siekdamas padėti verslo bendruomenei efektyviau naudoti .lt domeną, centras su partneriais organizuoja nemokamas skaitmeninio marketingo dirbtuves.
„Mums yra svarbu, kad Lietuvos verslas išvengtų klaidų registruodamas domenų vardus, turėtų kokybiškas interneto svetaines ir el. parduotuves, kurios leistų siekti verslo tikslų, didintų rinkos dalį Lietuvoje ir padėtų eksportuoti. Ypatingą dėmesį skiriame smulkiajam verslui, kuriam aktualu mažiausiomis sąnaudomis turėti reprezentacines interneto svetaines ir el. parduotuves, tad juos ypatingai kviečiame į mokymus ir „pasidaryk pats“ dirbtuves“, – teigia D. Tamulionienė.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė pastebi, kad be interneto įrankių sunku pasiekti vartotojus. Tai supranta daugelis verslų, skirdami vis daugiau resursų skaitmeniniam marketingui.
„Įvairūs verslai vis labiau pasitelkia internetą bei keliasi į jo erdvę, kuri tarnauja tiek prekių ar paslaugų pristatymui, tiek pardavimams. Patogumas, patrauklumas, saugumas – verslui tenka apgalvoti daugelį šiandienos vartotojui aktualių sprendimų ir nuolat auginti kompetencijas tam, kad galėtų džiaugtis laukiama grąža. Itin didelius iššūkius patiria smulkusis verslas, kūrybinės industrijos, neturinčios didelių išteklių savo interneto svetainių ar elektroninių parduotuvių tobulinimui. Tikimės, kad pastarojo segmento atstovai, kurių didelė koncentracija sutelkta ir mūsų Pilies dirbtuvėse, itin aktyviai dalyvaus šiose dirbtuvėse ir parsineš žinių, kurios padės jaunoms įmonėms augti“, – kalba Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė R. Stubrienė.
Dėmesio: registracija jau sustabdyta. Maloniai kviečiame tuos, kurių negalime sutalpinti, stebėti tiesioginę renginio trannsliaciją bei užduoti klausimus lektoriams čia: http://sli.do/domreg
Iškeiskite didmiestį į pajūrį, asfaltą į smėlį, kondicionierius – į gaivų vėjo gūsį! Tokia žinute į pajūrį miesto plėtros agentūra „Klaipėda ID“ vasarai kvietė paslaugų sektoriaus įmones, komandas ir laisvai samdomus žmones. Oficialiam „darbostogų“ (angliškai workation) sezonui pasibaigus šios iniciatyvos organizatoriai aptarė „Workation Klaipėda‘19” rezultatus ir patirtis.
Dirbti atostogų ritmu tikrai mokame – nuo gegužės iki spalio vidurio Klaipėdos bendradarbystės erdves išbandė daugiau nei 200 jaunų profesionalų ir komandų iš kitų Lietuvos miestų.
„Klaipėda visada buvo keliautojų kraštas, todėl atvykstančių trumpam padirbti ir pailsėti mūsų mieste būdavo visada. „Workation Klaipėda‘19“ patobulino šiuos procesus. Projektas yra bendras „Klaipėda ID“, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, „Kultūros fabriko“, „Light House“ ir „Qtime“ bendradarbystės erdvių darbas“, – sako Simas Simanauskas, „Klaipėda ID“ direktorius.
Visą vasarą naujai atvykusiems Klaipėdos bendradarbystės erdvių rezidentams buvo siūlomos specialios programos, skirtos pažinti Klaipėdą, partneriais tapę viešbučiai siūlė ypatingas nuolaidas.
Pritraukė individualius asmenis ir įmones
Penkis mėnesius trukusios programos metu Klaipėdoje apsilankė daugiau nei 200 svečių, kurie dirbdami susipažino ir su miesto teikiamomis galimybėmis. Programa atkreipė tiek laisvai samdomų darbuotojų, tiek ir įmonių kolektyvų dėmesį.
Laisvai samdomiems darbuotojams „Workation Klaipėda’19” tapo puikia galimybe užmegzti naujus kontaktus, pagyventi prie jūros, skirti laiko savo profesiniam augimui ar net pradėti naujus projektus.
„Esu Klaipėdoje, nes čia man geriausios sąlygos vystyti asmeninius projektus ir tobulėti kūrybiškai”, – savo tikslais dalijosi „Workation Klaipėda‘19” dalyvis animatorius Pijus Balkaitis.
Organizacijos ir įmonės „darbostogų“ Klaipėdoje metu formavo komandas, stiprino bendradarbiavimą su Klaipėdoje veikiančiais padaliniais, daugiau dėmesio skyrė klientų problemoms ir poreikiams.
„Išvyką į Klaipėdą pasirinkome tikslingai. Mūsų darbas skirtas galutinio vartotojo pritraukimui, todėl mums itin svarbu susipažinti su geležinkelių infrastruktūra ir keleivių patirtimi,– sakė „Lietuvos geležinkelių“ projektų vadovė Evelina Vasiliauskaitė, dalyvavusi programoje kartu su komanda.
„Workation Klaipėda‘19” dalyviai greitai pajautė, kad uostamiestyje darbas kitoks. Ramesnis gyvenimo tempas leidžia susitelkti į svarbiausias užduotis, o po darbų laukia gausus pasirinkimas tiek ramaus, tiek ir aktyvaus ar net ekstremalaus laisvalaikio galimybių.
Skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ kolektyvas, pasirinkęs savaitės „darbostogas“ Klaipėdoje, laiką uostamiestyje išnaudojo maksimaliai:
„Savo įprastą kelių dienų pabėgimą šiemet išplėtėme iki savaitės ir pasirinkome Klaipėdos „Light House“. Į savaitę lengvai sutilpo darbo reikalai, kelios kūrybinės sesijos, irklenčių pamokos, virš 100 km dviračiais, turas po Klaipėdą su nuostabia gide, naktinis plaukimas Lietuvoje gyvenančio latvio rankų darbo kanojomis, krūva gastro reikalų ir šiaip nuostabaus laiko,“ – programa džiaugėsi „Choco Agency“ partneris Tomas Nemura.
Ar Klaipėda patraukli tik vasaros metu?
„Kartu su partneriais susirinkome į planuotą programos uždarymą ir rezultatų aptarimą, bet diskusijose labai greitai kilo esminis klausimas – ar tikrai šių metų programa baigta? „Light House“ bendradarbystės erdvės atstovai vis dar sulaukia trumpam į Klaipėdą atvykstančių laisvai samdomų darbuotojų. Dažnai patys save ribojame manydami, kad Klaipėda patraukli tik šiltuoju metų laiku, o prasidėjus rudens darganoms ar žiemos šalčiams „darbostogos“ nebeįdomios,“ – dalinosi „Klaipėda ID“ Rinkodaros vadovė Eglė Songailienė.
Atrodo, kad sunku sugalvoti, ką veikti Klaipėdoje prastu oru. Tačiau dažnas klaipėdietis pritars, kad uostamiestis nuostabus ne tik saulei šviečiant. Esant stipriam vėjui vandens pramogos teikia aštresnius pojūčius, o pasivaikščiojimai prie audringos jūros neretai dar įspūdingesni nei vasaros kaitroje.
Po dešimties metų pertraukos Lietuvos pajūryje apsilankęs verslo finansų konsultantas Simas Baranauskas pritaria, kad Klaipėda puiki vieta pabėgti nuo rutinos bet kokiu oru ir net pasiekti geresnių verslo rezultatų:
„Linkiu pasilikti čia ilgiau nei dvi dienas. Pradžioje pokyčiai išmuša iš komforto zonos, keista. Bet verta pabūti ilgiau, tada sužinai apie save kažką naujo. Tuos pačius rutininius darbus darydamas jaučiausi kaip naujame darbe. Visai kitaip veikė galva. Šį mėnesį pagerinome pardavimų rekordą – 20 proc. šuolis į viršų. Gal tai nėra tiesioginiai susiję, bet aplinkos pakeitimas tikrai turėjo įtakos. Jūra pasiekiama per 15 minučių, ten važiuodavau kas antrą dieną. Susiformavo natūralus režimas: dieną einu į sporto salę, kitą dieną – prie jūros. Supratau, kad prie jūros galima važiuoti ne tik tada, kai geras oras, nes jei lyja ar didelis vėjas – didelės bangos.“
Galų gale, kad ir kaip mes mylėtumėm jūrą, Klaipėda – ne tik vandens pramogos. Štai paskutinė Klaipėdoje besilankiusių programos dalyvių komanda laiką leido tarptautinio meno festivalio „Plartforma“ performanse. Kaip pripažino patys dalyviai, kasdienybėje vargu ar būtų sugalvoję apsilankyti šiuolaikinio šokio spektaklyje.
Laikas planuoti „Workation Klaipėda’20“
Ar bus „Workation Klaipėda’20“? Tikrai taip. Aptarę per pirmąjį sezoną išmoktas pamokas, organizatoriai jau ruošia kitų metų programą grįžtantiems ir naujiems rezidentams. Iš organizatorių lūpų taip pat nuskambėjo kvietimas būti drąsesniais ir nelaukti šiltų orų. Didžiąją metų dalį Klaipėda – atšiauri, ir tai turi savo žavesio. Gal laikas atidaryti ir antrąjį – žiemos Workation sezoną? – kėlė klausimą organizatoriai.
„Light House“ erdvėse „Workation Klaipėda“ projektas tęsiasi visus metus, net pasibaigus šiltajam sezonui. Vienintelis skirtumas – rudenį aktyvesni užsienio šalių keliautojai, kurie apsistoja pajūryje ilgiau. Šiuo metu pas mus viešintį Australą Niką ypač stebina besikeičiantys sezonai, nenuspėjami orai. O iš Karibų atkeliavusi Gabriella patikino, kad mūsų lietingos dienos yra maža smulkmena, palyginus su cunamiu Karibuose“, – patirtimi dalijasi Laura Telksnienė, „Light House“ Komunikacijos projektų vadovė.
„Programą pradėjome vedini minties, kad Klaipėda – geriausia vieta Lietuvoje dirbti šiltuoju sezonu ir tuo pačiu jausti atostogų nuotaiką. Tiesa, kad aktyvios pramogos vandenyje ir dviračių takai daugeliui patrauklesni šiltuoju metų laiku, bet ieškantiems galimybių trumpam pakeisti darbo aplinką, susitelkti svarbiems projektams ar išjudinti savo kūrybiškumą – Klaipėda turi ką pasiūlyti ištisus metus. Taip, „darbostogos“ dažnai asocijuojasi su saulėtu ir šiltu oru, bet galbūt jau laikas laužyti šituos stereotipus. Manau, Klaipėda tam pasiruošusi“, teigė „Klaipėda ID“ Rinkodaros projektų vadovė Eglė Songailienė.
Skatindama Lietuvos verslą, ypač veikiantį šalies regionuose, aktyviau vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei investuoti į inovatyvių gaminių ir paslaugų tobulinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė du kvietimus Europos Sąjungos (ES) investicijoms gauti pagal naują priemonę „Eksperimentas“.
„Inovatyvius produktus kuria ir Lietuvos bei užsienio rinkoms tiekia ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų įmonės. Todėl priemonė sukurta taip, kad pasinaudoti investicijomis galėtų tiek visoje Lietuvoje, tiek ir regione veikiantis verslas – lygiagrečiai skelbiami du kvietimai, kurie leis padidinti viso mūsų šalies verslo investicijas į mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius produktus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Pirmuoju kvietimu, kuriuo gali pasinaudoti visoje Lietuvos teritorijoje veikiantis verslas, numatoma paskirstyti iki 50 mln. eurų ES Investicijų, o antruoju – regionuose veikiančiam verslui – iki 22,7 mln. eurų ES investicijų.
Pagal abu ES investicijų priemonės „Eksperimentas“ kvietimus paraiškas gali teikti privatūs juridiniai asmenys bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas vykdančios viešosios įstaigos. Galimi partneriai – privatūs juridiniai asmenys bei mokslo ir studijų institucijos.
Bus finansuojamos tiek Lietuvos regionuose, tiek visoje Lietuvoje veikiančių bendrovių vykdomos MTEP veiklos, taip pat įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama nauja ar plečiama esamos įmonės infrastruktūra. Gali būti finansuojamos visoje Lietuvos teritorijoje veikiančių įmonių ir naujų produktų bei technologijų sertifikavimo veiklos.
Pagal visoje Lietuvoje veikiančiam verslui skirtą priemonės „Eksperimentas“ kvietimą MTEP projektui įgyvendinti galima gauti iki 1,2 mln. eurų, MTEP ir inovacijų infrastruktūrai plėsti – 3 mln. eurų, o naujiems produktams ir technologijoms sertifikuoti – 200 tūkst. eurų.
Pagal Lietuvos regionų verslui skirtą priemonės „Eksperimentas“ kvietimą projektai turės būti įgyvendinami Lietuvos teritorijoje, išskyrus Vilniaus miesto, Kauno miesto, Vilniaus rajono ir Kauno rajono savivaldybes. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra MTEP veikoms įgyvendinti – 400 tūkst. eurų, MTEP ir inovacijų infrastruktūrai plėsti – 500 tūkst. eurų.
Dėl finansavimo Lietuvos regionuose pareiškėjai priklausomai nuo projekto veiklų įgyvendinimo teritorijos konkuruos apskrityse. Nesant konkurencijos konkrečioje apskrityje, likusios nepaskirstytos lėšų sumos gali būti perskirstytos toms apskritims, kuriose projektų konkurencija ir finansavimo poreikis yra didžiausi.
Pagal ES investicijų priemonę „Eksperimentas“ paraiškas įmonės ir viešosios įstaigos gali teikti iki 2020 metų vasario 17 dienos.
Kvietimų dokumentai skelbiami internete adresu http://lvpa.lt/lt/paraiskos/eksperimentas-nr.-1-ir-2-1015.
Vakarų Lietuvoje veikiančių pramonės įmonių atstovai spalio 17 d. nepraleido galimybės diskutuoti apie procesų saugumą ir jo grąžą verslui. Renginį organizavo Lietuvos SGD klasterio partneriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir kompanija „Schneider Electric”. Pastarosios dėka renginį savo įžvalgomis praturtino išskirtinis lektorius – tarptautinis ekspertas Christopher Rogers iš Didžiosios Britanijos.
Renginys, kurį uostamiestyje inicijavo viena pasaulinių elektros inžinerijos ir automatikos produktų, sprendimų bei paslaugų sektorių lyderių, pritraukė apie pusšimtį dalyvių. Seminare dalyvavo SGD klasterio nariai, Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių specialistai, atstovai iš kitų verslo organizacijų. Specifinė renginio tematika buvo aktuali proceso automatizavimo sistemų projektuotojams, integruotojams, naftos ir dujų, chemijos pramonės bei kitų segmentų atstovams.
„Įrangos saugumas ir apsauga yra labai svarbūs verslo sėkmei, todėl saugos programos suvokiamos kaip būtinos verslo sąnaudos. Visgi saugos standartai nuolat keičiasi, reikalavimai auga. Atlaikyti padidėjusį spaudimą, didinti produktyvumą ir kokybę, tuo pačiu sumažinant išlaidas bei laikantis privalomų saugos reglamentų, yra vienas iš sudėtingiausių iššūkių pramonėje”, – akcentavo „Schneider Electric Lithuania“ direktorius Denis Gacicha.
Uostamiestyje apsilankiusio Ch.Rogers profesinė patirtis – neeilinė ir apimanti itin plačią geografiją. Ekspertas septynerius metus dirbo naftos ir dujų industrijoje Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jemene, Omane, Sirijoje, kitų pramonės šakų įmonėse Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje, o pastaraisiais metais itin daug keliauja, nes yra kviečiamas vesti seminarus tiek Europoje, tiek Afrikos bei Vidurio Rytų šalyse. Taip pat ekspertas procesų saugumo klausimais vadovauja pasauliniu mastu veikiančiai platformai „Schneider Electric Safety Community of Practice“ .
Anot Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko, organizuotas renginys puikiai iliustruoja SGD klasterio rėmuose plėtojamą bendradarbiavimą. „Kai tarptautinės įmonės dalijasi savo resursais ir patirtimi – jos ne vien prisideda prie inovacijų ekosistemos dalyvių kompetencijų auginimo, bet ir investuoja į naujų ryšių ir projektų kūrimą. Mūsų regionui ir jame veikiančiam verslui abu šie aspektai yra itin svarbūs „.
