Lapkričio 12 d. visi, kurie nori sukurti arba tobulinti interneto svetaines, pradėti ar auginti sėkmingą verslą, laukiami Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyksiančiose skaitmeninio marketingo dirbtuvėse.
Platų praktinių aspektų spektrą, kuris aktualus susitinksiančiai auditorijai, apžvelgs Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atstovai. Renginio programą jaunam verslui aktualiomis įžvalgomis praturtins startuolių rinkodaros ekspertas dr. Donatas Jonikas, atsiveriančias smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo galimybes pristatys Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.
Renginys NEMOKAMAS. Dėmesio: registracija jau sustabdyta. Renginyje laukiami patvirtinimio laiškus gavę dalyviai.
Maloniai kviečiame tuos, kurių negalime sutalpinti, stebėti tiesioginę renginio trannsliaciją bei užduoti klausimus lektoriams čia: http://sli.do/domreg
Tel.: +370 684 50212, el. p.: erika@kmtp.lt
Renginio organizatoriai:
- Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
- KTU Interneto paslaugų centras DOMREG
Renginio laikas: 2019 m. lapkričio 12 d. (antradienis) 10:00 val.
Planuojama renginio trukmė: 5 val.
Renginio vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda).
Delta Navy hakatonas“ – tai pirmasis Lietuvoje Karinių jūrų pajėgų, LR Krašto apsaugos ministerijos ir Startup Lithuania organizuojamas hakatonas, kurio tikslas – skatinti komandas, kurios domisi naujausiomis technologijomis, kurti pažangius produktus, atitinkančius aukščiausius reikalavimus Karinių jūrų pajėgų stiprinimui.
Hakatonas vyks 2019 m. spalio 25-27 dienomis, Karo laivų flotilėje (Žūklės g. 24, Klaipėda), štabo ir aprūpinimo laive „Jotvingis“ (N42).
Hakatono dalyviams būtina išankstinė registracija, kurią rasite čia: http://bit.ly/2k4e13S
Skirtingų sričių mokslininkus, technikos bei programinės įrangos specialistus „Delta Navy Hakatonas“ kvies išspręsti tris pagrindines Karinių jūrų pajėgų iškeltas problemas:
#1
Personalo ir jo resursų valdymo laive sistema, kuria būtų siekiama apsaugoti įgulos narius nuo jūroje keliamų pavojų (pvz., gaisro, iškritimo už borto ir pan.) bei esant kritinėms situacijoms – efektyviai ir greitai valdyti personalą.
#2
Lazerinės komunikacijos tarp laivų jūroje sistema, kuria būtų siekiama esant radijo tylai (draudžiama bet kokia elektromagnetinė spinduliuotė) ar radijo bangų trikdymo aplinkoje, gebėti palaikyti koduotą lazerinį ryšį tarp laivų (pvz., šviesos srauto morzės abėcėle).
#3
Jūrinis, paleidžiamas nuo laivo, skraidantis paieškos bei aplinkos analizės dronas, kuriuo būtų siekiama efektyviai ir laiku išžvalgyti jūrinį rajoną esant paieškos ir gelbėjimo užduočiai, siųsti signalus laivui su rasto objekto poziciją, o pasibaigus užduočiai (arba senkant energijos šaltiniui) grįžti į laivą.
Daugiau informacijos apie hakatoną: https://deltanavy.lt/
Renginį organizuoja:
Karinės Jūrų Pajėgos, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Startup Lithuania ir MITA.
Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia verslumo skatinimo konkursą „Verslumo manija“!
Turi verslo idėją, tačiau nerandi finansavimo jos įgyvendinimui? Tai galimybė kiekvienam Klaipėdos rajono gyventojui savo verslo idėją paversti realybe!
Konkurso tikslas – skatinti Klaipėdos rajono gyventojus kurti naujas verslo idėjas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo.
Konkursas „Verslumo manija“ skirtas visiems Klaipėdos rajono gyventojams, planuojantiems Klaipėdos rajone kurti verslą ir siekiantiems savo verslo idėjos įgyvendinimui gauti piniginį prizą: 5000 eur – pirma vieta, 3000 eur – antra vieta ir 2000 eur – trečia vieta.
Registruoti savo verslo idėją pretendentai kviečiami čia: https://forms.gle/DomwLRETs2gwcDSy6 Taip pat galima užpildyti elektroninę paraiškos formą ir atsiųsti ją el. paštu mantas.virbauskas@klaipedos-r.lt.
Paraiškos priimamos iki spalio 15 dienos!
Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite ČIA
Kūrybiškumas ir drąsa siekiant savo svajonės ženklina bene kiekvieno daug pasiekusio verslininko kelią. Visgi nuo nusivylimų ir nesėkmių šios savybės neapdraudžia. Sėkmingo verslo formulė reikalauja įvairiapusių kompetencijų, kurias ugdyti kvietė šiuo metu jau besibaigiantis projektas „Pasiruošęs verslui!”.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) jame dalyvavo drauge su penkiomis kitomis organizacijomis iš Lietuvos bei Latvijos. Projektas finišuoja kviesdamas išbandyti verslo simuliacinį žaidimą – naudingą įrankį tiems, kurie dar tik svarsto apie savo verslą arba neseniai įžengė į naujų iššūkių kupiną sferą.
KMTP inovacijų vadybininkės Erikos Zavackienės teigimu, apie 500 jaunų žmonių įsitraukė į projekto „Pasiruošęs verslui!” (LLI-143 Ready for Business/ ReforB ) rėmuose organizuotus renginius, įgijo vertingų žinių, praplėtė savo akiratį, susirado bendraminčių ar potencialių verslo partnerių. „Džiaugiamės, kad pozityvūs procesai auginant ambicingą jaunų verslininkų bendruomenę ir toliau bus plėtojami interaktyvaus verslo simuliacinio žaidimo dėka. Gyvus susitikimus, diskusijas ir užduotis nuo šiol pakeis įrankis, kuriuo bus galima pasinaudoti bet kur – namuose, darbe ar pertraukėlės tarp paskaitų metu.
Verslo simuliacinis žaidimas neabejotinai suteiks daug patogumo bandant įvertinti savo verslo idėjos potencialą, nusibrėžti teisingą strategiją ir susidėlioti reikalingus veiksmus. Visgi kviečiame drąsiai išmėginti šį įrankį ne tik pavieniui, bet ir apsilankius Klaipėdos mokslo ir technologijų parke – drauge su mūsų konsultantais ir specialistais. Nekantrausime sulaukti grįžtamojo ryšio, o taip pat mielai suteiksime pradedančiam verslui papildomų konsultacijų verslo steigimo ir vystymo klausimais“, – kalbėjo E.Zavackienė.
Verslo simuliatorius, kuris patalpintas https://www.reforbsimulator.eu/, siekia paskatinti generuoti verslo idėjas ir auginti gebėjimą jas įgyvendinti – šiuo tikslu pasitelkiami įvairių situacijų modeliavimo žaidimai, kurių dalyviai verslo „raumenis“ augina treniruodamiesi priimti svarbius sprendimus. Įrankis padeda geriau suvokti verslo procesus bei pasitikrinti, ar pasirinkta taktika vienu ar kitu atveju buvo teisinga, kviečia įsigilinti, kokias ji atnešė pasekmes.
Dauguma situacijų – paprastos ir kasdieniškos verslui. Įrankis apima simuliacijas keturiose srityse – tai gamyba, paslaugų sektorius, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Pagrindu žaidimų situacijoms tapo projekto partnerių atlikti interviu su verslininkais ir konkrečių atvejų analizės, projekto rėmuose organizuotų „Be involved“ seminarų sukauptos įžvalgos. Žaidime panaudotos situacijos atspindi ne tik vietinės, bet ir regioninės rinkos ypatumus, nes buvo panaudota ir Lietuvoje, ir Latvijoje sugeneruota medžiaga.
www.latlit.eu www.europa.eu www.reforb.eu https://www.facebook.com/LLIReforB/ #LATLIT
Aktyvus regionų vaidmuo ir aiškiai girdimas balsas, dar glaudesnis bendradarbiavimas ir bendrų tikslinių veiklų inicijavimas – tokius svarbiausius Baltijos jūros regiono plėtros elementus įvardijo 27-osios tarptautinės Baltijos jūros regionų konferencijos dalyviai.
Rugsėjo 18-20 d. daugiau nei 100 skirtingų institucijų ir organizacijų atstovų iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdoje dalinosi ekspertinėmis įžvalgomis ir patirtimi mėlynosios ekonomikos srityje: pristatė vykdomas veiklas, diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes bei potencialius ateities projektus ir iniciatyvas, prisidėsiančius prie mėlynojo augimo tikslų įgyvendinimo. Konferencijos tema – mėlynoji ekonomika ir jos augimas Baltijos jūros regione – itin aktuali ir Klaipėdos regionui, keliančiam sau tikslą tapti pirmaujančiu Baltijos jūros mėlynosios ekonomikos regionu.
Konferencija yra vienas svarbiausių Baltijos jūros regiono renginių. Pagrindiniai jos organizatoriai – Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo platforma (angl. trumpinys – BSSSC). Ši platforma buvo įkurta 1993 metais su tikslu skatinti regionų, esančių aplink Baltijos jūrą, bendradarbiavimą bei formuoti nuoseklią Baltijos jūros regiono politiką bei atstovauti regionų interesus Europos ir tarptautinėse organizacijose.
REGIONUI – TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS
„Klaipėdos regionui, o kartu ir visai Lietuvai, ši Baltijos jūros regionų konferencija labai svarbi. Būti renginio šeimininkais ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė. Pirmiausia dėl to, kad tai yra įrodymas, jog Klaipėdos regionas tarptautinėje erdvėje yra vertinamas kaip patikimas partneris. Ši konferencija į Lietuvą sugrįžo po 10 metų, tad atvėrė naujas galimybes pristatyti regiono specializacijos planus ir įgyvendinamus projektus, suburti verslo, mokslo ir savivaldos bendruomenę dialogui mėlynojo augimo tema” – sakė asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Klaudija Kionies.
BSSSC valdyba taip pat įvertino asociacijos „Klaipėdos regionas” įdirbį didinant regiono žinomumą Baltijos jūros regione – Klaipėdos regionas buvo pakviestas prisijungti prie Baltijos jūros regionų bendradarbiavimo platformos ir tapti jos nare. Tarptautinis bendradarbiavimas BSSSC platformoje yra aktualus ypač šiuo metu, kai atnaujinamas ir peržiūrimas ES Baltijos jūros strategijos veiksmų planas, sprendžiamas tarpsieninio bendradarbiavimo finansavimo programų likimas. „Regionų pozicija ir jų balsas darosi vis svarbesnis ir reikalingesnis. Esame mažas regionas iš mažos šalies, tad privalome stiprinti patikimo regiono įvaizdį, nes tik būdami partnerystėje galime pasiekti daug daugiau nei veikdami pavieniui“, – apie tarptautinio bendradarbiavimo naudą kalbėjo K. Kionies.
K. Kionies akcentavo, kad neretai yra sunku pamatuoti kokią pridėtinę vertę kuria tarptautinės organizacijos ir partnerystės jose. Žvelgiant į ateities tendencijas, ir ypač Europos Sąjungos naujojo finansavimo periodo po 2020 m. gaires, jau galima pastebėti, kad tarptautiniam bendradarbiavimui bus skiriamas didžiulis dėmesys. Jau dabar garsiai kalbama, kad tarpsieninių bendradarbiavimo programų (Interreg) investicijos ir prioritetai bus nukreipti į partnerystės ryšius ir specializacijos kryptis turinčius regionus, kuriančius pridėtinės vertės produktus ar paslaugas. Planuojama, kad išskirtinis dėmesys teks regionams su panašiomis specializacijos kryptimis, siekiant paskatinti tarptautinių vertės grandinių kūrimą, sustiprinti visų suinteresuotų grupių (politikos formuotojų, tyrėjų, mokslo ir verslo sektorių atstovų) įsitraukimą į vykstančius procesus.
MĖLYNOJI EKONOMIKA – BALTIJOS JŪROS REGIONO PLĖTROS GARANTAS
Jūrinės ekonomikos plėtra arba „mėlynasis augimas“ šiuo metu yra viena populiariausių ir dažniausiai linksniuojamų temų tiek ekonomistų, tiek ir politikos formuotojų gretose. Visame pasaulyje kiekviena valstybė turinti kranto liniją šiuo metu kalba apie Mėlynąją ekonomiką – jūros išteklių panaudojimą spartesniam ekonomikos augimui ir klestėjimui. Baltijos jūros regiono valstybės taip pat yra išsikėlusios ambicingą tikslą tapti pavyzdiniu mėlynosios ekonomikos plėtros regionu, su subalansuota socialine-ekonomine aplinka bei saugoma jūrine ekosistema. Apie šios vizijos įgyvendinimą, su tuo susijusius iššūkius ir problemas buvo diskutuojama konferencijos pranešimų, panelinių sesijų ir tematinių diskusijų metu.
Konferencijos metu kalbėjusi Angela Schultz-Zehden, „Submariner“ tinklo vadovė, 2016 metų moters, aktyviai dirbančios mėlynajame sektoriuje, apdovanojimo laimėtoja, teigė, kad ši vizija ambicinga, tačiau įgyvendinama. Baltijos jūros regionas jau šiandien turi partnerių sutelktumą ir didžiulį potencialą tapti pirmaujančiu makroregionu mėlynosios ekonomikos sektoriuje, tačiau tam būtinas dar didesnis visų suinteresuotų grupių bendradarbiavimas. A. Schultz-Zehden nuomone, kad taptume vedančiuoju tvaraus jūrinio sektoriaus regionu, mums būtina stiprinti sektoriaus inovacijų kūrimą ir tvarumo principų diegimą. Tą pasiekti galima investuojant į regiono darbo jėgos tikslinių kompetencijų ir gebėjimų stiprinimą, specializuotų klasterių kūrimą, jų įgalinimą. Tam pasitarnauti gali ir esamos bendradarbiavimo platformos ir struktūros, aktyviai vykdomas multikultūrinis dialogas. Žinoma, siekiant tapti pirmaujančiu regionu, neišvengiamai turime sutelkti ir Baltijos regiono finansinius resursus bei nukreipti juos sektoriaus stiprinimui bei inovatyvių projektų ir produktų kūrimui.
A. Schultz-Zehden konferencijos metu įvardino didžiausią potencialą ir plėtros galimybes Baltijos jūros regione turinčias mėlynojo augimo sritis – laivyba, jūrinis ir pakrančių turizmas, aplinkosaugos ir aplinkos stebėsenos technologijos, mėlynoji bioekonomika. Esminiai jūrinės ekonomikos augimo elementai yra skaitmenizacija ir IT sprendimai, technologijų ir žinių plėtra bei aplinkosauginių iššūkių sprendimas. Siekiant spartaus sektoriaus augimo būtina išlaikyti skiriamą paramą sektoriaus veikėjų bendradarbiavimui, ypač dialogui tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Akcentuota, kad reikalinga sukurti bent keletą bendrų sektoriaus standartų, atnaujinti ir patikslinti esamą teisinį reguliavimą. Išlaikyti regiono jūrinio sektoriaus konkurencingumą galima eksportuojant bei dalinantis regione sukurtais produktais ir paslaugomis, tvariais mėlynaisiais sprendimais. Galiausiai, labai svarbu ir tinkamas regiono pozicionavimas bei tikslinės rinkodaros kampanijos.
PANELINĖSE SESIJOSE – AKTUALIOS MĖLYNOJO AUGIMO KRYPTYS
Siekiant išsamiau aptarti įvairias mėlynosios ekonomikos ir jos augimo krytis, be pagrindinių pranešimų, konferencijos dalyviai buvo kviečiami dalyvauti tematinėse panelinėse sesijose. Asociacijos „Klaipėdos regionas” iniciatyva viena iš galimų pasirinkti temų buvo jūrinis ir pakrančių turizmas, jo vaidmuo bei svarba Baltijos jūros regione.
ES Mėlynojo augimo strategijoje pakrančių ir jūrų turizmo sektorius įvardijamas kaip didelį potencialą skatinanti pažangų, tvarų ir integralų augimą turinti sritis. Turizmas vaidina svarbų vaidmenį mėlynojoje ekonomikoje – šioje srityje dirba daugiau kaip 2,75 mln. žmonių, o visas turizmo sektorius sukuria 159 mlrd. eurų bendros pridėtinės vertės, kas sudaro net trečdalį visos mėlynosios ekonomikos. „Esame vienintelis Lietuvos pajūrio regionas, turintis net du iš keturių šalies kurortų. Jūrinis ir pakrančių turizmas yra viena iš Klaipėdos regiono pasirinktų specializacijos krypčių, tad norėjome pakviesti užsienio partnerius, kolegas padiskutuoti apie šio sektoriaus situaciją ir ateities perspektyvas, aptarti tvaraus vystymosi principų diegimą šiame sektoriuje“, – sakė K. Kionies
Pasak K. Kionies dažnai turizmo naudą matuojame standartiniais kiekybiniais rodikliais – turistų nakvynių skaičiumi – tačiau labai mažai kalbame ir, svarbiausia, vertiname turizmo naudą vietos bendruomenėms. Dažnai turizmo sektorių netgi identifikuojame kaip problematišką: formuojame poreikį didinti ekonominius rodiklius, turistų srautus, mažinti sezoniškumą. Šie indikatoriai labai svarbūs, tačiau ne vieninteliai. Turizmą galime vertinti ir iš kitos perspektyvos, pavyzdžiui, kalbėti apie tvarumo principus ir jų diegimą. „Pastebima, kad neretai turizmo sektorius planuojamas tik trumpalaikėje perspektyvoje, o ilgalaikiai planai gan retai atnaujinami ir adaptuojami pagal rinkos pokyčius. Sparčiai globalėjančiame pasaulyje, yra būtina specializuotis ir dirbti kryptingai, o, svarbiausia – vieningai“, – apie turizmo sektoriaus iššūkius klabėjo K. Kionies.
Kartu su partneriais iš Vokietijos Maklenburgo-Vakarų Pomeranijos regiono, asociacija „Klaipėdos regionas“ konferencijos dalyviams pristatė savo pastarųjų metų darbą formuojant Baltijos jūros regiono turizmo politikos koordinacinio centro modelį. Baltijos jūros turizmo centras – tai ekspertinių įžvalgų, tyrimų ir sektoriaus plėtros krypčių bei tendencijų analizės centras. Pagrindinė jo funkcija – telkti regionus kartu kurti tvarų ir inovatyvų turizmą Baltijos jūros regione. Artimiausiu metu planuojama steigti specialią struktūrą, kurios pagrindu bus formuojamas Baltijos jūros turizmo centras, o šalys bei regionai bus kviečiami prie jos prisijungti.
Konferencijos partneris Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas renginio dalyvius kvietė į tarptautinių projektų „Blue Platform“ ir „Ecoprodigi“ rėmuose organizuotas sesijas, dedikuotas mėlynojo augimo bei jo potencialo ir skaitmenizacijos iššūkių jūrinėje pramonėje tematikoms, o taip pat dalijosi įžvalgomis apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vertės grandinės vystymą regione iš sėkmingai įgyvendinto projekto „Go LNG“ perspektyvos.
„Mėlynojo augimo kryptis yra aiškiai nubrėžta patvirtintoje Klaipėdos miesto strategijoje, tad išties svarbu, kad Klaipėdos regionas ėmėsi iniciatyvos bei lyderystės organizuojant renginį, skirtą plačiai diskutuoti temomis, kurios svarbios ir mums, ir visam Baltijos jūros šalių regionui. Biotechnologijų sferos ekspertai, akvakultūros srityje dirbantys mokslininkai, jūrinei pramonei atstovaujantis verslas ir pažangių technologijų kūrėjai, valdžios ir jaunimo organizacijų atstovai – daugybė skirtingų grupių praturtino forumo sesijas, kurios tapo išties reikalingo ir atviro dialogo pavyzdžiu. Akcentuojant jūrinio verslo vystymo svarbą lygiagrečiai kalbėta apie tvarų mėlynąjį augimą, ekologinius interesus, kuriuos įmanoma apsaugoti tik veikiant drauge, – dėmesys šiems abiems aspektams rodo, kad prioritetus regime vienodai“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
MAŽĖS EUROPOS SĄJUNGOS FINANSAVIMAS
Konferencijoje išskirtinio dėmesio susilaukė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovo Ričardo Gaurio pranešimas ir įžvalgos apie naująjį Europos Sąjungos biudžetą ir Europos Komisijos politines gaires. Ypač susidomėjimo sulaukė pristatyti 2021-2027 m. ES biudžeto pokyčiai. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, pagrindiniu struktūrinių fondų paskirstymo kriterijumi išlieka BVP dalis tenkanti vienam gyventojui. Šis rodiklis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai kilo. Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjungos finansinė parama po 2020 m. Lietuvai, tikėtina, mažės. Jei ES šalys narės ir Europos parlamentas nesusitars kitaip, visos šalys, įgyvendindamos savo projektus, turės daugiau prisidėti savo lėšomis. Planuojama, kad mažės ir Sanglaudos fondo bei tarpsieninio bendradarbiavimo programų projektų kofinansavimo procentas – iki 70 (vietoj buvusių 75 proc.).
R. Gaurys taip pat akcentavo makroregionų bendradarbiavimo ir plėtros svarbą ateinančiame periode. Primename, kad Lietuva priskiriama Baltijos jūros makroregionui. Pagrindiniai iššūkiai ir tikslai, keliami Baltijos jūros regionui ateinančiame programavimo periode, yra tyrimų ir inovacijų rodiklių augimas, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo kėlimas, skaitmenizacija, mobilumas, adaptacija prie klimato pokyčių ir galimų rizikų valdymas. Europos Komisija skatina šalis nares konvertuoti šiuos tikslus į ateinančio periodo regioninio finansavimo prioritetus.
REZOLIUCIJOJE – REGIONŲ SIŪLYMAI EUROPOS SĄJUNGAI
Esminės diskusijų temos, konferencijos ekspertų įžvalgos bei regionų pozicijos buvo perkeltos į BSSSC platformos rezoliuciją, kuri artimiausiu metu bus perduota įvairioms Europos Sąjungos ir Baltijos jūros regiono valstybių institucijoms, priimančioms sprendimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir vidaus politikos prioritetų. Rezoliucijoje pasisakoma už aktyvius veiksmus ir šalių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti švarią ir saugią Baltijos jūrą bei jos aplinką, aktyvesnį vietos savivaldų ir regionų įtraukimą į ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano atnaujinimo procesą, didesnį dėmesį ir susitelkimą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus bei ekologinius iššūkius. Dokumente akcentuojama finansavimo tarptautiniam bendradarbiavimui ir stiprinimui svarba, todėl išreiškiamas palaikymas Europos Parlamento ir Europos Regionų komiteto siūlymui ženkliai padidinti biudžetą tarpsieninio bendradarbiavimo (Interreg) programoms ateinančiame 2021-2027 m. ES finansavimo periode. Su pilnu BSSSC konferencijos rezoliucijos tekstu galite susipažinti BSSSC internetiniame puslapyje.
Nuotraukų autorius A. Pelakauskas
Aktyvūs Lietuvos SGD klasterio nariai ir į technologines inovacijas orientuotų iniciatyvų partneriai – kompanija „Schneider Electric” – spalio 17 d. sugrįžta į Klaipėdos mokslo ir technologijų parką su vertingu renginiu proceso saugos tematika. „Kaip skatinti pelningą saugumą?” – šis klausimas taps seminaro, kurį ves daug tarptautinės patirties sukaupęs ekspertas Christopher Rogers iš Didžiosios Britanijos, ašimi.
Specifinė renginio tematika orientuota į galutinius vartotojus, ji aktuali proceso automatizavimo projektuotojams, proceso automatizavimo sistemų integruotojams. Renginyje laukiami įmonių atstovai ir specialistai iš viso Vakarų Lietuvos regiono.
„Jūsų įrangos saugumas ir apsauga yra labai svarbūs jūsų verslo sėkmei, todėl saugos programos suvokiamos kaip būtinos verslo sąnaudos. Visgi saugos standartai nuolat keičiasi, reikalavimai auga. Atlaikyti padidėjusį spaudimą, didinti produktyvumą ir kokybę, tuo pačiu sumažinant išlaidas bei laikantis privalomų saugos reglamentų, yra vienas iš sudėtingiausių iššūkių pramonėje”, – akcentuoja renginio organizatoriai.
Pagrindinė auditorija:
- Pramonės sistemų integruotojai
- Kritinių procesų galutiniai vartotojai iš tokių segmentų kaip nafta ir dujos, chemijos pramonė, elektrinės.
Renginys nemokamas. Reikalinga išsankstinė registracija (iki spalio 14 d.): https://www.surveymonkey.com/r/9GPB5WX
Renginio kalba – anglų.
Laikas: spalio 17 d., ketvirtadienis.
Registracija – nuo 09:30 val. Renginio pradžia 10:00 val.
Numatoma renginio pabaiga: 15:30 val.
Vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konferencijų salė (1 aukštas)/ Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda.
Parsisiųsti išsamią programą bei lektoriaus dosjė
Pirmąsyk Klaipėdoje vykęs uosto technologijų hakatonas „Portathon Baltic 2019“, tapęs stipriu „Inovacijų savaitės“ akordu Vakarų Lietuvoje, finišavo. Dalyviai sugeneravo ir komisijai pristatė 18 inovatyvių ir ambicingų sprendimų. 4 tūkst. eurų prizinį fondą pasidalijo Klaipėdos universiteto atstovai, o taip pat svečiai iš Blekingės technologijų instituto (Švedija).
Sėkmė lydėjo net tris dalyvių komandas iš uostamiesčio alma mater: „Digital Robots“ įvertinti už pateiktą dokumentų apdorojimo sistemos sprendimą, panaudojant robotus bei dirbtinį intelektą, „Alpha Team“ – už srovių energijos uostuose panaudojimo sprendimą, „Clever LNG“ – už sprendimą, kuris nukreiptas į SGD terminalų veiklos planavimo efektyvinimą. Blekingės technologijų instituto atstovams laimėjimą atnešė pristatyta inovatyvi informacinė sistema krovos procesų valdymui uostų terminaluose.
Akademinei bendruomenei renginyje taip pat atstovavo komandos ir entuziastai iš taikomųjų mokslų universiteto „Hochschule Wismar“ (Vokietija), Baltijos pažangių technologijų instituto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos.
Renginyje uoliai dirbo pernai Klaipėdoje organizuotame „Industry 4.0“ hakatone triumfavusi komanda iš „Tavo robotas“ laboratorijos, uostamiestyje veikiančių įmonių – AB „Vakarų laivų gamykla”, „Emotion“, Klaipėdos LEZ verslo bendruomenės deleguoti specialistai, verslo atstovai, startuoliai iš kitų Lietuvos miestų. Patirties aktyviai sėmėsi jauniausi renginio dalyviai iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro.
Autonominis elektra varomas keltas, mobilioji programėlė sunkvežimių terminalų valdymui, povandeninis dronas, vidaus vandenų konteinerinių baržų rezervavimo, jungtinio paslaugų ir išteklių įsigijimo sistemos, matematinis modelis efektyvesniam darbo uostuose organizavimui, techninis sprendimas dulkių eliminavimui kraunant birius krovinius, galimą taršą matuojantis ir analizuojantis robotas – visų komandų pateiktų sprendimų spektras buvo itin platus.
48 valandų trukmės idėjų ir prototipų generavimo maratono metu 80-čiai dalyvių talkino 12 mentorių iš renginio idėją aktyviai palaikiusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, tarptautinių kompanijų „Emerson“, „Schneider Electric“, taip pat „Klaipėdos naftos“, kitų verslo organizacijų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos inovacijų centro, renginį inicijavusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko.
#smartupbsr #Klaipeda #PortathonBaltic #engaging #smartCity
On 20-22 of September the first Port Technology Hackathon “Portathon Baltic 2019” took place in Klaipėda, which became a great hit of “Innovation Week” in Western Lithuania. Participants generated 18 solutions full of innovative approach, creativity and ambitions, and presented them to the commission.
The aim of the hackathon “Portathon Baltic 2019” was to bring together professionals and technology enthusiasts of different competencies in the environment open to creativity in order to generate ideas and prototypes applicable in the logistics sector by automating and digitalising port terminal equipment and various processes as well as developing smart transport ecosystems.
The challenge was accepted by 80 participants from 4 countries – Lithuania, Netherlands, Sweden and Germany.
Klaipėda Science and Technology Park organised the event, which took place in the Lithuanian port city for the first time, together with Klaipėda State Seaport Authority which supported the idea as well as with the companies belonging to the Lithuanian Liquefied Natural Gas (LNG) cluster, and the Science, Innovation and Technology Agency.
The idea of the event as well as the initiative of Klaipėda Science and Technology Park to organise it were matured by the involvement in the international project “Smart-up BSR”, which has gathered 13 organisations from 9 countries in total.
The focus of the partners of the project was on more sustainable cooperation between the countries of the Baltic Sea region, and on the effort to contribute to addressing the major challenges of the European societies with the help of smart specialisation priorities of individual countries. Hackathon “Portathon Baltic 2019” became one of the first pilot projects within the framework of the “Smart-up BSR” project, the aim of which was to implement a part of the strategy of the smart city which includes the smart port. And mainly for this purpose a broad community of the representatives of the target groups – business, port and science – has been brought together. The hackathon has also received a support of the project “Connect2 Small Ports”.
The teams of “Portathon Baltic 2019” had to develop the solutions as well as to present them to the commission with 48 hours. 12 mentors from Klaipėda State Seaport Authority, international companies „Emerson”, „Schneider Electric” as well as „Klaipėdos nafta”, other business organisations, Klaipėda University, Lithuanian Innovation Centre and Klaipėda Science and Technology Park helped the participants during the marathon of generation of ideas and prototypes.
The prize fund of 4000 EUR was shared between the representatives of Klaipėda University as well as the guests from Blekinge Institute of Technology (Sweden). Even three teams from Klaipėda alma mater have been successful: “Digital Robots” has been awarded for the presented solution for the document processing system using robots and artificial intelligence, “Alpha Team” – for the solution for the use of energy currents in ports, “Clever LNG” – for the solution directed towards the improvement of the operational planning of LNG terminals. The victory to the representatives of Blekinge Institute of Technology was brought by the presented innovative information system for managing cargo processes at port terminals.
The academic community was also represented by the teams and enthusiasts from the University of Applied Sciences “Hochschule Wismar” (Germany), Baltic Institute of Advanced Technology, Klaipėda State University of Applied Sciences, Lithuanian Maritime Academy, Vilnius Railway Transport and Business Services Schools.
The team from the laboratory “Tavo robotas”, which triumphed in the hackathon “Industry 4.0” organised in Klaipėda last year, as well as the companies operating in the port city – “Vakarų laivų gamykla”, AB, “Emotion”, delegated specialists of the business community of Klaipėda FEZ, business representatives, and start-ups from other Lithuanian cities have zealously worked in the event. The youngest participants of the event from Klaipėda Student’s Self-Expression Centre have been actively drawing lessons as well.
The range of solutions provided by the teams was extremely wide – autonomous electric ferry, mobile application for the management of truck terminal, underwater drone, inland container barges reservation system, joint service and resource acquisition system, mathematical model for more efficient organisation of work in ports, technical solution for dust removal when handling bulk cargoes, and a robot for measuring and analysing potential pollution.
“Open and attractive format of the hackathon became a powerful incentive for companies, students, professors and start-ups to form strong teams, to unlock the potential of our country and the entire Baltic Sea region, to fight for the prizes and the attention of potential investors” – said Andrius Sutnikas, the Development Manager of Klaipėda Science and Technology Park.
#smartupbsr #Klaipeda #PortathonBaltic #engaging #smartCity
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas intensyviai ruošiasi dalyvavimui šiųmetėje Oslo inovacijų savaitėje. Daugiatūkstantinę publiką subursiantis renginys specialios sesijos metu rugsėjo 24 d. suteiks platformą ne vien plačiai diskutuoti apie jūrinę ekonomiką, apžvelgti jos tendencijas, bet ir išsamiau pristatyti Lietuvos jūrinė pramonę, mūsų šalyje vystomus inovatyvius technologinius projektus.
„Galimybė drauge partneriais – organizacijomis Ocean Industry Forum Oslofjord bei Norwegian-Lithuanian Chamber of Commerce – šio solidaus renginio rėmuose pristatyti specialią jūrinei pramonei dedikuotą sesiją liudija apie kryptingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo svorį, kurio dėka galime nuveikti daugiau, būti labiau matomi ir atkreipti kitų šalių dėmesį į mūsų įmones, į čia atsiveriančias galimybes bei kuriamas inovacijas. Dalyvavimas Oslo inovacijų savaitėje dar stipriau praplės mūsų kontaktų tinklą ir veiklos horizontus, kurie jau dabar apima visą Baltijos jūros regioną, mūsų ir drauge su partneriais organizuojamas verslo misijas, tarptautines konferencijas ir mokymus“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Renginio formatas suteiks puikią galimybę užmegzti naudingų bendradarbiavimo ryšių, tad aktyviai prisijungti kviečiami Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamo Lietuvos SGD klasterio atstovai, kiti bendruomenės nariai.
Planuojantys drauge vykti partneriai maloniai prašomi informuoti apie tai el. p. jurga@kmtp.lt.
Su išsamia Oslo inovacijų savaitės programa galima susipažinti čia.
Į Inovacijų savaitę rugsėjo 23-27 d. kviečiantis Oslas 2019-iaisiais paskelbtas Europos žaliąja sostine, tad šiemet išskirtinis dėmesys bus teikiamas tvarių miestų tematikai. Iš viso Oslo inovacijų savaitė pažers apie 50 įvairių renginių, kuriuose laukiama 250 pranešėjų, apie 11 tūkst. dalyvių.
„Inovacijų savaitės“ banga ritasi per Vakarų Lietuvą – Klaipėdos mokslo ir technologijų parke rugsėjo 20 d. prasidėjo 48 valandų trukmės idėjų ir prototipų generavimo maratonas “Portathon Baltic 2019”. Renginiu siekiama pateikti uostui ir čia veikiančiam verslui reikalingų bei aktualių sprendimų.
Hakatono organizatorių iššūkį priėmė ir dėl 4 tūkst. eurų prizinio fondo varžysis apie 80 dalyvių iš Lietuvos bei užsienio. Iš komandų tikimasi idėjų, pritaikomų logistikos sektoriuje, automatizuojant ir skaitmenizuojant uostų terminalų įrangą bei įvairius procesus, plėtojant išmanias transporto ekosistemas. Itin laukiami sprendimai, galintys prisidėti mažinant taršą ir triukšmą uostų teritorijose bei greta jų.
Renginio įžanga tapo pažintinis turas laivu, į kurį technologijų entuziastus pakvietė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Susipažinus su uosto veikla veiksmas persikėlė į Klaipėdos mokslo ir technologijų parką, kur pranešimus skaitmenizacijos ir automatizacijos temomis pristatė bei aktualiausius šiandienos iššūkius apžvelgė Klaipėdos uosto, „Schneider Electric“, „Emerson“, „Bega“ atstovai.
Į komandas pasiskirstę dalyviai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke savo sprendimus, padedant mentoriams iš akademinės bendruomenės ir verslo organizacijų, kurs iki sekmadienio, kuomet juos turės pristatyti vertinimo komisijai.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inicijuotą hakatoną palaiko gausios renginio partnerių gretos – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų klasteris bei jam priklausančios įmonės, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
