Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Pilies dirbtuvėse įsikūrę kūrybinių industrijų atstovai plečia savo fantazijos ribas, gaminių asortimentą ir kviečia išbandyti naujoves. “Pono bebro” studijoje pagamintos balansinės lentos jau testuojamos tiek pačių rezidentų, tiek vandenlenčių parke „Wakepark Palanga“, kuris sutraukia daugybę aktyvaus gyvenimo būdo propaguotojų.
“Pats užsiimu vandenlenčių sportu – tai ir tapo impulsu pamėginti pagaminti lentą, kuri pirmiausiai skirta treniruotis išlaikyti pusiausvyrą prieš imantis sudėtingesnių manevrų vandenyje”, – aiškino Žilvinas Milašauskas, “Pono bebro” dirbtuvių įkūrėjas.
Taip pat tokios lentos gali būti naudojamos tiesiog namuose ar kitur – siekiant sustiprinti raumenis, pagerinti koordinaciją bei paprasčiausiai aprūpinti kūną tam tikru fiziniu aktyvumu darbo pertraukėlių metu, kai norima tiesiog atsistoti ir pajudėti. Tokią mankštą ją išbandžiusieji įvardija ne tik naudinga, bet ir smagia.
Klaipėdiečio teigimu, daugelis norinčiųjų išmėginti tokio tipo lentas, jas siunčiasi iš Kinijos. “Dar nespėjome gerai išanalizuoti situacijos dėl tokių lentų gamintojų Lietuvoje – visgi manau, kad esame tarp nedaugelio, kurie eksperimentuoja ir siekia pasiūlyti ne „štampuotą“, o savo pačių sukurtą gaminį. Tobulinant šią lentą įdėta daug rankų darbo, apgalvota ir gaminio estetika. Jei testavimas pateisins mūsų ir pirmųjų naudotojų lūkesčius, toliau gamybą plėtosime individualių užsakymų principu – atsižvelgdami į konkrečius klientų poreikius, pageidavimus dėl individualizuotų dizaino sprendimų”, – kalbėjo Žilvinas.
“Pono bebro” balansines lentas smalsautojai galės apžiūrėti iš arčiau ir išbandyti KMTP Pilies dirbtuvių “Meno pievoje”, kuri Jūros šventės metu, liepos 26-28 dienomis, kvies užsukti į erdvę greta 14 numeriu pažymėto pastato Pilies gatvėje, čia susipažinti su rezidentais, įsigyti jų darbų, sudalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse.
Itin patogi lokacija, galimybė įsilieti į kompetencijomis ir kontaktais turtingą KMTP bendruomenę, šiuolaikiška aplinka – visa tai įmonės ras Verslo inkubatoriuje (Universiteto al. 19), kuriame kviečia įsikurti Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
2016 m. Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje atidarytame Verslo inkubatoriuje veikia verslo organizacijos, vykdančios gamybinę-eksperimentinę ir kitokią veiklą, kuriasi naujos įmonės. Verslo inkubatorius sudaro sąlygas startuoti jaunoms įmonėms, plėtoti veiklą jau įsitvirtinusioms verslo organizacijoms, kurti darbo vietas ir vykdyti projektus, kurie sutelkia verslą ir mokslą. Vienas tokių – įmonės „Vėjo projektai“ kartu su KU mokslininkais įgyvendinta elektra varomo autobuso idėja. Taip pat Verslo inkubatoriaus patalpose, skirtose mažos apimties gamybai, tobulinamas ir inovatyvios vandens transporto priemonės “Popa Boat” modelis.
2019 m. gegužę pastatas perduotas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui (KMTP), kurio iniciatyva čia jau sukurta 3D modeliavimo bazė, pernai veiklą pradėjo eksperimentinė krevečių auginimo bazė, o taip pat yra įsikūrę du kompetencijų centrai, besispecializuojantys suskystintųjų gamtinių dujų ir akvakultūros srityse.
Modernus pastatas iškilęs verslui itin patrauklioje vietoje – greta KU Jūros tyrimų instituto, kuriame veikia modernios laboratorijos ir kitų KU padalinių, sutelkusių aktyvią akademinę bendruomenę, žinias ir patirtį, naujų galimybių ieškančius studentus.
Nuo Verslo inkubatoriaus iki pagrindinio KMTP pastato, kuriame nuolat šurmuliuoja įvairūs renginiai, vos 5 minutės pėsčiomis. Privalumų teikia ir greta esantis PC “Studlendas”, siūlantis įvairių paslaugų.
Šiuo metu Verslo inkubatoriuje KMTP gali pasiūlyti biurus nuo 12 iki 90 kv. m., kuriais galima naudotis 24/7.
Kv. m. kaina mėnesiui – 10, 50 Eur +PVM – yra fiksuota ir apimanti visas paslaugas ( patalpų apsauga, elektros, šildymo energijos sąnaudos, kompiuterinių ir inžinerinių sistemų priežiūra, biuro patalpų ir teritorijos valymas, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų aptarnavimas, šiukšlių išvežimas ir kt.).
Greta pastato – memokama ir erdvi automobilių stovėjimo aikštelė Jums ir Jūsų klientams.
ATSISIŲSTI IŠSAMIĄ INFORMACIJĄ APIE PATALPAS IR KAINAS
Turite klausimų/ norėtumėte apžiūrėti laisvas biurų patalpas?
Susisiekite su mumis +370 673 85113, info@kmtp.lt
AB „Klaipėdos nafta“ už 2018/2019 s. m. pavasario semestro egzaminų sesijoje pasiektus aukščiausius akademinius rezultatus grupėse vienkartines stipendijas skyrė šiems Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto suskystintų gamtinių dujų terminalų inžinerijos bakalauro studijų programos studentams:
II kurso studentui Klaidui Drevinskui ir I kurso studentei Ingridai Karapetrovai.
AB „Klaipėdos nafta“ stipendijas skiria vadovaudamasi 2019 m. birželio 17 d. su Klaipėdos universitetu pasirašyta paramos sutartimi Nr. J12-7. Stipendijos skiriamos Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto suskystintų gamtinių dujų terminalų inžinerijos studijų programos I ir II kurso studentams, kurių egzaminų sesijos akademiniai rezultatai grupėse yra geriausi.
Sveikiname stipendijos laureatus!
KN nuotr. KU informacija.
Lietuvoje netrukus pradės veikti „GovTech“ laboratorija, kuri padės spręsti viešojo sektoriaus problemas naudojant inovatyvius sprendimus. Ši Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir „Kurk Lietuvai” iniciatyva ne tik suteiks galimybę startuoliams išbandyti savo technologiją viešajame sektoriuje, bet ir padės ją komercializuoti.
„GovTech Lab“ iniciatyva Lietuvai naudinga dvejopai. Pirmiausia, tai būdas kitaip pasižiūrėti į viešojo sektoriaus problemas, kad inovacijas kuriančios komandos, niekada nedirbusios viešajame sektoriuje, pasiūlytų naujų sprendimų, kaip efektyvinti įmonių veiklą ir užtikrinti didžiausią naudą visuomenei. Antra, įgyvendinant iniciatyvą dalyvausiantys inovatyvūs verslai turės galimybę realiomis sąlygomis išbandyti bei tobulinti kuriamus naujus sprendimus ir juos komercializuoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
„GovTech Lab“ du kartus per metus inicijuos „Iššūkių seriją“, kuomet viešojo sektoriaus institucija paskelbs jai aktualią problemą, o startuoliai, verslas ir visuomenė galės siūlyti inovatyvius technologinius jos sprendimo būdus. Pasinaudodamos „Iššūkių serijos“ galimybėmis institucijos galės greitai rasti inovatyvų technologinį sprendimą, kurio nėra rinkoje, ir tą padaryti greičiau, nei naudojant tradicinius viešųjų pirkimų būdus. Vienos serijos įgyvendinimo metu būtų sprendžiamos bent 3 institucijų problemos.
Bendradarbiavimo susitarimą dėl „GovTech“ laboratorijos įkūrimo šiandien pasirašė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, VšĮ „Keliauk Lietuvoje”, VšĮ „Kaunas 2022”, Lietuvos bankas, UAB „Lietuvos energija”, kurios taps šio bandomojo projekto dalyvėmis. Ateityje į šį projektą ketina įsitraukti daugiau institucijų.
Prie Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) veiksianti „GovTech“ laboratorija taip pat veiks ir kaip kompetencijų centras, padėsiantis didinti viešojo sektoriaus inovatyvumą technologijų srityje. „GovTech Lab“ nariai sieks populiarinti „GovTech“ inovacijas, atliks „GovTech“ rinkos Lietuvoje ir užsienyje tyrimus ir analizes, vykdys su naujausiomis technologijomis viešajame sektoriuje susijusią veiklą ir skatins inovatyvių technologijų panaudojimą. „GovTech Lab“ veikla ateinančius 3 metus bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų.
„GovTech“ – tai sparčiai besivystanti inovacijų ekosistema, leidžianti verslui kurti inovatyvius, dažniausia naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams spręsti. Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu „GovTech“ – tai net 400 mlrd. dolerių pasaulinė rinka, kurią galėtų išnaudoti startuoliai ir valstybės. Vien Europoje esama daugiau kaip 2000 „GovTech“ startuolių.
Tarp „GovTech“ įgyvendinamų projektų pavyzdžių – išmaniojo miesto technologijos nuo transporto programėlių iki miestiečių įsitraukimo į sprendimų priėmimą; dirbtiniu intelektu grįsta gydytojų laiką taupanti rentgeno nuotraukų aprašymo technologija; dirbtiniu intelektu grįstas užklausų viešajam sektoriui optimizavimas; 3D virtualios laboratorijos mokymosi platforma vyresnių klasių bei universitetų studentams ir kt.
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 600 startuolių, tačiau dėl informacijos trūkumo tik nedidelė jų dalis kuria inovatyvias technologijas viešajam sektoriui. O štai „GovTech“ rinkos augimo potencialas yra didžiulis: net 12 proc. viso BVP Lietuvoje sudaro viešieji pirkimai, todėl startuoliams ir visoms inovatyvioms bendrovėms viešasis sektorius ateityje gali tapti svarbiu klientu.
Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN), kurianti vienintelį Vidurio bei Rytų Europoje CERN technologijų verslo vystymo centrą, du jo inkubatorius įrengs Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune.
Tai numatantį susitarimą liepos 4 d. pasirašė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius ir CERN atstovai. „Tai yra didžiulis laimėjimas į technologijas kuriančius verslus orientuotai Lietuvai ir visai startuolių bendruomenei: atsiveria unikali galimybė pasinaudoti naujausiais CERN išradimais, duomenų baze ir patirtimi, sukaupta vystant inovatyvius produktus nuo techninės koncepcijos iki realios rinkos“, – pranešime teigė V. Sinkevičius. Jo teigimu, inkubatoriai turės didelę reikšmę viso regiono mokslo ir verslo plėtrai. Ministras tikisi, kad pirmieji startuoliai pradės veikti jau šiemet. Centras rems novatoriškų idėjų kūrimą ir taikymą su CERN veikla susijusiose techninėse srityse, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Vilniaus Saulėtekio slėnio bei Kauno mokslo ir technologijų parkuose įsikursiančių įmonių darbuotojai galės apsilankyti CERN tyrimų centruose ir gauti techninę bei konsultacinę pagalbą, be to, jos galės naudoti CERN prekių ženklą, bus paprasčiau iš CERN įsigyti technologijų licencijas. Lietuva, CERN asocijuotąja nare tapusi tik prieš metus, tapo dešimtąja šalimi, kurioje organizacija steigia verslo inkubatorių. CERN inkubatoriaus veiklą koordinuos Lietuvos inovacijų centras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sausį Davose susitikusi su CERN direktore Fabiola Gianotti, sakė, kad Lietuva pirmoji iš asocijuotųjų CERN narių galės pasinaudoti naujais organizacijos išradimais, duomenų baze ir sukaupta patirtimi. Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1993 metų, vykdo bendrus projektus su Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais, lazerių gamintojais „Ekspla“ ir „Standa“. Narystė organizacijoje Lietuvai kainuos apie 900 tūkst. eurų per metus.
Jūros šventė paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje kvies grožėtis kriauklių magija persmelktu šventės stiliumi, unikaliu prancūzų teatro trupės „Plasticiens Volants“ spektakliu, jūrinėmis tradicijomis ir muzikine programa. Didžiausias ir populiariausias vasaros renginys Lietuvoje „atsineša“ net dvi reikšmingas sukaktis – tai bus jau 60-oji Jūros šventė, o jos atsiradimo tradicijai šiemet sukanka 85-eri.
Papildant išskirtinio įvykio programą prisideda ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Pilies dirbtuvių (Pilies g. 14) rezidentai su tarptautinio projekto Creative Traditional Companies Cooperation/ CTCC („Kūrybinių ir tradicinių įmonių bendradarbiavimas”) įkvėpta iniciatyva MENO PIEVA.
Savo jėgas ir talentus bendram tikslui vienijantys kūrybinių industrijų atstovai tikisi pasiūlyti alternatyvą jau gerai žinomoms Jūros šventės renginių erdvėms ir klaipėdiečius bei miesto svečius pakviesti spalvingiems atradimams buvusio Baltijos laivų statyklos administracinio pastato prieigose – lokacijoje, kuri iki šiol tokio pobūdžio veikloms nebuvo išnaudota. „Glaudaus bendradarbiavimo su tradiciniu verslu dėka, ilgą laiką nenaudotas pastatas buvo pritaikytas kūrybinių industrijų atstovų poreikiams.palaipsniui transformacijos palietė ne tik pastato vidaus erdves, bet ir tai, kas yra išorėje – tai įvyko patiems rezidentams generuojant idėjas apie naujas šios teritorijos pritaikymo galimybes ir natūraliai apsistojus ties didžiausio vasaros renginio pajūryje data”, – kalbėjo KMTP atstovė Erika Zavackienė.
MENO PIEVOJE – didelėje žalioje zonoje priešais KMTP Pilies dirbtuves – liepos 26-28 dienomis pasitiks lėtesnis tempas ir puiki galimybė susipažinti su Klaipėdos kūrėjų ir amatininkų darbais, jų įsigyti bei patiems „pasimatuoti“ įvairius menus, technikas bei įrankius.
„Tikime, kad pievoje pavyks sukurti jaukią ir laisvą atmosferą, kurioje bus malonu laiką leisti tiek svečiams, tiek rezidentams. Mums svarbi ne vien sėkminga prekyba renginio metu ir smalsautojų dėmesys – siekiame didinti savo vystomų prekės ženklų bei pačių dirbtuvių žinomumą, o Jūros šventė suteikia puikią galimybę apie save pranešti garsiau”, – kalbėjo KMTP Pilies dirbtuvių MENO PIEVOS projekto iniciatorė Martyna Mikalauskaitė, “Mami Art Studio” įkūrėja.
MENO PIEVA jau įtraukta į oficialią renginio programą, kuri skelbiama www.jurossvente.lt bei Jūros šventės paskyroje socialiniame tinkle “Facebook”.
Kūrybinių dirbtuvių veiklos apims tapybą ant keramikos, tekstilės gaminių ir šilko, akmens apdirbimo ir kitokias dirbtuves. Specialią programą publikai ruošia KMTP Pilies dirbtuvių salėje savo judesius gludinantys “SFINX” šokėjai. Mažiausius svečius įtrauks muilo burbulų atrakcijos.
MENO PIEVOJE savo dirbinių įsigyti kvies „MAMi art studio“ (keramikos dirbiniai), „DZOLI,LU“ (tekstilės dirbiniai), Žibutė Juškienė ( tekstilės dirbiniai), „Enjoy it all“ ( keramikos dirbiniai), „Daiktų cechas“ (pjaustymo ir graviravimo lazeriu darbai), „ARTel studio“ (meno studija), „Beatričės keramika + augalai“, „Ponas bebras“ (pjaustymo ir graviravimo lazeriu darbai), „Tozi“ ( akmens dirbiniai) ir kiti.
MENO PIEVA svečių lauks:
• Liepos 26 d., penktadienį, nuo 12 iki 19 val.
• Liepos 27-28 d., šeštadienį ir sekmadienį, nuo 10 iki 19 val.
Skirtingų uostamiesčio bendradarbystės erdvių atstovai bei sezoniniai rezidentai birželio 28-osios vakarą leido drauge. Šaunią priežastį susitikti padiktavo „Workation Klaipėda’19“ programa, kuria siekiama įmones, komandas ir laisvai dirbti galinčius žmones iš kitų Lietuvos miestų pakviesti atvažiuoti į pajūrį ir čia suderinti profesinius iššūkius bei vasaros malonumus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP), „Light House co-working“ ir Klaipėdos kultūros fabriko atstovai leidosi žvejoti romantiškų vakaro vaizdų susėdę „Wet Weim Adventures“ kanojose, o taip pat pamalonino savo skonių receptorius specialiai jiems suorganizuotoje ekskursijoje po “Švyturys BHouse” skliautais. Dalyviai po turo grįžo ne vien su įspūdžių lauktuvėmis, bet ir „Workation Klaipėda’19“ inicijavusios agentūros “Klaipėda ID” dovanomis – marškinėliais ir kepuraitėmis.
“Vasara tęsiasi, tęsiasi ir „Workation Klaipėda” programa, siūlanti atrasti uostamiesčio erdves darbui ir poilsiui. Kviečiame pavienius specialistus, įmonių grupes nedvejoti ir rezervuoti sau darbo stalus, biurus arba visiškai nemokamai naudotis mūsų Telia hub’o infrastruktūra. Neabejojame, kad tokia patirtis taps maloniu atradimu, kurį norėsis pakartoti!”, – kalbėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Vieni pirmųjų KMTP kaip laikiną vasaros ambasadą išbandė įmonės “Lietuvos geležinkeliai” atstovai. Vizitą pajūryje komanda išnaudojo geresniam susipažinimui su geležinkelių infrastruktūra ir keleivių patirtimis, glaudesnių ryšių su kolegomis užmezgimui, o taip pat ir tam tikrų strateginių klausimų aptarimui neoficialioje aplinkoje.
* * *
„Workation Klaipėda“ rezidentų specialūs uostamiesčio pažinimo turai lauks ir liepą bei rugpjūtį. Išsami informacija apie programą, joje dalyvaujančias erdves, o taip pat specialūs viešbučių pasiūlymai “darbostogų” dalyviams: www.workationklaipeda.lt
Už nuotraukas dėkojame Vidmantas Kirklys Photostories!
Birželio 27 d. Klaipėdos moklso ir technologijų parke organizuotas Lietuvos SGD klasterio partnerių susitikimas su Vidaus vandens kelių direkcijos ir Europos Europos vidaus vandens kelių inovacijų platformos (European Inland Barging Innovation Platform/ EIBIP) atstovais.
Tarptautinį EIBIP tinklą sudaro trys inovacijų centrai, apimantys Vokietiją, Prancūziją ir Dunojaus regioną. Su platformos delegatais SGD klasterio atstovai aptarė vidaus vandenų transporto sektoriaus aktualijas bei perspektyvas Lietuvos ir europiniame kontekste, diskutavo apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) panaudojimą vidaus laivyboje bei pristatė savo kuriamas technologijas. Išskirtinis dėmesys skirtas susitikimo dalyvių supažindinimui su Klaipėdoje sukurtu suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos projektu. Prie unikalios vidaus vandenų transporto priemonės prototipo dirbo Lietuvos SGD klasterio iniciatyva suburtas tarptautinis konsorciumas: Klaipėdoje įsikūrusi dukterinė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonė „Western Baltic Engineering“, švedų kompanija „Avatar Logistics“ , Hamburgo uosto rinkodaros organizacija bei projekto vedančiuoju partneriu tapęs Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Barža, kuri varoma SBD ir elektros baterija, sudaro galimybes pasiekti nulinį CO2, sieros ir kietųjų dalelių emisijų lygį.
Nors vidaus vandenų transportas vertinamas kaip vienas švariausių transporto sektorių, šis laivynas Europoje yra smarkiai pasenęs. Vidutinis vidaus vandenų baržų amžius čia siekia 25-erius metus.
ES yra suinteresuota vidaus vandenų laivyno atnaujinimu. Dabartinės aplinkybės sudaro palankią terpę laivų statybos sektoriaus vystymui, o taip pat SGD ir SBD distribucijos grandinės plėtojimui.
Klaipėdos universitetas (KU) bendradarbiaus su viena pasaulinių elektros inžinerijos ir automatikos produktų, sprendimų bei paslaugų sektorių lyderių – kompanija „Schneider Electric“. Birželio 27 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke šalių atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį siekiant stiprinti jaunimo technologinius gebėjimus.
KU ir „Schneider Electric“ atstovai išreiškė ryžtą sutelkti patirtį, žmogiškuosius išteklius, profesines žinias ir įgūdžius siekiant visam Vakarų Lietuvos regionui aktualaus tikslo – atrasti ir ugdyti inžinerinių specialybių talentus, sudominti jaunimą tiksliaisiais mokslais, inovacijų kūrimu.
„Šios bendradarbiavimo sutarties pasirašymas – dvigubai džiugus, nes svarbias iniciatyvas palaikančių partnerių gretas plečiame ne tik vertindami tarptautinės kompanijos reputaciją bei pasiekimus, bet ir žinodami, kad patys nestokojame pozityvioms permainoms reikalingo potencialo – tą patvirtina mūsų universiteto informatikos ir mechanikos inžinerijos studijų programoms suteiktas prestižinis apdovanojimas „Investors Spotlight“. Jį priimdami šiemet gavome dar vieną patvirtinimą, kad galime pasiūlyti kokybiškas, labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias bakalauro studijas, kurios absolventams atvers puikių perspektyvų“, – kalbėjo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Schneider Electric Lithuania“ vadovo Denis Gacicha teigimu, ši verslo organizacija įvairiose šalyse palaiko ir pati vysto daug į švietimą skaitmenizacijos ir automatizacijos srityse nukreiptų iniciatyvų, bendradarbiauja su įvairiomis mokslo institucijomis Lietuvoje. „Darbas su jaunimu – ne vien tam tikra misija, kuri yra graži ir reikalinga savaime. Ne rytojus, o jau dabartis yra skaitmeninė. Suvokiant, kad skaitmenizacija yra itin svarbus įvairių ekonomikos procesų katalizatorius, būtina kompetencijas šioje srityje auginti jau mokyklos suole, o universiteto auditorijose bei laboratorijose – jas stiprinti. Prie to prisidėdami atveriame dar daugiau galimybių ateities visuomenėms“, – akcentavo D. Gacicha.
„Schneider Electric“ ir KU jau vienija bendradarbiavimas Lietuvos SGD klasterio rėmuose. Naująja sutartimi bus siekiama didinti ir skatinti mokslo ir verslo partnerystę Klaipėdos regione, planuojama vykdyti bendrus projektus, inicijuoti įvairius renginius. Pastariesiems simbolinį startą davė birželio 27 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke organizuotas seminaras „Skaitmeninė transformacija”. „Schneider Electric” ekspertų pranešimai, kurių klausėsi Klaipėdos verslo ir mokslo bendruomenė, apėmė platų temų spektrą: nuo skaitmenizuoto elektros paskirstymo tinklo bei naudos vartotojui pristatymo, įmonės duomenų valdymo ir IoT – iki tendencijų elektromobilių sektoriuje.
Nuotraukoje – KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas bei „Schneider Electric Lithuania“ vadovas Denis Gacicha renginio „Skaitmeninė transformacija“ metu.
Lietuvos inovacijų centras kartu su Klaipėdos mokslų ir technologijų parku atliko skaitmeninimo auditą 38 Lietuvos pramonės įmonėse. Auditas atskleidė aukštą skaitmeninimo lygį technologijų planavimo ir produkto gyvavimo ciklo valdymo bei vertės grandinių integracijos per kompiuterinius tinklus srityse, tačiau kompiuterizuotos kokybės kontrolės bei atvykstamosios logistikos ir sandėlio valdymo sektoriuose lygis yra nepakankamas.
„Audito rezultatai nedžiugina – net labiausiai skaitmenizuoti įmonių vidaus sektoriai neperžengia penkiasdešimties procentų ribos, tad kalbėti apie visaapimantį skaitmeninimą Lietuvoje dar anksti“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Vilma Vilutytė.
Pagrindinė ekspertų išvada – įmonės skaitmeninimą suvokia kaip poreikių piramidės viršuje esantį tikslą. Visų pirma bendrovėms būtinas kasdieninių, būtinųjų veiklos poreikių užtikrinimas, o tik po to, jei esama laiko ir išteklių, galvojama apie skaitmeninimą. Be to, įmonėms trūksta žinių bei pasirengimo skaitmeninimo naudai suvokti. „Siekiant išspręsti šią problemą, visų pirma labai svarbu pademonstruoti konkrečius duomenis apie tai, kiek žaliavų, energijos, laiko ir išteklių įmonė galėtų sutaupyti, skirdama daugiau dėmesio skaitmeninimo procesams“, – priduria Vilma Vilutytė.
Lietuvos inovacijų centras ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas priklauso tarptautiniam konsorciumui INforM (angl. Innovation Framework for Challenge Oriented Intelligent Manufacturing), kuriančiam tarpsektorinę integruotą inovacijų rėmimo skaitmeninę sistemą mažoms ir vidutinėms mechatronikos ir mašinų gamybos įmonėms, siekiant remti įmones skaitmeninio transformavimo procese. Konsorciumo partneriai iš 6 Europos šalių Torunėje, Lenkijoje, dalinosi patirtimi bei įžvalgomis apie Baltijos jūros regiono įmonių skaitmeninį pasirengimą ir iššūkius.
Konsorciumas veikia pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą, jo veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras
