Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ kvietimu Klaipėdoje apsilankiusi užsienio žurnalistų delegacija skirtingais pjūviais analizavo vietos ir regiono inovacijų ekosistemą, gilinosi į jūrinės industrijos situaciją.

Drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamo Lietuvos jūrinis klasterio partneriais įsitraukėmė į šią programą  rugsėjo 21-22 dienomis organizuojant vizitus „Vakarų laivų gamyklos“ grupės įmonėse, jūrų krovinių kompanijoje „Bega“, „Passer Sidc“, Klaipėdos universitete.

Leidinių ir portalų Ship & Offshore Journal, IHS Markit, Mer et Marine, Shipsrevyen atstovai taip pat tapo pirmaisiais Klaipėdoje startuolio „Popa Boat” sukurto ir pagaminto inovatyvaus vandens autobuso keleiviais.

Aplinkosauginį sąmoningumą auginantis renginių ciklas „My Sea Campaign“, kuris visą rugsėjį vyksta Lietuvos pajūryje, nestokoja ne tik vietos gyventojų bei turistų dėmesio – ši iniciatyva ir Klaipėdos universiteto mokslininkų vykdomos veiklos atsidūrė televizijos „Euronews“ akiratyje.

Misija – švarinti ir edukuoti
 

„My Sea Campaign“ iniciatyva apima šiukšlių rinkimą paplūdimiuose, tyrėjai ir visuomenininkai taip pat suskaičiuoja jų kiekį tam tikrame plote, pateikia išsamią šių radinių analizę ir tuo pat metu edukuoja žmones, diskutuoja apie aplinkosauginius iššūkius, nulemtus didelio vienkartinio plastiko gaminių vartojimo, rūšiavimo įgūdžių ir netgi elementarios ekologinės kultūros stokos.
 

Kaimyninėje Latvijoje kampanija jau turi gilias tradicijas, o Lietuvoje ji organizuojama pirmąsyk – iniciatyvos flagmanais tapo Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kurie drauge su partneriais Latvijoje įgyvendina 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą „Esmic“ (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).
 

Prie iniciatorių su savo savanorių komanda prisijungė organizacija „Už švarią Lietuvą“, aktyviai įsitraukti kviečiamos švietimo ir kitos įstaigos.

Liūdinantis antirekordas
 

Sėkmingai startavusi Melnragėje ir Karklėje, rugsėjo 18 d. akcija atvyko į Palangą. „100 metrų ilgio paplūdimio ruože mūsų komanda ir savanoriai rado 736 šiukšles. Kol kas tai mūsų antirekordas“, – pažymėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.
 

Palyginimui – tokio pat dydžio ruože Karklėje mokslininkai ir savanoriai aptiko 358 šiukšles, o I Melnragėje jų buvo surinkta 344. Gerą aplinkos būklę apibrėžiantis europinis standartas yra 20 vnt., taigi, šis rodiklis mūsų pajūryje viršijamas nuo keliolikos iki keliasdešimties kartų.
 

Vertinat šiukšlių pobūdį ir kategorijas – tendencijos panašios visur. Palangoje įvairūs objektai ir jų fragmentai iš dirbtinių polimerų (plastiko) sudarė 76 proc. rastų šiukšlių. Kaip ir kituose paplūdimiuose, smėlyje itin gausų nuorūkų. 100 metrų paplūdimio ruože Palangoje jų rasta net 408 vnt.

Rinkdami nuorūkas mokslininkai savanoriai garsiai samprotavo, jog galimai dalis visuomenės klaidingai mano neva nuorūkos pagamintos iš popieriaus ir celiuliozės, nors iš tiesų jose yra ir plastiko, ir toksiškų medžiagų, kurios irdamos pasklinda smėlyje ir vandenyje.

Fiksavo kiekvieną žingsnį
 

Palangoje žmonės galėjo ne tik prisijungti švarinant paplūdimį, bet ir stebėti, kaip mokslininkai kelia dronus, kurie padeda dominančius pajūrio ruožus apžvelgti greitai, iš arčiau ir kokybiškiau užfiksuojant esamą situaciją. Projekto „Esmic“ dėmesio centre greta plastiko yra ir dumbliai, kurie šiukšles ir jų fragmentus pritraukia tarsi gaudyklės, tačiau saulėtą ir ramų savaitgalį Palangoje tokių sąnašų neužfiksuota, jos būdingos po stiprių vėjų.
 

Visus tyrėjų radinius žmonės galėjo iš arti apžiūrėti improvizuotoje ekspozicijoje ant jūros tilto. Palangiškiai ir turistai aktyviai domėjosi inovatyviais mokslininkų naudojamais tyrimo metodais, nešykštėjo jiems klausimų.  Jų dar liko, tačiau dar viena proga sudalyvauti „My Sea Campagn“ lauks Šventojoje jau šį penktadienį, rugsėjo 23 d.
 

Kiekvieną „My Sea Campaign“ komandos žingsnį atidžiai fiksavo „Euronews“ reporteriai – po akcijos paplūdimyje jie vyko stebėti, kaip tyrėjai dirba KU Jūros tyrimų instituto laboratorijose, kaip analizuoja gautus duomenis pasitelkdami ne tik dronais užfiksuotus vaizdus, bet ir palydovinę informaciją.

Žinios sklinda plačiai
 

„Šio transliuotojo dėmesys – didelis įvertinimas mums, nes į žurnalistų akiratį patenka tik tie projektai, kurie yra itin aktualūs ir įdomūs tiek iš europinės, tiek ir globalios perspektyvos – konkurencija patekti į eterį yra išties nemaža. Visgi dar svarbiau yra tai, kad tokiu būdu galime apie svarbius dalykus kalbėti labai plačiai tarptautinei auditorijai. „Smart Regions“ laida rodoma net 155 šalyse 7 kalbomis“, – pažymėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
 

Užsienio žiniasklaidos atstovus domina ne vien Baltijos jūros sveikata, taršos ir jos mažinimo tematikos – šią savaitę Klaipėdoje viešinti žurnalistų delegacija tyrinėja uostamiestį skirtingais mėlynosios ekonomikos pjūviais.
 

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ kvietimu, uostamiestyje lankosi leidinių ir portalų „Ship & Offshore Journal”, „IHS Markit”, “Mer et Marine”, “Shipsrevyen” atstovai. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Lietuvos jūrinis klasteris įsitraukia į šią programą organizuojant vizitus jūrinio sektoriaus įmonėse, pristatant Klaipėdoje kuriamus inovatyvius technologinius sprendimus, vykdomus tyrimus.

Daugiau informacijos:

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas

tel. + 370 46 39 87 36, el. p. arunas.balciunas@apc.ku.lt

https://latlit.eu/esmic/   www.europa.eu 

Interreg V-A Latvijos-Lietuvos programa 2014-2020.
 

Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui: 382 138,64 Eur.
 

Projekto partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, FEE Latvia (Aplinkos švietimo fondas).
 

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Pažangius sprendimus šiandienos ir ateities uostams kviečiantis kurti hakatonas „Portathon“ tarptautinę inovatorių bendruomenę šiemet suburs rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis. Jau ketvirtus metus plėtojama iniciatyva, kurios idėjinis lopšys ir pagrindinė bazė yra Klaipėdoje, šiemet sparnus plečia dar veržliau prisijungus Europos universitetų aljansui EU CONEXUS.

Pagrindinės tematinės „Portathon 2022“ iššūkių kategorijos šiemet atkartos jau pernai brėžtas kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų ir uostamiesčių aplinka, kibernetinis saugumas.

Sprendimų generavimui hakatono dalyviai tradiciškai dedikuoja 48 valandas. Stipriausiomis pripažintos komandos bus įvertintos 1 000 Eur piniginiais prizais.

„Portathon“ idėjinis ir organizacinis branduolys – Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas, šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pastaroji organizacija tapo pirmąja, šiemet pateikusia savo iššūkius hakatono komandoms. 
IŠŠŪKIAI

1. Išmani sichchronizuoto eismo reguliavimo sistema

Sistema turėtų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti esimą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.

2. Elektros energijos poreikio nustatymo (Onshore Power Supply/ OPS) įrankis uostui

IT sprendimas turėtų įvertinti atplaukiančių ir uoste prisišvartuojančių laivų elektros energijos poreikį. Remiantis gaunamais duomenimis, krantinėse būtų užtikrinamas reikiamas OPS stočių kiekis ir energetiniai resursai, o laivų aprūpinimo elektros energija procesai būtų subalansuoti.

3. Nuotekų išleistuvų monitoringo sistema

Skaitmenizuota vizualinio atpažinimo sistema turėtų identifikuoti pakitusią vandens, tekančio į marias skirtingiems ūkio subjektams priklausančiais išleistuvais, spalvą ar kitus specifinius parametrus, kurie signalizuotų apie galimą taršą ir būtinybę specialistams operatyviai atvykti paimti mėginius ir imtis kitų esamos (ar galimos) taršos atveju reikiamų veiksmų.

Šį iššūkį drauge su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teikia AB „Klaipėdos vanduo”.

4. Tvarus pakuotės dizaino sprendimas produktui, kuris skirtas naftos teršalų neutralizavimui jūrinėje aplinkoje

Pakuotė turėtų ne tik užtikrinti gerą kontaktą tarp išsiliejusios naftos ir taršos neutralizavimui skirto produkto, kurio pagrindą sudaro mikroorganizmai, patalpinti šiauduose – natūralių pagalbinių medžiagų terpėje.

Biotechnologijos kūrėjai – Klaipėdos universitetas ir jo atžalinė įmonė „Inobiostar“, kuri ir teikia šį iššūkį hakatone „Portahon 2022”.

5. Automatizuotas gatvių valymo kokybės vertinimo įrankis naudojant GPS duomenis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (KMSA), siekdama mažinti taršą bei užtikrinti kokybišką gatvių valymą Klaipėdos mieste, ieško sprendimo, galinčio automatizuotai atlikti gatvių valymo kontrolę. Klaipėdos miesto gatvių valymą atlieka valymo įmonės pagal sudarytas sutartis ir pateikia KMSA savo atliktų darbų ataskaitas su GPS duomenimis. Sukurtas įrankis turėtų automatizuotai atlikti palyginamąją analizę tarp sutartyje nurodytų GPS duomenų ir ataskaitoje gautų GPS duomenų.

6. Sprendimų priėmimo įrankis logistikos procesų valdymo komandai

IoT įrenginiai, jutikliai, išmanioji įranga ir operatoriais dirbantys specialistai pagamina ir sukaupia milžiniškus kiekius duomenų. Jie gali būti naudojami ne tik siekiant optimizuoti procesus ir numatyti rezultatus, bet taip pat norint nustatyti įvairias grėsmes, tokias kaip įrangos perkrova, netinkamas sistemos naudojimas ir didėjanti kibernetinių grėsmių rizika. Projektas „DigiTechPort“ ieško sprendimo, kaip iš big data išgauti naudingą informaciją, kuri pasitarnautų priimant strateginius sprendimus ir padėtų automatizuoti greitą reagavimą incidentų atveju.

7. Emisijų laivybos pramonėje stebėjimui ir kontrolei skirta platforma

Transporto ir tiekimo grandinių logistika turi didelį poveikį anglies dvideginio išmetimo mastams, todėl svarbu ieškoti būdų, įgalinančių laivybos pramonės dekarbonizavimą. Šiuo tikslu norima sukurti platformą, kurioje būtų stebimas ir kontroliuojamas išmetamų teršalų kiekis.

8. Duomenų rinkimo ir analizavimo įrankis

Įrankis skirtas rinkti ir analizuoti viešai prieinamą statistinę informaciją apie pajamas, užimtumą, infrastruktūros plėtrą, investicijas ir pelningumą, siekiant stebėti atskirų sektorių ekonominės veiklos poveikį regionui.

Iššūkį teikia ir 1 000 Eur prizą komandai už stipriausią sprendimą teikia Klaipėdos miesto ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID”.

9. Jūrinio transporto sektoriaus operatoriams skirtas prendimas, veikiantis dirbtinio intelekto (AI) technologijos pagrindu

Sprendimas, veikiantis dirbtinio intelekto (AI) technologijos pagrindu, padėtų išvengti neefektyvių procesų jūrinio transporto sektoriuje, numatyti bet kokias galimas rizikas, susijusias su konkrečiu kroviniu, operatoriumi ar sutartimi.

Iššūkių sąrašas pildomas, tad kviečiame sekti renginio informaciją.

Išsamesni esamų iššūkių aprašymai anglų k. – žemiau.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

CHALLENGES

1. Synchronized traffic application 

Klaipeda, as a maritime city, has been facing the challenge of adjusting freight transport and urban transport flows. Traffic is a source of air pollution, noise. Part of these negative consequences are caused by incoming, outgoing traffic to port (ferry operating on the principle of transit flow). The negative impact of traffic generated by the port on the population (air pollution, noise, traffic conflicts) is increasing accordingly. Addressing this challenge would eliminate the negative impact of port-generated traffic on the population and partially reduce the congestion on the city’s streets.

The goal is to create a synchronized traffic application after synchronizing the data of ferry operations in the port and the data of cargo movement from the port area with the intelligent city traffic management system.

The infrastructure of Klaipėda State Seaport transport service and operation of the Klaipėda city transport system consists of the whole network of Klaipėda accesses A1, A13, No.141 and No.168, other roads, city B and C category streets, ferries and entrances to the seaport, which is a common communication system and developed by port undertakings and their customers with the same rights as all. In the system of Klaipėda city and port functioning, state roads A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, A11 Šiauliai – Palanga, A13 Klaipėda – Liepoja, No.141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda and No.168 Klaipėda – Kretinga are the main communication corridors with Klaipėda. Among those relations are the relations between Lithuania and foreign countries with the seaport and relocation abroad.

2. Identification tool for electricity (OPS) demand 

The greening of shipping is a priority for European port stakeholders. This entails addressing emissions from shipping both during navigation and at berth. Onshore power supply (OPS), also known as shore-side electricity, is one of the technologies available to help reduce greenhouse gas emissions at berth.

Shore-to-ship power, or shore-side electricity, can reduce emissions while ships are berthed in port by providing power from shore-side electricity rather than from the onboard auxiliary generators. This allows ships to turn off the auxiliary engines while they are docked in port, reducing their negative impact on local communities due to noise and air pollution.

Shore-to-ship power is especially applicable to ships operating on dedicated routes and vessels that consume large amounts of power when berthed. Typical vessel types in Klaipeda port include ferries, cruise ships, LNG carriers, tankers and container ships.
OPS facilities can serve as a clean power supply for maritime transport in Klaipeda Port where air quality is poor or noise levels are high. However, various technical challenges have led to limited adoption of this alternative solution. Although a sizeable majority of ships already are equipped with the potential for some electrical connection to shore, these typically involve low-voltage OPS for limited energy supply. This can be used in parallel with onboard energy or applied during periods when the ship is not in service, whilst at berth, with reduced power or energy demand.

The Port of Klaipėda aims to develop an electricity demand estimation tool to accurately estimate the demand for OPS based on the number of ships calling at the port and to distribute this demand evenly among customers by establishing infrastructure for this purpose. That requires an IT tool for easy access of OPS and electrical power. purpose.

3. The monitoring system for the rain water outlets 

The total of 67 outfalls of municipal and industrial wastewater, stormwater are discharged into the Curonian Lagoon. In order to ensure maximum control over these outfalls, the Portathon 2022 teams are challenged to develop an operative monitoring system for the stormwater (rain or snowmelt) outlets to identify pollution cases using water quality or visual recognition systems. By using data from the challenge providers – AB Klaipėdos vanduo and Klaipėda State Seaport Authority – to generate a solution that would be able to identify the release of polluted water and send an alarm.

4. Sustainable packaging design for natural oil spills sorbent

When a spill occurs, it is important to clean it up as soon as possible to minimise the damage to nature. Oil spills treatment methods can be systemized as mechanical, chemical or biological. To collect fuel waste modern industry mainly uses chemicals. They make fuel waste heavier, it sinks out of sight to the seabed, but does not solve the problem. There is a need for sustainable innovative solutions which will help to minimize risks for the local ecosystem and negative impacts on human well-being.

One of the deep tech innovations developed by Inobiostar and Klaipeda University is a biotechnology. It is designed for the decomposition of oil pollutants in the marine environment, using oil-eating microorganisms extracted from the Baltic Sea environment. We found that some microorganisms use oil as a food. And we have only to create best conditions for them to fight with oil spills. So, in our labs we are combining those microorganisms with natural support materials like straw. As well as simulating different application scenarios.

Advantages of the technology:

• environmentally friendly
• using local raw materials (agricultural residue)
• durable materials and a fast effect
• to be used at any distance from the shore and any depth
• easily adapted in different countries.

Our challenge for you is to find sustainable packaging design (shape, size and material) for our product – straw with oil-eating microorganisms.

Final product should be packaged using sustainable material with a good contact between spilled oil and the product. The package should be biodegradable or reusable. The shape and the size of the package should be user-friendly. It is important to have easer product transportation and storage.

5. Automated tool for assessing the quality of street cleaning by using GPS data

Klaipėda city municipality administration (KCMA) is looking for a solution capable of automated monitoring of street cleaning in order to reduce pollution and ensure the quality of street cleaning in Klaipėda city. Street cleaning in Klaipėda city is carried out by cleaning companies according to signed contracts. After the cleaning job is done the company submits reports of their completed work to KCMA with GPS data.

The developed tool should automate the comparative analysis between the GPS data specified in the contract and the GPS data obtained in the report. The automated street cleaning quality assessment tool can also be enhanced by the provision of video/photos to demonstrate that the street after cleaning is visibly cleaner than before.

6. Decision making tool to support management team in case of logistics accidents

IoT devices, sensors, smart equipment and human operators produce gigabytes of historical data: updates, configuration changes, internal parameters, system logs, processing time, system events, logistic records, etc. In such critical infrastructures, big data can be used not only to optimize process and predict results, but also to identify a variety of threats such as  equipment overloading, system misusing and increasing cyber-security risk. DigiTechPort project is looking for a decision how to extract useful information out of big data to support strategic decisions or automate immediate respond in case of incidents.

7. The platform for monitoring and controlling the emissions in the shipping industry

Transportation and supply chain logistics have a big impact on carbon emissions and there is a need to find ways to decarbonize the shipping industry. One approach is to develop a platform in which the emissions are to be monitored and controlled. To implement the emissions inventory approach a digital model of data acquisition, diagnostics and prediction need to be diligently formulated. The solution should formulate a type of Intelligent Decision Support System in which companies or organizations are introduced to the growing field of Data-Driven Decision Support Systems. The use of such tools that are based on Data Driven approach can help in formulating efficient decarbonization strategies and transition maritime logistics to a low-carbon economy.

This challenge is provided by Decade2030.

8. Data collection and monitoring tool

Tool would gather publicly available statistical information on revenue, employment, infrastructure development, investment, and profitability to monitor sectors’ economic health and social impact on the region. Such a data analysis tool would allow us to capture the real added value – for the region – developing within the framework of the exclusive maritime sector. The sea and the port are exceptional factors for the region’s residents, cities, and local and national economic opportunities.

In order to implement the strategy of the city of Klaipėda 2030, it is necessary to follow and analyze the changing indicators in the defined sectors: maritime economy, bioeconomy, advanced industrial and creative, and service economies – which all benefit from the seashore. Statistical data would make it possible to effectively measure not only progress but also stagnation, which requires quick decision-making. Such analysis of regional data allows not only to base the city development strategy but also significantly reduces the decision-making process at the national policy level. Underestimated economic potential cannot be stimulated both locally and nationally. Therefore, all solutions should be prepared on the basis of accurate data that would allow modelling the further sustainable development of the city.

It should be borne in mind that the Blue Economy is no longer just a concept, it is a rapidly and in priority implemented strategy of the European Union. The further existence of Klaipėda city and region is not possible without the effective implementation of these principles. Its effectiveness directly depends on data monitoring, analysis, and further prediction.

Challenge provided by the city development agency”Klaipėda ID”.

9. AI-driven technology solution

AI-driven technology solution to overcome inefficiencies and during the due diligence phase predict any potential risks associated with a specific cargo, operator, or contract.

Freight forwarders, shipping companies & other maritime operators experience significant operational inefficiencies in their due diligence on cargo compliance with all local and international regulations. These inefficiencies and frequent subsequent gaps might result in hefty penalties or (at times fatal) impairments. The challenge consists in providing maritime operators with a hyper-efficient AI-driven technology solution to overcome such inefficiencies and able to accurately predict in real-time, during due diligence phase, any potential risks associated with a specific cargo, operator, or contract.

This article was prepared with the financial support of the European Union (EU). Klaipėda Science and Technology Park is responsible for the content of the article. Under no circumstances can it be taken to reflect the opinion of the EU.

The hackathon „Portathon”, which invites to create advanced solutions for the ports of today and the future, will gather the international community of innovators this year from September 30 to October 2. The initiative was born in Klaipėda four years ago. The hackathon’s main base is in the lively port city of Lithuania, and international partners also get involved every year. This year, Portathon is expanding its wings even more by joining the European university alliance EU-CONEXUS.

The main thematic categories of challenges of „Portathon 2022” are logistics, energy, wellbeing/ sustainable environment of ports and port cities, cyber security.
 

Hackathon participants traditionally dedicate 48 hours to generating solutions. Several teams, whose presented solutions will be recognized as the best, will be awarded 1,000 EUR cash prizes.
 

The main organizers and leading core of „Portathon” is the Lithuanian Maritime Cluster, Klaipėda University, Klaipėda Science and Technology Park, which is celebrating its 20th anniversary this year, and Klaipėda State Seaport Authority. The latter organization became the first to present its challenges to hackathon teams this year.

Teams/ individual participants REGISTRATION : https://bit.ly/ParticipantsPortathon2022

Mentors REGISTRATION: https://bit.ly/MentorsPortathon2022

The list of challenges is being filled, so we invite you to follow the updates of our event in our website and social media: Facebook  LinkedIn

Challenge registration is still open! Maritime businesses, public sector organizations can submit their challenges HERE

1. Synchronized traffic application 

Klaipeda, as a maritime city, has been facing the challenge of adjusting freight transport and urban transport flows. Traffic is a source of air pollution and noise. Part of these negative consequences are caused by incoming, outgoing traffic to port (ferry operating on the principle of transit flow). The negative impact of traffic generated by the port on the population (air pollution, noise, traffic conflicts) is increasing accordingly. Addressing this challenge would eliminate the negative impact of port-generated traffic on the population and partially reduce the congestion on the city’s streets.

The goal is to create a synchronized traffic application after synchronizing the data of ferry operations in the port and the data of cargo movement from the port area with the intelligent city traffic management system.

The infrastructure of Klaipėda State Seaport transport service and operation of the Klaipėda city transport system consists of the whole network of Klaipėda accesses A1, A13, No.141 and No.168, other roads, city B and C category streets, ferries and entrances to the seaport, which is a common communication system and developed by port undertakings and their customers with the same rights as all. In the system of Klaipėda city and port functioning, state roads A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, A11 Šiauliai – Palanga, A13 Klaipėda – Liepoja, No.141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda and No.168 Klaipėda – Kretinga are the main communication corridors with Klaipėda. Among those relations are the relations between Lithuania and foreign countries with the seaport and relocation abroad.

2. Identification tool for electricity (OPS) demand 

The greening of shipping is a priority for European port stakeholders. This entails addressing emissions from shipping both during navigation and at berth. Onshore power supply (OPS), also known as shore-side electricity, is one of the technologies available to help reduce greenhouse gas emissions at berth.

Shore-to-ship power, or shore-side electricity, can reduce emissions while ships are berthed in port by providing power from shore-side electricity rather than from the onboard auxiliary generators. This allows ships to turn off the auxiliary engines while they are docked in port, reducing their negative impact on local communities due to noise and air pollution.

Shore-to-ship power is especially applicable to ships operating on dedicated routes and vessels that consume large amounts of power when berthed. Typical vessel types in Klaipeda port include ferries, cruise ships, LNG carriers, tankers and container ships.
OPS facilities can serve as a clean power supply for maritime transport in Klaipeda Port where air quality is poor or noise levels are high. However, various technical challenges have led to limited adoption of this alternative solution. Although a sizeable majority of ships already are equipped with the potential for some electrical connection to shore, these typically involve low-voltage OPS for limited energy supply. This can be used in parallel with onboard energy or applied during periods when the ship is not in service, whilst at berth, with reduced power or energy demand.

The Port of Klaipėda aims to develop an electricity demand estimation tool to accurately estimate the demand for OPS based on the number of ships calling at the port and to distribute this demand evenly among customers by establishing infrastructure for this purpose. That requires an IT tool for easy access of OPS and electrical power. purpose.

3. The monitoring system for the rain water outlets 

The total of 67 outfalls of municipal and industrial wastewater, stormwater are discharged into the Curonian Lagoon. In order to ensure maximum control over these outfalls, the Portathon 2022 teams are challenged to develop an operative monitoring system for the stormwater (rain or snowmelt) outlets to identify pollution cases using water quality or visual recognition systems. By using data from the challenge providers – AB Klaipėdos vanduo and Klaipėda State Seaport Authority – to generate a solution that would be able to identify the release of polluted water and send an alarm.

4. Sustainable packaging design for natural oil spills sorbent
 

When a spill occurs, it is important to clean it up as soon as possible to minimise the damage to nature. Oil spills treatment methods can be systemized as mechanical, chemical or biological. To collect fuel waste modern industry mainly uses chemicals. They make fuel waste heavier, it sinks out of sight to the seabed, but does not solve the problem. There is a need for sustainable innovative solutions which will help to minimize risks for the local ecosystem and negative impacts on human well-being.

One of the deep tech innovations developed by Inobiostar and Klaipeda University is a biotechnology. It is designed for the decomposition of oil pollutants in the marine environment, using oil-eating microorganisms extracted from the Baltic Sea environment. We found that some microorganisms use oil as a food. And we have only to create best conditions for them to fight with oil spills. So, in our labs we are combining those microorganisms with natural support materials like straw. As well as simulating different application scenarios.

Advantages of the technology:
 

• environmentally friendly
   
• using local raw materials (agricultural residue)
   
• durable materials and a fast effect
   
• to be used at any distance from the shore and any depth
   
• easily adapted in different countries.
   

Our challenge for you is to find sustainable packaging design (shape, size and material) for our product – straw with oil-eating microorganisms.
 

Final product should be packaged using sustainable material with a good contact between spilled oil and the product. The package should be biodegradable or reusable. The shape and the size of the package should be user-friendly. It is important to have easer product transportation and storage.

5. Automated tool for assessing the quality of street cleaning by using GPS data

Klaipėda city municipality administration (KCMA) is looking for a solution capable of automated monitoring of street cleaning in order to reduce pollution and ensure the quality of street cleaning in Klaipėda city. Street cleaning in Klaipėda city is carried out by cleaning companies according to signed contracts. After the cleaning job is done the company submits reports of their completed work to KCMA with GPS data.

The developed tool should automate the comparative analysis between the GPS data specified in the contract and the GPS data obtained in the report. The automated street cleaning quality assessment tool can also be enhanced by the provision of video/photos to demonstrate that the street after cleaning is visibly cleaner than before.

6. Decision making tool to support management team in case of logistics accidents

IoT devices, sensors, smart equipment and human operators produce gigabytes of historical data: updates, configuration changes, internal parameters, system logs, processing time, system events, logistic records, etc. In such critical infrastructures, big data can be used not only to optimize process and predict results, but also to identify a variety of threats such as  equipment overloading, system misusing and increasing cyber-security risk. DigiTechPort project is looking for a decision how to extract useful information out of big data to support strategic decisions or automate immediate respond in case of incidents.

7. The platform for monitoring and controlling the emissions in the shipping industry

Transportation and supply chain logistics have a big impact on carbon emissions and there is a need to find ways to decarbonize the shipping industry. One approach is to develop a platform in which the emissions are to be monitored and controlled. To implement the emissions inventory approach a digital model of data acquisition, diagnostics and prediction need to be diligently formulated. The solution should formulate a type of Intelligent Decision Support System in which companies or organizations are introduced to the growing field of Data-Driven Decision Support Systems. The use of such tools that are based on Data Driven approach can help in formulating efficient decarbonization strategies and transition maritime logistics to a low-carbon economy.

This challenge is provided by Decade2030.

8. Data collection and monitoring tool

Tool would gather publicly available statistical information on revenue, employment, infrastructure development, investment, and profitability to monitor sectors’ economic health and social impact on the region. Such a data analysis tool would allow us to capture the real added value – for the region – developing within the framework of the exclusive maritime sector. The sea and the port are exceptional factors for the region’s residents, cities, and local and national economic opportunities.

In order to implement the strategy of the city of Klaipėda 2030, it is necessary to follow and analyze the changing indicators in the defined sectors: maritime economy, bioeconomy, advanced industrial and creative, and service economies – which all benefit from the seashore. Statistical data would make it possible to effectively measure not only progress but also stagnation, which requires quick decision-making. Such analysis of regional data allows not only to base the city development strategy but also significantly reduces the decision-making process at the national policy level. Underestimated economic potential cannot be stimulated both locally and nationally. Therefore, all solutions should be prepared on the basis of accurate data that would allow modelling the further sustainable development of the city.

It should be borne in mind that the Blue Economy is no longer just a concept, it is a rapidly and in priority implemented strategy of the European Union. The further existence of Klaipėda city and region is not possible without the effective implementation of these principles. Its effectiveness directly depends on data monitoring, analysis, and further prediction.

Challenge provided by the city development agency”Klaipėda ID”.

9. AI-driven technology solution

AI-driven technology solution to overcome inefficiencies and during the due diligence phase predict any potential risks associated with a specific cargo, operator, or contract.
 

Freight forwarders, shipping companies & other maritime operators experience significant operational inefficiencies in their due diligence on cargo compliance with all local and international regulations. These inefficiencies and frequent subsequent gaps might result in hefty penalties or (at times fatal) impairments. The challenge consists in providing maritime operators with a hyper-efficient AI-driven technology solution to overcome such inefficiencies and able to accurately predict in real-time, during due diligence phase, any potential risks associated with a specific cargo, operator, or contract.

Pažangius sprendimus šiandienos ir ateities uostams kviečiantis kurti hakatonas „Portathon“ tarptautinę inovatorių bendruomenę šiemet suburs rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis. Jau ketvirtus metus plėtojama iniciatyva, kurios idėjinis lopšys ir pagrindinė bazė yra Klaipėdoje, šiemet sparnus plečia dar veržliau prisijungus Europos universitetų aljansui EU CONEXUS.
 

Pagrindinės tematinės „Portathon 2022“ iššūkių kategorijos šiemet atkartos jau pernai brėžtas kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų ir uostamiesčių aplinka, kibernetinis saugumas.

Sprendimų generavimui hakatono dalyviai tradiciškai dedikuoja 48 valandas. Stipriausiomis pripažintos komandos bus įvertintos 1 000 Eur piniginiais prizais.

„Portathon“ idėjinis ir organizacinis branduolys – Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas, šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pastaroji organizacija tapo pirmąja, šiemet pateikusia savo iššūkius hakatono komandoms. 

1. Išmani sichchronizuoto eismo reguliavimo sistema.

Sistema turėtų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti esimą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.

2. Elektros energijos poreikio nustatymo (Onshore Power Supply/ OPS) įrankis uostui.

IT sprendimas turėtų įvertinti atplaukiančių ir uoste prisišvartuojančių laivų elektros energijos poreikį. Remiantis gaunamais duomenimis, krantinėse būtų užtikrinamas reikiamas OPS stočių kiekis ir energetiniai resursai, o laivų aprūpinimo elektros energija procesai būtų subalansuoti.

3. Nuotekų išleistuvų monitoringo sistema.

Skaitmenizuota vizualinio atpažinimo sistema turėtų identifikuoti pakitusią vandens, tekančio į marias skirtingiems ūkio subjektams (įmonės, miestas, uostas) priklausančiais išleistuvais, spalvą ar kitus specifinius parametrus, kurie signalizuotų apie galimą taršą ir būtinybę specialistams operatyviai atvykti paimti mėginius ir imtis kitų esamos (ar galimos) taršos atveju reikiamų veiksmų. 

Pastaba: šį iššūkį drauge su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teikia AB „Klaipėdos vanduo”.

Iššūkių sąrašas pildomas, tad kviečiame sekti renginio informaciją.

Iššūkių registracija tebėra atidaryta! Jūrinis verslas, viešojo sektoriaus organizacijos juos gali teikti ČIA

Išsamesni esamų iššūkių aprašymai anglų k. – žemiau.

1. Synchronized traffic application 

Klaipeda, as a maritime city, has been facing the challenge of adjusting freight transport and urban transport flows. Traffic is a source of air pollution, noise, traffic. Part of these negative consequences are caused by incoming, outgoing traffic to port (ferry operating on the principle of transit flow). The negative impact of traffic generated by the port on the population (air pollution, noise, traffic conflicts) is increasing accordingly. Addressing this challenge would eliminate the negative impact of port-generated traffic on the population and partially reduce the congestion on the city’s streets.

The goal is to create a synchronized traffic application after synchronizing the data of ferry operations in the port and the data of cargo movement from the port area with the intelligent city traffic management system.

The infrastructure of Klaipėda State Seaport transport service and operation of the Klaipėda city transport system consists of the whole network of Klaipėda accesses A1, A13, No.141 and No.168, other roads, city B and C category streets, ferries and entrances to the seaport, which is a common communication system and developed by port undertakings and their customers with the same rights as all. In the system of Klaipėda city and port functioning, state roads A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, A11 Šiauliai – Palanga, A13 Klaipėda – Liepoja, No.141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda and No.168 Klaipėda – Kretinga are the main communication corridors with Klaipėda. Among those relations are the relations between Lithuania and foreign countries with the seaport and relocation abroad.

2. Identification tool for electricity (OPS) demand 

The greening of shipping is a priority for European port stakeholders. This entails addressing emissions from shipping both during navigation and at berth. Onshore power supply (OPS), also known as shore-side electricity, is one of the technologies available to help reduce greenhouse gas emissions at berth.

Shore-to-ship power, or shore-side electricity, can reduce emissions while ships are berthed in port by providing power from shore-side electricity rather than from the onboard auxiliary generators. This allows ships to turn off the auxiliary engines while they are docked in port, reducing their negative impact on local communities due to noise and air pollution.

Shore-to-ship power is especially applicable to ships operating on dedicated routes and vessels that consume large amounts of power when berthed. Typical vessel types in Klaipeda port include ferries, cruise ships, LNG carriers, tankers and container ships.
OPS facilities can serve as a clean power supply for maritime transport in Klaipeda Port where air quality is poor or noise levels are high. However, various technical challenges have led to limited adoption of this alternative solution. Although a sizeable majority of ships already are equipped with the potential for some electrical connection to shore, these typically involve low-voltage OPS for limited energy supply. This can be used in parallel with onboard energy or applied during periods when the ship is not in service, whilst at berth, with reduced power or energy demand.

The Port of Klaipėda aims to develop an electricity demand estimation tool to accurately estimate the demand for OPS based on the number of ships calling at the port and to distribute this demand evenly among customers by establishing infrastructure for this purpose. That requires an IT tool for easy access of OPS and electrical power. purpose.

3. The monitoring system for the rain water outlets 

The total of X discharges of municipal and surface water are directed to the Curonian Lagoon.

In order to ensure maximum control over these outfalls, the Portathon 2022 teams are challenged to develop the monitoring system for the rain water outlets to identify pollution cases using water quality or visual recognition systems. 

By using data from the challenge providers – AB Klaipėdos vanduo and KVJUD – to generate a solution that would be able to identify the release of polluted water and send an alarm.

Šūsnį technologinių iššūkių inovatoriams metanti Klaipėda tikisi drauge su hakatono „Portathon 2022“ komandomis rasti pažangius sprendimus taršos stebėsenai ir mažinimui, saugesniems ir efektyvesniems verslo procesams, duomenų analizei. Rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis gyvai arba virtualiai susitiksiantys dalyviai iš Lietuvos bei užsienio sprendimų generavimui dedikuos 48 valandas.

Technologinis hub‘as veržliems

Ketvirtą kartą organizuojamo renginio komandų registracija jau vyksta visu pajėgumu. „Studentai grįžo į auditorijas, o į biurus – įvairių sričių specialistai, komandų lyderiai. Stebėdami augančius registracijos tempus matome, kad mūsų tikslinė auditorija randa laiko ne vien studijoms ir profesiniams iššūkiams, bet ieško ir kitų formų, kaip auginti savo kompetencijas arba galbūt net kloja pamatus potencialiems startuoliams – tai išties džiugina“, – kalbėjo hakatono koordinatorė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Į hakatoną jau užsiregistravo komandos iš Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, tarptautinio LCC universiteto, Vilniaus dizaino kolegijos, tarptautiniu mastu veikianti technologinė kompanija „NFQ“.

Registruotis gali ir pavieniai inovatoriai, startuoliai – organizatoriai renginio metu padės jiems rasti bendražygių su reikalingomis kompetencijomis. Komandą turi sudaryti mažiausiai trys asmenys.

Norintys atvykti generuoti sprendimus fizinėje lokacijoje – Klaipėdos mokslo ir technologijų parke – dalyviai gali registruotis iki rugsėjo 24 dienos https://bit.ly/ParticipantsPortathon2022, o planuojantys prisijungti nuotoliniu būdu iš bet kurio miesto ar šalies turėtų užpildyti formą iki rugsėjo 29-osios.

Potencialių investuotojų akiratyje

„Nors tradiciškai hakatonas stipriausius sprendimus įvertina piniginiais prizais, tikroji vertė glūdi ne čia. Užmegzti kontaktus su skirtingų sričių ekspertais iš uosto, mokslo ir tyrimų institucijų, su Lietuvos ir užsienio verslo organizacijomis – vadinasi, užmegzti ryšius su potencialiais investuotojais ar partneriais. Neatlygintinai mentorių teikiamos konsultacijos taip pat yra labai vertingas resursas ateinant į hakatoną su tam tikra jau apmąstyta idėja ar netgi galimu konkretaus sprendimo prototipu – tokiu būdu identifikuoti silpnąsias sprendimo puses ir progresuoti galima žymiai greičiau. Tad po varžybiniu ir azartišku „Portathon“ fasadu iš tiesų yra labai daug bendradarbiavimo“, – akcentavo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Hakatono komandas į pergales ves tarptautinės mentorių pajėgos – jau prisijungė 15 ekspertų iš Lietuvos, Švedijos, JAE, Vokietijos. Dalyviams talkins profesionalai iš „Omega 365“, „Klaipėdos nafta“, „Inobiostar“, Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Inovacijų agentūros, Blekingės technologijų universiteto, taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar ir kitų organizacijų.

Naujų iššūkių „injekcija“

Vasarą paskelbtą pirmųjų „Portathon“ iššūkių sąrašą papildė visa rikiuotė naujų. Tvari uostamiesčių aplinka – viena pagrindinių šių metų „Portathon“ tematinių krypčių. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia sukurti automatizuotą gatvių valymo kokybės vertinimo įrankį naudojant GPS duomenis. Uostamiesčio gatvių valymą atlieka valymo įmonės pagal sudarytas sutartis ir pateikia savivaldybei savo atliktų darbų ataskaitas su GPS duomenimis. Sukurtas įrankis turėtų automatizuotai atlikti palyginamąją analizę tarp sutartyje nurodytų GPS duomenų ir ataskaitoje gautų GPS duomenų.

Du naujus iššūkius hakatonui pateikė tarptautinis projektas „DigiTechPort“ – pasitelkiant didžiųjų duomenų analizę, komandos kviečiamos sukurti sprendimų priėmimo įrankį, kuris padėtų logistikos procesų valdymo specialistams optimizuoti procesus, numatyti rezultatus, o taip pat nustatyti įvairias grėsmes, tokias kaip įrangos perkrova, netinkamas sistemos naudojimas ir didėjanti kibernetinių grėsmių rizika.

Kitas „DigiTechPort“ iššūkis – emisijų laivybos pramonėje stebėjimui ir kontrolei skirta platforma. Transporto ir tiekimo grandinių logistika turi didelį poveikį anglies dvideginio išmetimo mastams, todėl svarbu ieškoti būdų, įgalinančių laivybos pramonės dekarbonizavimą. Šiuo tikslu norima sukurti platformą, kurioje būtų stebimas ir kontroliuojamas išmetamų teršalų kiekis.

Sprendimo ieškos ir „Klaipėda ID“

Šią savaitę savo iššūkį pateikė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“, paskyrusi ir 1 000 Eur piniginį prizą komandai už stiprią idėją, kurią greitu metu tikimasi realizuoti ir praktiškai.

Norima, kad hakatono dalyviai pasiūlytų įrankio, kuris rinktų ir analizuotų viešai prieinamą statistinę informaciją siekiant stebėti atskirų sektorių ekonominės veiklos poveikį regionui, sprendimą. Įrankis turėtų padėti apdoroti duomenis apie žmonių pajamas, užimtumą, infrastruktūros plėtrą, investicijas ir pelningumą ir sudarytų galimybes užfiksuoti realią jūrinio sektoriaus įmonių kuriamą pridėtinę vertę regionui – tokiu būdu įrankis pasitarnautų ir siekiant Klaipėdos miesto 2030 strategijos įgyvendinimo.

Šio iššūkio teikėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistiniai duomenys leistų efektyviai išmatuoti ne tik pažangą, bet galimai ir sąstingį, dėl kurio greitas sprendimų priėmimas tampa gyvybiškai svarbus.

Aktyviai įsitraukia Klaipėdos uostas

Dar tris iššūkius yra jau anksčiau pateikusi ir tris prizus komandoms po 1 000 Eur paskyrusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija: hakatono komandos kviečiamos pasiūlyti išmanios sinchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą, elektros energijos poreikio nustatymo (OPS) įrankio uostui IT sprendimą, nuotekų išleistuvų monitoringo sistemos sprendimą. Pastarasis iššūkis rezonuoja su visuomenėje didelio atgarsio sulaukusia marių taršos istorija. Skaitmenizuota vizualinio atpažinimo sistema, tikimasi, ateityje padės identifikuoti pakitusią vandens, tekančio į marias skirtingiems ūkio subjektams priklausančiais išleistuvais, spalvą ar kitus specifinius parametrus, kurie signalizuotų apie galimą taršą ir būtinybę specialistams operatyviai atvykti paimti mėginius ir imtis kitų esamos ar galimos taršos atveju reikiamų veiksmų.

Hakatonas turės ir technologinio dizaino iššūkį  – pažangią biotechnologiją sukūręs Klaipėdos universitetas ir jo atžalinė įmonė „Inobiostar“ tikisi, kad inovatoriai pasiūlys pakuotės dizaino sprendimą produktui, kuris skirtas naftos išsiliejimų jūroje neutralizavimui.

Portathon idėjinis ir organizacinis branduolys yra Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas (KU), šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šių metų hakatono naujovė – partnerystė su Europos universitetų aljansu EU-CONEXUS, kuriam priklauso ir KU.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Pažintis su Klaipėdos universitetu ir jo veiklomis tapo pirmuoju užsienio valstybių ambasadorių, reziduojančių Lietuvoje, vizito Klaipėdoje punktu. Dviejų dalių pažintinį vizitą į uostamiestį užsienio šalių diplomatams organizavo LR Užsienio reikalų ministerija.

KU vadovai delegaciją priėmė Jūros tyrimų institute. Čia svečiams buvo pristatytas Klaipėdos miestas bei jo strateginiai siekiai. KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas bei prorektorius mokslui ir inovacijoms dr. Darius Daunys pristatė Universitetą, jo padalinius, čia plėtojamus mokslo tyrimus, akademinius bei mokslo pasiekimus, Universiteto veiklų poveikį regiono vystymuisi. Pranešimuose akcentuotas KU tarptautiškumas ir vis stiprėjanti partnerystė Europos universiteto aljanse EU-CONEXUS, šiuo metu jau jungiančiame devynių kontinento valstybių pakrančių miestų universitetus. Aljanso specializacija – išmanių pakrančių miestų tvari plėtra.

„Esame aktyvūs Europos universiteto aljanso EU-CONEXUS bendruomenės nariai ir turime dideles galimybes intelektiniams mainams tiek akademinėje, tiek mokslo srityse. Aljanse reprezentuojame ne tik Universitetą, bet ir visą regioną bei šalį, tuo pačiu mūsų jaunimui atveriame naujus kelius semtis žinių bei kompetencijų europinėje mokslo erdvėje“, – tarptautiškumo svarbą pabrėžė KU rektorius.

 Klaipėdos potencialą plėtojant įvairias mėlynosios ekonomikos sritis ir Lietuvos jūrinio klasterio veikląpristatė šią mokslo ir verslo bendradarbiavimo platformą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. „50 mlrd. Eur apyvarta, 4,5 mln. darbo vietų, 70% pasaulio jūrinės energetikos pajėgumų – keli skaičiai, parodantys mėlynosios ekonomikos svorį iš europinės perspektyvos. Baltijos jūros regionas – lyderiaujantis jūrinių technologijų hub‘as, o Klaipėda ir jos uostas – svarbi jo dalis. Mėlynąją ekonomiką išskiriame kaip vieną esminių sektorių ir vien jau tai yra svarbus atspirties taškas siekiant augimo. Potencialas itin ryškus laivų statybos ir remonto industrijoje, jūrinės vėjo energetikos srityje ir generuojant inovatyvius sprendimus, kurie prisidėtų prie emisijų jūriniame transporte mažinimo”, – atkreipė dėmesį klasterio atstovas.

Diplomatinių misijų Lietuvoje atstovams surengta KU Jūros tyrimų instituto laboratorijų, pagal tarptautinius standartus akredituotų aukščiausios kokybės tyrimams, apžiūra. Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje svečiams vaizdžiai pademonstruota Klaipėdos universiteto mokslininkų komandos sukurta ir šią vasarą realiomis sąlygomis sėkmingai išbandyta biotechnologija į vandenis išsiliejusiems naftos teršalams neutralizuoti. Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. P. Rapalis pristatė čia atliekamus oro taršos tyrimus.

Diplomatų delegacija, kurioje buvo 16 pasaulio valstybių atstovai, Klaipėdoje dar lankėsi Laisvojoje ekonominėje zonoje, jiems išsamiai pristatytas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Suskystintų dujų terminalas.

Sustiprėjus vėjams jūra į Baltijos pakrantę tam tikruose ruožuose išmeta daug dumblių. Rudens saule gamtoje besidžiaugiantys žmonės skuba ieškoti gintaro, tačiau mokslininkai perspėja apie pavojus – sąnašose knibžda sveikatai nedraugiškų mikroorganizmų, jose gausu ir įsipainiojusių šiukšlių.

Tiek visuomenės, tiek ir Baltijos jūros sveikata susirūpinę tyrėjai kviečia vasarai pasibaigus įsitraukti į paplūdimių švarinimo bei švietėjišką iniciatyvą „My Sea Campaign“.

Į dialogą su visuomene

„Rugsėjo mėnuo simboliškai žymi naują pradžią, kai atsigręžiame į mokslą ir žinias, kai keliame sau naujus tikslus. Kviečiame į rudenį įžengti atidžiau pažvelgiant į mus supančią aplinką, savo įpročius ir auginant ekologinį sąmoningumą“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas, pristatydamas atviro formato renginių ciklą „My Sea Campaign“, kuris rugsėjį nuvilnys nuo Klaipėdos iki pat Šventosios.

Lietuvoje „My Sea Campaign“ organizuojama pirmąsyk. Kaimyninėje Latvijoje šie renginiai jau turi gilias tradicijas ir platų ją palaikančių entuziastų ratą.

Pirmasis „My Sea Campaign“ susitikimas rugsėjo 4 d. įvyko Melnragėje, dalyvaujant KU, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko , VšĮ „Už švarią Lietuvą“ atstovams ir spalvingam pajūrio lankytojų būriui – iniciatyva sudomino banglenčių sporto entuziastus, klaipėdiečių šeimas su vaikais, svečius iš kitų miestų.

Stebėjo tyrėjų darbą iš arti

„Mūsų drauge su partneriais įgyvendinamo projekto „ESMIC“ dėmesio centre yra plastikas, kurį organinės kilmės sąnašos, išmetamos į pakrantę, pritraukia tarsi gaudyklės. Paplūdimys Melnragėje savaitgalį buvo gausiai nuklotas dumbliais, tad turėjome galimybę itin vaizdžiai supažindinti visus susidomėjusius su mūsų naudojamais tyrimo metodais ir plačiau padiskutuoti su žmonėmis apie pajūrio būklę“, – aiškino dr. A.Balčiūnas.

KU mokslininkai jau antrus metus intensyviai dirba rinkdami smėlio ir dumblių mėginius Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimiuose, laboratorijose aiškindamiesi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, koks kiekis jose susikaupia jūrinių šiukšlių – anot dr. A.Balčiūno, jau sukaupta nemažai duomenų ir įdomių pastebėjimų, kuriais norisi pasidalinti su visuomene plačiau, o „My Campaign“ tam suteikia gerą platformą.

Melnragėje žmonės galėjo stebėti, kaip mokslininkai kelia dronus, kurie padeda dominančius pajūrio ruožus apžvelgti greitai, iš arčiau ir kokybiškiau užfiksuojant dumblių išmetimus. Taip pat galima buvo pasmalsauti, kaip mokslininkai pažymi tam tikrus pajūrio ruožus ir juose skaičiuoja rastas įvairaus pobūdžio šiukšles.

Europinį standartą viršijo 17 kartų

Žmonės kviečiami nelikti vien stebėtojais ir patys aktyviai įsitraukti į atviro formato „My Sea Campaign“ renginius – ateidami nepamiršti darbinių pirštinių ir rinkdami šiukšles paplūdimiuose padėkoti gamtai už vasarą teiktą džiaugsmą.

Mokslininkų pastebėjimai leidžia manyti, kad norint pašalinti žmogaus veiklos paliktus ženklus smėlyje ir jūros išplautas šiukšles, paplušėti gali tekti nemažai. Pirmojo kampanijos renginio metu Melnragėje 100 m paplūdimio atkarpoje buvo rasti 344 vnt. šiukšlių. „Gerą aplinkos būklę apibrėžiantis europinis standartas – 20 vnt., taigi, šis rodiklis mūsų pajūryje viršytas net 17 kartų. Dumblių sankaupose rasta apie 0,38 vnt./m2 šiukšlių, o šalia esančiame paplūdimio smėlyje – apie 0,14 vnt/m2. Kitaip tariant, dumblių sankaupose paplūdimius teršiančių šiukšlių yra apie 2,5 karto daugiau, lyginant su šalia esančiu smėliu. Šis rezultatas dar kartą atkreipia dėmesį į vieną itin svarbių mūsų projekto „ESMIC“ nešamą žinučių: esant palankioms sąlygoms, dumblių sankaupų utilizacija gali padėti mažinti Baltijos jūros užterštumą šiukšlėmis“, – pažymėjo KU mokslininkas dr. A.Balčiūnas.

93 % rastų objektų – dirbtinių polimerų medžiagos (plastikai), kurių dauguma – vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai. Maišeliai, kamšteliai, higienos servetėlės, ausų krapštukai ir aibė kitų objektų atsidūrė ant improvizuoto „My Sea Campaign“ laboratorinio stalo Melnragėje. Apie 40% visų rastų šiukšlių sudarė cigarečių nuorūkos. Šimto metrų paplūdimio ruože jų rasta net 136.

„Kiekviena šiukšlė, tai signalas, kad kažkur pritrūkstame sąmoningumo. Ką reiškia jūros išmesti baliono likučiai? Galbūt rugsėjo 1-ąją šis balionas buvo paleistas į dangų su geriausiais palinkėjimais, bet, deja, nesusimąstant, kur jis nusileis. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti šventinių atributų – tiesiog reikėtų rasti būdą, kaip panaudojus juos tinkamai surūšiuoti ir išmesti. O galbūt tą patį daiktą galima panaudoti dar kartą arba perdirbti?“, – kalbėjo į iniciatyvą taip pat įsitraukusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Svarbu paisyti higienos

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, jog kelias dienas ant kranto slūgstantys ir pradėję pūti dumbliai tampa bedeguone terpe, kurioje intensyviai dauginasi bakterijos. Pastebima, kad fekalinės taršos indikatoriai būna ženkliai didesni ten, kur yra ilgiau užsistovėjusių minėtų sąnašų. Patekusios ant atvirų žaizdų, įdrėskimų ar per burną į žarnyną, bakterijos gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

„Neturime tikslo visuomenę bauginti, tačiau priminti apie būtinybę laikytis atsargumo priemonių yra mūsų pareiga. Jei dumbliuose ieškojote gintaro ar kriauklių, nelieskite nenuplautomis rankomis veido, saugokite nuo kontakto pažeistą odą. Melnragėje matėme daug dumblius tyrinėjančių vaikų – rekomenduotume tėvams įvertinti galimas rizikas, paaiškinti apie jas mažiesiems“, – atkreipė dėmesį dr.A. Balčiūnas.

Atsidūrė televizijos „Euronews“ akiratyje

Užduoti visus rūpimus klausimus mokslininkams ir pasidalinti savo pastebėjimais kita proga laukia jau rugsėjo 9 d. Karklėje, kur vyks antrasis „My Sea Campaign“ serijos susitikimas.

Susitikimų ciklas vėliau persikels į Palangą. Projektas „ESMIC“ ir po jo vėliava šiemet įgyvendinama švietėjiška iniciatyva patraukė televizijos „Euronews“ dėmesį – apie pajūrio kurorte vyksiantį „My Sea Campaign“ renginį žurnalistai kurs išskirtinį reportažą. Mokslininkai ir visuomenininkai, akademinis jaunimas, moksleiviai, pajūrio bendruomenės ir visi, kuriems rūpi Baltijos jūros sveikata, kviečiami rugsėjo 18 d. 12 val. atvykti į Palangą prie jūros tilto. „Euronews“ vizito Lietuvoje metu taip pat apsilankys ir KU laboratorijose, kalbins į tyrimus įsitraukusią mokslininkų komandą.

„My Sea Campaign“ finišuos rugsėjo 23 d. Šventojoje, paplūdimyje prie „Trijų mergelių“.

Kodėl „My Sea Campaign“ iniciatyva yra svarbi?

Baltijos jūra yra viena uždariausių jūrų pasaulyje, kurios vandens apykaita su Atlanto vandenynu vyksta per sąlyginai siaurą Kategato sąsiaurį (Danija) ir trunka virš 35 metų. Urbanizuota Baltijos jūros pakrantė ir aktyviai vystomas žemės ūkis Baltijos jūros baseine lemia ypatingai didelę antropogeninę apkrovą. Keturis kartus didesnis Baltijos jūros baseino plotas nei pati jūra lemia perteklinį maistmedžiagių kiekį, atkeliaujantį kartu su Baltijos jūros baseino upių vandeniu.

Šiandien akivaizdžius ir net iš kosmoso matomus Baltijos jūros dumblių žydėjimus lėmę faktoriai kelia naują grėsmę Baltijos jūros sveikatai – tai tarša plastiku, įskaitant ir mikroplastiką.

Dėmesio: kviečiame žiniasklaidos atstovus apsilankyti „My Sea Campaign“ renginiuose, pabendrauti su jos rengėjais ir dalyviais!

Susitinkame prie Baltijos jūros:

Rugsėjo 9 d. (penktadienis) 12.00 val. Karklėje prie valčių nuleidimo stoties

Rugsėjo 18 d. (sekmadienis) 12.00 val. Palangoje prie jūros tilto

Rugsėjo 23 d. (penktadienis) 12.00 val. Šventojoje prie „Trijų mergelių“ skulptūros

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Rugsėjo 15–16 dienomis Klaipėdoje vyksianti tarptautinė konferencija „Klaipėda Manifesto“ suburs mokslininkus, valdžios ir verslo atstovus iš Lietuvos bei Norvegijos diskusijai apie jūrinės ekonomikos potencialą ir iššūkius.

Konferencijos dalyvių laukia turtinga programa – savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis daugiau nei 30 kviestinių svečių. Dalyvius sveikins už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius bei Norvegijos ambasadorius Lietuvai ir Baltarusijai Ole T. Horpestad, Lietuvos aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas bei kiti valdžios atstovai, pranešimus skaitys ir kibernetinio saugumo, uosto įmonių atstovai, inovacijų lyderiai bei mokslininkai.

Konferencija aprėps tokias su mėlynąja ekonomika susijusias temas kaip mėlynosios-žaliosios ekonomikos politikos formavimas, jūriniai startuoliai, skaitmenizacija ir jūrinės technologijos bei investicijos regione. Dalyviai leisis į išsamias diskusijas apie atsinaujinančios energetikos galimybes, kibernetinį saugumą ir bandys atsakyti į klausimą, kada sulauksime pirmojo Baltijos regiono vienaragio mėlynosios ekonomikos srityje.

„Klaipėda Manifesto“ suburs politikos formuotojus, praktikus, tyrėjus ir mokslininkus diskusijai apie opiausius mėlynosios ekonomikos iššūkius, sprendimus ir sektoriaus plėtrą. Tikiuosi, kad šis renginys paskatins nacionalinių politikos gairių formavimą, kurios užtikrins mėlynosios ekonomikos, uostamiesčio ir visos šalies klestėjimą“, – sakė „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė Diana Manko.

Konferencija šiais metais vyks Klaipėdos kultūros fabrike. Renginys nemokamas, bet vietų skaičius jame yra ribotas, todėl gyvai dalyvauti norintys svečiai kviečiami registruotis ir rezervuoti vietą. Neturintys galimybės atvykti kviečiami stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją internetu.

„Vienas pagrindinių renginio tikslų yra bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Norvegijos skatinimas, Klaipėdos potencialo atskleidimas Norvegijos verslo atstovams. Taip pat siekiame atkreipti ir Lietuvos verslininkų, ypač startuolių, dėmesį į mėlynąją ekonomiką ir jos potencialą, žadinti jų susidomėjimą, įkvėpti kaimyninių valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais“, – sakė D. Manko.

Remiantis 2022 metų Europos Sąjungos (ES) Mėlynosios ekonomikos ataskaita, jūrinė pramonė, įskaitant transportą, uostus, žvejybą, akvakultūrą ir pakrančių turizmą, Europoje yra sukūrusi 4,45 mln. tiesioginių darbo vietų, o jos metinė apyvarta siekia 670 mlrd. eurų.

Klaipėda, kaip sakė neseniai uostamiestyje viešėjusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, turi didelį potencialą tvariam mėlynosios ekonomikos vystymui ir sulauks reikšmingo finansavimo pažangių idėjų įgyvendinimui.

Dėmesio jūrinės ekonomikos plėtrai Klaipėdoje išties skiriama nemažai: jos vystymas yra vienas miesto ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ prioritetų, mieste veikia stiprios informacijos ir komunikacijos technologijų bei suskystintųjų gamtinių dujų specialistų bendruomenės. Be to, Klaipėda turi ilgametes laivų statybos, remonto, inžinerijos ir dizaino, logistikos ir krovos darbų tradicijas.

Uostamiesčio aukštosios mokyklos siūlo įvairias jūrinių studijų programas, nuo inžinerijos iki jūrų hidrologijos ir biotechnologijų, todėl į Klaipėdą investuoti nusprendę verslininkai turi didesnę kvalifikuotų specialistų pasiūlą šiose srityse.

„Nepavargsime kartoti, kad Klaipėda turi didžiulį potencialą vystyti mėlynąją ekonomiką – miestas gali pasiūlyti reikiamas paslaugas ir plėtoti pažangias technologijas, jei tik bus laikomasi strategijoje „Klaipėda 2030“ numatyto veiksmų plano. Siekiant šio tikslo, miesto ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ padeda verslams įsikurti, sklandžiai įsilieti į miesto ekosistemą ir gauti visą reikalingą pagalbą“, – sakė D. Manko.

Klaipėda verslui patraukli ir patogiu susisiekimu – netoli esantis Palangos oro uostas aptarnauja verslo centrus Skandinavijoje ir Europoje, o neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas yra Baltijos šalių krovos lyderis. Be to, Klaipėdoje veikia Laisvosios ekonomikos zona (LEZ), siūlanti didelį sklypų pasirinkimą ir mokesčių  lengvatas. Dideles galimybes verslui atvers ir prie Klaipėdos krantų planuojamas 700MW vėjo jėgainių parkas, kuris galėtų patenkinti 25 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.

„Kurdami tvirtus ryšius tarp dviejų valstybių, siekiame išryškinti neišnaudotą Klaipėdos, kaip patogios ir finansiškai patrauklios verslo krypties, potencialą. Atrasti išties galima daug“, – sako Tom O. Kleppesto, 28 Norvegijos laivybos kompanijas vienijančios asociacijos vadovas. Jis pabrėžė, kad Klaipėda yra patraukli kryptis verslo plėtrai, o ši konferencija – puiki proga dairytis į naujus horizontus, atkreipti dėmesį į Klaipėdą, kuri, jo manymu, yra kaip deimantas, kurį dar reikia šiek tiek nugludinti.

Konferenciją organizuoja „Klaipėda ID“ ir Norvegijos ambasada Lietuvoje kartu su partneriais: Klaipėdos universitetu, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Lietuvos-Norvegijos ir Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais bei „Shipping & Offshore Network“ Osle.

Renginį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, Norvegijos ambasada Lietuvoje ir „EEA and Norway Grants“. Renginį remia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, „Höegh LNG“ ir „Nordnix“, pagrindinis rėmėjas – „RWE Renewables“.

Renginio programą ir registraciją rasite čia: www.klaipedamanifesto.com

Rugsėjo 10 d. susitinkame II Melnragėje prie „Kupolo” atšvęsti naujojo Klaipėdos technologijų sezono pradžios su gausybe paplūdimio atrakcijų ir puikia draugija!

Atviro formato renginys taps įžanga pasitinkant uosto technologijų hakatoną PORTATHON 2022, kuris vyks rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis Klaipėdoje ir kitose lokacijose.

„Kupole” laukia puiki galimybė pabendrauti su hakatono organizatoriais, iššūkių teikėjais, susipažinti su dalyviais ar tiesiog vietoje rasti „perliukų” savo buriamai komandai.

Tad ant dar nespėjusio atvėsti po vasaros smėlio lauksime plačios IT ir tech bendruomenės, akademinio jaunimo ir visų, norinčių skrieti į rudenį ant pozitivių ritmų ir veržlių idėjų bangos!

Renginio partnerių gretose – šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas.

PROGRAMA

13:00 – 14:00 Renginio pradžia / Registracija / Gaivieji gėrimai

14:00 – 17:00 Paplūdimio atrakcijos

17:00 – 18:00 Pasistipriname ir dalijamės prizus

18:00 – 21:00 Saulėlydžio programa / DJ & Disco

Aprangos kodas: paplūdimio drabužiai, rankšluostis (būkite pasiruošę sušlapti!)/ +18

Vieta: „Kupolas” II Melnragėje, Pamario gatvė 8, 92281 Klaipėda.

Renginys NEMOKAMAS, reikalinga išankstinė REGISTRACIJA