Siekiant patraukti tikslinės auditorijos dėmesį, sukurtas trumpas informacinis-pažintinis filmukas, pristatantis projekto „Pasiruošęs verslui!”(ReforB/ LLI-143) veiklas.
Siužetas atskleidžia problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria apie savo verslą galvojantys jauni žmonės, pasakoja, kaip galima įsitraukti į projektą ir kuo jis gali būti naudingas verslo startui. Filmuke taip pat akcentuojama projekto rėmuose organizuojamų verslo seminarų teikiama nauda – jų metu pažeriama įdomių idėjų, patarimų ir įkvėpimo, tačiau ne mažiau svarbus ir bendrystės, komandinės dvasios jausmas, kurio nestokoja šie renginiai. Tapkite jų dalimi ir būkite pasiruošę verslui!
Siekiant patraukti tikslinės auditorijos dėmesį, sukurtas trumpas informacinis-pažintinis filmukas, pristatantis projekto „Pasiruošęs verslui!”( ReforB/ LLI-143) veiklas.
Siužetas atskleidžia problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria apie savo verslą galvojantys jauni žmonės, pasakoja, kaip galima įsitraukti į projektą ir kuo jis gali būti naudingas verslo startui. Filmuke taip pat akcentuojama projekto rėmuose organizuojamų verslo seminarų teikiama nauda – jų metu pažeriama įdomių idėjų, patarimų ir įkvėpimo, tačiau ne mažiau svarbus ir bendrystės, komandinės dvasios jausmas, kurio nestokoja šie renginiai. Tapkite jų dalimi ir būkite pasiruošę verslui!
Spalio 24 d. Kopengahoje organizuojamo renginio dėmesio centre – ekologinis efektyvumas ir skaitmenizacijos procesai Baltijos jūros regiono laivybos pramonėje.
Tarptautinio projekto ECOPRODIGI konsorciumas abu šiuos aspektus analizuoja beveik vienerius metus. Seminaro metu bus pristatyti projekto tikslai ir pirmosios į jį įsitraukusių specialistų įžvalgos.
Ekologiniam efektyvumui bei skaitmenizacijai dedikuotus teminius pranešimus taip pat papildys dvi panelinės diskusijos. Vienas pagrindinių pranešėjų – Larsas Jensenas iš “Seaintelligence Consulting” – apžvelgs svarbiausius reikalavimus laivybos industrijoje, kurių išmanymas itin svarbus siekiant spartinti skaitmenizacijos procesus šiame sektoriuje.
Seminaras suburs mokslininkus, verslą ir valdžios atstovus. Visų jų vaidmuo labai reikšmingas formuojant laivybos industrijos ateities viziją Baltijos jūros regione.
Renginio programą planuojama paskalbti jau greitai – sekite informaciją mūsų internetinėje svetainėje bei www.ecoprodigi.eu.
DAUGIAU INFORMACIJOS
Seminaro organizaciniai klausimai ir programa:
Miitta Eronen
ECOPRODIGI komunikacijos vadovė
miitta.eronen@centrumbalticum.org
+358 (0)40 509 6444
Projektinė informacija:
Milla Harju
ECOPRODIGI projekto vadovė
+358 (0)50 505 8625
Birželio 21 d., Helsinkyje vykusiame EUREKA valstybių narių posėdyje patvirtintas Lietuvos dalyvavimas naujoje tarptautinėje pasirengimo investicijoms iniciatyvoje „Joint Investment Readiness Programme“, kuri vykdoma pagal susitarimą tarp Europos Komisijos ir EUREKA valstybių narių tinklo.
Ši iniciatyva skirta startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonės, kurios dažnai nėra tinkamai pasirengusios investicijų pritraukimui. Pastebima, kad Europoje smulkusis verslas susiduria su kompetencijų trūkumu, kai reikia parengti verslo planą investuotojams, sunku pasirinkti verslo modelį, pateikti strateginius tikslus ir ilgalaikę verslo viziją. Todėl tai stabdo bendrovių augimą ir plėtrą į tarptautines rinkas.
Siekdama spręsti šias problemas, Europos Komisija pasirašė susitarimo memorandumą su EUREKA valstybių tinklu, prie kurio prisijungė ir Lietuva. Lietuva įsipareigoja skirti finansavimą ir dalyvauti šios iniciatyvos veiklose.
Pagal jungtinę iniciatyvą numatoma organizuoti verslo akademijas, įvairius renginius ir mokymus, susitikimus su investuotojais, rizikos kapitalo atstovais, verslo angelais. Bus teikiamos mentorystės ir konsultacinės paslaugos, organizuojami individualūs susitikimai su ekspertais.
Šios iniciatyvos tikslai yra padėti startuoliams tinkamai pasirengti investicijoms, skatinti mažų ir vidutinių įmonių ryšius su didelėmis užsienio kompanijoms bei tarptautiniais klasteriais, padėti įsijungti į pasaulinius tinklus, paskatinti bendroves dalyvauti Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ ir EUREKA inovacijų projektuose.
Ši programa bus įgyvendinama nuo 2019 m. pradžios iki 2021 m. pabaigos. Planuojama, kad 15 Lietuvos įmonių galės pasinaudoti šios iniciatyvos siūlomomis galimybėmis.
Dėl informacijos teirautis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, vyriausioji patarėja Birutė Bukauskaitė, 8 5 2127436, birute.bukauskaite@mita.lt
Kiekvieną vasarą tėveliai siekia suteikti vaikams geriausias pramogas ir poilsį vaikų atostogų metu. 2018 metų „Robotikos akademijos” stovyklų sezonas pakvies jaunuosius išradėjus pasinerti į nuotykius, kurių metu vaikai ne tik įgis naujų įgūdžių, bet ir bus įkvėpti kurti ir patys išrasti technologinius sprendimus.
Organizatoriai žada nepamirštamą nuotykį vaikams ir dalijasi specialiu pasiūlymu KMTP įsikūrusioms įmonėms – jų darbuotojai gali pasinaudoti galimybe gauti specialią 15 € nuolaidą ir pradžiuginti savo mažuosius turiningu laisvalaikiu! Jei šiuo metu neatostogaujate, galėsite dirbdami biure būti ramūs, kad Jūsų vaikas šauniai leidžia dieną visai netoliese, Jums puikiai pažįstamoje aplinkoje.
Susidomėjote? Užpildykite nuolaidos prašymą ir gaukite nuolaidos kodą.
Daugiau apie „Robotikos akademijos” veiklą ir stovyklas Klaipėdoje galite sužinoti ČIA.
Drauge su organizatoriais linkime nepakartojamos vasaros!
Išsamesnė informacija:
Dovilė Griciuvienė
Koordinatorė
VšĮ „Robotikos Akademija”
Tel. Nr.+370 655 61159
El.p. dovile.griciuviene@robotikosakademija.lt
Robotikos akademijos iliustracija.
Birželio 15 d. Vilniuje vyko tvariai ir tausojančiai energetikai skirtas aukšto lygio dvišalis Lietuvos ir Nyderlandų forumas, kurį organizavo Nyderlandų ambasada kartu su Energetikos ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“. Renginyje daugiausia dėmesio skirta SGD, vėjo energetikos, biomasės ir kitų energetikos sektoriaus sričių startuolių temoms.
Forumas tapo dar vienu patvirtinimu, jog glaudžius santykius energetikoje užmezgusi Lietuva ir Nyderlandai toliau siekia stiprinti abipusį bendradarbiavimą. Savo dalyvavimu renginį pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su valstybinio vizito į Lietuvą atvykusiu Nyderlandų Karaliumi Willemu – Alexanderiu.
Dvišalis forumas subūrė daugiau nei pusantro šimto Lietuvos ir Nyderlandų verslo atstovų. Į jų gretas įsiliejo ir Lietuvos SGD klasteriui priklausančių organizacijų delegatai. SGD klasterio veiklą koordinuojančiam Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui atstovavo Plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Įmonių atstovai ne vien klausėsi forumo svečių pranešimų, bet ir aktyviai dalyvavo dvišaliuose (B2B) verslo susitikimuose. Iš viso jų įvyko net 126.
„Turime įkvepiančių sėkmingo dvišalio bendradarbiavimo energetikoje pavyzdžių. Pirmiausia, tai mūsų bendri darbai ir projektai suskystintųjų gamtinių dujų srityje, kurie pradėti Lietuvai pasistačius SGD laivą-saugyklą „Independence“. Tikiu, kad tai tik pradžia, nes energetikos sektorius atveria daug naujų galimybių. Lietuva stovi ant pažangios ir progresyvios naujosios energetikos strategijos patvirtinimo slenksčio, todėl šiandien pats laikas pradėti kurti naujas bendras iniciatyvas atsinaujinančios energetikos ir energetikos inovacijų srityse“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pusketvirtų metų veikiantis Klaipėdos SGD terminalas yra tarp efektyviausiai pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje. Viena iš didžiausių dujų prekybos bendrovių pasaulyje Nyderlandų kompanija „Shell“ iš Klaipėdos terminalo mažos apimties SGD krovinius reeksportuoja savo vartotojams Baltijos regione ir ketina šią veiklą toliau plėsti. Būtent „Shell“ pernai atliko ir pirmąją SGD perkrovos operaciją iš laivo „Independence“ į naują antžeminę paskirstymo stotį.
Perimdama Nyderlandų Karalystės Nacionalinės SGD platformos gerąją patirtį, Lietuva pernai įkūrė SGD platformą. Tarp šešių jos steigimo partnerių – ir Lietuvos SGD klasteris. Platformos tikslas yra stiprinti ir plėtoti šio kuro rinką bei su ja susijusias veiklas Lietuvoje. SGD srityje stebimas didelis augimas ir potencialas, todėl aktyvesnis dvišalis bendradarbiavimas paskatins aukštą pridėtinę vertę turinčių paslaugų ir technologijų kūrimą bei jų eksportą.
Dvišalį bendradarbiavimą energetikos inovacijų ir kompetencijų srityje sustiprino ir forumo metu pasirašytas strateginės partnerystės susitarimas tarp Klaipėdos, Hanze taikomųjų mokslų ir Eindhoveno technologijos universitetų, apimantis bendradarbiavimą energetikos mokslinių tyrimų srityje.
Renginio organizatorių nuotr.
Birželio 25 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje vyko Lietuvos SGD klasterio atstovų ir LR susisiekimo ministro Roko Masiulio susitikimas su Prancūzijos kompanijos „Schneider Electric“ vadovais.
„Schneider Electric“ Europos vadovo Leonido Mukhamedovo ir už Šiaurės Europos regioną atsakingo Nielso Svenningseno vizito Lietuvoje metu pristatyta kompanijos veikla, tolesnės bendradarbiavimo su Lietuvos SGD klasteriu galimybės ir perspektyvos.
Susitikus aptartos ir kompanijos „Schneider Electric“ galimybės prisidėti prie Klaipėdos universitete vykdomos inovatyvios SGD terminalų inžinerijos studijų programos. Bus siekiama, kad kompanija prisidėtų ir prie SGD kompetencijų centro Klaipėdos universitete stiprinimo. Susitikimo metu aptartas kompanijos vadovų vizitas Klaipėdoje ir Klaipėdos universitete.
„Labai svarbu megzti ryšius su tarptautinėmis kompanijomis. „Schneider Electric“ daug dėmesio skiria inovacijoms, technologijoms, atlieka tyrimus, patentuoja išradimus. Šiandien aptarėme bendradarbiavimo galimybes, tai labai prisidėtų prie vykdomo mokslo pritaikomumo ir gerintų studijų kokybę, ypač SGD terminalų inžinerijos bei kitų technologinių ir inžinerinių studijų“, – kalbėjo laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Schneider Electric“ – Prancūzijos kompanija, viena pasaulinių elektros inžinerijos ir automatikos produktų, sprendimų bei paslaugų sektorių lyderių. „Schneider Electric“ veikia pasaulio mastu – daugiau nei šimte šalių, yra vidutinės ir žemos įtampos, saugios energetikos bei automatinių sistemų energetikos valdymo lyderis. Tarptautinė kompanija Lietuvos SGD klasterio partnere tapo pernai.
Birželio 13-15 d. Baltijos jūros regiono ekspertai, dalyvaujantys projekte „Smart-up BSR“, susirinko Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros pirmą kartą organizuotoje inovacijų stovykloje Lietuvos pajūryje. MITA kartu su projekto partneriais – Suomijos Aalto universitetu bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parku – pakvietė 30 užsienio ir Lietuvos ekspertų iš universitetų, uostų, savivaldybių dalintis gerąja praktika ir aptarti Sumanios specializacijos įgyvendinimą.
Tarptautinių inovacijų stovyklų tikslas – per Sumanios specializacijos prizmę pasiūlyti inovatyvius sprendimus, kaip galima efektyviai spręsti Europos visuomenėms dažniausiai iškylančius iššūkius, kurie susiję su senėjimu, miestų transporto ir taršos problemomis, atliekų panaudojimu. Bendrų užsienio ekspertų susitikimų metu naudinga generuoti idėjas ir pasiūlymus, kaip skatinti sveiką senėjimą, plėtosi žiedinės ekonomikos idėjas, prisidėti prie išmanių sprendimų kūrimo miestuose.
Lietuvos pajūryje vykusi inovacijų stovykla buvo skirta aptarti jūros uostų plėtojimo problemas ir tvarų tarpregioninį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Trijų dienų stovyklos metu buvo nagrinėjama Klaipėdos jūrų uosto problematika: kaip išlaikyti uosto konkurencingumą tarptautinėje arenoje, kokia turėtų būti tvari uosto plėtra – šis klausimas ypatingai svarbus ir Lietuvos ekonomikos kontekste. Buvo diskutuojama, kaip lanksčiai transformuoti jūrinį sektorių naudojant geriausias globalias skaitmenizavimo ir automatizavimo praktikas. Taip pat buvo keliamas klausimas, kaip uostui ir šaliai surasti nišą ir plėtoti konkurencinį pranašumą.
Vienu įdomiausių stovyklos akcentų tapo pažintinis vizitas į Vakarų Baltijos laivų statyklą. Užsienio svečiai buvo supažindinti su jūrinio sektoriaus vystymu Klaipėdos regione.
Visas tris renginio dienas darbo grupės išsamiai analizavo Klaipėdos regiono situaciją, buvo siekiama surasti sprendimus tvaresniam bendradarbiavimui tarp Baltijos jūros regiono šalių, pateikti siūlymai, kaip pasinaudojant atskirų šalių sumanios specializacijos prioritetais galima prisidėti sprendžiant didžiuosius europinių visuomenių iššūkius.
Kita inovacijų stovykla 2018 m. rugsėjo mėn. vyks Taline, kurios metu bus aptariama Estijai aktuali tema bei toliau tęsiamos diskusijos ir plėtojamos idėjos, kurios jau pradėtos vystyti per inovacijų stovyklas, vykusias Suomijoje (Luosto mieste), Danijoje (Aarhus mieste) ir Lietuvoje (Klaipėdos bei Palangos miestuose).
Apie Smart-up BSR
„Smart-up BSR“ projektas įgyvendinamas kartu su kitais 12 partnerių ir daugiau kaip 20 asocijuotų partnerių iš Baltijos jūros regiono šalių, įskaitant akademines, savivaldybių, regionų plėtros ir kitas organizacijas.
Įgyvendinamo projekto tikslas yra padėti Baltijos jūros regiono šalims spręsti problemas, su kuriomis jos susiduria įgyvendinant regioninę mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, dalinantis ES sumaniosios specializacijos ekspertų (Regionų komiteto, EK Jungtinio tyrimų centro) gerąja praktika ir bendrai kuriant sumanios specializacijos įgyvendinimo koncepcijas. Tikimasi, jog projekto, kuris yra orientuotas į 4 temines sritis (sveikas senėjimas, išmanus miestas, klimato kaita bei žiedinė ekonomika), rezultatai leis partneriams ir kitiems Baltijos jūros regione efektyviai realizuoti savo politiką, pašalinti kliūtis ir panaudoti kolektyvines žinias bei patirtį, siekiant veiksmingo regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo.
Pagrindiniai Smart-up BSR rezultatai, kurių siekiama organizuojant ir dalyvaujant specializuotuose partnerių renginiuose – inovacijų stovyklose, bus sumanios specializacijos strategijų ir planų atnaujinimas, pagerintas sumanios specializacijos suinteresuotųjų šalių įsitraukimas bei sumanios specializacijos realizavimo efektyvumas ir sklaida partnerių regionuose.
MITA inf.
Foto aut. Algimantas Kalvaitis.
Kviečiami verslininkai, kūrėjai, mokslininkai, studentai ir ne tik, teikti idėjas, kurios spręstų aktualias problemas nesvarbu kurioje srityje ir geriausi idėjų autoriai bus apdovanoti kelione į Norvegijoje rugsėjo 24-28 d. vykstantį įspūdingą inovacijų renginį „Oslo inovacijų savaitė“.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti konkurse „Idėjų Bankas“. Konkurso organizatoriai siekia paskatinti naujų verslo idėjų kūrimą ir jų įgyvendinimą pasitelkiant šalies mokslininkus bei tyrėjus, skiriant didelį dėmesį naujų idėjų generavimui ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose.
Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas čia: https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/ideju-bankas-atveria-duris-regionams-kviecia-pasitelkti-mokslininkus-naujoms-verslo-idejoms
Lietuviai siekia perimti žinias ir technologijas, įgalinančias didesnį akvakultūros industrijos konkurencingumą, bei efektyviai panaudoti turimus geoterminius resursus. Šiuo tikslu Klaipėdoje veiklą pradeda eksperimentinė bazė, skirta pramoniniam krevečių auginimui.
Planuojama, jog per keturis mėnesius čia bus užauginta apie 400 kg vėžiagyvių bei sukaupta vertingos patirties, kuria galės pasinaudoti įmonės, norinčios užsiimti Lietuvoje dar nauju verslu.
Bendradarbiauja su universitetu
Eksperimentinės bazės įkūrimu Klaipėdos universiteto (KU) verslo inkubatoriaus patalpose rūpinosi ir jos veiklą toliau prižiūrės Klaipėdos mokslo i technologijų parkas, drauge su partneriais iš užsienio dalyvaujantis projekte „InnoAquaTech„. Infrastruktūra kainavo apie 100 tūkst. eurų, dalis reikiamų lėšų gauta iš ES fondų.
Vokiečių specialistų sumodeliuota, Lenkijoje pagaminta ir Klaipėdoje sumontuota nedidelės apimties sistema tarnaus kaip ilgalaikė eksperimentinė bazė, kurios pagrindinis tikslas – įvertinti biologines ir ekologines sąlygas, kuriomis auginamos krevetės. Gerąją patirtį siekiama perimti drauge su KU mokslininkais. Projekto įgyvendinimas atvers galimybes ateityje konsultuoti norinčiuosius investuoti į tokią sistemą, besidominčius, kaip ją sumodeliuoti, įvertinti sąlygas bei pagrindines rizikas.
Klaipėdoje sukurta bazė bei joje esanti įranga neabejotinai bus naudinga ir studentams – planuojama, kad akademinis jaunimas čia atvyks ne tik apsižvalgyti lydimi dėstytojų, bet ir galės atlikti stebėjimus ar tam tikrus bandymus.
Koziris – geoterminiai ištekliai
Reikšmingu impulsu imantis kurti tokią bazę tapo faktas, jog Klaipėdos regionas yra turtingas geoterminiais ištekliais, bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko įsitraukimas ieškant būdų, kaip kuo tinkamiau pritaikyti šį itin švarų energijos šaltinį, turintį daug dar neišnaudoto potencialo. Apie šilumai jautrias rūšis, kurias būtų tikslingiausia auginti pramoniniu būdu pasitelkiant geoterminę energiją, buvo daug diskutuojama su mokslininkais. Apsistota ties krevetėmis, nes toks verslas prisidėtų prie didelės pridėtinės vertės kūrimo.
Analogiškos uždaro ciklo sistemos Vokietijoje sėkmingai įdiegtos ir veikia tiek universitetuose, tiek privačiame sektoriuje. Kai kurios krevetes auginančios įmonės skaičiuoja jau 15 gyvavimo metų ir sėkmingai parduoda brangų rinkai tiekiamą produktą.
Reikiamos kompetencijos ir kryptinga rinkodara galėtų užtikrinti tvirtas pozicijas ir krevečių auginimo verslui Lietuvoje – tiekiant prekybininkams ir restoranams šviežią produkciją. Taip pat su pigiau užaugintais vėžiagyviais galima veržliai žengti ir į užsienio rinkas, nes vos per 12 val. iš Klaipėdos neužšaldytos krevetės gali pasiekti didelius Lenkijos, Vokietijos miestus.
Laukia siuntos iš JAV
Krevetės bus auginamos aštuoniose didelėse talpose, kurios praėjusią savaitę jau buvo pripildytos vandens. Reikia apie šešių savaičių, kad sistema „užsikurtų“ – ji sodrinama skirtingais cheminiais elementais, kad pradėtų veikti biofiltras, susikurtų savita ekosistema. Vandens, kuriame bus auginamos krevetės, temperatūra sieks 28 laipsnius.
Uždaro tipo sistema, kuri įdiegta eksperimentinėje bazėje, yra tausojanti vandenį, itin palanki aplinkai. Dauguma krevečių auginamos Pietų Azijoje ir tai prilygsta ekologinei katastrofai. Karališkosios krevetės auginamos džiunglėse iškirstuose plotuose iškastuose tvenkiniuose. Šiems ištuštėjus, teritorijos dar ilgus metus primena dykvietes, kol gamta atsistato.
Į Klaipėdą apie 2 tūkst. vėžiagyvių lervų bus atgabenta iš Floridos, mat tenykštė rūšis neturi patogenų (biologinis veiksnys, sukeliantis ligą. Patogenais gali būti bakterijos, virusai ir pan.). Krevetės iš Azijos būtų buvęs rizikingas sprendimas, mat 1980–1990 m. ten vyravo ligos ir ūkiuose išmirė gausybė krevečių. Pirmiausiai lervos plastikiniuose maišeliuose bus atgabentos į Frankfurtą, ten patikrintos veterinarijos tarnybų ir tuomet atskraidintos į Palangą.
Skirtingose talpose auginamos krevetės reikiamą dydį pasiekia per 3–4 mėnesius. Šio rudens „derlius“ iš KU verslo inkubatoriaus parduodamas nebus, tačiau tikimasi rasti būdą, kaip pirmosiomis krevetėmis pavaišinti miesto gyventojus.
