Rugsėjo mėnuo simboliškai žymi naują pradžią, kai atsigręžiame į mokslą ir žinias, kai keliame sau naujus tikslus. Kviečiame į rudenį įžengti atidžiau pažvelgiant į mus supančią aplinką, savo įpročius ir auginant ekologinį sąmoningumą praktinių užsiėmimų pajūryje metu.

Mokslininkai ir visuomenininkai, akademinis jaunimas, moksleiviai, pajūrio bendruomenės ir visi, kuriems rūpi Baltijos jūros sveikata, susitiks atviro formato renginiuose, kuriuos pristato tarptautinis 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos finansuojamas projektas ESMIC, bendradarbiaujant su VšĮ „Už švarią Lietuvą“.
 

Kodėl tai svarbu? Baltijos jūra yra viena uždariausių jūrų pasaulyje, kurios vandens apykaita su Atlanto vandenynu vyksta per sąlyginai siaurą Kategato sąsiaurį (Danija) ir trunka virš 35 metų. Urbanizuota Baltijos jūros pakrantė ir aktyviai vystomas žemės ūkis Baltijos jūros baseine lemia ypatingai didelę antropogeninę apkrovą. Keturis kartus didesnis Baltijos jūros baseino plotas nei pati jūra lemia perteklinį maistmedžiagių kiekį, atkeliaujantį kartu su Baltijos jūros baseino upių vandeniu. Šiandien akivaizdžius ir net iš kosmoso matomus Baltijos jūros dumblių žydėjimus lėmę faktoriai kelia naują grėsmę Baltijos jūros sveikatai – tai tarša plastiku, įskaitant ir mikroplastiką.
 

Praktinių užsiėmimų Baltijos jūros pakrantėje metu:
 

• Sužinosite apie tarptautinę „My Sea Campaign“ iniciatyvą, jos tikslus bei galėsite prisidėti prie jos sklaidos Lietuvoje.

• Kalbėsime apie vienkartinio plastiko gaminių bei kitokių šiukšlių kaupimosi paplūdimiuose bei į krantą išmestuose dumbliuose problemą.

• Susipažinsite su nuotoliniais tyrimo metodais, kurie sudaro galimybes pasitelkiant kosmoso palydovus ir dronus stebėti Baltijos jūros dumblių žydėjimą bei išmetimą į pakrantę.

• Sužinosite apie galimas mikrobiologines grėsmes, susijusias su ilgą laiką krante besikaupiančiais dumbliais, bei galėsite diskutuoti apie galimus tokių dumblių tvarkymo būdus.

• Švarinsime pakrantę. Kartu su mokslininkais ir visuomenininkais ieškosime paplūdimius teršiančių šiukšlių, diskutuosime, kaip ir kodėl jos čia atsiranda. Ir, žinoma, aptarsime galimus šios problemos sprendimo būdus, kad tokių radinių būtų kuo mažiau!
   
• ​Papasakosime apie VšĮ „Už švarią Lietuvą“ ekspediciją – žygį pėsčiomis aplink Baltijos jūrą, kuris planuojamas 2024 metais.

Susitinkame prie Baltijos jūros:

Rugsėjo 4 d. (sekmadienis) 12.00 val. Klaipėdoje, Melnragės I-ajame paplūdimyje

Rugsėjo 9 d. (penktadienis) 12.00 val. Karklėje prie valčių nuleidimo stoties

Rugsėjo 18 d. (sekmadienis) 12.00 val. Palangoje prie tilto

Rugsėjo 23 d. (penktadienis) 12.00 val. Šventojoje prie „Trijų mergelių“

Planuojama renginių trukmė: ~2 val.
 

Dalyvių registracija bus vykdoma vietoje.

Pastaba: su savimi pasiimkite darbines pirštines, o šiukšlių maišais mes pasirūpinsime.
 

Turite klausimų? Susisiekite su renginio koordinatoriumi Giedriumi Buču +370 618 28752 giedrius.bucas@gmail.com
 

Iki susitikimų „My Sea Campain“ lokacijose!

—

Renginių ciklas organizuojamas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projekto „ESMIC“ rėmuose (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą/ Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising).

Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui – 382 tūkst. Eur.
 

Projekto ESMIC partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, FEE Latvia (Aplinkos švietimo fondas)

https://latlit.eu/esmic/    www.europa.eu
 

Renginių ciklo partneris: VšĮ „Už švarią Lietuvą“

September symbolically marks a new beginning, when we turn to science and knowledge, when we set new goals for ourselves. We invite you to enter autumn by taking a closer look at the environment around us, at our habits and raising ecological awareness during practical events session on the seacoast of Lithuania.

Scientists and activists, academic youth, schoolchildren, coastal communities and everyone who cares about the health of the Baltic Sea will meet in open format events presented by ESMIC, an international project, financed by Interreg V-A Latvia-Lithuania Programme 2014-2020. Four practical and inspirational meetings are organized in cooperation with public organization “Už švarią Lietuvą”.
Why is this important? The Baltic Sea is one of the most closed seas in the world, whose water exchange with the Atlantic Ocean takes place through the relatively narrow Kattegat Strait (Denmark) and lasts over 35 years. The urbanized coast of the Baltic Sea and the actively developing agriculture in the Baltic Sea basin leads to a particularly high anthropogenic load. The area of ​​the Baltic Sea basin, which is four times larger than the sea itself, results in an excess amount of nutrients arriving together with the river water of the Baltic Sea basin. Today, the factors that led to the Baltic Sea algae blooms, which are obvious and even visible from space, pose a new threat to the health of the Baltic Sea, such as plastic pollution, including microplastics.

During practical sessions on the coast of the Baltic Sea:
• You will learn about the international „My Sea Campaign” initiative, its goals, and you will be able to contribute to its dissemination in Lithuania.

• We will talk about the problem of the accumulation of single-use plastic products and other garbage on beaches and in algae washed ashore.

• You will learn about remote research methods that make it possible to monitor Baltic Sea algae blooms and algae wracks on the coast with the help of space satellites and drones.

• You will learn about the possible microbiological threats associated with long-term accumulation of algae wracks on the shore, and you will be able to discuss possible methods of managing such processes.

• We will clean the coast. Together with scientists and members of the public, we will look for garbage that pollutes the beaches, and we will discuss how and why it appears here. And, of course, we will discuss possible solutions to this problem!

• We will tell you about the expedition around the Baltic Sea, which is planned by the public organization “Už švarią Lietuvą” in 2024.

We meet at the Baltic Sea/ Lithuania:
September 4 (Sunday) 12:00 p.m. In Klaipėda, on the 1st beach of Melnragė

September 9 (Friday) 12:00 p.m. In Karkė near the boat launching station

September 18 (Sunday) 12:00 p.m. In Palanga near the pier

September 23 (Friday) 12:00 p.m. In Šventoji near the „Three Virgins” statue

Estimated event duration: ~2 hours.
Registration of participants will be done on site.
Please bring work gloves and we will provide you with garbage bags.
Have any questions? Please contact the event coordinator Giedrius Bučas +370 618 28752 giedrius.bucas@gmail.com

See you at My Sea Campaign locations!

—

The events are organized within the framework of the Interreg V-A Latvia-Lithuania Programme 2014-2020  project „ESMIC” (LLI-525 Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in the Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness).

Project co-financing by European Regional Development Fund: 382 thousands Eur.

ESMIC project partners: Klaipėda University, Klaipėda Science and Technology Park, Latvian Institute of Aquatic Ecology, Agency of Daugavpils University, Foundation for Environmental Education (FEE) Latvia.

https://latlit.eu/esmic www.europa.eu

Partner of the of events: public organization “Už švarią Lietuvą”.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tapo Lietuvos jūrinio klasterio nare. Platforma šiuo metu telkia 11 partnerių, kurie atstovauja platų jūrinės inovacijų ekosistemos dalyvių spektrą, įskaitant mokslo institucijas, inžinerines įmones, skaitmenizacijos ir automatizacijos sprendimų ekspertus.

„Džiaugiamės tapę klasterio nariais ir tikimės produktyvaus bendradarbiavimo. Kitąmet bus skelbiamas konkursas dėl pirmojo vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje įrengimo, kuriam atsakingai ruošiamės, todėl mums itin svarbūs ryšiai su visomis suinteresuotomis šalimis“, – sako „Ignitis renewables“ Jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas. 

Dalyvaudama klasterio veikloje, ypatingą dėmesį įmonė planuoja skirti vėjo jėgainių jūroje įrengimo ir eksploatavimo kompetencijų ugdymui bendradarbiaujant su mokslo ir švietimo įstaigomis. Taip pat „Ignitis renewables“ šioje platformoje fokusuosis  į vietinės tiekimo grandinės parengimą siekiant tinkamai ir laiku prisidėti prie šio Lietuvai ypač svarbaus projekto įgyvendinimo.

„Būdami „Ignitis grupės“ dalimi, esant poreikiui pritrauksime ir papildomas mūsų ekspertų sukauptas kompetencijas, kurios galėtų padėti įgyvendinti ir kitokių tematikų projektus, prie kurių prisideda klasteris – vienas pavyzdžių galėtų būti planuojama Klaipėdos uosto elektrifikacija“, – pažymėjo V.Rimas.

Klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, jūrinės vėjo energetikos potencialo įgalinimas šiuo metu yra viena svarbiausių veiklos krypčių. „Jūrinė vėjo energetika yra galimybė Klaipėdai ir visai Lietuvai. Sėkmės istorija neįmanoma be stiprių verslo ir mokslo partnerysčių – tik jas plėtojant vyksta dinamiški žinių ir kompetencijų mainai, gimsta idėjos aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų kūrimui. Visa tai stiprina įmonių konkurencingumą, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, regiono svorio ir patrauklumo plačiąja prasme“, – akcentavo A.Sutnikas.
 

Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
 

Lietuvos jūrinis klasteris ir KMTP drauge su partneriais apie šias galimybes aktyviai pasisako įvairiais formatais: organizavo tarptautinę konferenciją „Offshore Klaipėda“ ir kitus renginius, dedikuotus jūrinei vėjo energetikai, ši tema taip pat buvo įtraukta į mėlynosios ekonomikos profesionalus auginančios „Blue Growth Leaders Academy“ programą Klaipėdos universitete.
 

Būtinybė užtikrinti sąlygas Lietuvos jūrinei pramonei dalyvauti tiekimo grandinėse plėtojant strateginius jūrinės vėjo energetikos projektus taip pat įtvirtinta klasterio bei jo partnerių parengtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo“, kuri šių metų gegužės 20 d. buvo pristatyta LR Seime.

Trumpai apie Lietuvos jūrinį klasterį
 

Organizacijos nariai – Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, „Bega“, „Vakarų laivų gamykla“, „Passer Sidc“, „Klaipėdos nafta“, „Schneider Electric“, „Emerson“, šiemet prisijungusios kompanijos „RWE Renewables“ bei „Ignitis renewables“.
 

Verslo ir mokslo bendradarbiavimo platforma palaiko glaudžius ryšius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijomis bei kitais partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
 

www.maritimecluster.lt       LinkedIn

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja misijomis grįstas mokslo ir  inovacijų programas, padėsiančias kryptingai investuoti į mokslą ir inovacijas bei kartu spręsti aktualias visuomenės problemas. Iki 2026 metų šioms programoms bus paskirstyta 77,7 mln. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). Projektų atranką ketinama paskelbti rudenį.
 

„Šiomis programomis sieksime sustiprini mūsų šalies mokslo ir verslo partnerystę ir paspartinti inovatyvių paslaugų bei produktų kelią nuo laboratorijų iki galutinio vartotojo. Misijos leis sutelkti ir nukreipti bendras verslo ir mokslo jėgas aktualiausioms šių dienų problemoms spręsti, o misijose dalyvaujantys konsorciumai įgis platesnes galimybes  komercinti produktus tarptautinėse rinkose“,  –  sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
 

Pasak jos, itin reikšmingas vaidmuo teks nesenai įkurtai Inovacijų agentūrai, kuri bus atsakinga už verslo ir mokslo konsorciumų sutelkimą, geriausių ir perspektyviausių pasiūlymų atranką bei pačių projektų įgyvendinimo kuravimą.
 

„Tikimės, jog misijų programos, vienydamos bendras mokslo ir verslo pastangas, taps naudingu įrankiu, padėsiančiu spręsti valstybės gyventojų iššūkius. Šiam tikslui bus sutelkiami stipriausi šalies sektoriai ir įtraukiama pati visuomenė, daug investuojama į aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inovacijas. Šalyje plėtodami mokslinę veiklą siekiame didinti ir šalies tarptautinį konkurencingumą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
 

Beveik 78 mln. eurų finansavimas bus paskirstytas trims misijų temoms: saugiai ir įtraukiai e. visuomenei, sumaniai ir klimatui neutraliai Lietuvai bei inovacijoms sveikatai gerinti. Misijų programų koncepcija remiasi nauja Europos Komisijos praktika nukreipti mokslo ir inovacijų sritį spręsti visuomenės iššūkius.
 

Pagal misijų programas bus skatinami bendri mokslo ir verslo projektai, plėtojamos ar komercinamos startuolių ir verslo idėjos, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai, tobulinami įgūdžiai, užpildomos esamos paslaugų ir infrastruktūros spragos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai. Projektai turės būti įgyvendinti per trejus metus.
 

Šių misijų programų iššūkius bus kviečiami spręsti mokslas ir verslas, veikiantys prioritetinėse sumaniosios specializacijos srityse: tai sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos, technologijos bei informacinės ir ryšių technologijos.
 

Misijas įgyvendins konkurso būdu atrinkti konsorciumai, sudaryti iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo subjektų.  Į konsorciumus prireikus galėtų įsitraukti ir kiti dalyviai, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, verslo asociacijos.

Mėlynosios ekonomikos vystymas yra tvarus būdas kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, spręsti maisto išteklių problemą ir užtikrinti žmonijos gerbūvį. Didelė vandenynų tarša, išteklių eikvojimas, rūgštėjantys vandenys ir augančios vadinamosios mirties zonos liudija, kad XX a. požiūris į vandenyną „išgauti ir uždirbti“ yra visiškai nebetinkamas šiems laikams. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, vienintelis kelias pirmyn yra žiedinis ir tvarus mėlynosios ekonomikos kūrimas, turintis didžiulį augimo potencialą ir verslui.

Mėlynosios ekonomikos vystymas yra neatsiejama Europos Sąjungos žaliojo kurso dalis, ir Klaipėda su giliomis jūrinėmis tradicijomis, kokybišku aukštuoju mokslu ir inovacijomis siekia išsiveržti į miestų–lyderių gretas. Uostamiestyje apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad mėlynosios ekonomikos idėjoms bus numatytas finansavimas. Jos vertinimu, norint išnaudoti potencialą, būtina pritraukti naujų žmonių ir sukurti sąlygas darbui ir kultūriniam gyvenimui.

„Mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga yra tai, kur Klaipėda turi didžiausią potencialą iš visos Lietuvos miestų, bet norėtųsi ir regioninės lyderystės. Problemų yra, bet finansavimo irgi nemažai bus šioms idėjoms“, – sakė A. Armonaitė.

Klaipėda – ant proveržio slenksčio

Mėlynoji ekonomika, apimanti tiek tradicines pramonės šakas, tokias kaip jūrų transportas, uosto ekonominės veiklos, žuvininkystė, pakrančių turizmas, tiek labiau inovatyvias, tokias kaip mėlynosios biotechnologijos, vandenynų energija ar atsinaujinančios energijos gamyba jūroje, yra 2,5 trilijono dolerių ekonomikos šaka, sukurianti milijonus darbo vietų.

Pažangiomis mėlynosios ekonomikos šalimis Europoje laikomos Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Italija, Kroatija, todėl Lietuva tikrai turi, į ką lygiuotis ir kur ieškoti gerosios praktikos pavyzdžių.

„Pastaruosius penkerius metus ES politika buvo nukreipta į įvairiausių politikos priemonių ir iniciatyvų kūrimą, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą. Tikimasi, jog jos padės pagerinti bendrą produktų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, skatins kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą ir padės vartotojams rinktis produktus turint pakankamai informacijos“, – sakė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Žilienė.

Viena bene labiausiai diskutuojamų iniciatyvų – Europos žaliasis kursas – siekia, kad visos pramonės sritys, įskaitant ir mėlynąją ekonomiką, pasirengtų ir įgyvendintų žiedinės ekonomikos veiksmų planą, ir jame būtinai numatytų, kad gaminiai būtų pritaikyti neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos reikmėms.

Klaipėda, R. Žilienės manymu, gali būti gerasis regioninės iniciatyvos pavyzdys, nes miesto ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ prioritetuose atsispindi kertiniai mėlynosios ekonomikos dalykai: jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės ekonomika ir kūrybinė ir paslaugų ekonomika.

„Jūrinės ekonomikos turiniui dėmesio skiriama išties nemažai: tai ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklos, ir jūrinio bei sveikatinimo turizmo specializacija, ir integruotas požiūris į Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą bei inovacijas su uostu susijusiose skaitmenizavimo ir aptarnavimo srityse,“ –  kalbėjo pašnekovė.

Tvarumas – ir iššūkis, ir galimybė

Mėlynosios ekonomikos plėtra, aiškino „Klaipėdos mokslo ir technologijų parko“ plėtros vadovas Andrius Sutnikas, vyksta dviem pagrindinėmis kryptimis. Atliepiant ES Žaliojo kurso reikalavimus, esamuose sektoriuose ir versluose diegiamos įvairios inovacijos, kurios procesus transformuoja į tvaresnius bei efektyvesnius. Kita svarbi kryptis – naujų produktų bei paslaugų kūrimas.

Tvarumas šiandien tampa itin svarbia dedamąja tiek konkurencingu siekiančiam būti uosto krovos verslui, tiek ir laivų statybos sektoriui.

„Nauji aplinkosauginiai standartai Europoje sukuria rinką, papildomų žinių ir gebėjimų paklausą, nes industrijoms reikia rasti atsakymus ir sprendimus, norint atitikti griežtėjančius reikalavimus. Tad tvarumas yra vienu metu ir iššūkis, ir reikšmingo pagreičio ekonomikai suteikiantis orientyras, o tokios iniciatyvos kaip mūsų lyderystės akademija yra puikus būdas akumuliuoti reikalingas kompetencijas. Verslo atstovai čia susitinka su mokslininkais ir gali gauti išsamios informacijos apie įvairias technologijas, jų paskirtį, veikimo principus ir poveikį – taip sukaupiamos ne vien žinios, bet ir gimsta naujos jų pritaikymo idėjos“, – pažymėjo A.Sutnikas.

Mėlynosios ekonomikos plėtra atveria kelius ir visiškai naujų verslų atsiradimui. Pavyzdžiui, akvakultūros sektorius yra vienas tvariausių būdų aprūpinti pasaulį maistu, mat žuvies auginimas yra efektyviausia proteinų gamybos sritis. A. Sutniko teigimu, šis sektorius Lietuvoje dar nėra pakankamai išvystytas, ypač kalbant apie uždaras akvakultūros sistemas, kurios nedaro poveikio aplinkai, užtikrina švarų bei efektyvų maisto gamybos procesą.

Visgi susidomėjimas šia perspektyvia industrija juntamas – siekiant jai suteikti reikiamo postūmio, prieš kelerius metus Klaipėdoje buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai, modeliuojamos akvakultūros sistemos, mokomi ir telkiami reikalingi specialistai, generuojamos naujų verslo idėjos akvakultūros srityje.

Nauji horizontai

Įvardindamas mėlynosios ekonomikos potencialą, A. Sutnikas taip pat kreipia žvilgsnį į mėlynąsias biotechnologijas. „Mėlynoji ekonomika atveria galimybes rasti naujus biomasės arba biotechnologijomis grįstų produktų gamybos būdus, pasitelkiant jūroje glūdinčius resursus. Ištekliai, esantys žemėje, yra limituoti, tad nukreipdami savo žvilgsnį į jūrą, atveriame naujas, žymiai didesnes erdves ir galimybes“, – tvirtino jis.

Energetika – dar viena sritis, kurią, anot A. Sutniko, neišvengiamai teks plėtoti jūroje, pasaulyje augant gyventojų skaičiui. „Statydami vėjo jėgainių parkus sausumoje mes konkuruojame, pavyzdžiui, su maisto gamyba, nes šio ploto jau nebegalime naudoti žemės ūkiui. Energetika turi trauktis ten, kur ji nekonkuruoja su kitais žmonių poreikiais“, – pažymėjo A. Sutnikas.

Jau kitais metais vyks tarptautinis konkursas (aukcionas) vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti. Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką, siekiant vystyti tvarių energijos išteklių kūrimą, mažinti aplinkos taršą ir didinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Žinių platforma

Vienas svarbių mėlynosios ekonomikos auginimo įrankių yra „Blue Growth Leaders Academy“ (BGLA) projektas, inicijuotas Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko“, Jūrinio klasterio bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“.

„Norint plėtoti mėlynąją ekonomiką, būtinos žinios ir žmonės, kurie būtų suinteresuoti ir gebėtų tą daryti. Šios lyderystės programos studentai tampa mėlynosios ekonomikos ambasadoriais, turinčiais mėlynosios ekonomikos projektų vystymui reikalingų kompetencijų ir platų pažinčių tinklą Klaipėdos regione bei už jo ribų“, – sakė vienas programos sumanytojų A. Sutnikas.

Per kelerius programos gyvavimo metus BGLA programos dalyviai sukūrė išties įdomių projektų. Vienas jų – savivaldos atstovų pasiūlytas Kurortologijos centras Giruliuose, kuriame būtų vykdoma mokslinė veikla, atliekami tyrimai, teikiamos sveikatinimo paslaugos, naudojant geoterminį vandenį.

Tarp kitų idėjų – 3D modeliavimo technologijos panaudojimas laivų statyboje, uosto akvatoriją valantis dronas, jūrinės kultūros pažinimui skirtas parkas netoli Lietuvos jūrų muziejaus. „Iš lyderystės akademijos dalyvių tikimės, kad jie kurs toliaregiškus projektus–vizijas regiono plėtrai pasitelkiant tam mėlynosios ekonomikos žinias“, – pridūrė pašnekovas.

Šiemet 8 mėnesius  trukusią programą baigė  24 dalyviai.  Kursiokai klausėsi tarptautiniu mastu pripažintų dėstytojų–praktikų paskaitų apie laivybą, uostus, biotechnologijas, akvakultūrą ir kitas mėlynosios ekonomikos sritis.

BGLA programos vadovas Vaidotas Levickis tvirtino, kad programa praplėtė dalyvių horizontą ir įkvėpė juos ieškoti naujų būdų, kaip susidraugauti su jūra, kad ji būtų mums naudinga. Kaip vieną didžiausių programos stiprybių jis išskyrė tiesiogines pažintis.

„Galimybė iš pirmų lūpų išgirsti kuriančių žmonių, tyrimų istorijas ne tik labai naudinga, bet ir įkvepia“, – sakė pašnekovas.

Paskutinės programos sesijos metu jos dalyviai apibendrino kursą, aptarė naujausias  tendencijas ir pristatė su jomis susijusius projektus, pavyzdžiui, tokius kaip „Multisensorinė okeano aplinka” (psichinės sveikatos gerinimui), „Dumblių panaudojimas sumažinant CO2, išsiskiriantį alaus gamybos procese“.

Kvies diskusijai apie mėlynosios ekonomikos proveržį

Rugsėjo 15–16 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija „Klaipėda Manifesto“, subursianti daugiau nei 200 dalyvių iš Lietuvos ir Norvegijos.

Daugiau nei 30 kviestinių svečių skaitys pranešimus apie mėlynosios–žaliosios ekonomikos politikos formavimą, atsinaujinančią energiją, jūrinius startuolius, kibernetinį saugumą, skaitmenizaciją ir technologijas, investicijas bei jūros  gėrybių gamybą ir prekybą. Registracija jau vyksta visu pajėgumu – norintieji prisijungti turėtų suskubti užsitikrinti vietas Kultūros fabrike arba prie ekranų nuotoliniu būdu.

„Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė Diana Manko sako, kad konferecija taip pat sukuria tarpdisciplininę platformą mokslininkams, praktikams ir švietėjams diskutuoti apie inovacijas, tendencijas ir opiausius iššūkius.

„Vienas pagrindinių tikslų yra bendradarbiavimo skatinimas tarp dviejų šalių, Klaipėdos potencialio atskleidimas atvykstantiems Norvegijos verslo atstovams. Kitas tikslas – atkreipti Lietuvoje esančių verslų, ypač startuolių, dėmesį į mėlynąją ekonomiką ir jos potencialą, žadinti jų susidomėjimą, įkvėpti kaimyninių valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais“, – sakė D. Manko.

Suskystintų gamtininių dujų terminalas, stiprios informacinių ir komunikacinių technologijų bendruomenės ir jūrinių žinių centras, kaip yra sakęs Tom Kleppesto, 28 Norvergijos laivybos kompanijas vienijančios asociacijos vadovas, lemia, kad uostamiestis yra patrauklus Norvegijos investuotojams, kurių Klaipėdoje jau yra per 350.

Konferenciją organizuoja „Klaipėda ID“ ir Norvegijos ambasada Lietuvoje kartu su partneriais: Klaipėdos universitetu, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Lietuvos–Norvegijos ir Norvegijos–Lietuvos prekybos rūmais bei „Shipping & Offshore Network“ Osle. Renginį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, Norvegijos ambasada Lietuvoje ir „EEA and Norway Grants“. Renginį remia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, „Höegh LNG“ ir „Nordnix“, pagrindinis rėmėjas – „RWE Renewables“.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ), vykdančias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas dalyvauti tarptautinės „Eurostars 3“ programos kvietime ir teikti paraiškas inovatyvių projektų įgyvendinimui. Įmonės tai padaryti gali iki rugsėjo 15 dienos. 
 

Šis kvietimas – jau trečiasis „Eurostars 3“ programoje. Pirmuosiuose dviejuose kvietimuose finansavimą gavo 8 Lietuvos įmonės: UAB „CasZyme“ , UAB „Gruppo FOS Lithuania“, UAB „Dts Solutions“ kartu su partneriu Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, UAB „SynHet“, UAB „Metis baltic“, UAB „Indeform“, MB „Taikomasis dirbtinis intelektas“ ir MB „Adscensus“. Projektus su tarptautiniais partneriais šios įmonės vykdys iki 2025-ųjų. 
 

„Eurostars 3“ programos tikslas – skatinti MVĮ kurti inovatyvius produktus, paslaugas ir technologijas bei tapti savo srities lyderėmis tarptautinėje erdvėje. Vienas didžiausių programos privalumų – paraiškas teikiančios įmonės pačios gali nuspręsti, kokios tematikos projektus įgyvendins kartu su tarptautiniais partneriais iš trisdešimt septynių programoje dalyvaujančių valstybių. Partneriais projektuose gali būti mokslo studijų institucijos, įmonės bei tyrimų institutai. 
 

Įmonės, planuojančios dalyvauti kvietime ir norinčios susipažinti su „Eurostars 3“ programos dalyvavimo taisyklėmis, projektų tinkamumo ir vertinimo kriterijais, reikalingą informaciją gali rasti MITA pranešime ir internetiniame puslapyje, o paraiškas turi teikti tiesiogiai Eureka sekretoriatui. 
 

Tarptautiniuose projektuose Lietuvos dalyvius finansuoja MITA iš LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamų asignavimų. Didžiausia galima finansavimo suma Lietuvos dalyviams vienam projektui – 300 tūkst. eurų. Projektuose finansuojamos veiklos – taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Užsienio partnerių – įmonių ir mokslo įstaigų – dalyvavimą projektuose remia jų nacionalinės inovacijų agentūros. 
 

Kontaktai pasiteirauti:   

Eigirdas Sarkanas, tel. Nr. +370 60476995, el. p. eigirdas.sarkanas@mita.lt

KU mokslininkų sukurtos biotechnologijos naftos teršalams neutralizuoti veiksmingumą bei efektyvumą patvirtino ne tik bandymai realiomis sąlygomis Klaipėdos uoste, bet ir nepriklausomoje laboratorijoje atliktų vandens tyrimų rezultatai.

Mokslinių tyrimų civilinės saugos pratybos naftos teršalams neutralizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laivyno bazės akvatorijoje surengtos rugpjūčio 3-iąją. Pratybų tikslas – realiomis sąlygomis išbandyti KU mokslininkų sukurtos biotechnologijos efektyvumą. Technologijos išskirtinumas – naftos taršai neutralizuoti naudojamas natūralios kilmės sorbentas, t.y. šiaudai su naftą skaidančias mikroorganizmais. Technologija – draugiška aplinkai, sukurta naudojant nebrangias, natūralias medžiagas bei iš Baltijos jūros aplinkos – vandens ir smėlio – išskirtus mikroorganizmus, turinčius gebėjimą maitintis naftos produktais. Mokslininkų komanda su šiuo projektu dirbo daugiau nei 1,5 metų. Atliko daugybę sudėtingų analizių tiek Lietuvos, tiek užsienio laboratorijose. Kuriama technologija jau yra patentuota Lietuvoje, taip pat yra pateikta prioritetinė paraiška Europos patentų biurui.

Imituotas naftos išsiliejimas neutralizuotas per valandą!

Technologijos išbandymui realiomis sąlygomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išdavė LR aplinkos ministerija. Uosto akvatorijoje boninėmis užtvaromis aptvertame plote buvo imituotas žaliavinės naftos išsiliejimas. Pratybas sudarė 3 etapai. Pirmiausiai nepriklausomos laboratorijos (AB „Klaipėdos vanduo“) specialistas bandymų vietoje paėmė vandens mėginius, kad būtų nustatyta pradinė angliavandenilių koncentracija vandenyje. Po to buvo imituotas išsiliejimas – į uosto akvatoriją buvo išpilta 200 mililitrų žaliavinės naftos. Tada prasidėjo pagrindinis pratybų etapas – naftos teršalų neutralizavimas naudojant gamtinį sorbentą su naftą skaidančiais mikroorganizmais. Tam buvo naudojamos 2 priemonės: sorbentais pripildyta paklodė (2 vnt. 3×1,5 m) ir teršalų likučių surinkimo rėmelis (4 vnt. 0,5×1 m). Vienos paklodės gamybai buvo panaudotas 1 kg sorbento, kuris gali sugerti apie 5 litrus žaliavinės naftos. Sorbentais užpildyta paklodė buvo iškleista ant užteršto vandens paviršiaus, ji sugėrė ir užrakino teršalus, pastarieji aktyvavo mikroorganizmus.  Pašalinus paklodę naftos likučiai buvo surenkami naudojant teršalų surinkimo rėmelį su sorbentais. Procesas buvo pakartotas dukart.  Į uosto akvatoriją išpilta nafta KU mokslininkų ir KVJUD tarnybų atstovų buvo surinkta vos per valandą. Pasibaigus naftos teršalų neutralizavimo procesui pakartotinai paimti vandens mėginiai, o per pratybas naudotos valymo priemonės buvo išvežtos į KU laboratoriją tolesniems tyrimams, siekiant nustatyti panaudoto sorbento utilizavimo efektyvumą ir trukmę.

Vandens tyrimo rezultatai patvirtino biotechnologijos efektyvumą

AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijoje ištyrus per pratybas paimtus vandens mėginius buvo nustatyta, kad angliavandenilių koncentracija pasibaigus valymo procesui buvo analogiška kaip ir pratybų pradžioje paimtuose vandens mėginiuose. „Tai mums leidžia drąsiai teigti, kad KU ir „Inobiostar“ kuriama aplinkai draugiška naftos teršalų neutralizavimo technologija yra veiksminga ne tik laboratorinėmis, bet ir realiomis sąlygomis“, – džiaugėsi dr. T. Paulauskienė, biotechnologiją kuriančios mokslininkų komandos lyderė.

Bandymų rezultatus teigiamai įvertino ir juos atidžiai stebėję Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos aplinkosaugos specialistai, į šią inovaciją dedantys daug vilčių. „Naftos išsiliejimams likviduoti uoste mes turime priemonių ir galime užtikrinti mechaninį teršalų surinkimą. Didžiausia problema visoms tarnyboms surinkti ploniausią naftos plėvelės sluoksnį. Baltijos jūroje apribotos galimybės naudoti chemines medžiagas – dispergentus, tad tikrai esame suinteresuoti, kad kuriama biotechnologija būtų ištobulinta, mokslininkai rastų sprendimus dėl jos pakavimo, gamybos bei pateikimo naudotojams. Kad ją būtų galima naudoti, svarbus ir technologijos teisinis reglamentavimas. Aišku, mes tikimės, kad naftos išsiliejimų skaičius uoste mažės, bet KU mokslininkų sukurta biotechnologija mums leis dar operatyviau ir efektyviau juos  surinkti bei neutralizuoti. O tai yra vienas iš Žaliojo uosto uždavinių“,- akcentavo KVJUD Aplinkos apsaugos koordinatorė Aistė Kubiliūtė.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento direktorė Galina Garnaga-Budrė, taip pat stebėjusi biotechnologijos patikrinimą realiomis sąlygomis, pasidžiaugė, jo KU mokslininkai priemonę kovai su naftos tarša rado gamtoje. „Aplinkoje gausu mikroorganizmų, kurie, išsipylus naftai, vandenyje pradeda ją skaidyti. Tokių  mikroorganizmų tyrimai kadaise buvo atliekami ir mūsų laboratorijoje. Džiugu, kad KU specialistai savo žinias pritaikė praktikoje: parinko specifinį mikroorganizmų rinkinį kartu su gamtinės prigimties sorbentu. Tokios natūralios technologijos labai reikalingos šiandien, kai norime problemas spręsti tvariai: greitai ir efektyviai pašalinti naftos taršą, kuri, deja, vis dar pasitaiko. Labai džiaugiuosi mūsų kolegų-mokslininkų pasiekimais ir linkiu jiems nesustoti“,- sakė G. Garnaga-Budrė.

Kitas iššūkis – biotechnologijos pakuotė

Anot KU mokslininkų komandos vadovės dr. T. Paulauskienės, po bandymų realiomis sąlygomis laukia kitas ne mažiau svarbus technologijos vystymo etapas – išspręsti produkto pakuotės dizaino klausimą. Ji turi būti  draugiška aplinkai, patogi naudoti teršalų neutralizavimo operacijose, sandėliuoti, transportuoti bei utilizuoti.

Rinką greitai turėtų pasiekti unikalus Lietuvoje sukurtas produktas, skirtas naftos išsiliejimų jūroje neutralizavimui. Biotechnologiją sukūręs Klaipėdos universitetas (KU) ir jo atžalinė įmonė „Inobiostar“ šią savaitę sėkmingai atliko bandymus realiomis sąlygomis uosto akvatorijoje ir jau ieško sprendimo pakuotės dizainui – tam bus pasitelkti inovatoriai iš Lietuvos bei užsienio.
 

Produktas iš mikroorganizmų ir šiaudų
 

Iššūkį hakatone „Portathon 2022“ metančio startuolio įkūrėja dr. Tatjana Paulauskienė tikisi, kad dizaino idėją komandoms pavyks sugeneruoti per 48 valandas – tiek standartiškai trunka šis hakatonas. Esant poreikiui vėliau pakuotės sprendimas dar būtų tobulinamas.
 

„Į hakatoną ateiname su inovacija, kuri nestokoja aktualumo ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Europos ir pasaulio uostuose, kuriuose vyksta intensyvi laivyba. Mesdami iššūkį dalyviams, tikimės, kad pavyks sugeneruoti tvarų pakuotės dizaino sprendimą, kuris ne tik užtikrins gerą kontaktą tarp išsiliejusios naftos ir taršos neutralizavimui skirto produkto – mums taip pat svarbūs patogaus transportavimo bei sandėliavimo aspektai“, – akcentavo dr. T.Paulauskienė.
 

Mokslininkės teigimu, ekologinių nelaimių atvejais siekiant likviduoti taršą dažniausiai būna pasitelkiamos cheminės medžiagos. Taikant cheminį metodą naftos teršalai susmulkinami į mažesnius lašelius ir dėl to skęsta, tačiau tai iš esmės neišsprendžia problemos. „Inobiostar“ ir KU sukurta biotechnologija naftos teršalus jūrinėje aplinkoje skaido pasitelkiant jais mintančius mikroorganizmus. „Sukurti jiems geriausias įmanomas sąlygas buvo viena kertinių užduočių. Laboratorijose atradome būdą, kaip minėtus mikroorganizmus apgyvendinti šiauduose – natūralių pagalbinių medžiagų terpėje. Tokiu būdu sprendimas ne tik puikiai atlieka savo pirminę funkciją, bet ir yra draugiškas aplinkai bei įgalinantis tikslingai panaudoti vietines žaliavas – žemės ūkio produkcijos likučius“, – aiškino mokslininkė.

Erdvė netikėtoms sinergijoms
 

„Portathon“, kuris šiemet vyks rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis, idėjinis ir organizacinis branduolys yra Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas, šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pastaroji organizacija jau pateikė net tris iššūkius šių metų hakatono komandoms.

Pagrindinės tematinės „Portathon 2022“ iššūkių kategorijos šiemet atkartos jau pernai brėžtas kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų ir uostamiesčių aplinka, kibernetinis saugumas.

„Hakatonui skaičiuojant ketvirtus gyvavimo metus, matome skleidžiantis įdomias sinergijas, stiprėjant skirtingų sektorių ir sričių atstovų bendradarbiavimo saitus. Technologinio dizaino iššūkį šio renginio rėmuose turėsime jau antrąsyk – pernai Karinės jūrų pajėgos inicijavo iššūkį sugeneruoti lietuviško karo laivo interjero sprendimą. Komanda, kurioje jėgas sutelkė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai bei dėstytojai, tapo viena praėjusių metų „Portathon“ nugalėtojų, tad tikimės, kad ir šiemet inovatyvių dizaino sprendimų flangas bus stiprūs ir kovingai nusiteikęs“, – sakė KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Įsibėgėja registracija

Pagrindinė „Portathon“ bazė yra Klaipėdoje. Šiemet hakatono partneriu tapus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, iniciatyva papildomai turės virtualias arba fizines ambasadas Prancūzijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Airijoje, Vokietijoje, Kipre, kur veikia minėtam tinklui priklausantys akademiniai centrai.
 

Kaip ir pernai, hakatonas „Portathon“ vyks hibridiniu formatu. Komandos kviečiamos atvykti ir visam savaitgaliui „prisišvartuoti“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke arba prisijungti nuotoliniu būdu. Pavienių „Portathon 2022“ dalyvių ir  komandų registracija jau įsibėgėjo: https://bit.ly/ParticipantsPortathon2022
 

Hakatono bendruomenės sudėtis kasmet pasižymi įvairove. Sprendimus čia generuoja inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai iš Lietuvos bei užsienio šalių, mišrios akademinio jaunimo ir dėstytojų komandos, startuoliai, įmonių specialistai. Praėjusiais metais hakatonas Lietuvoje ir užsienio šalyse sutelkė daugiau nei 100 dalyvių.
 

Dalyviams, kaip ir kasmet, komandoms talkins gausi mentorių rikiuotė. Norintys prisijungti įvairių sričių ekspertai, dėstytojai kviečiami registruotis: https://bit.ly/MentorsPortathon2022
 

Hakatono komandos, kurių pateikti sprendimai bus pripažinti stipriausiais, bus įvertintos 1 000 Eur piniginiais prizais. Iššūkių sąrašą, kuris skelbiamas www.kmtp.lt, organizatoriai reguliariai atnaujina.
 

Jūrinis verslas bei kitos organizacijos savo iššūkius dar gali registruoti: https://bit.ly/ChallengesPortathon2022 Su jau pateiktais iššūkiais galima susipažinti čia

Publikacijos autorius: Vytautas Paulius Rasokaitis. Šaltinis: www.lsveikata.lt

Šiltėjančio klimato įtaka ir padidėjusi tarša sudaro sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – cholerai artima Vibrio bakterija. Pirmoji Lietuvoje šias bakterijas tirti pradėjo ir mokslų daktaro disertaciją šia tema apgynė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė, ekologė dr. Greta Gyraitė.

Paplūdimiuose – patogeninės bakterijos

Gera Baltijos jūros paplūdimių vandenų kokybė, pasak mokslininkės, yra svarbi visuomenės sveikatai, todėl jos stebėsena vykdoma pagal ES Maudyklų vandens direktyvą (Directive, 2006/7/EC). Pagal ją yra vertinami su fekalinės taršos buvimu susiję indikatoriai: žarniniai enterokokai bei Escherichia coli.

„Maudyklų vandenyje galima rasti ir natūraliai vandens aplinkoje esančių, potencialiai patogeninių Vibrio bakterijų. Iš daugiau nei šimto Vibrio genties rūšių maždaug dvylika gali sukelti toksigeninę cholerą ir vibriozę. Dažniausiai susirgimus Baltijos jūros regione sukelia: Vibrio vulnificus, Vibrio cholerae nepandeminiai O1/O139 štamai bei V. alginolyticus ir V. parahaemolyticus.
Pagrindiniai užsikrėtimo šiomis bakterijomis būdai yra maudantis jūroje bei druskinguose vandenyse, kurių temperatūra siekia +18°C, kuomet turima žaizdų bei valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes“, – pastebi dr. G.Gyraitė.
 

Regione – per 900 infekcijos atvejų

Dr. G.Gyraitė pasakoja, jog pirmieji tyrimai Lietuvos pajūrio vandenyse, skirti Vibrio bakterijų erdviniam bei sezoniniam paplitimui, gausumui ir priklausomybei nuo aplinkos sąlygų nustatyti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų buvo atlikti 2017 bei 2018 m. Jų metu įrodyta, jog potencialiai patogeniškos Vibrio bakterijos egzistuoja Lietuvos pajūrio vandenyse.

„Nuo pat pirmojo Vibrio infekcijos atvejo, užfiksuoto 1978-aisiais Danijoje, iki dabar Baltijos jūros regione buvo užregistruota daugiau nei 900 atvejų. Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose Vibrio bakterijų stebėsena šiuo metu iki galo neapibrėžta teisės aktais, todėl šiose šalyse nėra pateikiama duomenų apie užsikrėtimus. Todėl tikėtina, jog potenciali šiltojo sezono rizika sveikatai, atsirandanti dėl kontakto su maudyklų vandeniu, nėra pakankamai įvertinama. O taip pat prognozuojama, kad Vibrio bakterijų sukeltų infekcijų atvejų skaičius didės, kylant jūros paviršiaus temperatūrai“, – apie galimus pavojus visuomenės sveikatai įspėja dr. Greta Gyraitė.
Paplis dar gausiau

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Vibrio genties bakterijos, įskaitant ir potencialiai patogeniškas rūšis, yra natūrali Baltijos jūros bakterioplanktono komponentė.

Bei priduria, kad dėl didelio druskingumo, maistinių medžiagų stygiaus bei žemos temperatūros atviruose jūros vandenyse Vibrio bakterijos aptinkamos rečiau. Todėl seklesni, greičiau įšylantys pakrančių vandenys yra palankesnė aplinka šioms bakterijoms augti.

„Dėl klimato kaitos šių bakterijų gausumas bei infekcijų rizika didėja, kartu su kylančia jūros vandens temperatūra. Iki 2100 metų 2–4 ˚C padidėjusi paviršinio vandens temperatūra palengvins Vibrio bakterijų, taigi ir žmogui potencialiai patogeniškų rūšių, augimą. Mūsų mokslininkų komandos atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog ir kiti aplinkos parametrai, tokie kaip chlorofilas a, druskingumas, pH ir drumstumas yra reikšmingi, paaiškinant Vibrio cholerae (non O1/O139) gausumo didėjimą“, – aiškina pašnekovė.
Augalai ir moliuskai – prieš bakterijas

Dr. G.Gyraitė pateikia duomenis, jog prieš kelerius metus atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog Vibrio vulnificus aptinkama tik Baltijos jūros pakrantės tyrimų vietose, o reikšmingų gausumo skirtumų tarp tiriamų vietų – Klaipėdos, Palangos, Šventosios ar Nidos ruožų – nustatyta nebuvo. Tačiau Vibrio cholerae (non O1/O139) gausumas, palyginti su jūrinėmis maudyklomis, yra didesnis tirtose Kuršių marių vietose.

Taip pat, pašnekovė priduria, kad projekto ESMIC tyrimų metu pernai nustatyta, jog Vibrio bakterijos yra aptinkamos ir paplūdimių smėlyje bei yra nustatyta sąsajų su dumblių sąnašomis.

Pasak mokslininkės, naujausi tyrimų duomenys rodo, kad „aplinkos inžinieriai“ – augalai, augantys jūrų pakraščiuose, ant smėlėto arba dumblino dugno iki 10 m gylyje, jūriniai andrai ar midijos – natūraliai mažina Vibrio gausumą Baltijos jūros pakrančių vandenyse. Todėl KU Jūros tyrimų instituto komanda: dr. Marija Kataržytė, dokt. Greta Kalvaitienė, dr. Greta Gyraitė, kartu su mokslininkais iš kitų 7 Baltijos jūros šalių, vykdydami europinį projektą „BaltVib“, tiria, ar jūrinių andrų bei moliuskų buveinės ir „gamta grįsti sprendimai“ (angl. – nature-based solutions) gali prisidėti prie Vibrio infekcijų grėsmės mažinimo Baltijos jūroje.
Visuomenė turi žinoti apie grėsmę

„Ilgainiui klimato kaitos kontekste būtina stabdyti vandenynų bei jūrų paviršinės temperatūros kilimą. Tačiau kol kas pati efektyviausia priemonė norint pasirūpinti mūsų šalies poilsiautojų sveikata yra visuomenės informavimas apie grėsmes bei prevencines priemones, – akcentuoja dr. G.Gyraitė. – Jeigu sąlyčio su jūros vandeniu išvengti nepavyko, žaizdas būtina nuplauti vandeniu bei muilu, pasirūpinti tinkama dezinfekcija. Stebėti sveikatą, o pasijutus blogai informuoti medikus apie buvusį kontaktą su jūros vandeniu ar termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis.“

Komentaras

Visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė dr. Jūratė Grubliauskienė:

– Tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis ir susirgti vibrioze palankios sąlygos susidaro būtent šiltuoju metų laiku, įšilus vandens temperatūrai, kai ji siekia apie +20°C. Baltijos jūra, yra tinkama terpė daugintis Vibrio rūšies bakterijoms.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu. Ligos simptomai atsiranda per parą po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Užsikrėtusiems tam tikros rūšies Vibrio bakterijomis, gali išsivystyti Vibrio vulnificus infekcija. Ši liga yra pavojinga komplikacijomis ir gali baigtis galūnių amputacija ar netgi mirtimi. Pavojingiausia Vibrio bakterija yra vyresnio amžiaus asmenims su nusilpusia imunine sistema. Taip pat žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis: diabetu, kepenų ligomis, imuninę sistemą silpninančiomis ligomis.

Atsargumo priemonės

• Jeigu turite žaizdų, įvairių įpjovimų, įbrėžimų venkite sūrių vandens telkinių ar vandenų, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo. Nusprendus maudytis tokiame telkinyje, žaizdas pridenkite vandeniui atspariais tvarsčiais.
• Nuplaukite žaizdas ir įpjovimus tekančiu vandeniu ir muilu, jeigu turėjote sąlytį su jūros vandeniu.
• Valgykite tik termiškai apdorotas jūros gėrybes ir dėvėkite pirštines jas ruošdami.
• Kruopščiai nusiplaukite rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis.

Rugpjūčio 8 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laivyno bazės akvatorijoje pirmąkart realiomis sąlygomis išbandyta KU mokslininkų sukurta biotechnologija naftos teršalams neutralizuoti. Į uosto akvatoriją buvo išpilta 200 mililitrų žaliavinės naftos, ją vos per valandą surinko bendra KU mokslininkų ir KVJUD tarnybų komanda.

Sutikimą vykdyti bandymus uosto akvatorijoje imituojant žaliavinės naftos išsiliejimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dar liepą išdavė LR aplinkos ministerija, įvertinusi KU mokslininkų pateiktą informaciją bei KVJUD pastangas kreipti uosto veiklą žaliojo kurso linkme. Pratybų organizatoriai įpareigoti užtikrinti maksimalų saugumą, kad teršalai neišplistų toliau nuo boninėmis užtvaromis apribotos bandymų vietos, veikti operatyviai suvaldant imituotą išsiliejimą.

Pagal patvirtintą Mokslinių tyrimų civilinės saugos pratybų naftos teršalams neutralizuoti scenarijų pratybose dalyvavo stebėtojai iš Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros, vandens ėminius tyrimams prieš imituojant žaliavinės naftos išsiliejimą bei po jos neutralizavimo paėmė nepriklausomos laboratorijos, šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“, specialistai. Tyrimų rezultatai taps svarbiu bandomos technologijos efektyvumo rodikliu.

Mokslinių tyrimų laboratorijoje bandymų kelią šį pavasarį sėkmingai praėjusios inovacijos išskirtinumas – į vandenis išsilieję naftos produktai neutralizuojami naudojant natūralios kilmės sorbentą – hidrofobizuotus šiaudus su iš Baltijos jūros aplinkos išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais. Tai – aplinkai draugiška technologija, sukurta naudojant nebrangias, natūralias medžiagas. Kuriama technologija jau yra patentuota Lietuvoje,  KU  yra pateikusi prioritetinę paraišką Europos patentų biurui.

KU mokslininkų komandos vadovė dr. Tatjana Paulauskienė sako, jog inovacijos kūrimo procesas nuo idėjos iki jos praktinių bandymų tęsiasi jau antrus metus. Komanda, dirbanti su šia technologija, per tą laiką išsprendė daug iššūkių: nuo efektyviausių medžiagų parinkimo, iki jų pateikimo, gamybos. „Šis etapas mums labai reikšmingas, nes leis nustatyti kuriamos biotechnologijos efektyvumą taikant ją realiomis sąlygomis. Praktinis testavimas parodys technologijos pranašumą prieš šiuo metu rinkoje egzistuojančius analogus, leis tiksliau įvertinti komercinimo potencialą“,- sakė dr. T. Paulauskienė. Beje, šiai inovacijai plėtoti KU įkūrė atžalinę įmonę „Inobiostar“, kurios misija ieškoti startuoliui kelių į rinkas.

„Apie tai, kad Klaipėdos universitete kuriama inovatyvi naftos teršalų neutralizavimo biotechnologija, sužinojome daugiau nei prieš metus. Visų pirma bandymai buvo atliekami laboratorijoje, naftos kiekius vis didinant. Pagaliau atėjo ta diena kai komanda pasirengusi demonstruoti savo sukurtą biotechnologiją realiomis sąlygomis. Tikiu, kad projektas turės eigą ir ateityje ši technologija bus naudojama ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visame pasaulyje“,- sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, atidžiai stebėjęs šiandienos pratybų eigą.

 „Į šį projektą įdėta daug darbo, daug intelektinių resursų. Mokslininkai atliko išsamius tyrimus mūsų laboratorijose, nacionalinėse bei užsienio mokslo įstaigų laboratorijose. Nepasisekti tiesiog negali! Mums, Klaipėdos universitetui ši diena labai svarbi, nes galime parodyti visuomenei, jūrinio sektoriaus verslui, kokia skvarbi yra mokslinė mintis, kaip iš, regis, paprastų dalykų gimsta technologiniai perversmai“,- šio mokslinio projekto sėkme neabejoja KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Technologijos kūrime dalyvauja tarptautinė komanda: dr. Tatjana Paulauskienė (projekto vadovė, technologinės dalies grupės lyderė), dr. Marija Kataržytė (mikrobiologinės dalies grupės lyderė), dr. Žilvinas Kryževičius, dr. Jochen Uebe, dr. Donata Overlingė, Eglė Radzevičė, dr. Liubov Shevchenko.

Pasibaigus pratyboms-bandymams dr. Tatjana Paulauskienė jas įvertino lakoniškai: „Gerai“. Išsamesni apibendrinimai bus paskelbti gavus vandens ėminių tyrimų rezultatus, kitų suinteresuotų žinybų pastabas. 

***

Įdomūs faktai:

• Mikroorganizmai (grybai ir bakterijos) naudojami naftos skaidymui, išskirti iš Baltijos jūros aplinkos, gamtinėje aplinkoje nėra matomi plika akimi dėl jų dydžio, tačiau laboratorijoje ant specialios mitybinės terpės gali suformuoti kolonijas iki 2-90 mm, kurios jau matomos be mikroskopo.
   

• Sorbente imobilizuoti mikroorganizmai pasižymi keliomis savybėmis – jie išskiria bioaktyvias medžiagas, kurios vandens paviršiuje sumažina naftos plėvelės vandens paviršiuje įtempimą, dėl ko lengviau nafta sorbuojama sorbentų, ir pagreitina naftos skaidymą.
   

• 1 g medžiagos gali sugerti apie 5 g naftos teršalų.

• Naftos teršalai neutralizuojami naftą skaidančių mikroorganizmų pagalbą iki anglies dioksido (CO2) ir vandens (H2O).