Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia naują konkursą „Ieškomas inovatorius!”. Jis skirtas visiems, turintiems idėjų dėl verslo kūrimo, kuris grindžiamas inovacijomis ir naujausiomis technologijomis. Perspektyviausieji dalyviai įsteigs naujas technologines įmones, jiems bus nemokamai suteiktos projekto „InoSpurtas” paslaugos Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.

Idėjų pateikimas
Fiziniai asmenys, siekiantys gauti paramą naujo technologinio verslo kūrimui, idėjas konkursui turi pateikti užpildydami paraišką ČIA iki rugpjūčio 7 d.

Idėjos bus vertinamos pagal šiuos kriterijus:

• idėjos inovatyvumą ir išskirtinumą
• jos galimą naują pritaikymą
• mokslinių rezultatų naudojimą
• vartotojų poreikių tenkinimą
• naujų vartotojų, rinkų sukūrimą
• technologijos konkurencinį pranašumą
• produkto gamybos kaštų racionalumą
• finansinį pagrindimą
• galimybę patentuoti ar registruoti produkto dizainą.

Teikiamos idėjos privalo atitikti Sumanios specializacijos prioritetus, t. y. turi būti inicijuojamos šiose srityse:

• energetika ir tvari aplinka
• sveikatos technologijos ir biotechnologijos
• agroinovacijos ir maisto technologijos
• nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos
• transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos
• įtrauki ir kūrybinga visuomenė

Atrinktų idėjų teikėjai galės įsteigti įmonę, kurios pirmosioms 100 veiklos dienų nemokamai bus suteiktos inkubavimo paslaugos Klaipėdos mokslo ir technologijų parke. Atsižvelgiant į tai, kad pradedantieji verslininkai neišvengiamai daro klaidų, jiems bus paskirti patyrę verslo konsultantai, kurie padės šių klaidų kiekį sumažinti bei užtikrins spartesnį naujo produkto patekimą į rinką.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas teiks verslo plano parengimo, inkubavimo ir mentorystės paslaugas, konsultacijas technologijos vystymo, rinkodaros, intelektinės nuosavybės valdymo klausimais, atliks finansavimo šaltinių, partnerių ir investuotojų paiešką, padės išbandyti sukurtus sprendimus ir patikrinti praktinį jų veikimą. Parkas taip pat organizuos akseleravimo paslaugas Lietuvos ir užsienio centruose. Bus suteikiamos galimybės atlikti rinkos analizę, gauti konsultacijų dėl produkto pristatymo tarptautinėms rinkoms.

Plačiau apie konkursą skaitykite čia: http://www.mita.lt/lt/projektai/inospurtas/konkursai/.

Papildomos informacijos apie konkursą ir projektą „InoSpurtas” gali suteikti KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė: +370 684 50212; erika@kmtp.lt.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su Norvegijos agentūra „Innovation Norway” kviečia įmones dalyvauti akseleravimo programoje, kurią vykdys Norvegijos inovacijų konsultacinė kompanija „Proneo”.

„Planuojame atrinkti 8 įmones, kurios turės galimybę gauti profesionalias paslaugas viename Norvegijos akceleratoriuje, turinčiame daugiau kaip 10 metų patirtį verslo konsultavimo srityje ir suteikusiam paslaugų daugiau kaip 500 startuolių iš Skandinavijos ir kitų Europos šalių”, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.

Akseleratorius „Proneo” priklauso pasauliniam organizacijų, teikiančių inkubavimo ir verslo konsultacijas, tinkluiNBIA. Akceleratorius yra dirbęs su Švedijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Ukrainos, Moldovos, Lenkijos, Latvijos įmonėmis. Teikiamos paslaugos įvairių valstybių finansuotiems startuoliais. Kompanijoje dirba 20 aukštos kvalifikacijos ekspertų, turinčių tarptautinio bendradarbiavimo patirtį.

Akseleravimo programos metu bus teikiamos profesionalios konsultavimo, mokymo, verslo vystymo pagalbos paslaugos įmonėms, leidžiančios joms augti per kuo trumpesnį laiką, pasitelkiant įvairias pažangias priemones ir metodus. Kiekvienai įmonei bus priskirtas individualus mentorius visam akceleravimo programos laikotarpiui. Vizito Norvegijoje metu bus galimybė susipažinti su vietos verslo įmonėmis.

Paraiškos MITA konkursui teikiamos iki liepos 10 d.

Planuojama, kad akseleravimo programa anglų kalba truks 5 darbo dienas ir vyks 2017 m. rugsėjo mėn. Norvegijoje.

Tinkamų finansuoti išlaidų suma vienam dalyviui negali viršyti 800 Eur, vienai įmonei – 1 600 Eur.

Dalyvavimo verslo akseleravimo programoje išlaidos apmokamos Žaliosios pramonės inovacijų programos dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis. Šią veiklą MITA įgyvendina bendradarbiaujant su Ūkio ministerija.

Kvietimas teikti paraiškas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradėjo naują iniciatyvą „InoSpurtas”, kuri nukreipta į inovacijų konsultacines ir paramos paslaugas Lietuvos verslui. Jas įmonės gaus ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parke. Kviečiame dalyvauti! 

Pavasarį startavusi iniciatyva subūrė net 10 svarbiausių Lietuvos inovacijų ekosistemoje dalyvaujančių organizacijų į vieną didžiausių Lietuvoje kompetencijos tinklų – „InoSpurtą”, kuris net trejus metus teiks verslui būtinas paslaugas ir konsultacijas.

Konsultacijų kryptys:

– KURIAMO NAUJO GAMINIO/PASLAUGOS/ PROCESO KONKURENCINGUMO ANALIZĖ;

– TECHNOLOGIJOMIS PAREMTŲ PRODUKTŲ VYSTYMO STRATEGIJOS PARENGIMO KONSULTACIJOS;

– ĮMONĖJE DIEGIAMOS TECHNOLOGIJOS AUTENTIŠKUMO IR ORIGINALUMO ANALIZĖ;

– TECHNOLOGIJŲ PARTNERYSTĖS KONSULTACIJOS;

– TECHNOLOGIJŲ AUDITO VYKDYMO KONSULTACIJOS;

– TECHNOLOGIJŲ IMPORTO IR EKSPORTO KONSULTACIJOS;

– TECHNOLOGIJŲ PARTNERIŲ PAIEŠKA (TIEK PATEIKIMUI Į RINKĄ, TIEK TECHNOLOGIJŲ PIRKĖJŲ);

– TECHNOLOGIJŲ DUOMENŲ BAZIŲ PILDYMO, TECHNOLOGINIŲ UŽKLAUSŲ FORMAVIMO IR PUBLIKAVIMO PASLAUGOS;

– TECHNOLOGIJŲ PARTNERYSTĖS SUSITIKIMŲ ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE.

– MTEPI VEIKLŲ INICIJAVIMAS IR VYKDYMAS;

– MTEPI APSKAITOS VEDIMAS IR DOKUMENTAVIMAS;

– MTEPI VEIKLŲ IR IŠLAIDŲ STATISTININIS DEKLARAVIMAS. – MTEPI AUDITO ATLIKIMAS;

– MTEPI PARTNERYSTĖ;

– MTEPI PROJEKTŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS;

– PELNO MOKESČIO LENGVATŲ VYKDANT MTEPI VEIKLAS TAIKYMAS;

(Konsultacijos įmonėms bus teikiamos neatlygintinai, suteiktos inovacijų paramos paslaugos traktuotinos kaip nereikšminga valstybės pagalba (de minimis).

Iniciatyva atsirado iš poreikio didinti Lietuvos verslo konkurencingumą, skatinti verslo investicijas į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklas. Kaip pastebi Lietuvos bei užsienio ekspertai įvairiose studijose, MTEPI veiklų pagrindu kuriami ar tobulinami gaminiai ir paslaugos (produktai) suteikia konkurencinį pranašumą, kadangi tokie produktai yra patrauklesni vartotojui, jie gali būti pagaminami greičiau ir efektyviau, sumažėja jų gamybos sąnaudos.

„Kaip rodo patirtis ir statistiniai rodikliai, vis tik šiandien Lietuvos įmonėms labai trūksta žinių, reikalingų efektyviai MTEPI veiklai vykdyti iš esmės visame inovacijų cikle – nuo produkto kūrimo koncepcijos iki jo pateikimo rinkai. Siekiant spręsti šią problemą, projekto įgyvendinimo metu bus teikiamos inovacijų konsultacinės ir specializuotos paramos paslaugos verslui. Paslaugos bus orientuotas į verslą, kuris vykdo veiklą Sumanios specializacijos kryptyse. Konsultuotų įmonių išlaidų MTEP suma turėtų sudaryti apie 5 mln. eurų per trejus metus”, – teigia Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

Tikslas – skatinti įmonių inovatyvumą

Iniciatyva „InoSpurtas” siekiama spręsti labai aktualią Lietuvos inovacijų ekosistemos problemą – didinti verslo investicijas į MTEPI, skatinti technologijų perdavimo procesus. Pastebima, kad Lietuvos įmonės pasižymi žemu technologijų ir inovacijų kūrimo lygiu (dažniau naudoja kitų subjektų sukurtus sprendimus nei vysto savus), nėra pakankamai įsitraukusios į žinių komercinimo ir perdavimo kitiems subjektams procesus. Todėl projektas turi ambicingą tikslą – didinti įmonių aktyvumą ir skatinti jas aktyviau plėtoti MTEPI veiklas, teikiant inovacijų konsultacines ir inovacijų paramos paslaugas.

2015 m. bendrosios Lietuvos MTEP išlaidos sudarė 1,04 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o verslo sektoriuje MTEP išlaidų santykis su BVP buvo 0,28 proc. Lietuva kelia sau ambicingus tikslus iki 2020 m. beveik padvigubindama investicijas (iki 1,9 proc. BVP) į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iš jų – 0,9 proc. sudarys verslo dalis. Projekto „InoSpurtas” metu teikiamų konsultacijų turinys apims įvairias veiklas: MTEPI veiklų inicijavimą, apskaitos vedimą ir dokumentavimą, MTEP išlaidų statistinį deklaravimą, MTEPI projektų finansavimo galimybes, audito atlikimą, pelno mokesčių lengvatų taikymą ir kt.

Kaip rodo patirtis šiose srityse įmonių vadovams, buhalteriams ir vadybininkams šiandien labai trūksta žinių, tinkamai parengtų metodikų, o, pagaliau, ir paskatinimo domėtis MTEPI veiklomis. Profesionaliai apmokyti konsultantai galėtų užpildyti šią nišą ir būtų labai reikalingi inovatyviam verslui. Šias paslaugas teiks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įsikūrusių mokslo ir technologijų parkų darbuotojai, taip pat – turintys ilgametę patirtį, Lietuvos inovacijų centro ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros darbuotojai. Į iniciatyvą noriai įsitraukė ir trys svarbios Lietuvoje konfederacijos: Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija. Šių konfederacijų vaidmuo turės svarų balsą skatinant verslą užsiimti inovatyvia veikla, didinti investicijas į MTEP ir plėtoti ilgalaikę verslo ir mokslo partnerystę.

Atsiras pirmieji Lietuvoje technologijų žvalgai

Iniciatyva „InoSpurtas” teiks naujas Lietuvoje technologijų paieškos (žvalgybos) paslaugas. Šios paslaugos apims sistemingą ir koordinuotą žinių ir technologijų paiešką bei technologijų potencialo analizę, siekiant surasti realias galimybes naujų mokslo žinių ir technologijų realizavimui versle (pardavimas, perdavimas, investicijos ar pan.). Jos bus teikiamos įmonėms ir mokslo institucijoms. Technologijų paieškos (žvalgybos) paslaugas vykdys pirmieji Lietuvoje įdarbinti technologijų skautai, kurie periodiškai atliks naujų technologijų paiešką tiek versle, tiek mokslo ir studijų institucijose.

Technologijų skautams bus keliama užduotis ne tik surasti iš anksto numatytus kriterijus atitinkančią naują technologiją ar technologinį sprendimą, bet ir surasti realias galimybes jų realizavimui (pardavimas, perdavimas, investicijos ar pan.). Technologijų skautai vykdys šias 4 pagrindines veiklas: technologijos identifikavimas, technologijos komercinimo potencialo įvertinimas, technologinio pasiūlymo/užklausos aprašymo parengimas, technologijos komercinimo įgalinimas. Tikimasi, kad pasibaigus projekto „InoSpurtas” technologijų paieškos (žvalgybos) veiklai, ženkliai išaugs sudarytų technologijų perdavimo sutarčių skaičius, bus sudarytos sąlygos kurtis naujiems gaminių, paslaugų ar procesų prototipams.

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE PROJEKTĄ

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. Įmonės, kurių paraiškos bus patvirtintos, gaus dalinį finansavimą ir su mokslo institucijomis galės realizuoti savo projektus. Šiam etapui numatyta paskirstyti  2,5 milijono eurų.

„Inovaciniais čekiais siekiame skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, taip pat tęsti jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau įmonių ir mokslo įstaigų kartu plėtotų inovacijų srities veiklą ir kuo aktyviau naudotųsi galimybėmis, kurias teikia verslo ir mokslo bendradarbiavimas“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė. 

Pasak ūkio viceministrės, skelbti antrąjį kvietimą paskatino didelis susidomėjimas pirmuoju, paskelbtu š. m. sausio mėn. Tuomet sulaukta beveik pusės tūkstančio įmonių, norinčių pradėti darbus su mokslininkais ar tęsti jau pradėtą bendradarbiavimą naudojantis priemone, paraiškų. Antrasis kvietimas paskelbtas tokiomis pat sąlygomis kaip pirmasis. Tuo pačiu metu yra rengiamas trečiasis kvietimas, kurį planuojama skelbti dar šių metų rudenį. Pastarojo reikalavimai bus pakoreguoti: numatoma padidinti inovacinio čekio vertę, taip pat iš konkursinės padaryti tęstinę priemonę, kad sąlygos gauti investicijų būtų dar paprastesnės.

Inovaciniai čekiai yra itin efektyvi Europos Sąjungos fondų priemonė, šiuolaikiškus verslininkus jungianti su mokslo bendruomene ir taip skatinanti visos Lietuvos inovacijų progresą. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl inovacinių čekių gali kreiptis ne mažiau kaip 6 mėnesius veikiančios įmonės, kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė nei 3 tūkst. eurų. Finansavimo intensyvumas priklausys nuo įmonės dydžio ir paslaugų pobūdžio. 

Paraiškas gali pildyti ir tie pareiškėjai, kurie jau anksčiau gavo dalinį finansavimą pradinėms techninių galimybių studijoms, tolesniems tyrimams ar net prototipams kurti.

Daugiau informacijos apie antrąjį kvietimą ir visas finansavimo sąlygas galima rasti adresu http://inocekiai.mita.lt ir http://www.esinvesticijos.lt. Paraiškas galima teikti iki š. m. spalio 19 dienos.

Planuojama, kad iki 2020 m. į projektų įgyvendinimą bus investuota iki 10,137 milijono Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Gegužės 20 d. Europos Komisija paskelbė 2017 m. Europos inovacijų švieslentę (angl. European Innovation Scoreboard 2017), kurioje Lietuva iš 24 vietos 2016 m. pakilo į 16 vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir aplenkė Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Maltą, Italiją, Slovakiją, Graikiją, Vengriją ir Kiprą. Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc.

„Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – Europos Komisija išskyrė Lietuvos progresą skatinant inovacijas ir gerinant inovacijų ekosistemą. Tai ne tik džiuginantys rezultatai, bet ir didelė atsakomybė toliau pasirinkti ir įgyvendinti tinkamas priemones inovacijų augimui išlaikyti ir padidinti”, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Džiugu, kad Lietuvos inovacijų matomumas ES erdvėje auga. Kad rezultatai galėtų gerėti ir toliau, būtina kelti Lietuvos mokslo kokybę. Mūsų šalyje yra daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau jų potencialą nepakankamai išnaudojame. Pradėdami aukštojo mokslo reformą, siekiame sustiprinti, ką turime geriausia. Siekiant pažangos, labai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius, kad mokslininko karjera taptų patraukli”, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kaip stipriosios Lietuvos inovacijų sistemos pusės išskirtos inovacijoms palanki aplinka, verslo ir mokslo bendradarbiavimas ir žmogiškieji ištekliai.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pabrėžia, kad žmogiškųjų išteklių pokytis (+ 21 proc.) įvertina mokslo potencialą ir labai svarbu užtikrinti jo plėtrą. Svarbu didinti tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičių, mokslinių publikacijų dalį tarp 10 procentų dažniausiai pasaulyje cituojamų publikacijų, doktorantų skaičių.

Tyrime teigiama, kad 2010 m. ir 2016 m. Lietuvoje sparčiausiai augo verslo išlaidos netechnologinėms (be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)) inovacijoms (117 proc.), rizikos kapitalo investicijos (1031 proc., 2010 m. siekė 7,5 proc. ES vidurkio., o 2016 m. – jau 84,8 proc.), tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičius (145 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius (31,6 proc.).

Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, prie teigiamo Europos inovacijų švieslentės 2017 metų pokyčio svariai prisidėjo Ūkio ministerijos vykdoma inovacijų politika. Inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), bendradarbiaujančių su kitomis įmonėmis arba mokslo ir studijų institucijomis, skaičiumi Lietuva lenkia ES vidurkį 2,5 karto. Ūkio ministerija skatina verslo ir mokslo atstovus užmegzti pirminius kontaktus naudojant inovacinius čekius. Taip pat bendradarbiavimo mastui įtakos turėjo ir klasterizacijos skatinimo priemonės. Klasteriuose partnerytės principu veikia ne tik įmonės, bet ir mokslo ir studijų institucijos bei kiti subjektai.

Prie šalies inovacijų reitingo kilimo prisidėjo ir patentų paraiškų, prekės ženklų ir dizaino augimas. Ūkio ministerija finansinėmis priemonėmis skatino intelektinės nuosavybės teisių apsaugą – finansavo išradimų patentavimą ir dizaino registravimą. 2011-2015 m. laikotarpiu šiai sričiai skirta 1,6 mln. Eur, kuriais finansuotas 206 išradimų patentavimas ir 76 dizaino registracijos. Šiais metais pradedama įgyvendinti priemonė „Inopatentas”, kuria ir toliau skatinama verslo intelektinės nuosavybės apsauga.

Lietuvoje 2014-2020 m. laikotarpiu MTEPI sričiai iš viso numatyta paskirstyti 679 mln. eurų ES investicijų, iš kurių 397mln. Eur administruoja Ūkio ministerija. 11 Ūkio ministerijos priemonių sukurtos taip, kad investicijos apimtų visą inovacijų ciklą ir taptų paskata užtikrinti sklandų jo funkcionavimą. Vykdant šias priemones planuojama, kad privačios verslo MTEP investicijos sieks apie 260 mln. eurų. Tyrėjų gebėjimams didinti bei aukšto lygio MTEP veikloms vykdyti iš ES struktūrinės paramos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos priemones numatyta skirti 198 mln. eurų.

Išskirtinė iniciatyva, kuri ateityje dar labiau gerins Lietuvos pozicijas inovacijų srityje, – priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai”. Šia priemone valstybės institucijos skatinamos pirkti MTEP paslaugas naujam, rinkoje neegzistuojančiam gaminiui, paslaugai, medžiagai, procesui sukurti, kuris spręstų visuomenei aktualias socialines ir ekonomines problemas.

Europos inovacijų švieslentėje inovacijų lydere ES liko Švedija, toliau – Danija, Suomija ir Nyderlandai. Žvelgiant į kaimynines šalis, Lietuva pasivijo Estiją, kuri yra 15 vietoje. Latvija iš 25 vietos pasislinko į 24, Lenkija iš 23 vietos nukrito į 25-ąją.

2016 m., palyginti su 2010 m., inovacijų veikla visoje ES išaugo 2 procentiniais punktais. 2017 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva taip pat įvardijama kaip šalis, kurios inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc. Be Lietuvos, inovacinė veikla daugiausia augo Maltoje (12,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (11,7 proc.) ir Nyderlanduose (10,4 proc.), labiausia traukėsi Rumunijoje (-14,1 proc.), Kipre (-12,7 proc.) ir Suomijoje (-5,1 proc.). Siekiant atlikti objektyvų palyginimą, 2010 m. duomenys buvo perskaičiuoti taikant tą pačią metodiką kaip ir sudarant 2016 m. Europos inovacijų švieslentę.

Europos inovacijų švieslentė – kasmet Europos Komisijos atliekamas tyrimas, kuris matuoja ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę ir progresą pagal įvairius parametrus. Šis tyrimas atliekamas nuo 2001 m. ir yra vienas iš labiausia nusistovėjusių ir tarptautiniu mastu pripažįstamų Europos Komisijos tyrimų. Tyrimo rezultatai yra plačiai naudojami Europos Komisijoje politikos formavimo tikslais.
 

Apdovanojimas už novatoriškas ir aplinkai palankias idėjas bei sprendimus Baltijos jūroje – jau pakeliui į Lietuvą iš Vokietijos. Birželio 14 d. Berlyne vykusioje „Baltic Sea Clean Maritime Award“ ceremonijoje vienas pagrindinių prizų įteiktas už „Go LNG“ projektą, kurio lyderis yra Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).

Baltijos jūra – vienas aktyviausių laivybos maršrutų, tad išmetamų teršalų mažinimą įgalinanti infrastruktūra ir technologijos čia itin svarbios. 2013 m. inicijuoti „Baltic Sea Clean Maritime Award“ apdovanojimai ne tik pagerbia geriausių praktikų šioje srityje iniciatorius, bet ir suteikia puikią progą jiems pristatyti savo idėjas bei projektus, pasidalinti žiniomis. „Go LNG“ tarptautinių ekspertų buvo įvertintas inovacijų ir technologijų kategorijoje – užėmė antrąją vietą.

18 partnerių iš 7 šalių subūręs projektas nukreiptas į suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) poreikio vystymą bei šio kuro prieinamumo didinimą  Baltijos jūros regiono šalyse. SGD nėra sieros, azoto oksidų, mažesnis CO2 išmetimas. Deginant SGD nesusidaro kietosios dalelės, tampančios pagrindine smogo priežastimi.

„Solidūs kaštai, būtini SGD infrastruktūros diegimui, ir kol kas ribota šio kuro paklausa, – galutiniam vartotojui nepalankūs veiksniai, kuriuos atspindi ir SGD kaina. Siekiant ją sumažinti bei sukurti investicijoms palankesnę terpę, mūsų projektas numato vertės grandinės praplėtimą pritraukiant naujus SGD vartotojus“, – kalbėjo projekto „Go LNG“ koordinatorius, KMTP plėtros vadovas Andrius Sutikas.

Siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą SGD srityje jau įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centras. Susitarimai dėl šių bendradarbiavimo platformų pasirašyti balandžio 26 d. Vilniuje. Renginį, kuriame dalyvavo ir pranešimus pristato aukšti valstybės pareigūnai bei svečiai iš užsienio, organizavo KMTP, taip pat koordinuojantis ir pernai įsteigto Lietuvos SGD klasterio veiklą.

www.golng.eu

www.lngcluster.eu 

Viešoji įstaiga „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas” kviečia prisijungti prie šaunios darbuotojų komandos VERLO KONSULTANTĄ. Laukiame Jūsų CV iki liepos 1 d. 

Siūlome:

• atsakingą, aktyvų ir kūrybišką darbą komandoje, kurioje vertinamas iniciatyvumas, novatoriškumas, greitas mąstymas;
• mokymosi, tobulėjimo ir profesinių siekių įgyvendinimo galimybes, stabilų atlyginimą.

Darbo pobūdis:

• vykdyti verslo ir mokslo subjektų inovatyvių idėjų paiešką;
• analizuoti inovacijų rėmimo galimybes ir rengti paraiškas nacionalinėms ir tarptautinėms verslo projektų programoms;
• teikti individualias konsultacijas inovacijų klausimais dėl mokslinių tyrimų, technologijų, inovacijų plėtros įmonėse klausimais;

Reikalavimai:

• aukštasis universitetinis išsilavinimas;
• būti susipažinusiam su inovacijų procesais, principais ir raida, teisės aktais, priemonėmis bei programomis, skatinančiomis ar remiančiomis inovacijų vystymą ir plėtrą;
• turėti patirties rengiant paraiškas Lietuvos ir Europos Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo fondams, finansuojantiems verslo projektus;
• per paskutinius trejus metus būti konsultavusiam daugiau kaip dvidešimt verslo įmonių;
• gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, dalykiškai vykdyti pavedimus, greitai orientuotis įvairiose situacijose;
• kompiuterinis raštingumas (MS Word, MS Excel, MS PowerPoint, MS Access, MS Outlook, Internet Explorer);
• mokėjimas valdyti, kaupti, analizuoti, sisteminti informaciją.

Pretendentų CV iki liepos 1 d. laukiame el. p. info@kmtp.lt

Šešios įstaigos bei organizacijos iš Lietuvos ir Latvijos bendradarbiaus naujame projekte, kuris peržengia esamas praktikas ir išsiskiria itin integruotu požiūriu į verslo kompetencijų skatinimą. Pirmasis projekto „Pasiruošęs verslui!” partnerių susitikimas įvyko gegužės 30 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.

Ir Lietuva, ir Latvija susiduria su tais pačiais iššūkiais – tai lėtas ekonomikos augimas, mažas regiono konkurencingumas, didelis nedarbas, nepalanki verslumui aplinka. Visgi abi šalys turi puikių verslo idėjų, praktinio patyrimo ir pasiekimų. Projektu „Pasiruošęs verslui!” siekiama įkvėpti dalintis savo unikalia patirtimi siekiant abiems šalims naudingos sinergijos, kuriant verslui reikalingus inovatyvius sprendimus.

Projekto „Pasiruošęs verslui!” tikslas yra palengvinti tvarų verslumo vystymąsi Lietuvos ir Latvijos pasienio regione. Tikslinė grupė – studentai ir abiturientai, jauni žmonės, turintys verslo idėją ir norintys pradėti savo verslą, o taip pat naujų, ne daugiau nei dvejus metus veikiančių įmonių steigėjai.

Savo žinias ir patirtį projekte sutelkia su jaunimu ir jaunu verslu dirbančios organizacijos, akademinės Lietuvos ir Latvijos institucijos. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir kiti penki partneriai šio projekto rėmuose kurs ir organizuos simuliacinius žaidimus, modeliuojančius realaus gyvenimo situacijas, su kuriomis susiduria dauguma naujai įsteigtų įmonių.Taip pat bus įdiegtas informacinės komunikacijos technologijų (IKT) verslo stimuliatorius, imituojantis verslo pradžią ir plėtros procesus.

Jaunimui ir jaunoms įmonėms bus organizuojami „Be involved” seminarai, sukurti pagal interaktyvią „Pasisemk įkvėpimo – Padėk – Pasidalink – Išanalizuok” koncepciją. Tikslinei grupei adaptuotas formatas suteiks galimybę į verslumą pažvelgti įvairiais aspektais, o tai įgalins geriau suvokti verslo dėsnius ir šiandienos iššūkius.

Projektu siekiama atgaivinti verslumo aplinką, skatinti naujų įmonių ir darbo vietų kūrimą, taip sumažinant nedarbą ir skatinant ekonominę regionų plėtrą. Tikimasi, kad „Pasiruošęs verslui!” taps impulsu įsteigti 12-15 naujų įmonių.

Bendras projekto biudžetas – apie 467 tūkst. Eur.

daugiau informacijos apie projektą – ČIA.

Jaunas verslas bei tie, kurie svarsto jo imtis, ateityje galės pasinaudoti inovatyviais įrankiais, padėsiančiais sėkmingai startuoti. Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinamo projekto „Pasiruošęs verslui!” rėmuose bus kuriami simuliaciniai žaidimai bei virtualus simuliatorius – visa tai pasitarnaus modeliuojant įvairias situacijas bei siekiant verslui išvengti skausmingų klaidų.

„Vitaminai” verslumui regione

Ir Lietuva, ir Latvija susiduria su tais pačiais iššūkiais – tai lėtas ekonomikos augimas, mažas regiono konkurencingumas, didelis nedarbas, nepalanki verslumui aplinka. Visgi abi šalys turi puikių verslo idėjų, praktinio patyrimo ir pasiekimų.

Projektu „Pasiruošęs verslui!” siekiama įkvėpti dalintis savo unikalia patirtimi siekiant abiems šalims naudingos sinergijos, kuriant verslui reikalingus sprendimus. Projekto tikslas yra palengvinti tvarų verslumo vystymąsi Lietuvos ir Latvijos pasienio regione.

Tikimasi, kad „Pasiruošęs verslui!” taps impulsu Lietuvoje ir Latvijoje įsteigti 12-15 naujų įmonių. Bendras ES lėšomis finansuojamo projekto biudžetas – apie 467 tūkst. Eur.

Naujas požiūris  ir formatas

Projekte „Pasiruošęs verslui!” jėgas sutelkia šeši partneriai iš Latvijos ir Lietuvos – mokslo, verslumo skatinimo įstaigos, su jaunimu dirbančios organizacijos. Jų dėmesys nukreiptas į studentus ir abiturientus, įdomių verslo idėjų ir užmojų kurti savo verslą turinčius jaunus žmones, o taip pat naujų, ne daugiau nei dvejus metus veikiančių įmonių steigėjus, nepriklausomai nuo to, koks šių asmenų amžius.

„Pasiruošęs verslui!” turėtų peržengti esamas praktikas siekiant suteikti reikalingų žinių jaunimui, besikuriančioms ar naujai įsteigtoms įmonėms. Projektas išsiskiria itin integruotu požiūriu į verslo kompetencijų skatinimą”, – akcentavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.

Jaunimui ir jaunoms įmonėms bus organizuojami „Be involved” seminarai, sukurti pagal interaktyvią „Pasisemk įkvėpimo-Padėk-Pasidalink-Išanalizuok” koncepciją. Tikslinei grupei adaptuotas formatas suteiks galimybę į verslumą pažvelgti įvairiais aspektais, o tai įgalins geriau suvokti verslo dėsnius ir šiandienos iššūkius.

Renginiai startuos rudenį

KMTP drauge su projekto vedančiuoju partneriu Latvijos žemės ūkio universitetu yra atsakingi už verslo simuliacinių žaidimų sukūrimą. Pirmasis renginys, kurio metu tikslinė auditorija galės žaidimus išmėginti, įvyks lapkričio pabaigoje.

Simuliacinių žaidimų renginiuose bus modeliuojamos situacijos, su kuriomis susiduria dauguma naujai įsteigtų įmonių. Žaidimai bus suskirstyti pagal skirtingas sritis, apimančias mažmeninę ir didmeninę prekybą, gamybą, įvairių paslaugų teikimą.

Sustiprinti jauno verslo „raumenis” bus galima ir virtualiai – pasinaudojant informacinės komunikacijos technologijų (IKT) verslo simuliatoriumi, kuris taip pat imituos verslo pradžią ir plėtros procesus.

Išanalizuos šimtus atsakymų

Simuliaciniai žaidimai bus kuriami taikant specialią metodologiją, kurios pagrindu taps kelios dešimtys verslo atstovų iš Lietuvos bei Latvijos interviu. Besikuriančių ir neseniai įsteigtų įmonių vadovai, o taip pat verslo pasaulio senbuviai, per 10-15 veiklos metų spėję patirti ir džiaugsmingų pakilimų, ir krizių, sutiko atsakyti į  beveik 50 klausimų. Respondentų gretose Klaipėdoje – paslaugų, prekybos bei gamybos įmonių atstovai.

KMTP inovacijų vadybininkės Erikos Zavackienės teigimu, kiekvienas interviu dovanojo vertingų įžvalgų, nes „prabilusių” verslų spektras išties platus – nuo IT produktų iki veterinarijos paslaugų ar prekybos baldais.

„Interviu metu ne tik gilinomės į tai, kaip vadovai nusibrėžia savo tikslus, formuoja įmonės strategiją. Dalis klausimų, galima sakyti, yra „nepatogūs”. Tai klausimai apie patirtas nesėkmes, apie momentus, kai galbūt norėjosi viską mesti. Nors dažniausiai žiniasklaidoje mirga sėkmės istorijos, žavi daug pasiekę ir uždirbantys vadovai, pavojingų duobių verslo vandenyse nestinga.  Asmenines verslininkų patirtis drauge su projekto partneriais esame pasiryžę paversti savotiškais saugos diržais tiems, kurie dar tik jungia pirmąją savo verslo pavarą. Džiaugiamės, kad ši motyvacija Klaipėdoje rado reikiamą atgarsį”, – kalbėjo E. Zavackienė.

Projekto „Pasiruošęs verslui! (ReforB) vedantysis partneris yra Latvijos žemės ūkio universitetas, taip pat kaimyninei šaliai atstovauja Daugpilio universitetas bei Ventspilio jaunimo taryba. Lietuvai drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku šiame projekte atstovauja Visagino kūrybos namai ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centras.

www.latlit.eu       www.europa.eu     #LATLIT

Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą . Už publikacijos turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

With the signing of a partnership agreement and a meeting in Klaipeda (Klaipeda Science and Technology Park) on 30 May, the project LLI-143  Ready for Business (ReforB )  was launched. The Project is supported by  the Interreg V-A Latvia-Lithuania Programme 2014 – 2020, the priority – support of labour mobility and employment.

The overall objective of the project is to facilitate sustainable development of entrepreneurship in cross-border areas through a set of innovative entrepreneurship support solutions and tools. The partners (LUA Faculty of Economics and Social Development LV, Klaipeda Science and Technology Park LT, Daugavpils University LV, Visaginas House of Creativity LT, Ventspils Youth Council LV, Public Institution Panevėžys Labour Market Training Centre LT) will develop and conduct Business Simulation Games imitating real-life situations most newly-established companies face and “Be involved” seminars designed according to the interactive “Get inspired – help – share – analyse” concept. ICT Business Simulator imitating a process of business start-up and development will be launched.

Target groups who will benefit from the project are students and recent graduates in business science, young people who have a business idea and/or willing to start their own business and founders of newly-established enterprises.

The project goes beyond the existing practice and integrated multiple elements: principles of informal game-based learning; main principles of business disciplines; experience of existing entrepreneurs; real-life business cases. The format of the solutions allows looking at entrepreneurship from different angles, thus providing an all-round understanding of it.

It is estimated that 12-15 new businesses will be established as a result of the project activities.

During the meeting, the tasks to be carried out by each partner involved in the project as well as the principles of the organization for cooperation were discussed.

Project partners:
Latvia University of Agriculture (Lead partner), Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Daugavpils University, Visagino kūrybos namai, Ventspils Jauniešu dome, Viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos mokymo centras.

Project duration: 01.05.2017 – 30.04.2019 (24 months).

Project budget: 467481.49 EUR.