Laivų valdymo simuliatoriai, uosto krovos darbus ir laivų judėjimą imituojantys robotai, jūrinių mazgų ir jūrinių papuošalų dirbtuvės, virtualios realybės vaizdų demonstracijos – tai tik nedidelė dalis veiklų, kurios per Jūros šventę užlies Meridiano skverą. Pirmą kartą Jūros šventės istorijoje bus įkurtas Jūrininkų skveras ir Jūros ambasada, kurie atskleis jūros teikiamas galimybes ir perspektyvas, leis susipažinti su jūrinėmis profesijomis, pabendrauti su patyrusiais jūrininkais, sužinoti viską, ko reikia, norint siekti karjeros jūroje.
„Lietuvos jūrininkų sąjunga, vienijanti apie pusantro tūkstančio šalies jūrininkų ir lietuvių, dirbančių jūriniame sektoriuje, nori suteikti progą iš arti susipažinti su jūrinėmis profesijomis, leisti įsilieti į jūrines veiklas, pajausti jūrinę dvasią. Mums labai svarbu, kad jūros teikiamomis galimybėmis susidomėtų jaunoji karta, todėl Jūrininkų skvere ypatingas dėmesys skiriamas mokymo įstaigoms, kurios yra susijusios su jūra. Esame numatę labai įvairių, įtraukiančių veiklų, kurios padės dar labiau susipažinti su jūra ir žmonėms, dirbančiais joje“ – apie Jūrininkų skvero veiklas pasakojo idėjos iniciatorius, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.
Jūrininkų skvere mokymosi galimybes pristatys Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos universitetas, taip pat jūrinei inžinerijai, uostui ir jūrai specialistus rengiantis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, jūrine dvasia alsuojančios bendrojo lavinimo mokyklos – Klaipėdos L. Stulpino progimnazija ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Apie prasmingas savo veiklas pasakos ir Baltijos jūrų skautai. Beje, jaunieji skautai Jūrininkų skvere šurmuliuos visą dieną – Jūros šventės svečius mokys rišti jūrinius mazgus, pinti jūrines apyrankes, iš signalinių vėliavėlių formuoti savo vardus, taip pat nuo ryto bus galima pasipuošti laikinomis jūrinėmis tatuiruotėmis, dalyvauti jūrinėse fotosesijose, kartu su garbingais jūrininkais, patyrusiais tolimojo plaukiojimo kapitonais. Jūrinės istorijos ir jūrinės kultūros tradicijas pristatys Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, į orkestrų dvikovą pakvies Danijos ir Latvijos muzikantai.
Jūrininkų skvere netrūks ir jūrinių simuliacijų bei robotikos. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pasiūlys išbandyti virtualios realybės simuliatorių ir vesti laivą net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Taip pat visi norintys bus supažindinami su jūrinėmis signalinėmis vėliavėlėmis ir padės iššifruoti savo jūrinį vardą, drąsiausi išmoks suteikti pirmąją pagalbą, kuri yra svarbi visiems, ne tik tikriems jūrininkams. Klaipėdos universitetas pakvies edukuotis prie baseino, kur parodys robotukų modeliais valdomą uosto krovos darbų imitaciją. Būsimieji jūrų inžinerijos specialistai visiems norintiems leis pasijusti šios srities specialistais: dirbtiniame uosto kanale bus galimybė pakrauti laivus, parinkti jiems sraigtus ir perplukdyti krovinį į kitą krantą. Sumaniausieji krovos ir laivavedybos ekspertai, įvaldę šio edukacinio stendo mechanizmus, bus apdovanoti. Visos organizacijos, pristatančios savo veiklą, organizuos trumpas viktorinas, kurių laimėtojų lauks ypatingi prizai ir staigmenos.
Visą dieną Jūrininkų skvere veiks ir Jūros ambasada. Tai edukacinis projektas, skirtas supažindinti plačiąją visuomenę su jūros teikiamomis galimybėmis, ir su virtualios realybės vaizdų pagalba jūrą, laivus ir uostą pamatyti iš arti.
„Džiaugiamės, kad virtualios realybės vaizdai padės žmones nukelti ten, kur gali patekti ne kiekvienas – į laivo kapitono tiltelį, laivo variklių skyrių, uosto įmonę, kurioje statomi ir remontuojami laivai, susipažinti su unikaliu, Klaipėdos uoste sukurtu elektriniu šilumvežiu – robotu. Taip pat bus siūloma Klaipėdą pamatyti turisto akimis, apsilankyti populiariausiame Lietuvoje muziejuje – Lietuvos jūrų muziejuje. Jūros ambasada – tęstinis projektas, kuris iš dalies yra finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės, kitais metais pradės jūrinę kelionę per visą Lietuvą – taip žmonės, gyvenantys toliau nuo jūros, galės pajusti tikrą jūrinę dvasią“, – sakė projekto „Jūros ambasada“ įgyvendinančio Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.
Jūros šventėje Jūrininkų skveras bus atviras visuomenei visą šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 18.00 val.
Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų, nors 2020 metais buvo prognozuota priešingai, skaičius nuosekliai mažėjo. Šių metų pradžioje veikiančių įmonių skaičius Lietuvoje taip pat sparčiai paaugo, labiausiai per visą laikotarpį nuo 2016 metų. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.
Tokios įžvalgos pateikiamos Inovacijų agentūros analitikų parengtoje Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje, kuri apima 2021 metų ir 2022 metų pradžios verslumo rodiklių analizę.
„Lietuvos ekonomika po COVID-19 viruso sukeltos pandemijos ne tik atsigavo, bet ir išlaikė augimą. Džiugu, jog valstybės finansinė parama reikšmingai pagelbėjo šalies verslams – padėjo užtikrinti jų veiklų tęstinumą bei pristabdė bankrotų bangą“, – kalba Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė pažymi, jog pernai Lietuvos verslas atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, rado būdų atsitiesti ir net grįžti į priešpandeminį lygį.
„Vieni verslai sugebėjo išspręsti finansinius sunkumus, pasinaudojo valstybės pagalba ir toliau augino pardavimus, kiti net rado verslo nišų ir įsteigė naujas įmones. Smulkių įmonių Lietuvoje daugėja ir nors didesnės įmonės pasižymi didesniu našumu, tačiau žinant, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos variklis, o tokios įmonės sudaro 99 proc. viso Lietuvos verslo – bendrai augantį verslo poveikį ekonomikai galima vertinti teigiamai”, – kalba Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.
Pasak R. Stragienės, šiemet Lietuvos verslai turi įveikti naują iššūkį ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių. „Tačiau lietuvių verslumo tendencijos rodo, kad ieškant sprendimų, juos visada gali rasti, o padidinti galimybes išlikti bei toliau sėkmingai augti gali padėti Inovacijų agentūra. Nuo šiol Inovacijų agentūra paslaugas verslui teikia ne pagal poreikį, o pagal verslo brandos etapą, jame kylančias problemas ir gali įmones lydėti per visą jų raidos etapą – nuo verslo pradžios iki brandos. Tai taip pat yra galimybė ištrūkti iš mažos įmonės spąstų, padidinti verslo efektyvumą ir galiausiai – pakelti bendrą Lietuvos verslumo kokybę”, – pažymi R. Stragienė.
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės teigimu, įmonių skaičius ir verslumas šalyje labiausiai auga tuomet, kai yra gera verslo aplinka ir palankios rinkos sąlygos.
„Pernai Lietuvos verslo ir ekonomikos augimui didelę įtaką turėjo atlaisvinti karantino ribojimai ir sparčiai atsigavęs privatus vartojimas. Vertinant pagal sektorius, didžiausią poveikį ekonomikos augimui darė pramonė ir paslaugų sektorius, ypač prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kuri per pirmąją pandemijos bangą labiausiai nukentėjo, o po jos – labiausiai augo”, – sako J. Kalendienė.
Pasak J. Kalendienės, palankios rinkos sąlygos lėmė, kad pernai Lietuvos įmonių pardavimai vidaus ir eksporto rinkose išaugo beveik penktadaliu – 23 proc. ir siekė net 135 mlrd. eurų.
„Galime pasidžiaugti, jog nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, tai buvo didžiausias ir sparčiausias metinis pardavimo pajamų augimas per 2017-2021 m. laikotarpį. Verslams išgyventi ir veikti karantino ribojimų aplinkoje taip pat smarkiai padėjo valstybės finansinė parama, dėl ko turėjome ir mažiau bankrotų“, – pažymi J. Kalendienė.
Tarp didžiausių verslą ribojančių veiksnių Inovacijų agentūros analitikai šiemet išskiria prastėjančius verslo lūkesčius karo Ukrainoje kontekste, dėl ko išaugo įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, dalis. Verslas jaučia karo padarinius tiesiogiai, nes tai sutrikdė pasaulines tiekimo ir logistikos grandines, išbalansavo žaliavų rinką bei paskatino energijos ir kitų prekių kainų augimą. Taip pat išlieka aktualus darbuotojų trūkumo klausimas, kuris šiemet palietė jau visus sektorius.
„Dabar vienas pagrindinių iššūkių naujiems verslams – užtikrinti spartų savo veiklos augimą. Regionuose veikiantiems verslams padėti augti gali Inovacijų agentūros bendradarbystės centrai „Spiečius“, startuoliams – „Startup Lithuania“ paslaugos ir programos, siekiantiems plėstis užsienio rinkose – mūsų teikiamos paslaugos ir konsultacijos tarptautinės plėtros klausimais”, – kalba R. Stragienė.
Pernai buvo įregistruotas rekordinis, didžiausias nuo 2000 m., naujų juridinių asmenų skaičius – šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. Ir nors buvo prognozuota kitaip, 2021 metais bankrutuojančių juridinių asmenų skaičius sumažėjo beveik perpus (47 proc.) ir veiklą sustabdė tik 5,1 tūkst. juridinių asmenų.
Didžioji dauguma, net 84 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių yra labai mažos – turinčios iki 4 ar 5–9 darbuotojus. Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu verslo įmonės Lietuvoje smulkėja. Tai rodo veikiančių įmonių pagal darbuotojų skaičių rodikliai – mažų įmonių dalis ekonomikoje didėja, didelių – mažėja. Pagal ūkio sektorius daugiausia įmonių 2022 m. pradžioje veikė paslaugose (75,7 proc.), statyboje (11,2 proc.), pramonėje (10,7 proc.) ir žemės ūkyje (2,5 proc.).
Susipažinti su išsamia Inovacijų agentūros parengta Lietuvos verslumo tendencijų 2021 metų apžvalga galite čia: https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2022/07/Verslumo-tendencijos-Lietuvoje-2021-m.pdf
Kitas Inovacijų agentūros analitikų komandos Lietuvos eksporto, konkurencingumo ir smulkiojo ir vidutinio verslo apžvalgas rasite čia: https://www.verslilietuva.lt/analitika/apzvalgos/.
Pažangius sprendimus šiandienos ir ateities uostams kviečiantis kurti hakatonas „Portathon“ tarptautinę inovatorių bendruomenę šiemet suburs rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis. Jau ketvirtus metus skaičiuojanti iniciatyva, kurios pagrindinė bazė yra Klaipėdoje, šiemet sparnus plečia dar veržliau, prisijungus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS.
Didelis dėmesys tarptautiškumui
Kaip ir pernai, hakatonas „Portathon“ vyks hibridiniu formatu. Komandos kviečiamos atvykti ir visam savaitgaliui „prisišvartuoti“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke arba prisijungti nuotoliniu būdu. Pavienių „Portathon 2022“ dalyvių ir komandų registracija jau įsibėgėjo.
Šiemet hakatono partneriu tapus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, iniciatyva papildomai turės virtualias arba fizines ambasadas Prancūzijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Airijoje, Vokietijoje, Kipre, kur veikia minėtam tinklui priklausantys akademiniai centrai.
„Tarptautiškumas šiai Klaipėdoje gimusiai iniciatyvai buvo labai svarbus nuo pat hakatono idėjos pradžios. Uostai, jūrinis verslas ir mokslas veikia globalioje inovacinėje aplinkoje. Sugeneruoti stiprias idėjas gebėsime tik matydami platų vaizdą, užčiuopdami tendencijas ir iššūkius, kurie yra aktualūs mums visiems. Gebėjimas bendradarbiauti ir kurti tarpkultūrinėje, tarpsektorinėje aplinkoje yra vienas kertinių dalykų“, – akcentavo Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Uostas – išvien su inovatoriais
Praėjusiais metais hakatonas Lietuvoje ir užsienio šalyse sutelkė daugiau nei 100 dalyvių. Pasibaigus sprendimų generavimo maratonui savo idėjas pristatė 19 komandų. Hakatono „Portathon“ bendruomenės sudėtis kasmet pasižymi įvairove. Sprendimus generuoja inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai iš Lietuvos bei užsienio šalių, mišrios akademinio jaunimo ir dėstytojų komandos, startuoliai, įmonių specialistai.
„Portathon“ idėjinis ir organizacinis branduolys yra Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos universitetas, šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).
„Skirtingų kompetencijų specialistus sutelkiantis „Portathonas“ yra puiki platforma pažangiems sprendimams kurti, todėl jau kelerius metus iš eilės esame šios iniciatyvos partneriai. Inovacijos, dėmesys ekologinei, tvarumo krypčiai yra itin svarbūs plėtojant ir vystant uostą. Tad tikime, kad šiame hakatone sugeneruotos jaunų žmonių, tarptautinių komandų idėjos prisidės prie sprendimų, įgyvendinant atitinkamus projektus uosto veikloje“, – sako KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas.
Tramplinas perspektyvioms idėjoms
Siekti pergalių hakatono dalyviams pernai padėjo 20 mentorių. Komandas konsultavo atstovai iš Klaipėdos uosto, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos inovacijų centro, skaitmenizacijos sprendimų ekspertai iš „Schneider Electric Lietuva“, „Omega 365 Lietuva“, „cloudyBoss“, „Visinator“, kompanijos „DP World“ padalinio „Cargoes“, Blekingės technologijų universiteto, „Ignitis grupės“, „Open Circle Capital“, „Ontarget Ventures“.
Greta „Portathon“ inovatoriams jau pažįstamų ekspertų šiemet laukiami ir nauji veidai bei vardai, mentoriai kviečiami registruotis.
Hakatonas „Portathon” siekia sutelkti skirtingų kompetencijų turinčius specialistus ir technologijų entuziastus generuoti idėjas ir prototipus, pritaikomus logistikos sektoriuje, automatizuojant ir skaitmenizuojant uostų terminalų įrangą bei įvairius procesus, plėtojant išmanias transporto ekosistemas, užtikrinant aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.
Talkinant mentoriams, dalyviai sprendimus turi išvystyti bei vertinimo komisijai pristatyti per 48 valandas. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, rezultatas, kurį pavyksta sugeneruoti per tokį trumpą laiką, yra savotiška „smūginė inovacija“, galimybė atsitraukti nuo rutininio mąstymo ir užduočių, visiškai naujai pažvelgti į tam tikrus klausimus ar situacijas.
„Suformavus tvirtus idėjos griaučius, ją toliau galima sėkmingai plėtoti ir pasibaigus hakatonui – tą dalis dalyvių ir daro, pasitelkdami renginio metu įgytą patirtį, užmegztus kontaktus su įmonėmis ir ekspertais. Procesas neapsiriboja vienu savaitgaliu – jis užsuka inovacijų ir partnerysčių kūrimo mechanizmą, kuris jūrinei Klaipėdai ir jūrinei Lietuvai yra labai reikalingas. Aukštos pridėtinės vertės produktams bei konkurencingoms paslaugoms rastis būtina ir kritinė reikiamų žmonių masė, ir tinkama terpė“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas.
Skelbiami pirmieji iššūkiai
Pagrindinės tematinės „Portathon 2022“ iššūkių kategorijos šiemet atkartos jau pernai brėžtas kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų ir uostamiesčių aplinka, kibernetinis saugumas.
Klaipėdos uostas šiemet pirmasis pateikė savo iššūkius hakatono dalyviams.
Inovatorių komandos kviečiamos pasiūlyti išmanios sinchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą. Sistema turėtų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti eismą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.
Antrasis pateiktas iššūkis apima elektros energijos poreikio nustatymo (OPS) įrankio uostui sukūrimą. IT sprendimas turėtų įvertinti atplaukiančių ir uoste prisišvartuojančių laivų elektros energijos poreikį. Remiantis gaunamais duomenimis, krantinėse būtų užtikrinamas reikiamas OPS stočių kiekis ir energetiniai resursai, o laivų aprūpinimo elektros energija procesai būtų subalansuoti.
Dar vieną iššūkį KVJUD pateikė bendradarbiaujant su AB „Klaipėdos vanduo“ – komandos kviečiamos pasiūlyti nuotekų išleistuvų monitoringo sistemos sprendimą. Skaitmenizuota vizualinio atpažinimo sistema turėtų identifikuoti pakitusią vandens, tekančio į marias skirtingiems ūkio subjektams priklausančiais išleistuvais, spalvą ar kitus specifinius parametrus, kurie signalizuotų apie galimą taršą ir būtinybę specialistams operatyviai atvykti paimti mėginius ir imtis kitų esamos ar galimos taršos atveju reikiamų veiksmų.
Hakatono komandos, kurių pateikti sprendimai bus pripažinti stipriausiais, bus įvertintos 1 000 Eur piniginiais prizais. Iššūkių sąrašą, kuris skelbiamas www.kmtp.lt, organizatoriai reguliariai atnaujins.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo įgyvendinti naują priemonę „Portfelinės garantijos 3“, kuria naudodamasis verslas galės lengviau skolintis iš bankų ir kitų kredito įstaigų. Numatyta, kad pagal šią priemonę „Invegos“ atrinkti finansų tarpininkai galės sudaryti garantuotų paskolų portfelius smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tikimasi, kad tai padidins įmonėms galimybę gauti lėšų atsiskaitymams su verslo partneriais, verslo plėtrai ar kitoms reikmėms.
„Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos yra gana konservatyvios, spręsdamos, ar teikti finansavimą smulkiesiems ir vidutinio dydžio verslams, todėl mūsų parengta garantijų priemonė palengvina finansavimo procesą ir – tai labai svarbu – padeda išspręsti netinkamo arba nepakankamo užstato klausimą. Tai finansinis palengvinimas mažajam verslui, kuris, gavęs lėšų, galės atsiskaityti su prekybos partneriais ar paslaugų teikėjais. Taip padidės jo gyvybingumas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Taikant skatinamąją finansinę priemonę „Portfelinės garantijos 3“, finansavimas paskolos gavėjams gali būti teikiamas nuo 36 iki 120 mėn. priklausomai nuo paskolos ir tikslinės paskirties. Paskolos bus garantuojamos 80 proc. garantijos dydžiu.
Didžiausia garantuojamos paskolos suma negali būti didesnė nei 1,875 mln. eurų, o garantuojamų paskolų suma diversifikuojama pagal veiklos pobūdį.
Paskolos gavėjams, vykdantiems krovinių vežimo keliais veiklą, ši suma negali būti didesnė nei 937 500 eurų, užsiimantiesiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba – 234 375 eurai, o užsiimantiesiems žuvininkystės ir akvakultūrų veikla – 281 250 eurų.
Portfelinėms garantijoms teikti numatoma skirti 90 mln. eurų INVEGOS fondo lėšų. Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti čia.
Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele tapęs hakatonas „Portathon” švartuosis uostamiestyje jau ketvirtus metus iš eilės – šįkart 2022 m. rugsėjo 30 – spalio 2 d. Iniciatyva kasmet sutelkia plačią tarptautinę inovatorių bendruomenę, kuri pateiktų iššūkių sprendimui dedikuoja azarto nestokojančias 48 valandas.
Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas bei šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – „Portathon“ idėjinis ir organizacinis branduolys, prie kurio kasmet prisijungia ir naujų iniciatyvą palaikančių partnerių iš Lietuvos bei užsienio.
2021 m. hakatonas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei nuotoliniu būdu dar 9 šalyse sutelkė daugiau nei 100 dalyvių. Pasibaigus 48 valandų trukmės sprendimų generavimo maratonui savo idėjas pristatė 19 komandų. „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4000 Eur prizinį fondą, kurio pagrindiniu steigėju tapo Klaipėdos uostas.
Hakatonui iššūkius pernai teikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenei priklausanti kompanija „Bega“, Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos, tarptautinių projektų partneriai. Siekti pergalių hakatono dalyviams padėjo 20 mentorių – skirtingų sričių ekspertų – iš Lietuvos bei užsienio. Komandas konsultavo atstovai iš Klaipėdos uosto, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos inovacijų centro, skaitmenizacijos sprendimų ekspertai iš „Schneider Electric Lietuva“, „Omega 365 Lietuva“, „cloudyBoss“, „Visinator“, kompanijos „DP World“ padalinio „Cargoes“, Blekingės technologijų universiteto, „Ignitis grupės“, „Open Circle Capital“, „Ontarget Ventures“.
Pagrindinės tematinės „Portathon“ iššūkių kategorijos šiemet atkartos jau pernai brėžtas kryptis – tai logistika, energetika, tvari aplinka, kibernetinis saugumas.
Iniciatyva antrus metus iš eilės bus įgyvendinama hibridiniu formatu: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei kitose fizinėse lokacijose užsienio šalyse, tiek prie ekranų online.
Registracija jau startavo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai ir dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties. IT, laivų statybos, transporto ir logistikos, kitų uoste veikiančių verslo organizacijų atstovai taip pat kasmet sudaro nemažą dalyvių dalį – įvairių sričių specialistams, kurių komandas deleguoja įmonės, šis renginys atveria galimybę naujai pažvelgti į kasdienius procesus, problemas bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, pasitelkiant ir išorinių ekspertų kompetencijas bei įžvalgas.
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/ParticipantsPortathon2022
Mentorių registracija: https://bit.ly/MentorsPortathon2022
Iššūkių registracija: https://bit.ly/ChallengesPortathon2022
Investuodamos į paklausiausias ateities specialybes, energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ priklausančios bendrovės „Amber Grid“, „Litgrid“ ir „Tetas“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos universitetais ir kolegijomis bei skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms. Šiuo žingsniu siekiama spręsti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai reikalingų specialistų pritraukimo klausimą. Įmonės skaičiuoja, kad iki 2030 metų energetikos inžinerijos specialistų poreikis išaugs daugiau nei tris kartus.
Liepos 12 d. keturios įmonės pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu – VILNIUS TECH, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Kauno technikos kolegija ir Panevėžio kolegija.
Susitarimas apima įmonių skirtą 103 tūkst. paramą švietimo įstaigoms, teikiant ilgalaikes stipendijas inžinerijos specialybių studentams, dalinimąsi gerąja patirtimi ir kitas priemones, skatinančias didesnį studentų įsitraukimą į įmonių veiklas. Pagal susitarimą inžinerinių studijų studentai trejus metus gaus mėnesines 200 eurų dydžio stipendijas.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta energetikos transformacija ir atsinaujinančios energetikos proveržis – tiek valstybė, tiek verslas investuoja milijardines lėšas į žaliąją energetiką, energijos taupymo sprendimus. Lietuva šiuo metu pirmauja regione pagal įdiegtas inovacijas ir tvarios energetikos plėtrą. Tačiau įžvelgiame riziką, kad jei laiku nesiimsime priemonių ir nepritrauksime jaunų žmonių į inžinerines studijas, netolimoje ateityje susidursime su profesionalių darbuotojų trūkumu. Todėl norėdami pasiekti Lietuvos energetikos sektoriui iškeltus ambicingus tikslus, investuojame ir prisidedame prie ateičiai svarbių specialistų paruošimo“, – sako l.e.p. EPSO-G generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.
Specialistai įdarbinami žaibiškai
Inžinerinės pakraipos specialistų paklausa – didžiulė ir energetikos įmonės atkreipia dėmesį, jog jų trūksta jau dabar.
„Per pastaruosius metus įgyvendindami sinchronizaciją ir sudarydami sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai intensyviai ieškome naujų darbuotojų. Talentų trūkumo problemą sprendžiame sudarydami profesinio augimo galimybes savo darbuotojams, pritraukdami žmones iš rinkos, taip pat samdome ir paskutiniųjų kursų studentus, kuriems padedame integruotis į organizaciją ir taikyti studijų metu įgyjamas žinias. Bendradarbiaudami su universitetais ir nuolat besikeisdami žiniomis bei praktinėmis užduotimis, siekiame sukurti galimybes efektyviai taikyti studijų metu gautas žinias ir paruošti tokius specialistus, kuriems bus lengva integruotis darbo rinkoje ir prisidėti prie ateities energetikos kūrimo“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašiusių mokslo įstaigų teigimu, šiuo metu inžinerinės specialybės yra itin perspektyvios – darbuotojus įmonės tiesiog graibsto. Didžioji dauguma studentų, baigusių inžinerijos studijas, gauna darbą vos pabaigę mokslus.
„Inžinierių paklausą demonstruoja vienas paprastas rodiklis – rinkoje mokamas atlygis. Dabar jis svyruoja tarp 1200 eurų pradedantiems ir 2500 eurų patyrusiems specialistams į rankas. Pavyzdžiui, šiuo metu rasti laisvų saulės jėgainių montuotojų būtų sunku, nes visi turi apsčiai darbo. Taip yra todėl, kad tradicinę energetiką keičia naujos energijos rūšys: masiškai kyla nauji saulės ir vėjo parkai. Mes ruošiamės dar vienam reikšmingam etapui, kai dujotiekiais bus tiekiamos žaliosios dujos – biometanas ir vandenilis. Atsinaujinanti energetika vis daugiau remiasi ne „geležimi“, o inovacijomis ir informacinėmis technologijomis. Be to, energetika – vienas esminių įrankių mažinti klimato kaitą. Skiriame dėmesį CO2 mažinimui, ekonomikos dekarbonizacijos procesams. Visa tai – itin plati, prasminga ir perspektyvi veikla, kuria neabejotinai turėtų susidomėti šiuolaikinis jaunimas“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Pasak Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos inžinerijos fakulteto dekano Algimanto Valinevičiaus, šiuo metu stebimas labai didelis susidomėjimas šios srities studijomis. „Pastaraisiais metais vien stojimai į mūsų fakultetą didėjo keliasdešimt procentų. To priežastys – ne tik suvokimas, kad šios srities darbo vietos yra prestižinės, garantuojančios geras pajamas, tačiau ir glaudus KTU bendradarbiavimas su stipriausiais šios srities verslais ir viešuoju sektoriumi. Elektros ir elektronikos inžinerijų sritis – bene sparčiausiai auganti pasaulyje. Džiaugiuosi, kad ši sinergija tik stiprėja – tai labai motyvuoja būsimus studentus, kurių ateityje šiose srityse reikės tik daugiau“, – sako A. Valinevičius.
Energetikos transformacijos sėkmė priklausys nuo talentų, inovatorių, kūrybiškų ir veržlių asmenybių paruošimo galimybių. „Energetikos inžinierius – žmogus, gebantis išspręsti bet kurią energetikos sektoriuje iškilusią problemą bei numatyti ateities sprendinius tolesniam sektoriaus vystymuisi. Naujajai energetikos inžinierių kartai teks spręsti tikrus iššūkius, pasauliui pereinant prie žaliosios energetikos ir žiedinės ekonomikos. Pasirinkę energetikos inžineriją studentai gali tapti ateities energetikos kūrėjais, nes išmoksta tokių technologijų ir sprendimų, kurie „peršoka“ keletą metų į priekį“, – sako VILNIUS TECH Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė.
Pagal Bendradarbiavimo susitarimą energetikos įmonių stipendijos bus skiriamos elektros inžinerijos, atsinaujinančios energetikos, automatikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, pastatų energetikos, elektros ir automechanikos įrenginių, elektromechanikos specialybių labiausiai motyvuotiems studentams.
Energetikos sektoriaus įmonės vis daugiau dėmesio skiria švietimo įstaigoms, siekdamos populiarinti energijos inžinerijos ir elektros inžinerijos krypčių studijas. Šiais metais energetikos įmonės skirs daugiau kaip 250 tūkst. eurų studentų stipendijoms. „EPSO-G“ grupė skyrė 103 tūkst. eurų, o „Ignitis grupė“ planuoja skirti 150 tūkst. eurų inžinerinių specialybių skatinimui. Daugiau informacijos apie energetikos įmonių paramą ir pagalbą studijuojantiems galima rasti platformoje energysmartstart.lt
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kaip ir anksčiau, smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai galės kreiptis į finansų tarpininkus dėl paskolos investicijoms ar apyvartinėms lėšoms finansuoti.
Priemonė „Alternatyva“ yra viena iš populiariausių INVEGOS priemonių. Iš viso nuo priemonės įgyvendinimo pradžios finansų tarpininkai suteikė beveik 2,7 tūkst. paskolų už daugiau kaip 140 mln. Eur. Toks susidomėjimas alternatyviais finansuotojais atsirado ne be priežasties, o priemonės „Alternatyva“ aktualumą patvirtina ir paskolas išduodantys finansų tarpininkai. Pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, smulkieji verslai iki 10 darbuotojų sudaro 84 proc. Lietuvos įmonių, jų vidutinė imamų paskolų suma yra 10-20 tūkst. Eur, tokias įmones aktyviausiai finansuoja alternatyvieji finansuotojai.
„Stebime, kad pastaraisiais metais vis daugiau įmonių kreipiasi į „Noviti Finance“ ir kitus nebankinius alternatyvius finansuotojus. Net ir pasibaigus pandemijai, paraiškų skaičius nesumažėjo. Atvirkščiai – su kiekvienu pusmečiu paraiškų vis daugėja. Verslai aiškiai pajuto alternatyvių finansuotojų privalumus – lankstumą, greitį, pastangas įsigilinti į kiekvieno kliento situaciją“, – sako L. Armalys.
Verslo domėjimąsi alternatyviu finansavimu pastebi ir „Factris LT1” pardavimų vadovė Gabija Zdanevičienė: „Verslai šia paskolų priemone domisi labai aktyviai. Priemonė buvo paleista į gyvenimą 2020 m., tačiau užklausų dėl finansavimo sulaukiame kiekvieną savaitę, klientai domisi, ar dar turime laisvų lėšų. Be to, priemonė patraukli ne tik klientams, bet ir finansų tarpininkams – nes finansų tarpininkai gali atliepti SVV poreikius, o pati komunikacija su INVEGA yra greita, efektyvi, todėl džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu. Tikimės, kad INVEGA ir ateityje sukurs panašių priemonių, kurios leistų finansų tarpininkams teikti finansavimą Lietuvos verslams palankesnėmis sąlygomis.“
Audriaus Beniulio, „SME Finance“ pardavimų vadovo Lietuvoje, nuomone, priemonės galiojimo pratęsimas reikšmingai prisidės prie SVV palaikymo.
„INVEGOS priemonė „Alternatyva“ buvo viena iš keleto priemonių, prasidėjus COVID-19 pandemijai, kuri iš esmės reikšmingai prisidėjo prie alternatyvių finansuotojų galimybių toliau sėkmingai finansuoti bei palaikyti smulkųjį verslą net ir esant didžiuliam neapibrėžtumui rinkoje. Ši priemonė, ypač antroji jos dalis („Alternatyva“ de minimis pagalbos sąlygomis), ir vėlesniu laikotarpiu, kai pandemija atslūgo ir prasidėjo nauji iššūkiai rinkoje, išliko ypač populiari tarp SVV dėl to, jog ji leidžia suderinti patrauklias komercines sąlygas ir alternatyvių finansuotojų lankstumą.“
Tai, kad alternatyvūs finansuotojai yra svarbūs rinkos žaidėjai ir tokiais išliks ateityje, patvirtinta ir INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Ieva Petkevičiūtė.
„Alternatyvūs finansuotojai operatyviai atliepia rinkos poreikius suteikdami reikiamą finansavimą smulkiajam verslui. Įvertinus Rusijos karo Ukrainoje keliamus iššūkius bei finansavimo, ypač smulkiajam verslui, poreikį, buvo nuspręsta pratęsti paskolų teikimo SVV per alternatyvius finansuotojus terminą iki 2023 metų pabaigos, kad krizės metu verslui, patiriančiam sunkumus skolinantis iš tradicinių finansuotojų, būtų prieinamos visos finansavimo galimybės toliau sėkmingai vykdyti bei plėsti savo veiklą“, – sako I. Petkevičiūtė.
Pasak INVEGOS atstovės, verslai, kurie domisi paskolos teikimo sąlygomis, gali kreiptis į tuos finansų tarpininkus, kurie turi pasirašę sutartį su INVEGA dėl bendradarbiavimo (finansų tarpininkų sąrašas kreipiantis de minimis pagalbos sąlygomis ir rinkos sąlygomis). Paskolos teikia finansų tarpininkai, todėl verslui papildomai į INVEGĄ kreiptis nebereikia.
Šaltinis: INVEGA
Į Klaipėdą atplukdyti pirmieji 78 energijos kaupimo įrenginiai – baterijos, skirti momentinio rezervo paslaugą Lietuvai turinčiai užtikrinti energijos kaupimo įrenginių sistemai. Tai pirmoji „Energy cells“ užsakymu konsorciumo „Fluence“ ir „Siemens Energy“ pagaminta energijos kaupimo įrenginių partija, kuri artimiausiu metu bus nugabenta į būsimą baterijų parką Utenoje. Likusius 234 energijos kaupiklius, kurių kiekvienas sveria 8,5 tonos, planuojama atplukdyti liepą.
Visus keturis baterijų parkus „Energy cells“ pilnai įrengs ir į Lietuvos energetikos sistemą integruos iki metų pabaigos – tuomet kaupimo įrenginių sistemos operatorius yra įpareigotas pradėti teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugą.
Pagal moderniausias energijos kaupimo įrenginių ličio jonų technologijas pagaminti įrenginiai yra pirmieji ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Ši 200 MW ir 200 MWh suminės galios ir talpos Lietuvos energijos kaupimo įrenginių sistema viena didžiausių ir viena pirmųjų Europoje.
„Energijos kaupiklių poreikis visame pasaulyje sparčiai auga, nes statoma vis daugiau saulės ir vėjo parkų. Mūsų šaliai jie reikalingi, nes siekiame būti energetiškai saugūs ir nepriklausomi. Buvome greiti, įrenginius spėjome užsakyti iki jų užsakymų piko, todėl jau galime džiaugtis pirmąja baterijų partija Lietuvoje“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Lietuvos energijos kaupimo įrenginių sistemą sudarys keturi vienodo dydžio baterijų parkai, kurie bus įrengti elektros perdavimo operatoriaus transformatorių pastotėse Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje bei integruoti į bendrą Lietuvos elektros energetikos tinklą. Statybos ir baterijų parkams reikalingos infrastruktūros įrengimo darbus „Energy cells“ pradės dar birželį.
Energijos kaupiklių sistema tarnaus kaip momentinis izoliuoto darbo energijos rezervas ir užtikrins patikimą, stabilų Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, o ateityje prisidės prie sparčios augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos – galės kaupti iš saulės ir vėjo pagaminamą energiją ir atiduoti ją į tinklą esant poreikiui.
Energijos kaupimo įrenginių sistemai įrengti bendrovei „Energy cells“ buvo skirtas 87,6 mln. eurų finansavimas pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).
Energijos kaupimo įrenginių sistemos operatore paskirtos bendrovės „Energy cells“ 100 proc. akcijų priklauso energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei „EPSO-G“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Plačiau apie projektą – www.energy-cells.eu.
„EPSO-G“ informacija ir nuotrauka.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Klaipėdos universitetui (KU) priklausantis burlaivis „Brabander” jau 16 metų vykdo praktinius buriavimo plaukimus, dirba su mokslininkais ir studentais, leidžiasi į edukacines keliones. Burlaivis yra nuolatinis įvairių regatų dalyvis, tad ir šiemet KU išlydi jį atstovauti šaliai, miestui ir universitetui regatoje “Baltic Regatta 2022”. Planuojama dalyvauti pirmame regatos etape Rostokas-Ščecinas.
KU kviečia pasinaudoti unikalia galimybe savo partnerio KMTP bei Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenės narius – pasinaudokite proga sudalyvauti pirmajameme nelenktyniniame regatos etape. Startas iš Klaipėdos rugpjūčio 8 d. vakare, Rostoke praleisite dvi dienas (08 11 ir 12), grįžimas į Klaipėdą KU autobusiuku.
Taip pat dalyvių laukia ir lenktyninis etapas Rostokas-Ščecinas su grįžimu į Klaipėdą. Rugpjūčio 11 d. išvykstama į Rostoką KU autobusiuku, dalyvavimas renginiuose net dviejuose uostuose – Rostoke ir Ščecine, keliamos burės plaukimo varžybų metu (08 14 – 08 18) ir grįžtama į Klaipėdą rugpjūčio 23 d.
Visa esybe pasinerti į buriavimo nuotykius galite išplaukiant iš Klaipėdos rugpjūčio 8 d. ir grįžtant 23 d.
Kviečiame visus prisijungti prie įgulos ir leistis į įsimintiną patirtį jūroje kartu! Dalyvavimą regatoje taip pat galima padovanoti Jūsų pasirinktam asmeniui ar asmenims. Svarbiausia, kad jam jau sueitų 16 metų.
Dalyvavimo sąlygos derinamos atskirai. Daugiau informacijos telefonu +370 687 35375 ir el. paštu brabander@ku.lt
Lietuvos jūrinis klasteris stiprina tarptautines partnerystes tvarios energetikos srityje – prie šios platformos prisijungė Vokietijos kompanija „RWE Renewables“.
Naujoji klasterio narė yra antra didžiausia pasaulyje verslo organizacija pagal savo operuojamų jūrinių vėjo elektrinių instaliuotą galią bei viena didžiausių energetikos įmonių Europoje.
„RWE Renewables“, sukaupusi 20 metų patirtį sėkmingai plėtojant, statant ir eksploatuojant jūrinio vėjo jėgaines, nori prisidėti atveriant didelį jūrinio vėjo energetikos potencialą Lietuvoje. Visą Baltijos jūrą laikome perspektyvia tolesniam jūrinio vėjo energetikos augimui, tam turinčią tinkamas gamtines sąlygas – įskaitant pastovius vėjo greičius ir mažesnes bangas nei Šiaurės jūroje, – pažymėjo Rytis Kėvelaitis, „RWE Renewables“ vyresnysis patarėjas Baltijos šalims. – Statydama vėjo elektrines visame pasaulyje „RWE Renewables“ stengiasi įtraukti vietinius medžiagų ir paslaugų tiekėjus, užmegzti ryšius su mokslo įstaigomis, tad narystę Lietuvos jūriniame klasteryje vertiname kaip tinkamą formatą veikti minėtomis kryptimis“.
„Stovint ant reikšmingo jūrinės vėjo energetikos projekto vystymo slenksčio, „RWE Renewables“ patirtis ir kompetencijos klasteriui yra vertingas resursas, įgalinantis dar aktyviau ir konstruktyviau diskutuoti apie Klaipėdai atsiveriančias galimybes, apie būtinybę jas išnaudoti pasitelkiant čia esančius technologinius ir inžinerinius pajėgumus, o taip pat drauge ieškoti naujų bendradarbiavimo nišų, susijusių su aukštos pridėtinės vertės kūrimu“, – akcentavo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Naujosios klasterio narės kvietimu, birželio 23 d. Klaipėdos jūrinio verslo atstovų delegacija apsilankė „RWE Renewables“ Gdanske organizuotame seminare, kurio metu kompanija potencialiems vėjo jėgainių projektų paslaugų ir komponentų tiekėjams iš Lenkijos bei Lietuvos pristatė bendradarbiavimo galimybes.
Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
Lietuvos jūrinis klasteris ir KMTP drauge su partneriais apie šias galimybes aktyviai pasisako įvairiais formatais: organizavo tarptautinę konferenciją „Offshore Klaipėda“ ir kitus renginius, dedikuotus jūrinei vėjo energetikai, ši tema taip pat buvo įtraukta į mėlynosios ekonomikos profesionalus auginančios „Blue Growth Leaders Academy“ programą Klaipėdos universitete.
Būtinybė užtikrinti sąlygas Lietuvos jūrinei pramonei dalyvauti tiekimo grandinėse plėtojant strateginius jūrinės vėjo energetikos projektus taip pat įtvirtinta klasterio bei jo partnerių parengtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo“, kuri šių metų gegužės 20 d. buvo pristatyta LR Seime.
RWE Renewables nuotr.
Trumpai apie Lietuvos jūrinį klasterį
Šiuo metu Lietuvos jūrinis klasteris vienija 10 narių, kurių gretose – Klaipėdos universitetas ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, „Bega“, „Vakarų laivų gamykla“, „Passer Sidc“, „Klaipėdos nafta“, „Schneider Electric“, „Emerson“ bei naujai prisijungusi „RWE Renewables“.
Verslo ir mokslo bendradarbiavimo platforma palaiko glaudžius ryšius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijomis bei kitais partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
