Eksperimentai su žuvimis ir krevetėmis, studentai iš Lietuvos bei užsienio, suinteresuoto verslo vizitai – Klaipėdoje veikiantis Akvakultūros kompetencijų centras yra svarbi žinių ir tyrimų platforma, padedanti šios srities potencialą transformuoti į visos Vakarų Lietuvos sėkmės istoriją.
 

Jungtinėmis Klaipėdos universiteto (KU) bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) pastangomis 2018 m. įsteigto centro veikla įgijo papildomo pagreičio 2020 m. įsitraukus į „AquaVIP” projektą, o ateičiai irgi nestokojama ambicingų planų, kuriais pasidalijo Klaipėdos universiteto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika.

Kaip įvardintumėte šio centro reikšmę siekiant plėtoti modernią akvakultūrą?
 

Akvakultūros svarba yra akcentuojama tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos regiono strategijose. Dėmesys šiai sričiai grindžiamas vis labiau augančiu supratimu, kad akvakultūra yra labai reikalinga ir perspektyvi industrija, tiekianti aukštos kokybės ir maistinės vertės produktus ant mūsų stalo, kurianti darbo vietas ir neatsiejama nuo siekio tvariai naudoti gamtinius išteklius, apsaugoti natūralias ekosistemas.

Šis centras ir jo komanda, susidedanti iš KU ir KMTP atstovų, veikia kaip tarpininkai, kaip taškas, kuriame susitinka mokslas ir akvakultūra besidomintis ar šioje srityje jau turintis įdirbį verslas, kuris čia gali rasti reikalingas paslaugas, atsakymus į rūpimus klausimus ir specialistus, galinčius įsilieti į įmonių veiklą.

Kuo jis svarbus būtent universitetui?

Akvakultūros kompetencijų centras neatsiejamas nuo mūsų vykdomų tyrimų bei studijų, kuriomis siekiame užtikrinti ne vien teorinių žinių, bet ir praktinių gebėjimų perdavimą. Taip pat jis kuria glaudesnius saitus su kitais inovacijų ekosistemos dalyviais, kurie moderniam universitetui yra labai svarbūs.

Kokie elementai sudaro šį kompetencijų centrą?
 

Centras apima eksperimentinę krevečių auginimo bazę Klaipėdos universiteto miestelyje esančiame Verslo inkubatoriuje bei Kopgalyje esančią infrastruktūrą, kurioje šiuo metu auginami vaivorykštiniai upėtakiai ir Nilo tilapijos. Auginant šias dvi šaltavandenių ir šiltavandenių žuvų rūšis turime daugiausiai įdirbio, tačiau taip pat yra patirties RAS sistemose auginant starkius, ešerius, karpius.

Infrastruktūros kompleksas drauge su kompetentingų specialistų komanda yra išties vertingas resursas. Čia atliekant įvairius eksperimentus pavyksta identifikuoti problemas, kurios aktualios ne vien mokslui, bet ir verslui. Neturėdami tokios infrastruktūros galbūt net neįtartume apie tam tikrus dalykus, galinčius tapti rimtais iššūkiais ar net kliūtimis akvakultūros įmonėms. Tad per tyrimų ir eksperimentinę veiklą turime galimybę spręsti įvairius technologijų optimizavimo uždavinius ir verslą konsultuoti, remdamiesi ne vien teorija, bet ir pirminiais savo pačių vykdytų tyrimų rezultatais – tai kuria reikšmingą pridėtinę vertę.

Ar dega jaunų akvakultūros specialistų akys? Kaip sekasi juos ruošti?
 

Visi suprantame, kad kompetencijos ir jas įvaldę žmonės yra neatsiejami dalykai, o verslo sėkmė be jų neįmanoma. Industrija keičiasi, modernėja ir diktuoja didelį specialistų poreikį. Visgi mums dar reikia nemažai nuveikti, norint jaunimą įtikinti, kad investuoti savo laiką ir protus čia yra prasminga, kad jie čia įgis galimybes augti.
 

Akvakultūros kompetencijų centre su studentais dirbame pasitelkdami ir projekto „AquaVIP“ formatą, tarptautiškumo dimensiją – štai pernai  Klaipėdoje organizuota vasaros mokykla, pasiūliusi labai turiningą programą fizinėse lokacijose ir virtualių turų metu.
 

Galime užtikrintai pasakyti, jog mūsų turima infrastruktūra ir sukauptos žinios įgalina specialistus labai tvirtai ir visapusiškai pasiruošti darbui įmonėse. Verslas tokiems kolegoms jau nuo pat pradžių gali patikėti nemažos atsakomybės ir įgūdžių reikalaujančias užduotis, nes jie jau yra susipažinę su technologijomis, geba spręsti iškylančias problemas, jų negąsdina įranga ir procesų masteliai. Šie žmonės ateina dirbti turėdami akvakultūros inžinierių lygio kompetencijas.
 

Maža to, centras gali pasiūlyti ir „nišinius“ mokymus, koncentruotus kursus, atliepiančius specifinius tam tikrų įmonių poreikius – manau, jog ši veiklos sritis ateityje bus ne mažiau svarbi nei studentų rengimas, nes konkurencingais norintys išlikti verslai į žinias, jų atnaujinimą turės investuoti. 

Kokius svarbiausius kompetencijų centre vykdytus eksperimentus galėtumėte išskirti?
 

Eksperimentų kryptis diktuoja ne vien mūsų įgyvendinamų projektų tikslai, bet ir verslas. Išskirčiau vadinamojo krevečių bokšto projektą, kuomet išbandėme unikalaus dizaino talpą, kuri leidžia optimizuoti  procesą ir spręsti visą eilę skirtingų iššūkių, gamintojų užsakymu taip pat esame testavę pašarus žuvims, atlikę eksperimentą su upėtakių auginimu naudojant procesui geoterminį vandenį, visai neseniai potencialių investuotojų užsakymu atlikome demonstracinį krevečių auginimo ciklą.
 

Galimybė pasitikrinti savo verslo koncepcinius modelius, įsivertinti investicijų poreikį, gauti sėkmingam startui reikalingą pradinį įvertinimą ir konsultacijas – tikrai ne kiekviena jauna įmonė turi vidinių resursų visiems šiems dalykams, tad šiose situacijose Akvakultūros kompetencijų centras yra svarbus pagalbininkas.

Kokiomis kryptimis artimiausiu metu bus plėtojamos šio centro veiklos?
 

Plėtros planų turime gan ambicingų. KU įgyvendindamas projektą šiemet numato įrengti demonstracinę akvaponikos sistemą, kuri bus integruota mūsų laboratorijoje Kopgalyje. Eksperimentinė augalų, krevečių ir žuvų auginimo sistema uždaroje erdvėje bus labai vertinga tiek atliekant įvairius tyrimus, tiek praplečiant mūsų jaunų specialistų kompetencijas.
 

Antra kryptis susijusi su geotermija ir galimybėmis dirbtiniu būdu ruošti akvakultūros produkcijos auginimui reikalingą jūrinį vandenį pasitelkiant tvarius gamtinius išteklius, kurie glūdi Vakarų Lietuvos gelmėse. Esame numatę įgyvendinti keletą eksperimentų šioje srityje.
 

Nuo pat šio centro veiklos pradžios, mūsų komanda yra sulaukusi kelių dešimčių užklausų konsultacijoms, pas mus reguliariai apsilanko ne vien akvakultūroje besispecializuojančios ar tokių planų turinčios įmonės – procesus iš arčiau nori pamatyti ir savo klausimų turi ir uostas ar kitos industrijos, įžvelgiančios čia papildomų verslo nišų ar tam tikrų sinergijų. Konsultacinė veikla ir toliau bus viena itin svarbių krypčių, greta siekio vystyti pažangius sprendimus akvakultūros srityje ir juos komercializuoti.

Andriaus Kundroto nuotraukos

Lietuvoje kuriamos 5G „smėliadėžės“ (angl. „Sandbox“) iniciatyvos tęstinumui užtikrinti numatyta 24 mln. eurų parama, pranešė Susisiekimo ministerija. 

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, jog siekiama skatinti naujų verslų steigimąsi įvairiose srityse, tokiose kaip transportas, žemės ūkis, energetika, aplinka.
 

„Verslo idėjos, pagrįstos 5G technologijomis, ilgainiui atves prie naujų verslo modelių, skatins mokslo ir pramonės bendradarbiavimą bei palengvins Lietuvos technologinės ekosistemos integraciją į Europos ir tarptautinę areną“, – pranešime sakė viceministrė.
 

Didžiausią finansavimo dalį – apie 14,5 mln. eurų – numatoma skirti transporto sektoriaus iniciatyvų paramai, artimiausiu metu bus diskutuojama apie bepiločių skraidyklių, daiktų interneto, papildytos ir virtualios realybės, įvairių robotizacijos ir automatizacijos procesus skatinančių projektų potencialą. Lėšos bus skirtos iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. 
 

Planuojama, kad verslo ir mokslo bendruomenių idėjas pritraukti siekiančios „Sandbox“ projektų konkursas bus skelbiamas šių metų rudenį, o projektų veiklos prasidės 2023-iųjų pavasarį.

Tarptautinis projektas Connect2SmallPorts, kuris įtvirtino skaitmenizacijos svarbą siekiant Pietų Baltijos mažų ir vidutinių uostų plėtros bei tapo postūmiu diegti pažangius konkurencingumą stiprinančius sprendimus, finišavo Gdynėje. Birželio 14-15 dienomis vykusios baigiamosios konferencijos metu ne tik apžvelgti projekto rezultatai, bet ir suformuotas pagrindas bendradarbiavimo tęsiniui “DigiTechPort” formatu.

Pranešimus renginio metu pristatė Vismaro taikomųjų mokslų universiteto, projektavimo kompanijos “HydroBIM”, Klaipėdos laivybos tyrimo centro, Blekingės technologijų instituto, transporto ir logistikos srityse besispecializuojančios lenkų organizacijos “Motus” atstovai. Skaitmenizacija ir poveikis aplinkai, skaitmeninės uostų parengties situacija Baltijos jūros regione, skaitmeninių dvynių technologijos taikymas siekiant didesnio uostų procesų saugumo ir efektyvumo – baigiamosios konferencijos programa apžvelgė platų temų spektrą. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko pristatyto pranešimo dėmesio centre buvo Klaipėdos uostas bei SLChain – Blockchain pritaikymas.

Baigiamoji “Connect 2 Small Ports” konferencija vyko drauge su lenkų organizuojama „Transport Week“ – taip užtikrinant dar daugiau jūrinės inovacijos ekosistemos dalyvių sinergijų ir platesnę temų įvairovę.
 

Partnerių iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos susitikimą Gdynėje užbaigė intensyvi workshop‘ų serija, tapusia idėjiniu tramplinu projektui „DigiTechPort“, kuris, tikimasi, startuos šių metų rugsėjį.  

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vadovaudamasi sutartimi su Klaipėdos universitetu, įsteigė pinigines premijas Klaipėdos universiteto studentams už miestui aktualius ir pritaikomuosius darbus.
 

Darbų vertinimo komisijos sprendimu gali būti skiriamos 5 premijos autoriams už darbus, kurie yra pripažįstami aktualiais ir (ar) reikšmingais miestui bei turinčiais pritaikomąjį pobūdį. 2022 m. premijoms yra numatyta skirti 2 892 eurų.
 

Pirminė darbų atranka turi būti atlikta pagal nustatytą Klaipėdos Universiteto vidaus tvarką. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vertinimui gali būti pateikta ne daugiau kaip 20 darbų iš įvairių mokslų studijų sričių.
 

Darbų pateikimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai tvarka yra reglamentuota Piniginių premijų Klaipėdos universiteto studentams už miestui aktualius ir pritaikomuosius darbus skyrimo nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto tarybos 2015-04-14 sprendimu Nr. T2-59, II skyriuje.
 

Darbų autoriai, pretenduojantys gauti piniginę premiją, darbus turi pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui (adresas Liepų g. 11, Klaipėda). Darbai pateikiami 2 egzemplioriais: 1 popierinis, pasirašytas autoriaus, 1 – elektroninėje laikmenoje PDFD formatu originalo spalva. Vertinimui pateiktame darbe nurodomas autoriaus vardas, pavardė, kontaktai (telefonas, elektroninis paštas). Darbai turi būti pateikti voke.  Darbai priimami nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d.
 

Informaciją teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės jaunimo reikalų koordinatorė (grupės vadovė) Aistė Valadkienė, tel. 8-46-396064, el. paštas aiste.valadkiene@klaipeda.lt

Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) plečia partnerysčių tinklą. KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas tapo naujuoju „Rocket Cluster” ambasadoriumi.

„Rocket Cluster“ klasteris – tai jungtinės veiklos pagrindu veikianti organizacija, kurios nariai teikia inžinerinio projektavimo, gamybos ir kitas su šia veikla susijusias paslaugas. Klasterio nariai suvienijo savo veiklas, kompetencijas ir kontaktus siekdami plėsti inžinerinių paslaugų ir gaminių eksportą, didinti įmonių produktyvumą, efektyvumą, inovacijų kūrimą, prekių ir paslaugų eksportą. 

„Rocket Cluster” veikimo principas pasaulyje jau pažįstamas, tačiau mūsų šalyje tai dar yra nauja. Kaip Jūs vertinate tai, jog inžinieriai susiburia į atskirą klasterį ir sujungia jėgas be konkurencijos, tiesiog siekdami bendrų tikslų?

Turint omenyje tai, kad Lietuva yra nedidelė rinka, klasterizacijos procesai yra itin svarbūs siekiant padėti mūsų produktams ir paslaugoms žengti į užsienio erdvę. Norint pasiūlyti tai, kas Europoje ar pasaulyje būtų konkurencinga, būtinos žinios, tas žinias gebanti pasitelkti aukšto lygio specialistų kritinė masė bei apčiuopiamos investicijos. Didelius minėtus resursus valdančios įmonės šiuo aspektu turi konkurencinio pranašumo. Visgi jėgas apjungę mažesni verslai, inžinieriai ir mokslininkai neabejotinai gali šias partnerystes nukreipti į inovatyvių sprendimų kūrimą ir sėkmingai skverbtis į tarptautines rinkas.

Mūsų pačių patirtis dirbant su Lietuvos SGD klasterio bei Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenėmis liudija, kad toks formatas yra išties vertingas – klasteriai jau atvėrė kelius visai eilei technologinių sprendimų, prototipų kūrimui, kompetencijų auginimui per įvairius mokymus.

Klasteriai kalba ne biurokratine, o verslo kalba – tai irgi pagreitina kelionę iki trokštamo rezultato. Aukšta partnerysčių kultūra ir efektyvumas – skiriamieji sėkmingai veikiančių klasterių, kurių gretose neabejotinai yra ir „Rocket Cluster“, ženklai.

Inžinerija nuolat tobulėja, o prie inžinierių pasiekimų prisideda ir mokslas. Kur matote inžinerijos ateitį?

Ateities inžinerijos krypčių, be abejonės, yra ne viena. Visgi jungdamiesi prie „Rocket Cluster“ kaip bendruomenė, kuri yra itin glaudžiai susijusi su jūrine ekonomika, matome didelį jūrinės pramonės imlumą inžinerinėms inovacijoms, jaučiame poreikį tokias inovacijas kurti ir diegti. Kodėl būtent jūrinė pramonė? Nes ji glaudžiai susijusi su energetikos ateitimi, maisto tiekimo grandinėmis bei kitomis svarbiomis sritimis, nuo kurių priklauso visų mūsų gerovė. Inžinierių patirtis ir įdirbis savo sferoje, siekis inovuoti ir ieškoti sprendimų yra itin svarbūs siekiant atrakinti jūrinį potencialą, įgalinti efektyvų ir tvarų jūrinių resursų panaudojimą.

               
Sužinokite daugiau apie Rocket Cluster https://rocketcluster.com/

Sužinokite daugiau apie Lietuvos jūrinį klasterį https://www.maritimecluster.lt/

Inovacijas ir technologinius problemų sprendimus viešajame sektoriuje skatinanti „GovTech laboratorijos“ komanda birželio 16 dieną visus kviečia į renginių erdvėje „Kablys“ (Vilnius) vyksiančią išskirtinę konferenciją „GovTech Baltic Leaders“.

Siekia priartinti inovacijas
 

Pasak „GovTech laboratorijos“ vadovės Arūnės Matelytės, dar 2019–aisiais startavę su pirmąja konferencija „GovTech Baltic Leaders“, savo tikslų jie nesustabdė ir pandemijos metu.
 

„Viešajame sektoriuje dažnai trūksta įkvėpimo diegiant inovacijas, o mūsų tikslas – padėti inovacijoms ir naujausioms technologijoms pasiekti šį sektorių bei spręsti jame iškylančias problemas. Norime priartinti inovacijas ir galimus technologinius sprendimus, su kuriais verslai paprastai susigyvena, o viešasis sektorius ne visada greitai priima.
 

Taip pat svarbu čia dirbantiems žmonėms parodyti, kad tokios inovacijos kaip, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ar naujausios technologijos gali būti įdomiai pritaikytos ir jų darbe“, – pasakojo ekspertė bei pridūrė, kad „GovTech laboratorija“ jau seniai tapo platforma, kurioje visi gali pasidalinti geriausiais ir įkvėpimu tampančiais pavyzdžiais.
 

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad visuomenėje iš tiesų egzistuoja stereotipas, jog neva viešasis sektorius atsilieka technologijose bei čia sunku ar net neva neįmanoma įdiegti technologijas, kurios palengvintų darbą. Neretai šia kliše patiki ir patys viešojo sektoriaus darbuotojai. „Norime pakeisti tokį mąstymą ir geriausia tai daryti rodant realius pavyzdžius.
 

Kalbant apie technologijas, ne visi žino, kad beveik visų inovatyvių „iPhone“ telefono dalių gamybą finansavo viešasis sektorius. Tokios inovacijos kaip internetas ar GPS taip pat gimė  kariuomenėje ir gynybos klausimais dirbančiose organizacijose, kurios atstovauja viešąjį sektorių. Taigi, tokios atskirties neturėtų būti, o viešasis sektorius gali tapti pavyzdžiu ir verslui, kuris neretai bijo investuoti į naujus atradimus, nes tai gali atrodyti nepelninga“, – sakė A. Matelytė.

Nuo viešojo sektoriaus iki sėkmę atnešusio verslo
 

Pasiteiravus, kuo ši „GovTech Baltic Leaders“ konferencija skirsis nuo kitų technologijų ir startuolių konferencijų, „GovTech laboratorijos“ komandos vadovė sakė, kad čia bus kalbama daug platesnėmis temomis ir ji skirta būtent versliam viešajam sektoriui. Konferencijos dalyviai sužinos, kokių įgūdžių reikia norint priimti inovacijas ir ko reikėtų pasimokyti iš vienaragių ar didelių verslų bei kaip skatinti inovacijas jau dabar.
 

Renginyje savo patirtimi dalysis patyrę užsienio ir Lietuvos ekspertai, o apie naujausias e-valstybės inovacijas papasakos Estijos vyriausybės duomenų srities vadovas Ottas Velsbergas. Tuo tarpu apie Kanados patirtį diegiant dirbtinio intelekto sprendimus papasakos Michaelas Karlinas. 
 

Buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, kuris šiuo metu yra vienas iš antrojo Lietuvos vienaragio „Nord VPN“ vadovų Povilas Poderskis pasidalins, kokias pamokas išmoko savo karjeros metu bei kaip galima suderinti patirtis viešajame sektoriuje ir pasaulinio lygio startuolyje.
 

„Šie abu sektoriai gali ne tik dirbti išvien, bet ir būti naudingi vienas kitam. Kartu konferencijoje bus diskutuojama apie piliečių įtraukimą į technologijas, kaip jos gali padėti ar atvirkščiai – atstumti sprendžiant demokratijos klausimus.
 

Kviečiame dalyvauti visus, kuriems yra svarbus technologijų ir inovatyvių sprendimų pasitelkimas sprendžiant socialinių problemų klausimus“, – sakė pašnekovė.
 

Anglų kalba vyksiančią konferenciją „GovTech Baltic Leaders“ bus galima stebėti internetu arba gyvai Vilniuje.

augiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia.

20 veiklos metų sukaktį šiemet švenčiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas reikšmingą progą pažymi įsitraukdamas į pasauliniu mastu vykstantį Ocean Hackathon®, kuriame pirmąsyk Klaipėda ir Lietuva pristato savo lokaciją, komandas ir iššūkius.

Verslui – unikali galimybė
 

48 valandų trukmės prototipų generavimo maratonas laukia gruodžio 2-4 dienomis, tačiau jau dabar skelbiamas kvietimas teikti iššūkius, kurie būtų susiję susiję su jūra ar vandenynais ir ar/ jūriniu verslu bei inovatyviais projektais šioje srityje.

„Nors iššūkius gali teikti tiek atskiri asmenys, tiek organizacijos, išskirtume šio hakatono atveriamas galimybes verslui. Įmonės turi unikalią progą pasitelkiant hakatono bendruomenę pasitikrinti savo generuojamas idėjas, koncepcinius produktų ar paslaugų modelius, suteikti postūmį inovatyviems projektams“, – aiškino „Ocean Hackathon“ uostamiestyje koordinuojanti KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Sprendimų pagrindas – duomenys

Visi sprendimai, kurie gims hakatono metu, turės būti grįsti įvairaus tipo duomenų panaudojimu – tai taip pat yra vertingas aspektas, galimybė verslui išnaudoti turimus duomenų resursus, jais apsikeisti ar gauti naujų. „Žvelgiant plačiai, dalyvavimas hakatone augina įmonės inovacinę jėgą, praplečia žinias ir akiratį, padeda atrasti naujų horizontų savo veiklai, naujų partnerių ar talentų“, – vardijo E.Zavackienė.
 

#OceanHack bendruomenės gretose – visa eilė Prancūzijos miestų, Meksika, Pietų Afrika, JAV, Čilė, Dramblio Kaulo Krantas, Malaizija, Mauricijus, iš viso net 15 lokacijų.
 

Tarptautinis ir tarpdisciplininis iniciatyvos formatas – puiki platforma tiek megzti partnerystes, tiek ir auginti visuomenės sąmoningumą apie jūrinio sektoriaus potencialą, atkreipti dėmesį į aplinkosaugines problemas, būtinybę tausoti natūralius gamtinius išteklius, kad jie išliktų ir ateities kartoms.

Kokie reikalavimai keliami iššūkiams ir jų autoriams?
 

Hakatonui teikiamas iššūkis – tai kvietimas komandai/-oms generuoti idėjas bei pateikti konkretesnius siūlymus, kaip išspręsti tam tikrą problemą, pristatyti reikalingą, aktualų sprendimą.
 

Iššūkis turi atitikti šiuos kriterijus:
 

• Inovatyvumas
   
• Ryšys su jūra
   
• Integruotas poreikis naudoti duomenis
   
• Galimybė hakatono rėmuose išvystyti sprendimą iki prototipo lygmens

Tematinės sritys iššūkiams:
 

• Jūrinis mokslas
   
• Biologinės kilmės medžiagos
   
• Klimatas
   
• Žiedinė ekonomika
   
• Apsauga
   
• Eko-turizmas
   
• Energetika
   
• Žuvininkystė ir akvakultūra
   
• Uostai ir pakrančių aplinka
   
• Sąmoningumo didinimas
   
• Jūrinis saugumas
   
• Navigacija, buriavimas, nardymas
   
• Objektų aptikimo sistemos
   
• Komunikacija laivuose
   
• Tarša (plastikas, chemikalai, invazinės rūšys)
   
• Pozicionavimas
   
• Teritorijų planavimas

Savo iššūkį gali teikti:
 

• Individualus asmuo
   
• Verslo organizacija
   
• Viešojo sektoriaus/ kita organizacija
   

Dėmesio: iššūkio savininkas (-ai) turi užtikrinti savo ar savo organizacijos atstovo/-ų dalyvavimą hakatono savaitgalio metu dirbant drauge su komanda/-omis.

Terminai:
 

Iššūkius galima teikti iki 2022 m. liepos 3 d. ČIA: https://campusmer.typeform.com/to/RqyL7zOK?typeform-source=www.campusmer.fr

 arba susisiekiant su #OceanHack atstovais Klaipėdoje tiesiogiai el. p. erika@kmtp.lt, +370 684 50212.
 

Hakatonas, kurio metu bus sprendžiami pateikti iššūkiai, vyks 2022 m. gruodžio 2-4 dienomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino naują priemonės „Perspektyva“ schemą, pagal kurią įmonėms, užsiimančioms moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacine veikla, bus teikiamos tiesioginės paskolos. Priemonės biudžetas – 20 mln. eurų.  
 

„Bendri mokslo ir verslo projektai sukuria aukščiausią pridėtinę vertę, yra ekonomikos ateitis ir galimybė mūsų šaliai konkuruoti regiono ir pasaulio mastu, todėl mokslo ir pramonės tyrimams, technologijų plėtrai turime skirti labai daug dėmesio. Mūsų siūloma nauja priemonė sudarys sąlygas verslui per trumpiausią laiką rinkai pateikti inovatyvią prekę, paslaugą ar technologiją“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  
 

Numatoma, kad tiesioginės paskolos bus teikiamos labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms šių įmonių projektams įgyvendinti.  
 

Siekiama, kad įmonės, gavusios finansavimą veikloms, apimančioms pramoninius tyrimus, bandomąsias taikomąsias bei inovacines veiklas, pateiktų rinkai inovatyvų produktą, prekę, paslaugą ar technologiją ne vėliau kaip per 5 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo.  
 

Maksimali paskolos trukmė – 10 metų. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra paskolų suma negali būti didesnė nei 1 mln. eurų. Paskola gali būti suteikta tik tuo atveju, jei projekte dalyvauja nors vienas privatus finansuotojas.   
 

Tiesiogines paskolas teiks UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), o priemonė bus įgyvendinama per Inovacijų skatinimo fondą.

Nuo Žaliojo kurso diktuojamų iššūkių iki Klaipėdoje kuriamų inovacijų bei uosto ateities, esant sudėtingai geopolitinei situacijai – forume „Klaipėda jūrinėje Europoje aptartos jūriniam verslui ir mokslui aktualiausios temos. Daugelis pasisakiusiųjų akcentavo, kad jūrinei inovacijų ekosistemai plečiantis, kuriantis jūriniams startuoliams ir eksportuojant pažangius sprendimus, nauda dalintųsi visa valstybė.

Tikimasi, jog forumo metu pristatyta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo, skatins šalyje priimti sprendimus, galinčius suteikti postūmį ne vien konkrečiam sektoriui, bet ir visam Klaipėdos miestui bei regionui.

Junta geopolitines audras

Jūrinė ekonomika – viena pagrindinių Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 krypčių, kuriai gegužės 20-ąją, minint Europos jūros dieną, buvo skirtas ypatingas dėmesys. Lietuvos jūrinio klasterio inicijuotu forumu LR Seime siekta atkreipti tiek visuomenės, tiek aukštų šalies valdžios pareigūnų dėmesį į valstybės ekonomikai bei visos Europos augimui svarbų itin sektorių.

Forume įžanginį žodį taręs LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad uostas šiandien yra visiškai kitoks nei buvo prieš 70 metų: „Tam įtaką padarė ir audra geopolitikoje. Bet kadangi jūriniai žmonės yra įpratę prie audrų, jie žino, kad kiekviena audra gali įpūsti pokyčių vėjo“.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė įvertino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklą plėtojant jūrinę inovacijų ekosistemą Vakarų Lietuvoje ir taip pat atkreipė dėmesį į šiuo metu kylančius iššūkius, susijusius su tvarumu bei samprata, kad kokybė vis tik turi būti svarbiau už kiekybę.
 

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė renginio metu akcentavo, kad šis sektorius yra ypatingos reikšmės, todėl itin svarbus deramas valdžios institucijų dėmesys. Anot jos, iki šiol uostas atliko svarbų vaidmenį statant tiltus tarp Rytų ir Vakarų, tačiau dėl esamos geopolitinės situacijos prioritetai keisis.

Pabrėžė strategijos būtinybę

Savo įžvalgas apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strategiją ir viziją pristatęs Seimo narys prof. dr.Valdas Rakutis užsiminė, jog kelti itin svarbius klausimus pastūmėjo ir svarstymai, kiek ugdytinių reikėtų atkuriamai Klaipėdos jūrų kadetų mokyklai. „Paaiškėjo, kad nežinome, kas bus po 10–20 metų. Neturime ne tik strategijos, bet ir vizijos. Reikia pripažinti, kad be vizijos negali būti sėkmingas ilgalaikiuose procesuose“, – sakė prof. dr. V.Rakutis.

Seimo narys taip pat kalbėjo apie Lietuvos istorinius prekybinius kelius bei kontinentinį mąstymą, kuris šiame kontekste, anot jo, yra labai reikšmingas. „Turime ir privalumų dėl savo kontinentinio mąstymo. Galime jį puikiai išnaudoti sujungiant regionus, nes jeigu karas užsitęs, Juodosios jūros prekybinis kelias kuriam laikui bus užšaldytas, o tai yra ne tik problema, bet ir galimybė Klaipėdos uostui“, – sakė prof. dr. V.Rakutis.

„Turime besikeičiančią situaciją, kurioje Klaipėda gali tapti vienu svarbiausių neužšąlančių uostų. Kokią dabar turime jūrinę ambiciją? Neturime. Kokį norime turėti laivyną? Nežinome. Ar jis bus žvejybinis, ar prekybinis – niekas niekada neklausia. Ar išvis laivynas reikalingas? Gal užtenka tik uosto?“, – Seimo narys žėrė ir provokuojančių klausimų, kvietusių diskutuoti. Vis dėlto jis pabrėžė tikintis, kad naujosios jūrinės strategijos pagrindas yra ambicija.

Prioritetas – tvari mėlynoji ekonomika

Europos komisijos (EK) Generalinio direktorato politikos pareigūnė jūriniams reikalams, žuvininkystei, jūros baseino strategijoms, regioniniam bendradarbiavimui ir jūriniam saugumui Patrizia Busolini forume pabrėžė, kad mėlynosios ekonomikos augimo potencialas yra milžiniškas, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad atsiveriančias galimybes būtina išnaudoti orientuojantis į tvarumą.

„Žaliojo kurso negali būti be mėlynojo“, – akcentavo P.Busolini. Pareigūnė ne tik pateikė iššūkių, su kuriais jūriniam sektoriui tenka ir teks artimiausiu metu susidurti, sąrašą – forumo viešnia taip pat pristatė strategiją, kaip tai planuojama įveikti. „Reikia kurti socialinius-ekonominius modelius, kurie būtų atsparūs įvairiems sukrėtimams. Turime stiprinti valdyseną skirtingose mėlynosios ekonomikos srityse“, – sakė EK atstovė.

Ko trūksta, kad tvarios mėlynosios ekonomikos siekiamybė taptų sėkmingai veikiančiu pavyzdžiu? „Aplinkosauginis tvarumas, mūsų gamtiniai ištekliai yra ekonomikos pagrindas. Be sveikų jūrų negalėsime užtikrinti pelningos mėlynosios ekonomikos, – sakė P.Busolini. –  Taip pat yra ekonominis aspektas – mėlynoji ekonomika turi būti inovatyvi ir atspari iššūkiams, pelninga, ji turi prisidėti prie darbo vietų kūrimo. Reikalingas ir socialinis tvarumas – mėlynoji ekonomika yra skirta visiems, ji užtikrina naudą ir dabartinėms, ir ateinančioms kartoms.“

Tam, kad tikslai būtų įgyvendinti, P.Busolini siūlė orientuotis į atsinaujinančią jūrinę energetiką. Nors jos įgalinimui prireiks daug investicijų, energetinės nepriklausomybės siekiančiai Europai tai itin svarbu: „Skaičiuojama, jog ši tvarios energijos rūšis iki 2050 metų turėtų sukurti ketvirtadalį visos ES reikalingos energijos.“

Uosto transformacija – tęstinis procesas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pritarė, kad tvarumas – viena uosto krypčių, o tam, kad problemos būtų sprendžiamos, reikia pripažinti, kad iššūkių yra.

„Žaliasis uostas turėtų būti sinergija keleto dalykų: tai valstybei, regionui generuojama ekonominė nauda, tvarus uosto vystymas, kad išliktume konkurencingi, patrauklūs ir gebantys pritraukti naujas rinkas.  Greta, be abejo, yra socialinė atsakomybė – vien pinigai nieko nereiškia, jeigu jie nekuria socialinės naudos.

Turime koncentruotis į žmones, kurie dirba uoste ir tuos, kurie gyvena aplinkui jį. Visa tai turi būti tvaru, nereikia sustoti ties mūsų jau padarytais veiksmais ir galvoti, kad jau kažko pasiekėme – tai yra tęstinis, nesibaigiantis procesas“, – uosto kryptis brėžė A.Latakas.

Dėmesys saugumui ir energetinei nepriklausomybei

Esant įtemptai geopolitinei situacijai, reikšmingomis įžvagomis pasidalijo ir šalies Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas. Kaip atskleidė jūrų kpt. G.Premeneckas, karinių jūrų pajėgų poreikis kyla iš poreikio apsaugoti pelną nešančią jūrinę prekybą ir šalies energetinę nepriklausomybę: „Suvokiant Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą karinių konfliktų atveju, gebėjimas užtikrinti laivybos laisvę Klaipėdos uosto saugumui taip pat yra labai svarbus, nes tai įgalina sąjungininkų pastiprinimo atvykimą į mūsų regioną ir užtikrina veiksmingą alternatyvą regiono sausumos koridoriui. Tai arčiausiai, lengviausiai pasiekiamas uostas, lyginant su Ryga ir Talinu.“

Anot G.Premenecko, pagrindinės Karinių jūrų pajėgų (KJP) užduotys šiuo metu yra uosto ir priekrančių gynyba, taip pat parama sąjungininkams, pagalbinės funkcijos, teritorinis jūros stebėjimas, taršos likvidavimas ir kt. Šiandien vystomi ir kiti KJP pajėgumai, tokie kaip jūrinės operacijos, jūrinės aplinkos suvokimas, minavimo/išminavimo operacijos jūroje.

Šiandieninėje situacijoje, kai geopolitiniai iššūkiai įsiūbavo viso pasaulio energetikos sektorių, reikšmingas yra Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termino vaidmuo. SGD bei naftos terminalų operatorės KN ((AB „Klaipėdos nafta“) Komercijos skyriaus vadovės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, šiandien niekam nekyla abejonių, kad Lietuva, prieš beveik dešimtmetį žengusi tvirtą žingsnį energetinės nepriklausomybės link, pasielgė itin toliaregiškai. „Lietuva kasmet sutaupo apie 140–150 mln. eurų, neskaitant terminalo išlaikymo kaštų“, – sakė J.Šilinskaitė-Venslovienė, kalbėjusi ne tik apie ekonominę SGD terminalo naudą, bet ir atkreipusi dėmesį į tai, kad regionui reikalingas dar bent vienas SGD terminalas.

Ateities laivai – pasauliui
 

Arnoldas Šileika, Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius, forume pristatė jūrinės inžinerijos sektoriaus situaciją bei įvardijo pagrindines kryptis, į kurias orientuojamasi – tai laivų statyba, remontas, projektavimas ir inžinerija bei aukštųjų technologijų sprendimai ir įrengimų gamyba atsinaujinančiai energetikai.

Tarp šiame sektoriuje laukiančių naujovių, anot A.Šileikos – ateities laivai ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. „Turime įmonę, kurioje 100 jaunų laivų projektuotojų dirba šiuolaikiškose laivų projektavimo komandose. Tai yra mūsų jūrinės inžinerijos pramonės deimantas, nes šie specialistai kuria ateities sprendimus“, – teigė klasterio valdybos pirmininkas.

Jungtinėmis klaipėdiečių inžinierių pastangomis gimė nauji autonominio elektrinio kelto, elektrinio baržų stūmiko, kuris krovinius galės gabenti Nemunu, projektai, koncepcinis SGD bunkeriavimo laivo projektas. Remdamasis esamomis patirtimis, A.Šileika pateikė ir pasiūlymus sektoriaus ateičiai, tarp jų – būtinybė sukurti modernaus Lietuvos laivyno viziją, atnaujinti Lietuvos civilinį ir karinį laivyną, inicijuojant inovatyvių laivų statybą, užtikrinti konkurencingos veiklos sąlygas šalies jūrinei inžinerinei pramonei.

Inovacijos, užkoduotos įmonių DNR
 

Anot jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinio direktoriaus, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidento Laimono Rimkaus, inovacijas pirmiausia inicijuoja pati įmonė, taip pat turinti platų skatinamųjų priemonių paketą už idėjas naujų technologijų, aplinkosauginių priemonių, darbo saugos, veiklos tobulinimo srityse.

„Naujausias mūsų sprendimas – visiškai autonominis lokomotyvas, kuris turi ir saulės jėgainę, – jis atstoja kelis lokomotyvus, keliolika žmonių. Šiandien mes kuriame ir daugiau dar modernesnių technologijų, kurios bus itin reikšmingos aplinkosauginiu bei inovaciniu požiūriu. Neabejojame, kad  Klaipėda gali būti  lydere ir pavyzdžiu uostų tvarumo srityje“, – teigė pranešėjas ir akcentavo nulinių emisijų svarbą šiandien.

Apie tvarias inovacijas kuriant žaliąsias logistikos grandines forume pasisakė ir Vladimiras Vinokurovas, VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ vadovas: „„Esame numatę vykdyti labai reikšmingą elektrifikavimo projektą – norima sukurti elektrinius vilkikų stūmikus, kurie vidaus vandenyse kursuotų ir krovinius gabentų visiškai „žaliai“. Šiandien mūsų vizija yra Klaipėda – Kaunas – nulis CO2.  Ir tai realybė, kuria tikime ne tik mes, bet ir svarbios Europos institucijos. Turime ambiciją sukurti pirmąjį Europoje ir galbūt net pirmąjį pasaulyje nulinių emisijų vidaus vandens transporto koridorių“.

Pristatyta ir įteikta rezoliucija

Forumą užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka. Savo įžvalgomis joje dalijosi ne vien jūrinio verslo atstovai A.Šileika, A.Latakas, L.Rimkus bei AB „Limarko laivininkystės kompanija“ generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris, bet ir Klaipėdos akademinės bendruomenės ir jūrinio mokslo Lietuvoje lyderiai – Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas Vaclavas Stankevičius.

Po diskusijos LR Seimo nariams buvo pristatyta ir įteikta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninta 10 opiausių jūrinio verslo ir mokslo klausimų, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį.

Platų jūriniam verslui ir uostui temų spektrą pristatęs forumas LR Seime Europos jūrų dieną buvo organizuotas pirmąsyk. Drauge su Lietuvos jūriniu klasteriu renginį organizavo dar penki partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos universitetas bei klasterio veiklos koordinatorius, 20-ies metų veiklos sukaktį šiemet minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

Mokslininkai teigia, kad senkant planetos iškastinio kuro ir biokuro ištekliams netolimoje ateityje apie trečdalį energijos žmonija turės pasigaminti iš žemės gelmėse slypinčios šilumos. Būtent iš gilesniųjų žemės sluoksnių geoterminės energijos, kuri karšto vandens telkinių pavidalu glūdi ir po visu Vakarų Lietuvos regionu. Klaipėdos universiteto mokslininkų teigimu, po mūsų kojomis esančią geoterminę energiją galima „įdarbinti“ ne vien gaminant šilumą ar elektrą, o ir išnaudoti gydomąsias geoterminio vandens galias.
 

Nauja – tai užmiršta sena
 

Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi UAB „Geoterma“ šiluminė jėgainė 20 metų iš 1,1 km gylio gręžinių siurbė karštą vandenį gamino bei tiekė šilumą į Klaipėdos miesto centralizuotus šilumos tinklus. Procesas nutrūko 2017 m., kai neatlaikiusi kitų šilumos gamintojų konkurencijos bendrovė bankrutavo. Tik šį pavasarį valstybinė įmonė buvo išpirkta Klaipėdos miesto savivaldybės bei perduota valdyti AB „Klaipėdos energija“.
 

Energetikai neslepia ambicijų „Geotermoje“ atgaivinti šilumos gamybą. Juo labiau, kad iškastinio kuro – anglies, mazuto, dujų – era baigiasi ir pasaulis pereina prie švarios atsinaujinančios energijos – biokuro, vėjo, saulės, geoterminių išteklių – panaudojimo. Ką galima „išspausti“ iš klaipėdiečių perimtos įmonės, energetikai ir Klaipėdos universiteto mokslininkai diskutavo susirinkę į ES Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos (2014-2020) BSAM projekto seminarą „Klaipėdos miesto šildymo sistemos turto valdymas“. Seminaras buvo organizuotas ES Pietų Baltijos programos BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto lėšomis glaudžiai bendradarbiaujant su AB “Klaipėdos energija“. Apie projekto tikslus ir pirminius rezultatus kalbėjo BSAM projekto partnerio Klaipėdos universiteto grupės vadovė prof. dr. Olga Anne. BSAM projekto tikslas – remiantis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis ir žinių perdavimo technologijomis išanalizuoti esamą situaciją ir parengti išmanųjį centralizuoto šildymo tinklų turto valdymo modelį Baltijos jūros regione. Profesorė akcentavo, kad įgyvendinant pilotinius įrenginius Švedijoje ir Lenkijoje šiuo metu rengiamos metodinės rekomendacijos ir ruošiamas mokomasis kursas centralizuoto šildymo sistemos tvariam valdymui.
 

„Klaipėdoje turime „Geotermą“ – vienintelę tokią šilumos gamybos įmonę Baltijos šalyse, bet mūsų kaimynystėje – Vokietijoje, Lenkijoje – yra virš 50 tokių veikiančių geoterminių jėgainių, Reikjavike taip pagaminama net 98 proc. miestui būtinos šilumos. Technologija nėra nauja, ji gali ir turi būti vystoma, išnaudojama visokeriopai“ – argumentavo prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius, primindamas, jog uostamiesčio mokslininkai per kelis dešimtmečius yra atlikę išsamius vietinio geoterminio vandens tyrimus. Mokslinių tyrimų rezultatus susijusius su AB “Klaipėdos energija“ turto valdymo, tinklų ilgaamžiškumo ir avarijos prevencija kalbėjo KU prof. dr. Jolanta Janutėnienė. Tyrimai gali būti naudingi suvaldant technologinius šilumos gamybos procesus bei papildomai išnaudojant požeminių išteklių gydomąsias galias ir jų pritaikomumą ekologiniams tyrimams.
 

Sveikatos ir mineralų šaltinis
 

AB „Klaipėdos energija“ energijos gamybos ir skirstymo strategines kryptis pristatė įmonės atstovas dr. Ignas Mikalauskas, akcentuodamas naujų atsinaujinančių energijos gamybos šaltinių svarbą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu aspektu.
 

Pasak AB „Klaipėdos energija“ technikos direktoriaus Mariaus Prelgauskio, kol kas energetikai mato perspektyvą išnaudojant „Geotermos“ antžeminę įrangą – dujinius katilus, akumuliacinę talpą, tačiau neabejojama, kad 1997 metais sumontuotus daniškus šilumos siurblius teks pakeisti modernesniais. O kelis metus nenaudoti gręžiniai dar neišbandyti, jų atnaujinimas irgi gali pareikalauti nemenkų investicijų.
 

„Per 20 metų, kol veikė „Geoterma“ iš jos gręžinių išgaunamo vandens temperatūra stabiliai buvo 38 laipsniai. Tai pakankamas kiekis šilumos gamybai. Bet nepamirškime, kad dar yra du gręžiniai Vidmantuose, kur 2,2 km gylyje esančio vandens temperatūra yra 78 laipsniai. Iš jo jau būtų galima „išspausti“ ir elektros energiją“, – teigė Sigitas Petrauskas, buvęs UAB „Geoterma“ direktorius.
 

Tuo tarpu mokslininkai priminė, jog kol veikė „Geoterma“, gręžinių vandenį noriai pirko pajūrio sanatorinės gydyklos.
 

„Mūsų geoterminės anomalijos saugo vandenį, kuriam apie 50 milijonų metų. Ir kuo gilesnis telkinys, tuo didesnė vandens mineralizacija. Pavyzdžiui, 1,1 km gylio Lypkių gręžinio telkinio druskingumas (tirpale ištirpusių medžiagų masės procentas) siekia 9 %, Vidmantuose, kur gylis siekia 2,2 km, druskos ir mineralų koncentracija apie 18 %. Tai yra neįkainojamas turtas, kurį galime išnaudoti rekreacinėms, sveikatinimo reikmėms“, – kalbėjo A. Razbadauskas. Pašnekovas kaip analogą paminėjo Negyvąją jūrą, kur iš mineralais turtingo vandens išgaunamas magnis, kalis, kalcis, manganas, jodas, kiti naudingi elementai.
 

Teoriškai Klaipėdos geoterminio vandens jėgainė, kaip AB “Klaipėdos energija“ turto dalis, naujoje geopolitinėje situacijoje turi būti atgaivinta ir efektyviai valdoma panaudojant tinklų atstatymo bei energijos gamybos ir skirstymo išmaniąsias technologijas, mažinančias klimato kaitos poveikį aplinkai.