Rugsėjo 25–27 dienomis tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ kviečia susiburti inovatorius, pasirengusius perrašyti jūrinio sektoriaus žaidimo taisykles. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su Klaipėdos universitetu skelbia startą kūrėjų komandoms, kurios pasiryžusios stoti akis į akį su uostų iššūkiais ir per 48 val. maratoną pasiūlyti sprendinį, kuris turi veikti čia ir dabar. Šis renginys skirtas ne pasyviems stebėtojams, o tiems, kurie aktyviai kuria, rizikuoja ir nebijo klysti. Čia susitinka technologijos, ambicijos, idėjos ir tikri iššūkiai, o geriausi sprendimai nepaliekami gulėti stalčiuje. „Portathon“ kasmet pritraukia daugiau nei šimtą dalyvių ir šiemet kvietimas paprastas: ateik ne tik dalyvauti, bet laimėti.

Idėjos, kurios gali tapti verslu

„Į „Portathon“ atėjome išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti, ar turimos žinios gali būti naudingos uostui. Hakatono metu gavome mus įkvėpusio atgalinio ryšio iš itin aukštos kvalifikacijos mentorių. Būtent čia supratome, kad mūsų kuriamas sprendimas turi potencialo ir netrukus po renginio gimė mūsų startuolis“, – pasakoja komandos lyderis Gytis Raudonius, kartu su ta pačia komanda šiandien siūlantis technologinius sprendimus uostui bendrai įkurtoje įmonėje „PortMi“.

Hakatonui „Portathon“ iššūkius teikia ne tik Klaipėdos uostas ir čia įsikūrusios įmonės, bet ir kiti Baltijos jūros uostai, kurie siekia diegti inovatyvius sprendimus. Šiemet daug dėmesio bus skiriama saugumo, dirbtinio intelekto ir tvarumo temoms, kurios šiandieninių geopolitinių ir gynybos realijų fone formuoja modernių uostų ateitį. Būtent šiose srityse gimstantys sprendimai jau dabar lemia, kaip uostai valdys rizikas, optimizuos operacijas ir mažins poveikį aplinkai artimiausiais dešimtmečiais. Praėjusių hakatonų patirtis rodo, kad „Portathon“ tuo pačiu gali tapti vieta, kur idėjos įgauna praktinę vertę, o komandos gauna galimybę išvystyti idėjas iki prototipų, turinčių realų pritaikymo potencialą uostų ekosistemoje.

Aštuntoji banga: tarptautinis renginys dar tvirčiau sujungia mokslą su verslu

Per aštuonerius metus „Portathon“ išaugo į vieną svarbiausių iniciatyvų, jungiančių mokslą, verslą ir technologijų kūrėjus jūrinių inovacijų srityje. Renginys kasmet pritraukia dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio – jaunus technologijų kūrėjus, startuolių atstovus ir įvairių sričių specialistus. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad čia gimę sprendimai nelieka tik idėjų lygmenyje – jie vystomi toliau kartu su uostais ir verslo partneriais.

Ne vienas „Portathon“ projektas peraugo į realiai testuojamus ar diegiamus sprendimus – nuo logistikos optimizavimo iki išmaniųjų duomenų analizės įrankių, o dalyviams tai tampa tramplinu į karjerą jūrinio sektoriaus inovacijose.

Prie organizatorių jungiasi Klaipėdos universitetas kartu su Europos universitetų aljansu EU-CONEXUS, dar labiau sustiprindamas ryšius su jaunųjų talentų bendruomene ir tarptautiniais akademiniais partneriais. Organizatoriai tikisi, kad 2026 m. inovatorių bendruomenė bus dar gausesnė ir aktyvesnė kūrybiškai sprendžiant jūrinio sektoriaus iššūkius bei kuriant sprendimus, kurie gali būti pritaikyti ne tik Baltijos regione, bet ir globaliu mastu.

Hakatonai – katalizatorius uoste veikiančiam verslui

„Uostai bei čia įsikūrę verslai „Portathon“ pasitelkia kaip platformą, leidžiančią vienoje vietoje susitikti su jaunaisiais talentais, gauti šviežią požiūrį ir naujų idėjų – to, ko dažnai pritrūksta kasdienėje veikloje. Čia susibūrusios skirtingų sričių specialistų komandos drauge kuria inovatyvius sprendimus, kuriuos vėliau galima integruoti esamuose projektuose”, – pabrėžia organizatoriai.

„Portathon“ taip pat suteikia galimybę užmegzti vertingų profesinių ryšių su jūrinio sektoriaus ekspertais iš įvairių šalių. Gyvai vykstantis renginys sutelks intensyviam komandiniam darbui, diskusijoms su patyrusiais mentoriais ir naujų idėjų tobulinimui bei testavimui.

Per aštuonerius metus „Portathon“ aiškiai parodė: šis renginys nėra vien tik hakatonas. Tai vieta, kurioje susitinka mokslas ir verslas, jauni talentai ir patyrę ekspertai. Svarbiausia, kad čia susijungia skirtingi jūrų horizontai ir uostai, kurie įprastai konkuruoja, o būtent čia pradeda kurti kartu. Jei ateities uostai bus išmanesni, saugesni ir tvaresni – dalis jų sprendimų gims būtent čia. Todėl šiuo hakatonu siekiama ir toliau stiprinti sinergiją tarp inovatorių, verslo bei mokslo ir uosto iššūkius paversti rytojaus technologijomis.

Daugiau informacijos ir registracija: https://kmtp.lt/portathon/portathon-2026/

2026 m. kovo 31 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke atidaryta nauja „i-Lab“ erdvė – moderni bendradarbiavimo ir mokymosi platforma, skirta Vakarų Lietuvos verslo ir akademinės bendruomenės partnerystei stiprinti.

„i-Lab“ sukurta kaip atvira inovacijų laboratorija, kurioje susitinka idėjos, technologijos ir žmonės. Čia studentai, ekspertai ir verslo atstovai dirbs kartu spręsdami realius įmonių iššūkius, gilindami praktinius įgūdžius ir kurdami inovatyvius sprendimus.

Erdvė veikia pagal specialią „i-Lab“ koncepciją, kuri apjungia bendradarbiavimą skatinančią fizinę aplinką, specializuotus skaitmeninius įrankius bei profesionalią fasilitaciją. Užsiėmimai vyksta dviejose tarpusavyje susijusiose erdvėse – pagrindinėje kūrybinių dirbtuvių zonoje ir papildomoje erdvėje diskusijoms bei neformaliam bendravimui. Tokia struktūra leidžia užtikrinti efektyvų idėjų generavimo ir problemų sprendimo procesą.

Atidarymo metu taip pat pristatytos INVESTech Profesinio meistriškumo centro (CoVE) veiklos, kurios regiono verslams siūlys darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybes, vertinamas mikrokredencialais, bei praktines įgūdžių gilinimo veiklas specifinėse srityse.

„i-Lab“ yra Europos Sąjungos finansuojamo INVESTech (Innovation Vocational Excellence in Tech) projekto dalis. Projektas siekia stiprinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę, skatinti inovacijų diegimą bei glaudesnį bendradarbiavimą tarp švietimo, verslo ir kitų sektorių. Klaipėda yra viena iš penkių Europos regionų, kuriuose kuriami profesinio meistriškumo centrai IRT srityje.

Prie iniciatyvos Lietuvoje prisideda Klaipėdos valstybinė kolegija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Tikimasi, kad „i-Lab“ taps svarbiu regiono inovacijų traukos centru, padedančiu auginti talentus, stiprinti kompetencijas ir kurti sprendimus, atliepiančius šiuolaikinės rinkos poreikius.

Šis projektas buvo bendrai finansuotas Europos Komisijos lėšomis. Ši komunikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį informacijos, pateiktos joje, panaudojimą.
Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) atsiveria nauja galimybė stiprinti savo inovacijų gebėjimus – startuoja „InoMokymai“, skirti padėti verslams efektyviau prisitaikyti prie sparčiai kintančios ekonomikos ir technologinių pokyčių. Programos tikslas – suteikti praktinių žinių ir įgūdžių, leidžiančių ne tik kurti inovacijas, bet ir sėkmingai jas įgyvendinti bei komercializuoti.

Mokymai orientuoti į visapusišką inovacijų vadybos stiprinimą – nuo strateginio planavimo iki realių sprendimų diegimo įmonėse. Dalyviai gilinsis į:

• Inovacijų ekosistemos supratimą,
• Organizacinės kultūros kūrimą,
• Lyderystės stiprinimą,
• Efektyvių procesų diegimą
• Naujų produktų vystymą ir pateikimą rinkai.

Programos turinys apima visą inovacijų ciklą, todėl yra pritaikytas tiek pradedančioms dirbti su inovacijomis, tiek jau patirties turinčioms įmonėms.

Didelis dėmesys skiriamas aktualioms šių dienų temoms: dirbtinio intelekto taikymui versle, socialinių tinklų strategijoms, eksporto plėtrai, prekės ženklo vystymui bei šiuolaikinėms pardavimo technikoms. Mokymų metu dalyviai ne tik įgis teorinių žinių, bet ir dirbs su praktiniais sprendimais, kuriuos galės iškart pritaikyti savo organizacijoje.

Programa suderinta su Lietuvos sumaniosios specializacijos (S3) kryptimis, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tokioms sritims kaip informacinės technologijos, sveikatos inovacijos, pažangios gamybos technologijos ir tvarūs sprendimai. Tai užtikrina, kad įgytos kompetencijos būtų aktualios tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

„InoMokymai“ išsiskiria lankstumu ir individualiu požiūriu į kiekvieną įmonę. Mokymai organizuojami nedidelėse grupėse (vidutiniškai po 12 dalyvių), todėl užtikrinamas aktyvus įsitraukimas, bendradarbiavimas ir aukšta mokymosi kokybė. Prieš pradedant mokymus, atliekamas įmonės poreikių vertinimas, o mokymų turinys pritaikomas pagal konkrečius verslo tikslus.

Įmonės gali pasirinkti skirtingos apimties mokymus (8, 16 arba 24 val.), o programa gali būti finansuojama pagal de minimis pagalbos schemą. Tai suteikia galimybę įgyti aukštos vertės žinias efektyviai planuojant investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą.

„InoMokymai“ – tai ne tik mokymai, bet ir ilgalaikė investicija į įmonės augimą, inovatyvumą ir konkurencingumą.

Norinčius dalyvauti programoje ar sužinoti daugiau informacijos, prašome susisiekite su projektų vadove Birute Šližiene: +370 611 46459
b.slyziene@lic.lt
Daugiau informacijos: https://www.lic.lt/inomokymai/

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda kviečia prisijungti verslo konsultantą(-ę)-ekspertą(-ę) (temos: skaitmenizacija, MTEP, startuoliai)

Darbo pobūdis:

Pagrindinės verslo konsultanto-eksperto atsakomybės:

· konsultavimas skaitmeninimo, MTEP rezultatų komercializavimo, žinių bei technologijų perdavimo klausimais;

· potencialių komercializuoti technologijų identifikavimas;

· inovatyvių produktų ir verslo plėtros koncepcijų bei strategijų rengimas;

· startuolių konsultavimas ir ekspertinė pagalba naujų technologinių įmonių kūrimosi etapais;

· naujų verslo rinkų analizė, vertinimas ir plėtros galimybių paieška;

· investicijų pritraukimas į MTEP įmones ir startuolius;

· bendrų mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektų, susijusių su inovacijomis ir naujomis technologijomis, organizavimas bei įgyvendinimas.

Reikalavimai:

· aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas ir/ar darbinė patirtis (inovacijų vadybos, technologijų plėtros, tarptautinio verslo vadybos, rinkodaros, inžinerijos, inovatyvių projektų vadybos, eksperimentinės plėtros ar intelektinės nuosavybės apsaugos srityse);

· ne mažesnė kaip 3 metų sėkmingo darbo patirtis verslo plėtros ar konsultavimo srityje;

· įgyvendintų projektų pagal nurodytas darbo sritis pavyzdžiai;

· iniciatyvumas, gebėjimas kelti aiškius tikslus ir juos įgyvendinti tiek savarankiškai, tiek dirbant komandoje;

· patirtis atliekant rinkos tyrimus bei ieškant potencialių klientų užsienio rinkose;

· projektų valdymo įgūdžiai, iniciatyvumas, nuovokumas, aktyvumas ir įžvalgumas;

· puikios anglų kalbos žinios;

· darbo planavimo įgūdžiai ir stiprus atsakomybės jausmas.

Siūlome:

· galimybę savarankiškai priimti sprendimus ir būti atsakingam už pasiektą rezultatą;

· dinamišką darbą, kuriame galėsite pritaikyti savo ekspertinę patirtį ir komunikacinius gebėjimus;

· galimybę inicijuoti naujoves, ieškoti naujų technologinių sprendimų ir juos taikyti;

· atlyginimą nuo 3 500 Eur (bruto). Galutinis darbo užmokestis priklausys nuo pasirinkto kandidato kompetencijos.

Laukiame jūsų gyvenimo aprašymų (CV) el. paštu info@kmtp.lt.

Su atrinktais kandidatais susisieksime. Skelbimas galioja tol, kol randamas tinkamas kandidatas.

Šių metų vasario viduryje Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Akvakultūros kompetencijų centre užbaigtas vienas pagrindinių tarptautinio projekto ProRMAS taikomųjų eksperimentų, kuriuo siekta įvertinti alternatyvių baltymų tinkamumą krevečių pašarams. Penkias savaites trukęs tyrimas tapo svarbiu žingsniu kuriant tvaresnes, žiedinės ekonomikos principais paremtas akvakultūros sistemas.

 Trys pašarai – vienas tikslas

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Verslo inkubatoriuje, eksperimentinėje 30 m³ tūrio uždaroje jūrinėje akvakultūros sistemoje buvo vykdomas blyškiųjų baltakojų krevečių auginimas. Eksperimento metu siekta įvertinti jų augimo ir išgyvenamumo rodiklius, uždaros akvakultūros sistemos (UAS) efektyvumą, bei susidarančio dumblo ir nuotekų rodiklius.

Eksperimento metu buvo testuojami trijų tipų krevečių pašarai, pagaminti projekto partnerių, dirbančių Alfredo Wegenerio institute (Vokietija):

• Kontrolinis pašaras – su įprastais baltymais iš žuvų ir sojos miltų.
• Eksperimentinis pašaras (50 %) – pusė žuvų miltų baltymų pakeista alternatyviais daugiašerių vandens kirmėlių baltymais.
• Eksperimentinis pašaras (100 %) – žuvų miltai visiškai pakeisti kirmėlių baltymais.

Kiekvienas tyrimui skirtas baseinas turėjo primontuotą FIAP Belt Feeder Pro šėryklą. Maistu šėryklos buvo pildomos kiekvieną dieną, ryte bei vakare. Jų veikimo principas – lėtai judantis takelis, ant kurio pabertas pašaras, į baseiną maisto granules barstydavo visą dieną.  Atskiruose baseinuose auginamas numatytas skaičius krevečių buvo šeriami tam tikru pašaru atitinkančiu krevečių augimo stadiją. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šėrimą, kad nebūtų maisto tiekimo pertraukų – 6 valandą vakaro jos būdavo užtaisomos iš naujo. Šiam eksperimentui visi pašarai buvo sukurti taip, kad atitiktų intensyviai auginamų krevečių mitybos poreikius.

 Žiedinė sistema: atliekos tampa žaliava

Pagrindinis ProRMAS projekto tikslas ir siekiamas rezultatas – sukurti tvarią ir efektyvią jūros gėrybių gamybos sistemą – recirkuliacinę multitrofinę akvakultūros sistemą (RMAS), kuri padėtų uždaryti organinių medžiagų ciklą, gaminti aukščiausios kokybės baltymus ir maksimaliai efektyviai naudoti vandenį bei maistingąsias medžiagas. Be veikiančios užbaigtos RMAS sistemos, kiekvienas technologijos produktas (krevetės, daugiašerės kirmėlės, jūros dumbliai, augalai ir perdirbtas dumblas) taip pat bus išbandytas ir išanalizuotas siekiant užtikrinti tvarumą ir rinkos vertę.

Projekto metu visi partneriai, skirtinga apimtimi, augins blyškiąsias baltakojes krevetes kartu su daugiašerėmis kirmėlėmis ir daugialąsčiais dumbliais. Tokia multitrofinė sistema leis uždaryti maistinių medžiagų ciklą ir sumažinti organinių atliekų kiekį: kirmėlės sunaudos mechaninio filtravimo metu susidarantį dumblą, o dumbliai absorbuos ištirpusias maistines medžiagas. Taip bus gaminamas tvarus maistas ir pašarai. Tokiu būdu:

• sumažinama kietųjų organinių dalelių tarša,
• efektyviau išnaudojamos maistinės medžiagos,
• sukuriamas vertingas alternatyvus baltymų šaltinis pašarams.

Tai leidžia vienu metu spręsti atliekų utilizavimo ir baltymų trūkumo problemą, uždarant tiek taršos, tiek baltymų gamybos grandinę į vieną sistemą.

Augimas ir sveikatingumas – pagrindiniai vertinimo kriterijai

Krevečių (Litopenaeus vannamei) augimo tyrimas buvo vykdomas nuo jauniklio stadijos iki suaugusios rinkos dydžio krevetės (15-25 g). Nuo eksperimento pradžios, dviejų savaičių intervalais buvo daryti svorio (± 0,1 g tikslumu) ir ilgio (± 0,1 cm tikslumu) matavimai,  įvertinta krevečių bendroji sveikatingumo būklė, paimti biologiniai mėginiai tolimesniems tyrimams.

Sveikatingumo indeksas buvo skaičiuojamas pagal kompleksą rodiklių: antenų, akių, rostrumo, uodegos, kojų, raumenų, žiaunų ir kiauto būklę, skrandžio užpildymą, kepenų–kasos organo būklę bei kitus parametrus.

Daliai individų paimti kepenų–kasos mėginiai virškinimo fermentų analizei ir perduoti projekto partneriams Vokietijoje detaliems laboratoriniams tyrimams.

Rezultatai – ruošiami analizei

Šiuo metu surinkti duomenys yra sisteminami ir analizuojami. Vertinama, ar alternatyvūs daugiašerių kirmėlių baltymai gali būti tokie pat efektyvūs ar net efektyvesni už tradicinius žuvų ir sojos miltų baltymus, atsižvelgiant į augimo spartą, išgyvenamumą, pašaro įsisavinimo efektyvumą bei bendrą sveikatingumą.

Tyrimo rezultatai bus pristatyti mokslinėse publikacijose ir technologijos vertinimo ataskaitose. Tikimasi, kad jie prisidės prie tvaresnių pašarų kūrimo ir sustiprins vietinės, aplinkai draugiškesnės krevečių gamybos potencialą Lietuvoje ir Europoje.

Vasario 12 d. užbaigtas eksperimentas žymi svarbų etapą ProRMAS projekte – nuo laboratorinių bandymų pereinama prie išsamaus rezultatų vertinimo, kuris parodys, kiek reali yra žiedinės, beveik beatliekės sūriavandenės akvakultūros vizija.

Apie „Green ERA-Hub“ (GEH)

„Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas pagal programą „Horizon Europe“, vienijantis svarbiausius veikiančius ir savarankiškai veikiančius tinklus žemės ūkio maisto (agri-food) ir biotechnologijų sektoriuose. Iniciatyva apima reikšmingą dalį Europos nacionalinių ministerijų, finansuojančių institucijų ir mokslinių tyrimų institutų. Ji skatina tarptautinį nacionalinių mokslinių tyrimų prioritetų ir finansavimo programų koordinavimą, organizuoja bendrus mokslinius tyrimus, žinių panaudojimo (valorisation) veiklas bei mokslo ir politikos dialogą.

Daugiau informacijos apie „Green ERA-Hub“:
www.greenerahub.eu

Projektas ProRMAS buvo įgyvendintas „Green ERA-Hub“ iniciatyvos rėmuose. „Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas (CSA), finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis pagal dotacijos sutartį Nr. 101056828.

Šį tarptautinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija bei Italijos Respublikos žemės ūkio, maisto suvereniteto ir miškų ministerija.

Socialinių tinklų kanalai:
GEH X: @GEH_era
GEH LinkedIn: https://www.linkedin.com/in/green-era-hub/
GEH YouTube: https://www.youtube.com/@GreenERAHub

Energetinės transformacijos ir dekarbonizacijos klausimai šiandien yra vieni svarbiausių prioritetų uostų ir jūrų sektoriaus Pietų Baltijos regione. Siekdami skatinti žaliąją jūrų ekonomiką, projekto DeCoInter partneriai sukūrė trumpų tinklalaidžių seriją „DeCoInter Talks“, kurioje uostų atstovai, jūrų organizacijų ekspertai ir akademinės bendruomenės nariai dalijasi savo patirtimi, praktiniais sprendimais ir įžvalgomis apie sektoriaus transformaciją.

Kiekvienoje tinklalaidėje analizuojami realūs iššūkiai ir galimybės, su kuriomis susiduria uostai: kaip mažinti CO₂ emisijas, diegti alternatyvius degalus, modernizuoti infrastruktūrą, plėtoti skaitmeninę aplinką ir bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Serijoje dalyvauja ekspertai iš įvairių Pietų Baltijos regiono uostų – Ystado, Klaipėdos, Hamburgo, Liubeko ir HaminaKotka – taip pat akademinės bendruomenės atstovai iš Gdynės jūrų universiteto. Jų pasakojimai atskleidžia, kaip skirtingi uostai sprendžia finansavimo, reguliavimo ir infrastruktūros iššūkius, kaip planuoja investicijas į žaliąją infrastruktūrą ir dalijasi gerąja praktika, siekdami skatinti sektoriaus tvarumą ir inovacijas.

Video reportažų serija ypač pabrėžia ES finansuojamų iniciatyvų įtaką uostų dekarbonizacijai ir energinei transformacijai. Klausytojai gali sužinoti apie žaliųjų projektų finansavimo modelius, praktinius sprendimus, kaip jau šiandien sumažinti emisijas naudojant LNG ar Bio-LNG, planuojant elektros tiekimo nuo kranto (Onshore Power Supply) įrenginius ar diegiant vandenilio technologijas. Diskusijose taip pat atskleidžiama, kokią svarbą turi tarpregioninis bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi ir sektoriaus vidinė koordinacija – tik taip įmanoma užtikrinti, kad inovacijos būtų tvarios, veiksmingos ir masteliniu požiūriu pritaikomos.

Be techninių sprendimų, serija video įrašų nagrinėja ir strateginius iššūkius, su kuriais susiduria uostai: investicijų riziką, reguliavimo netikrumą, ateities degalų kainų nepastovumą ir projektų sudėtingumą. Ekspertai dalijasi realiomis patirtimis, kurias gali pritaikyti kiti uostai ir jūrų sektoriaus dalyviai – nuo inovatyvių žaliųjų projektų planavimo iki praktinių priemonių, jau šiandien leidžiančių mažinti poveikį aplinkai ir stiprinti ilgalaikį ekonominį atsparumą.

Šis interviu rinkinys – ne tik supažindina su praktiniais sprendimais, bet ir atveria diskusiją apie uostų ekosistemą kaip sudėtingą, tarpusavyje susijusių dalyvių tinklą – nuo terminalų operatorių, laivų savininkų iki paslaugų teikėjų ir vidaus transporto partnerių. Ši perspektyva pabrėžia, kad sėkminga dekarbonizacija ir energinė transformacija įmanoma tik derinant skirtingų veikėjų interesus ir bendradarbiaujant visoje uosto ekosistemoje.

Žemiau pateikiamas visų epizodų sąrašas su nuorodomis jų peržiūrai.

DeCoInter Talks | Episode 1: Björn Boström, Port of Ystad
DeCoInter Talks | Episode 2: Armonaitis Martynas, Port of Klaipėda
DeCoInter Talks | Episode 3: Maciej Matczak, Gdynia Maritime University
DeCoInter Talks | Episode 4: Stefan Breitenbach, Port of Hamburg
DeCoInter Talks | Episode 5: Michael Siemiensen, Port of Lübeck
DeCoInter Talks | Episode 6: Timo Rosendahl, Port of HaminaKotka
DeCoInter Talks | Episode 7: Maciej Matczak, Gdynia Maritime University
DeCoInter Talks | Episode 8: Björn Boström, Port of Ystad
DeCoInter Talks | Episode 9: Armonaitis Martynas, Port of Klaipėda
DeCoInter Talks | Episode 10: Michael Siemiensen, Port of Lübeck
DeCoInter Talks | Episode 11: Stefan Breitenbach, Port of Hamburg
DeCoInter Talks | Episode 12: Timo Rosendahl, Port of HaminaKotka
DeCoInter Talks | Episode 13: Armonaitis Martynas, Port of Klaipėda
DeCoInter Talks | Episode 14: Stefan Breitenbach, Port of Hamburg
DeCoInter Talks | Episode 15: Timo Rosendahl, Port of HaminaKotka
DeCoInter Talks | Episode 16: Maciej Matczak, Gdynia Maritime University
DeCoInter Talks | Episode 17: Michael Siemensen, Port of Lübeck
DeCoInter Talks | Episode 18: Björn Boström, Port of Ystad

Šis projektas buvo bendrai finansuotas Europos Komisijos lėšomis. Ši komunikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį informacijos, pateiktos joje, panaudojimą.

Ar žinojote, kad be kosmoso inovacijų šiandien neturėtume nei pavėžėjimo programėlių, nei tikslių orų prognozių, nei palydovinių žemėlapių?

Kosmosas – tai ne tik raketos. Tai sprendimai logistikoje, klimato stebėjime, žemės ūkyje, saugume, duomenų analitikoje ir sveikatoje.

Jei kuriate ar tik svarstote idėją, paremtą duomenimis, navigacija, ryšiu ar stebėjimu – ji gali turėti potencialą kosmoso sektoriuje.

Programa skirta labai ankstyvos stadijos idėjoms – net jei šiandien turite tik problemą ar pirmąją mintį.

✔️ Nuotolinis formatas.
✔️ Galima dalyvauti be įsteigtos įmonės.
✔️ Praktinės sesijos su kosmoso ir startuolių ekosistemos ekspertais.

🚀 Kviečiame registruotis į kosmoso iki-inkubavimo programos 3-ąjį ciklą iki kovo 19 d.

 Daugiau informacijos ir registracija: https://inovacijuagentura.lt/paslaugu-sarasas/kosmoso-iki-inkubavimo-programa.html?lang=lt

Vasario pradžioje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko trečiasis BePacMan projekto vadybos grupės susitikimas, subūręs partnerius iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos. Renginio tikslas – aptarti projekto eigą, įvertinti pasiektus rezultatus ir suplanuoti tolimesnius žingsnius, siekiant plėtoti žiedinės ekonomikos sprendimus popierinių pakuočių daukartinio panaudojimo srityje Pietų Baltijos regione.

Susitikimo metu partneriai aptarė projekto koordinavimo veiklas, pristatė regioninės popierinės pakuotės sistemų analizės rezultatus, diskutavo apie žiedinių verslo modelių kūrimą ir pilotinių sprendimų įgyvendinimą, taip pat planavo artėjančius mokymus ir patirties perdavimo veiklas su suinteresuotomis šalimis bei mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis.

Renginio programa buvo praturtinta ir suinteresuotųjų šalių mokymosi sesija, kurioje Lietuvos startuolis „Zerozone“ pristatė savo realius pilotinius projektus, susijusius su daugkartinės pakuotės sistemos diegimu e. komercijos logistikos srityje. Startuolis išsamiai pristatė savo idėjos kilimo ir įgyvendinimo istoriją, supažindino su kuriamu produktu, proceso metu sutiktomis kliūtimis bei iššūkiais, atliktais eksperimentais ir ateities planais. Ši prezentacija suteikė vertingų įžvalgų visiems susitikimo dalyviams ir papildė darbinę diskusiją praktine patirtimi, kurios šaknys lietuviškos, tačiau jau drąsiai žengiamos į tarptautines rinkas.

„Buvo labai malonu gyvai susitikti su projekto partneriais ir pasidalinti įžvalgomis, – sakė susitikimo organizatoriai. – Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik keistis žiniomis ir patirtimi, bet ir planuoti tolimesnes iniciatyvas, stiprinančias tvarius sprendimus visame regione.“

Renginio metu užmegzti ryšiai ir pasidalinta patirtis taps svarbiu pagrindu tolimesniam BePacMan projekto tikslų įgyvendinimui – siekiant efektyvinti popierinės pakuotės sistemas, diegti žiedinės ekonomikos principus ir skatinti tvarius verslo modelius Pietų Baltijos regione.

„E-World Energy & Water 2026“ paroda Esene tapo pirmąja tarptautine paroda, kurią aplankė SMEBeyond projekto komanda kartu su susidomėjusių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovais, siekiant inicijuoti verslo plėtros užsienyje galimybes. Parodoje dalyvavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Giedrius Janušauskas, SMEBeyond projekto partneriai bei MVĮ įmonių atstovai.

Įgyvendindamas projektą SMEBeyond, KMTP kvietė MVĮ prisijungti prie partnerių tinklo ir dalyvauti tarptautiniuose vizituose bei parodose, susijusiose su projekto tematikomis. Šios tematikos apima atsinaujinančią energetiką, tvarią miestų plėtrą, vandens ir atliekų tvarkymą, maisto pakavimo sprendimus, pažangias technologijas ir jūrinius verslus. Planuotų vizitų tikslas – padėti įmonėms užmegzti nauju prekybinius ryšius, susirasti partnerių ir sudaryti sąlygas tolimesnei verslo plėtrai tarptautiniu mastu.

Šių metų „E-World Energy & Water 2026“ parodoje vyravo aiški žinutė: ateities energetikos sistemos ne tik tieks elektrą, bet ir gebės analizuoti, optimizuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Parodoje dalyvavo daugiau nei 1000 dalyvių, o didžiausią dalį sudarė energijos paslaugų (46 %) ir energijos prekybos (23 %) sektoriai. Taip pat ryškiai dominavo IT sprendimai (39 %), energijos gamyba (12 %), vartojimo efektyvumo sprendimai (12 %), energijos kaupimo technologijos (12 %), transporto ir tinklų infrastruktūra (9 %) bei mobilumo sprendimai (7 %).

Vizitas buvo ypač reikšmingas Klaipėdos regionui, nes KMTP atstovams pavyko užmegzti vertingus kontaktus su organizacijomis, pristačiusiomis sprendimus, aktualius Lietuvos energetinei transformacijai. Klaipėdos regionas, turintis stiprius pramonės klasterius ir uosto ekosistemą, tampa natūralia terpe mikrotinklų (microgrid) plėtrai. Tokie sprendimai gali padėti subalansuoti saulės ir vėjo energijos nepastovumą, užtikrinti patikimą energijos tiekimą bei didinti pramonės atsparumą geopolitiniams ir rinkos svyravimams.

Parodos metu užmegzti ryšiai ateities projektams apėmė kelias svarbias kryptis: atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, jų veiklos stebėseną ir valdymą, energijos kaupimo sprendimus pramonėje – nuo baterijų iki inovatyvių šilumos kaupimo technologijų (pavyzdžiui, smėlio pagrindu veikiančių sistemų), išmanių pramonės įrenginių diegimą ir realaus laiko tinklo apkrovų stebėseną. Taip pat buvo užmegzti kontaktai dėl mikrotinklų integracijos, jungiant įmones į bendras sistemas ir skatinant pramonės simbiozę bei žiedinės ekonomikos principų taikymą. Ne mažiau aktualūs pasirodė dirbtinio intelekto ir automatizuoto modeliavimo sprendimai, skirti meteorologinių reiškinių prognozavimui bei jų poveikio energijos gamybai ir paklausos valdymui.

Šios naujai užmegztos partnerystės tiesiogiai prisidės prie SMEBeyond projekto tikslų – stiprinti MVĮ internacionalizaciją, skatinti inovacijų diegimą bei didinti jų įsitraukimą į žaliosios ir skaitmeninės transformacijos vertės grandines Baltijos jūros regione. Džiaugiamės galimybe kurti tarptautines partnerystes, kurios stiprina Lietuvos ekonomikos atsparumą ir spartina transformaciją į klimatui neutralią pramonę.

Sekančios parodos, kuriose lankysis SMEBeyond projekto komanda ir suinteresuotų verslų atstovai vyks balandžio 14-16 d. Varšuvoje, (Warsaw Pack), bei gegužės 4-7 d. Miunchene (IFAT Munich 2026).

„Už šios publikacijos turinį atsako tik jo autorius (-iai) ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos, vadovaujančiosios institucijos ar jungtinio „Interreg South Baltic“ programos 2021–2027 m. sekretoriato poziciją.“