„Inovacijų dialogas’25“ subūrė Lietuvos inovacijų ekosistemos dalyvius įkvepiančiam pasibuvimui drauge, kur tinklaveika tarp bendruomenės narių neabejotinai atneš įkvėpimo naujų idėjų ir įžvalgų tolesniems kokybiškiems darbams ateinančiais metais.

Gruodžio 9d. Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacijos (TIPVA) organizuotame renginyje dalyvavo ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) komanda.

Tradicijas sulaužęs renginys perkeltas iš vasaros sezono į žiemos – buvo puiki proga apžvelgti ne tik praėjusius metų rezultatus, bet ir kalėdine nuotaika pripildytoje aplinkoje viltingai įvertinti ateinančių metų lūkesčius ir planus.

Pranešimų tematika apėmė skirtingas sritis – žemės ūkį ir krepšinį , verslo problemas ir pagalbos poreikius. Akivaizdu, jog technologinių inovacijų bei dirbtinio intelekto taikymo galimybės, poveikis ir problematika visur ypatingai svarbi ir aktuali. O pristatytos inovacijų plėtros galimybės šalies ir tarptautiniu mastu – rodiklis skatinantis dar aktyviau veikti kuriant abipusius trijų grandžių – verslo, mokslo ir valstybės institucijų – kooperacijas, tarpusavio ryšius ir dialogus.

♻️ BePacMan Naujienlaiškis #3

Pastaraisiais mėnesiais „BePacMan“ įgavo pagreitį – nauji renginiai, naujausi duomenys ir reali pažanga visame Pietų Baltijos regione. Šiame numeryje kviečiame jus į būsimą internetinį seminarą, kuriame dalinamės partnerių veiklos naujienomis ir toliau nagrinėjame išmaniųjų kartono sprendimų temas. Pokyčiai vyksta – ir kartu mes juos skatiname.

Geroji daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių naudojimo praktika Pietų Baltijos regione

📢 Prisijunkite prie mūsų kito internetinio seminaro!

Džiaugiamės galėdami jus pakviesti į „BePacMan“ antrąjį internetinį seminarą, kuriame partneriai iš Danijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos dalinsis praktine patirtimi, susijusia su daugkartinio naudojimo popierinėmis pakuotėmis logistikoje ir elektroninėje prekyboje.

Kada: 2025 m. gruodžio 9 d., 11:00–13:00 (UTC+1)

Ko tikėtis:

Realių daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių pavyzdžių iš viso regiono

Pagrindinių sėkmės veiksnių įmonėms, planuojančioms daugkartinio naudojimo sistemas

Kliūčių, veiksnių ir praktinių patarimų iš vykdomų iniciatyvų

Bendradarbiavimo ir būsimų bandomųjų projektų galimybių

Kartoninės bylų dėžės – gerosios praktikos pavyzdžiai iš realaus gyvenimo

Šiame leidime pateikiame du įkvepiančius pavyzdžius, kaip įmonės visoje Europoje peržiūri požiūrį į popierių ir kartoną, siekdamos sumažinti atliekų kiekį ir sustiprinti uždarąsias pakuočių sistemas. Nuo išmanaus perdirbimo iki novatoriškų medžiagų inovacijų – šie pavyzdžiai rodo, ką galima pasiekti, kai kūrybiškumas susitinka su tvarumu.

KAROPACK – kartono perdirbimas į pažangias pakavimo medžiagas

Vietoj to, kad išmestų naudotas kartonines dėžes, KAROPACK jas perdirba į aukštos kokybės pakavimo ir užpildymo medžiagas naudodama savo „Karocycler“ mašinas. Šis metodas leidžia kartonui ilgiau likti apyvartoje ir pakeičia plastiko pagrindu pagamintas putas ir burbulinę plėvelę pluošto pagrindu pagamintomis alternatyvomis.

Skaityti daugiau: https://lnkd.in/e_zp5Smp

Laukite daugiau naujienų iš „BePacMan“ projekto!
Sekite mus LinkedIn tinkle, kad būtumėte informuoti ir matytumėte, kaip mes
skatiname cirkuliarinius pokyčius Pietų Baltijos regione.♻️🌍

Kviečiame į ekspertinę konsultaciją su Lietuvos mokslo tarybos atstovais!

Jei esate jauna, į mokslo rezultatų komercinimą orientuota įmonė, MTEP veiklas vystanti komanda ar savo idėjas siekiantys komercializuoti tyrėjai, ši diena skirta jums. Ekspertinės konsultacijos metu Lietuvos mokslo tarybos atstovai pristatys programas, suteikiančias galimybes augti tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu:

Atžalinių įmonių MTEP projektų finansavimas. Programa skirta studentų, tyrėjų ir mokslininkų kurtoms inovacijoms plėtoti kuriat atžalines įmones. Finansavimo suma vienam projektui – iki 150 tūkst. eurų.

Preakceleravimo ir mentorystės programa – nauja 3 metų iniciatyva, skirta padėti atžalinėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) stiprinti komercinimo kompetencijas per preakceleravimą, ekspertines konsultacijas, tarptautines mokymų programas, mentorystę ir kitas veiklas.

Tarptautinės galimybės EUREKA tinkle – tarptautiniai MTEP projektai, bendradarbiaujant su 47 šalimis. Finansavimo suma vienam projektui – iki 300 tūkst. eurų.

Renginio metu jūsų laukia programų pristatymai, atsakymai į praktinius paraiškų teikimo klausimus, tarptautinės plėtros galimybių aptarimas bei laikas individualioms LMT konsultacijoms.

Renginio PROGRAMA

Data: Gruodžio 11 d. 13:00 val.,

Vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, V. Berbomo g. 10, Klaipėda

Gruodžio 2d., Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko renginys „Skaitmeninė kryptis: Klaipėda“.

Renginyje dalyvavo tiek verslo tiek viešojo sektoriaus personalo bei IT skyrių darbuotojai, studentai, startuoliai, bei visi tie, kurie  siekia nuolat kelti savo profesines kompetencijas informacinių ir ryšio technologijų (IRT), bei dirbtinio intelekto įrankių gausioje, dinamiškoje ir sparčiai skaitmenizuojamoje profesinėje veikloje.

Renginį organizavo Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK), Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KCCI) – tarptautinio projekto “INVESTech” veiklas įgyvendinantis partnerių konsorciumas Lietuvoje.

„CoVe“ – pirmas toks centras Lietuvoje

VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja strateginei plėtrai Jurgita Raišytė renginį pradėjo pranešimu, kuriuo pristatė  pagal projektą planuojamo steigti pirmojo Lietuvoje  profesinio meistriškumo centro idėją,  centrui keliamus tikslus, veiklos sritis. Pagal projektą „INVESTech“ (Innovation Vocational Excellence and Sustainability in Tech), kurio tikslas skirtas  inovacijų profesinio meistriškumo ir tvarumo technologijų plėtrai skatinti, numatytas steigti „CoVe” (Centres of Vocational Excellence) centras veiks Klaipėdoje, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko patalpose.

Tai – Europos Sąjungos remiamas tarptautinio tinklo centras, kurio pagrindinis tikslas – sukurti aukščiausio lygio mokymo ekosistemą. Projekte dalyvauja partneriai iš Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Lietuvos ir Slovakijos, o jų parengtos mokymo programos bus integruotos į bendrą projekto mokymų platformą ir prieinamos visiems, siekiantiems gilinti tarptautines IRT kompetencijas.

Skaitmenizacijos kompetencijų poreikis regione – akivaizdus

Panašūs profesinio meistriškumo centrai jau sėkmingai veikia tokiose šalyse kaip Danija, Belgija, Vokietija, Portugalija ir Ispanija. Lietuvoje tai būtų pirmasis tokio pobūdžio centras. Jo reikšmę darbo rinkai akcentavo ir Užimtumo tarnybos prie LR SADM vyriausioji specialistė Jūratė Kažukauskienė.
Numatomos centro veiklos – profesinio mokymo kokybės gerinimas, mokymo turinio derinimas su darbo rinkos poreikiais, regioninių kompetencijų ekosistemų vystymas, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei inovacijų centrų kūrimas – šiuo metu yra itin aktualios tiek siekiantiems įsitvirtinti naujose darbo pozicijose, tiek jau dirbantiems specialistams, kuriems būtina nuolat atnaujinti žinias apie IRT tendencijas.

Planuojama, kad „CoVe“ centre bus vykdomi mokymai šiomis temomis: dirbtinis intelektas ir etika, didieji duomenys (Big Data), blokų grandinės (Blockchain) technologijos, daiktų internetas, kvantiniai skaičiavimai, IRT taikymas tvarumui, Pramonė 5.0. Taip pat bus organizuojamos verslumo ir vasaros akademijos, hakatonai bei tinklaveikos renginiai.

Partnerystės vertės profesinio meistriškumo centre „CoVe“

Įgyvendinant projektą „INVESTech“ didelis dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimo ir gerosios praktikos mainų skatinimui tarp profesinio meistriškumo centrų, mokslo, verslo ir kitų suinteresuotųjų šalių. Todėl „CoVe“ centro partneriais kviečiamos tapti profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, IRT ir pramonės įmonės bei viešojo sektoriaus organizacijos.

Dalyvavimas „CoVe“ centro veikloje partneriams suteiks galimybę ne tik dalyvauti mokymuose, bet ir patiems teikti ekspertines paslaugas, kurti mokymo turinį, prisidėti prie regioninės ekosistemos koordinavimo, inovacijų kūrimo bei sudaryti sąlygas organizacijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.

Finansus, verslą ir viešąjį sektorių keičianti technologija – Blockchain

Būsimojo „CoVe“ centro partneris, inovacijų ir skaitmeninių sprendimų ekspertas Ignas Aničas renginio dalyviams pristatė Blockchain (liet. blokų grandinė) – decentralizuotą duomenų saugojimo technologiją, kuri leidžia informaciją saugoti ir perduoti saugiai, skaidriai bei be centrinio valdytojo. Tokios sistemos pagrindiniai privalumai: saugumas, skaidrumas, decentralizacija, pasitikėjimo didinimas.

Blockchain yra tarsi skaitmeninė knyga, kurioje visi įrašai saugomi viešai, saugiai ir be galimybės juos ištrinti ar pakeisti. Tai technologija, kuri jau dabar keičia finansus, verslą ir viešąjį sektorių.

Apie technologijų ir dirbtinio intelekto teigiamą poveikį darbuotojų užduočių atlikimo efektyvumui renginyje pranešimą pristatė „Robodam“ UAB RPA analitikė Alina Steponavičienė.

Šis projektas buvo bendrai finansuotas Europos Komisijos lėšomis. Ši komunikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį informacijos, pateiktos joje, panaudojimą.

Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

KMTP kviečia registruotis į seminarą apie energetikos pertvarką uostuose

„Interreg South Baltic“ finansuojamo projekto „DeCoInter“ partneris  – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas maloniai kviečia jus į būsimą nuotolinį seminarą apie energetikos pertvarką uostuose, kuris vyks gruodžio 10 d., 10 val. Vidurio Europos laiku.

Uostai turi prisitaikyti prie atsinaujinančiosios energijos plėtros, kad galėtų mažinti savo veiklos anglies pėdsaką ir stiprinti energetinę nepriklausomybę. Tam būtina gerai suprasti vietos atsinaujinančiosios energijos išteklių tiekimo galimybes. Seminaro metu siekiama nustatyti pagrindinius pokyčius, analizuojant esamus ir būsimus uostų energetikos pertvarkos, dirbtinio intelekto diegimo bei skaitmeninimo procesus, taip pat įvertinti labiausiai paveiktų suinteresuotųjų šalių – uostų operatorių ir logistikos sektoriaus atstovų – poreikius.

Tikimės, kad prisijungsite prie mūsų ir prisidėsite prie šios svarbios diskusijos.

Registruokitės spustelėdami nuorodą arba nuskaitydami QR kodą apačioje

„Geroji daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių praktika Pietų Baltijos regione” – BePacMan projekto partnerių organizuojamas nuotolinis seminaras

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kaip „BePacMan“ projekto partneris, kviečia jus prisijungti prie šio internetinio seminaro apie gerąją daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių praktiką Pietų Baltijos regione. Šis renginys ypač vertingas organizacijoms, besidominčioms pakuočių atliekų mažinimu, žiedinės ekonomikos gerinimu ir praktinių daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių sprendimų paieška.

Prisijunkite prie mūsų „BePacMan“ 2-ojo nuotolinio seminaro: „Geroji daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių praktika Pietų Baltijos regione!“

Augant internetinei prekybai visoje Europos Sąjungoje, didėja ir pakuočių atliekų didėjimo iššūkis. Daugkartinio naudojimo popierinės pakuotės suteikia svarbią galimybę labiau žiedinei ir tvariai logistikai.

2025 m. gruodžio 9 d. (11:00–13:00) partneriai iš Danijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos dalinsis praktinėmis įžvalgomis ir geriausia praktika, kaip diegti daugkartinio naudojimo popierines pakuotes logistikoje ir elektroninėje prekyboje.

Kam skirtas renginys?

• Logistikos ir pristatymo įmonės
• Elektroninės prekybos ir mažmeninės prekybos įmonės
• Pakuočių, žiedinės ekonomikos ir tvarumo ekspertai
• Pietų Baltijos regiono valdžios institucijos ir organizacijos

Ką sužinosite?

• Praktinė patirtis iš šalių partnerių, diegiančių daugkartinio naudojimo popierines pakuotes
• Pagrindiniai sėkmės veiksniai įmonėms, planuojančioms naudoti daugkartinio naudojimo popieriaus pagrindu sukurtus sprendimus
• Geriausia praktika ir integracijos taškai pakartotiniam naudojimui visame Pietų Baltijos regione
• Kaip įveikti kliūtis ir pasinaudoti daugkartinio naudojimo pakuočių sistemų skatintojais
• Galimybės būsimiems bandomiesiems projektams ir ilgalaikiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui

Registracija: skanuojant QR kodą skrajutėje arba per toliau pateiktą nuorodą:
ttps://lnkd.in/dZxXBaKe

Dirbkime kartu kurdami žiedines ir daugkartinio naudojimo pakuočių sistemas Pietų Baltijos regione.

„BePacMan“ yra bendrai finansuojamas „Interreg South Baltic“ programos ir suburia akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektorių suinteresuotąsias šalis, siekdamas pagerinti žiedinį popieriaus pakuočių naudojimą tarpvalstybiniu mastu.

ES ir Japonijos centras kviečia teikti paraiškas į 4-ąją Žaliojo Verslo misiją Tokijuje, kuri vyks kartu su Tvarumo valdymo savaite

Pagrindiniai faktai
Misijos datos: 2026 m. kovo 16–19 d.
Vieta: Tokijas (Dekarbonizacijos paroda „Tokyo Big Sight“)
Kas turėtų teikti paraiškas: ES MVĮ ir žaliųjų technologijų klasteriai (anglies dioksido požiūriu neutralūs sprendimai atsinaujinančiosios energijos, gamybos, statybos, transporto srityse; taip pat vandenilis, baterijos, FV, išmanieji tinklai, vėjas, biomasė ir kt.)
Partnerių paieška ir susitikimai vietoje
Galutinis kvietimas – paraiškų teikimo terminas – gruodžio 5 d.

Atrinkti dalyviai eksponuos savo darbus Tokijuje ir, naudodamiesi ES ir Japonijos žaliosios pertvarkos partneryste 2025–2026 m. (internetu), galės iš anksto susitarti dėl B2B susitikimų vietoje Dekarbonizacijos parodos metu (kovo 17–19 d.), be virtualių sesijų.

Atkreipkite dėmesį: į pačią internetinę partnerystę galima tiesiogiai registruotis (atrankos nėra).

Išlaidos (misija)
ES ir Japonijos centras padengia prekybos mugės dalyvio mokesčius ir delegacijos stendo veiklos išlaidas.

Dalyviai padengia kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas.

Tikslai
Išnagrinėti partnerystės galimybes su Japonijos įmonėmis ir organizacijomis
Susitikti su kvalifikuotais partneriais ir sustiprinti rinkos pozicijas

Paraiška (misija):
https://www.eu-japan.eu/events/green-mission
Paraiškų pateikimo terminas: 2025 m. gruodžio 5 d.

Nebūtina: registracija į internetinę porų paieškos programą (atvira prieiga)
https://www.b2match.com/e/eu-japan-green

Viešieji pirkimai yra svarbi, tačiau Vakarų Lietuvos regione dar nepakankamai išnaudojama priemonė, galinti skatinti inovacijas vietos savivaldos veikloje bei prisidėti prie pažangių sprendimų kūrimo ir diegimo viešųjų paslaugų kokybei gerinti. Inovatyvūs sprendimai, pasitelkus inovatyvius pirkimus, gali stiprinti Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir kitų regiono savivaldybių patrauklumą gyventojams, verslui ir investuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad miestai visoje Lietuvoje ir pasaulyje vis aktyviau konkuruoja dėl investicijų pritraukimo ir išlaikymo, Vakarų Lietuvos savivaldybių bei jose veikiančių įstaigų gebėjimas strategiškai naudoti viešuosius pirkimus inovatyviems sprendimams įsigyti tampa vis svarbesnis vietos konkurencingumo veiksnys.

Siekdamas paskatinti šiuos procesus ir pasidalyti praktiniais įrankiais bei patirtimis, Lietuvos inovacijų centras, kartu su partneriais – Klaipėdos mokslo ir technologijų parku bei Panevėžio plėtros agentūra, kviečia savivaldybių atstovus ir jų įmones į informacinį–praktinį renginį, skirtą inovatyvių viešųjų pirkimų galimybėms, metodams ir praktikai ugdyti.

Data: 2025 m. gruodžio 4 d.
Vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda, LT-92221

Renginio programa

12.30–13.00 Dalyvių registracija, kava
13.00–13.30 Inovatyvūs pirkimai – praktiniai patarimai ir įrankiai. Karolis Granickas, Open Contracting Partnership

13.30–13.50 Mokymasis bendradarbiaujant – inovatyvių miestų akseleravimo platformos PPI4Cities pristatymas. Justė Rakštytė-Hoimian, Lietuvos inovacijų centro vyr. projektų vadovė

13.50–14.45 Diskusija „Nuo idėjos iki įgyvendinimo“
• Virginija Juknienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja
• Jūratė Raukštienė, Panevėžys NOW agentūros vyr. verslo aplinkos projektų vadovė

14.45–15.00 Kavos pertrauka

15.00–16.30 Praktinės ir kūrybinės dirbtuvės miestų iššūkių identifikavimui

Renginys skirtas savivaldybių administracijų, jų įstaigų ir įmonių atstovams, siekiantiems praktiškai išmokti, kaip inovacijos gali būti diegiamos per viešuosius pirkimus.

Kviečiame deleguoti atstovus ir aktyviai dalyvauti renginyje, dalytis patirtimi bei prisidėti prie inovacijų plėtros Vakarų Lietuvos savivaldoje.

Renginio registracija ČIA
Dalyvavimas nemokamas.

Pereinant prie žaliosios energijos mažų ir vidutinių uostų (MVU) ekosistemose, svarbiausia siekti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, gerinti oro kokybę ir mažinti pramonės poveikį vandens ekosistemoms. Šis pokytis reikalauja ne tik technologinių, bet ir vadybinių sprendimų – pirmasis žingsnis šiame kelyje yra savęs vertinimas.

Šiandien uostai visame pasaulyje tampa ne tik logistikos ir prekybos centrais, bet ir žiedinės ekonomikos, tvarumo bei skaitmenizacijos lyderiais. Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus ir augančius aplinkosauginius reikalavimus, uostų sektoriui būtina turėti aiškius orientyrus, padedančius kryptingai judėti žaliosios transformacijos link.

Būtent todėl savęs vertinimas tampa esminiu įrankiu siekiant suprasti dabartinę padėtį, įvertinti energijos vartojimo efektyvumą, poveikį aplinkai ir atrasti tobulėjimo galimybes. Tai – atspirties taškas strateginiam tikslui pasiekti: sukurti tvarų, konkurencingą ir klimatui neutralų uostą.

Šiam tikslui įgyvendinti Interreg Pietų Baltijos (angl. Interreg South Baltic) programos projektas „DigiTechPort2030“ pristato „Žaliojo kompaso“ metodologiją – inovatyvų, struktūruotą ir praktinį įrankį, skirtą uostų tvarumo pažangai įsivertinti bei kryptingai planuoti tolesnius žingsnius.

Europa – link žaliojo kurso: „Fit for 55“ ir „Green Deal“ įpareigojimai

Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ (angl. European Green Deal) iškėlė aiškų tikslą – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vienas iš esminių žingsnių šio tikslo link – priemonių paketas „Fit for 55“, reikalaujantis iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 55 %.

Jūrų transportas įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ETS), o tai reiškia, kad kiekvienas laivas, kiekvienas uosto terminalas turi įvertinti savo emisijų šaltinius ir imtis priemonių joms mažinti. Tokie pokyčiai neišvengiamai paliečia ir mažesnius uostus – jie turi būti pasirengę ne tik prisitaikyti, bet ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

„DigiTechPort2030“ – žaliasis kelrodis Baltijos uostams

Europos Sąjungos Interreg Pietų Baltijos (angl. Interreg South Baltic) programos projektas „DigiTechPort2030“ tęsia sėkmingą „Connect2SmallPorts“ iniciatyvą ir žengia dar vieną žingsnį link labiau integruotos, duomenimis grįstos ir tvarios uosto ekosistemos. Projekto tikslas – sukurti praktinius įrankius ir gaires, padedančius mažiems bei vidutiniams uostams įgyvendinti žaliąją pertvarką ir pasiruošti 2030–2050 m. ES reikalavimams.

Iki 2026 m. pabaigos projektas, kurio partneriai – universitetai, uostų direkcijos ir kitos uostų įmonės – veikiantys Pietų Baltijos regione, siekia aprūpinti mažus ir vidutinius uostus dviem sprendimais: žaliosios energijos harmonizavimo priemonių rinkiniu bei ES žaliosios politikos atitikties veiksmų planu.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko indėlis

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) – vienas iš pagrindinių „Žaliojo kompaso“ metodologijos kūrėjų projekte. KMTP ekspertai, turintys ilgametę patirtį jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros srityje pasitelkę išorės ekspertus, prisidėjo prie metodologijos struktūros, vertinimo kriterijų ir skaitmeninių įrankių kūrimo.

Jų įžvalgos padėjo metodologiją padaryti ne tik moksliniais principais pagrįstu, bet ir praktiškai pritaikomu instrumentu, kuris realiai atliepia uostų poreikius – nuo duomenų rinkimo iki sprendimų priėmimo dėl tvarios infrastruktūros investicijų.

„Žaliasis kompasas“ – kelrodis uostų tvarumo įsivertinimui

KMTP sukurta savęs vertinimo metodologija leidžia kiekvienam uostui sistemingai įsivertinti savo pažangą penkiose srityse:

1. Strategija – ar uosto veiklos planai, dokumentai ir tikslai atspindi ES žaliosios politikos kryptį.
2. Valdymas – ar vadovai ir darbuotojai pasirengę transformacijai, ar yra paskirstyti atsakomybės centrai, mokymų sistema.
3. Infrastruktūra – ar uoste yra ar planuojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, ar infrastruktūra pritaikyta elektrifikuotoms transporto priemonėms.
4. Superstruktūra – ar uosto technika, įranga ir krovos procesai vykdomi naudojant žaliąją energiją.
5. Išoriniai dalyviai – kaip į procesą įtraukiami partneriai: vežėjai, terminalų operatoriai, tiekėjai, laivybos kompanijos.

Įrankis padeda matematiškai įvertinti uosto ekologinį pėdsaką – pavyzdžiui, išmetamų CO₂ kiekį, tenkantį vienai krovinių tonai ar keleiviui. Remiantis šiais duomenimis, kiekvienas uostas gauna individualų tvarumo profilį bei rekomendacijas tolesniems žingsniams.

Kvietimas uostams: įsivertinkite ir ženkite pirmyn

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia visus Pietų Baltijos regiono uostus pasinaudoti „Žaliojo kompaso“ metodika ir atlikti savęs vertinimą. Tai – pirmas ir svarbiausias žingsnis link atsakingo, duomenimis pagrįsto tvarumo.

Kiekvienas uostas, įsivertinęs pagal „Žaliojo kompaso“ metodiką, prisideda prie bendro tikslo – švaresnės jūros, sveikesnės aplinkos ir konkurencingesnės Europos. Žalioji transformacija nėra tik ateities vizija – tai procesas, kuris prasideda čia ir dabar.

Uostai, įsivertinę pagal šią sistemą, gauna ne tik savo tvarumo profilį, bet ir galimybę konsultuotis su „DigiTechPort2030“ ekspertų komanda, kuri padeda sukurti veiksmų planą – nuo mažų optimizacijų iki strateginių inovacijų projektų. Taip pat uostai atsiduria skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame gali palyginti savo rodiklius su kitų uostų duomenimis. Projekto metu siekiama perduoti uostams gerąsias praktikas ir suteikti kokybiškas ekspertines konsultacijas rodiklių gerinimo ir pasirengimo pokyčiams tematika.

„Už šios publikacijos turinį atsako tik jo autorius (-iai) ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos, vadovaujančiosios institucijos ar jungtinio „Interreg South Baltic“ programos 2021–2027 m. sekretoriato poziciją.“