Vasario 10-12 dienomis INVESTech projekto partnerių konsorciumas susitiko Pirėjuje, Grakijoje, kad drauge įsivertintų per praėjusius projekto įgyvendinimo metus nuveiktus darbus ir detaliai susiplanuotų būsimas veiklas.

Susitikimo metu partneriai dalinosi profesinio meistriškumo centrų – CoVE (Center of Vocational Excelence) steigimo patirtimi savo šalyse, bei numatytais jų tikslais. Projekte dalyvaujantys Lietuvos atstovai iš Klaipėdos mokslo ire technologijų parko (KMTP), Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) ir Klaipėdos prekybos ir pramonės amatų rūmų (KPRAR) pristatė Klaipėdoje įsteigtą CoVe, kuris suteiks galimybes įgyti žinių ir suteikti galimybes nuolatiniam profesiniam tobulėjimui regione veikiančių įmonių darbuotojams, keliant jų kvalifikaciją IRT srityje.

INVESTech konsorciumo susitikime dalyvavusios KMTP atstovės  Erika Zavackienė bei Karolina Jasaitytė pažymi, kad partnerių šalyse įsteigti IRT profesinio meistriškumo centrai – tai plati verslo ir mokslo atstovų bendruomenė vienijanti aukštas kompetencijas turinčius ekspertus, bei kurianti inovacijų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Europos Sąjungoje (kaip dalis Erasmus+ programos) veikia daugiau kaip 70 kompetencijų centrų. CoVE ir jo steigėjai, turi galimybę Vakarų Lietuvos regiono verslams pasiūlyti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybes, kurios vertinamos mikrokreditais  ir įgūdžių gilinimo praktikas.

Projekto partnerių susitikimo metu Pirėjuje, projekto partneriams organizuotas pažintinis vizitas nacionaliniame mokslinių tyrimų centre „Demokritos“ (National centre for Scientific research Demokritos). Vizito metu pristatyti atskiri tyrimų institutai: informatikos ir telekomunikacijų (IIT), biomokslų ir taikymų (IBA), branduolinės ir dalelių fizikos (INPP), nanomokslų ir nanotechnologijų (INN), branduolinių ir radiologinių mokslų bei technologijų, energetikos ir saugos (INRASTES), kvantinių skaičiavimų ir kvantinių technologijų (IQCQT). Kita vizito dalis – pažintis su  instituose įsikūrusiais ir inovacijas kuriančiais startuoliai bei atžalinėmis įmonėmis (Spin-off), kurių sprendimai gali būti įgyvendinami ir Lietuvoje.

INVESTech projekte jau pasiekta pusiaukelė, artimiausiu metu Klaipėdos mokslo ir technologijų parke duris atvers i-Lab – bendradarbiavimo bei partnerysčių platforma – atvira erdvė mokymams. Čia numatytos inovacijų diegimo ir technologijų vystymo ekspertinių konsultacijų sesijos, inovatyvių sprendimų pristatomieji renginiai, hakatonai, vasaros stovyklos bei kiti renginiai ir mokymai, įgalinantys sinergiją tarp akademinės bendruomenės, verslo ir technologijų plėtros.

Visas naujienas kviečiame sekti projekto internetinėje svetainėje bei socialiniuose tinkluose LinkedIn | Facebook .

Šis projektas buvo bendrai finansuotas Europos Komisijos lėšomis. Ši komunikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį informacijos, pateiktos joje, panaudojimą.

Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

Europoje vis dar išlieka didelis baltymų importo poreikis tiek maisto, tiek pašarų gamybai. Dėl to vis aktualesnės tampa naujos, tvaresnės maisto gamybos technologijos, paremtos žiedinės ekonomikos ir „Žaliojo kurso“ principais. Vienas iš tokių sprendimų – alternatyvių baltymų šaltinių paieška, galinti sumažinti priklausomybę nuo tradicinių žuvų miltų.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Akvakultūros kompetencijų centre šiuo metu vykdomas vienas iš pagrindinių ProRMAS projekto taikomųjų eksperimentų – testuojamas eksperimentinis pašaras krevetėms. Šis pašaras pagamintas projekto partnerio Alfred Wegener instituto (AWI) mokslininkų ir išsiskiria tuo, kad jo sudėtyje dalis tradicinių ingredientų pakeista tvaresnėmis alternatyvomis. Pašare panaudota žaliųjų makrodumblių (Ulva lactuca) medžiaga, o dalis žuvų miltų baltymų pakeista daugiašerių kirmėlių baltymais.

Testuojami trijų tipų pašarai

Eksperimentas vykdomas 12-oje baseinų. Tyrimo metu testuojami trijų tipų pašarai: kontrolinis pašaras su žuvų miltais, pašaras, kuriame 50 % žuvų miltų kilmės baltymų pakeista daugiašerių kirmėlių baltymais, ir pašaras, kuriame žuvų miltai visiškai pakeisti alternatyviais kirmėlių baltymais. Kiekviena pašaro rūšis testuojama keturiuose baseinuose, o kiekviename baseine laikoma po 50 individualių krevečių.

Eksperimentas truks penkias savaites. Tyrimo pradžioje krevetės sveria vidutiniškai apie 12 gramų, o planuojama, kad bandymo pabaigoje jų vidutinis svoris pasieks apie 25 gramus.

Krevetės ProRMAS projekte pasirinktos neatsitiktinai. Nors šių jūros gėrybių paklausa Europoje išlieka itin didelė, vietinė gamyba yra labai ribota – Europos krevečių produkcija siekia apie 500 tonų per metus, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Italijoje, tiekimas praktiškai visiškai priklauso nuo importo. Tuo tarpu Vokietijoje ir Lietuvoje Litopenaeus vannamei krevečių auginimas recirkuliacinėse akvakultūros sistemose (RAS) tampa augančia pramonės šaka.

Tikslas, kad atliekos tamptų žaliava

Vis dėlto tradicinėse RAS sistemose išlieka viena svarbi problema – ištirpusios ir kietos maistinės medžiagos bei susidarantis dumblas dažnai lieka nepanaudoti. Tai didina sistemos neefektyvumą ir sąnaudas. Todėl ProRMAS projekto tikslas – taikyti žiedinės ekonomikos sprendimus sūriavandenėje krevečių akvakultūroje ir sukurti uždarą ciklą, kuriame atliekos tampa žaliava naujai produkcijai.

Šioje sistemoje iš krevečių išmatų ir nesuvartoto pašaro susidaręs dumblas yra panaudojamas daugiašerių kirmėlių mitybai. Tokiu būdu jos uždarame cikle paverčia organines atliekas į alternatyvų baltymų šaltinį, tinkamą pašarų gamybai.

Pašarų efektyvumas vertinamas sveikatingumo rodikliais

Siekiant įvertinti, ar šie alternatyvūs baltymai yra tinkami krevečių mitybai, atliekami kontroliuojamo šėrimo tyrimai. Jų metu stebimi eksperimentinių gyvūnų augimo ir sveikatingumo rodikliai: išgyvenamumas, svorio ir ilgio pokyčiai, pašaro įsisavinimo efektyvumas, taip pat reakcijos į stresą rodikliai. Visi bandymai ir laboratoriniai tyrimai vykdomi KMTP Akvakultūros kompetencijų centro tyrimų sistemose ir laboratorijose.

Tikimasi, kad tyrimo rezultatai prisidės prie tvaresnių pašarų kūrimo ir padės pagrįsti alternatyvių baltymų panaudojimą akvakultūroje, mažinant priklausomybę nuo importuojamų žaliavų bei didinant vietinės, aplinkai draugiškesnės krevečių gamybos potencialą Lietuvoje ir Europoje.

Apie „Green ERA-Hub“ (GEH)

„Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas pagal programą „Horizon Europe“, vienijantis svarbiausius veikiančius ir savarankiškai veikiančius tinklus žemės ūkio maisto (agri-food) ir biotechnologijų sektoriuose. Iniciatyva apima reikšmingą dalį Europos nacionalinių ministerijų, finansuojančių institucijų ir mokslinių tyrimų institutų. Ji skatina tarptautinį nacionalinių mokslinių tyrimų prioritetų ir finansavimo programų koordinavimą, organizuoja bendrus mokslinius tyrimus, žinių panaudojimo (valorisation) veiklas bei mokslo ir politikos dialogą.

Daugiau informacijos apie „Green ERA-Hub“:
www.greenerahub.eu

Projektas ProRMAS buvo įgyvendintas „Green ERA-Hub“ iniciatyvos rėmuose. „Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas (CSA), finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis pagal dotacijos sutartį Nr. 101056828.

Šį tarptautinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija bei Italijos Respublikos žemės ūkio, maisto suvereniteto ir miškų ministerija.

Socialinių tinklų kanalai:
GEH X: @GEH_era
GEH LinkedIn: https://www.linkedin.com/in/green-era-hub/
GEH YouTube: https://www.youtube.com/@GreenERAHub

Lietuvos mokslo taryba (LMT) kviečia dalyvauti tarptautinės „Eurostars 3“ programos 10-jame kvietime ir teikti paraiškas inovatyvių projektų įgyvendinimui. Pareiškėjai tai padaryti gali iki š. m. kovo 16 dienos. Planuojantys dalyvauti šios tarptautinės programos kvietime, vasario 6 d. kviečiami dalyvauti LMT organizuojamame renginyje.

Nuotolinio renginio metu dalyviai bus supažindinti su „Eurostars 3“ programos dalyvavimo gairėmis, projektų tinkamumo ir vertinimo kriterijais, nacionalinėmis finansavimo taisyklėmis. Dalyviams bus pristatyta elektroninė paraiškos pildymo platforma ir paraiškų pildymo gairės.

„Eurostars 3“ programos tikslas yra skatinti mažas ir vidutines įmones, kurti inovatyvius produktus, paslaugas, technologijas ir tapti savo srities lyderėmis tarptautinėje erdvėje.

Registracija į reginį būtina.

Daugiau informacijos apie tarptautinį „Eurostars 3“ 10-jį kvietimą rasite čia.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) suburta ekspertų komanda parengė Gynybos paskirties mokslinių tyrimų Lietuvoje galimybių studiją, kurioje įvertintas poreikis mokslinių tyrimų gynybos reikmėms, atlikta išsami mokslinio potencialo analizė, apžvelgiant universitetų bei institutų atliekamus tyrimus gynybos arba dvejopos paskirties kontekste. Studijoje taip pat pateiktos rekomendacijos nacionalinei gynybos tyrimų programai, kuri skatintų ilgalaikį, tyrimais grįstą potencialo vystymą, apimtų įvairias mokslo sritis ir leistų išnaudoti esamą Lietuvos kompetencijų potencialą. Tokia paskirtinė programa ne tik papildytų tarptautines finansavimo galimybes, bet ir užtikrintų, kad nacionaliniai taikomieji tyrimai kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, stiprintų šalies atsparumą bei gebėjimą savarankiškai kurti gynybos srities inovacijas.

„Ši galimybių studija rodo, kad esamos nacionalinės priemonės daugiausia orientuotos į atskirus inovacijų ar technologijų kūrimo etapus, bet nesudaro sąlygų kryptingai finansuoti tyrimus, kurie kurtų tvarią žinių ir technologijų bazę aktualią gynybos reikmėms. Esamos priemonės padeda stiprinti eksperimentavimą, prototipavimą ir testavimą, tačiau labai trūksta finansavimo, skirto žemesnio technologinės parengties lygio (TPL) mokslo rezultatams, kurie būtų orientuoti į ateities pajėgumų kūrimą, todėl šiandienės priemonės neveikia kaip sisteminė tyrimų grandinė“, – teigia  Ekspertų komisijos pirmininkė prof. Rasa Smaliukienė.

Studijoje, parengtoje karo mokslo, kariuomenės specialistų, fizinių ir technologijos, informatikos, aviacijos, inžinerijos, mechanikos, karo medicinos, tarptautinių santykių ir politikos sričių mokslininkų bei kitų ekspertų, nustatyta, kad visose gynybai aktualiose srityse Lietuvoje egzistuoja mokslo potencialas, tačiau jis išplėtotas nevienodai, o ryšys su gynybos sritimi nėra tolygus. Tokios tyrimų sritys kaip informacinės technologijos, energetika, socialiniai ir humanitariniai mokslai nesunkiai siejami su gynyba arba platesniu saugumo kontekstu, tuo tarpu kitose srityse atliekami tyrimai turi silpną sąryšį su gynyba. Tai atsispindi kietajai gynybos galiai stiprinti reikalinguose tyrimuose, t. y. tyrimai, reikalingi oro erdvės sistemų, optronikos, raketų ir reaktyvinės traukos sistemų, amunicijos, navigacijos, radarų bei simuliacijų technologijoms kurti. Tam yra ir kita priežastis – tyrimai gynybos reikmėms ilgą laiką nebuvo finansuojami. Lietuvoje nebuvo nei nacionalinio lygmens finansavimo mechanizmų, nei pramonės, kuri turėtų tokių tyrimų poreikį.

Pasak studijos rengėjų, Lietuvoje egzistuoja tvirtas pagrindas gynybos paskirties mokslinių tyrimų plėtrai – veikia tyrėjų grupės universitetuose ir institutuose, kuriamos partnerystės tarp mokslo, verslo ir kariuomenės, vykdomi pavieniai tarptautiniai projektai, skirti gynybos technologijoms kurti ir testuoti.

Atsižvelgiant į šį kontekstą, rekomenduojama rengti gynybos reikmių paskirtinę programą, akcentuojant ne tik numatomus mokslo rezultatus, bet ir MTEP ekosistemos kompetencijų stiprinimą gynybos srityje, siekiant sukurti tiesioginę praktinę vertę Lietuvos gynybos ekosistemoje – naujos žinios, technologijos ir metodikos bus integruojamos į kariuomenės veiklos procesus, nacionalinius gynybos planus ir gynybos pramonės produktų vystymą.

Toks programos rezultatas ilguoju laikotarpiu užtikrintų šalies technologinį pranašumą prieš potencialius priešininkus, o krizės ar karo atveju –greitą ir efektyvų mokslininkų įsitraukimą į gynybos poreikiams aktualių technologinių sprendimų kūrimą, testavimą ir pritaikymą, kaip tai demonstruoja Ukrainos patirtis mobilizuojant civilinį mokslinį potencialą karinės gynybos stiprinimui.

Studija parengta, atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos prašymą.

Galimybių studiją galima rasti čia.

Galimybių studiją parengusių ekspertų grupė

Ekspertų grupės vadovė Rasa Smaliukienė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Vytautas Bučinskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Tomas Krilavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), Gintaras Labutis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Artiom Magomedov (LMT Mokslo ir studijų politikos komitetas), Simona Pūkienė (LMT mokslo ir inovacijų patarėja, LR krašto apsaugos ministerija), Laurencas Raslavičius (Kauno technologijos universitetas), Deividas Šlekys (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Pranciškus Vitta (Vilniaus universitetas), Remigijus Žilinskas (Lietuvos kariuomenės Mokymo pajėgos), Nerija Žurauskienė (VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras).

Ekspertų grupės stebėtojai:

Adelbert Bronkhorst (Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija), Tomas Garuolis (Lietuvos pramonininkų konfederacija), Vytautas Jankauskas (LMT mokslo ir inovacijų patarėjas, vykdantis funkcijas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje), Laimonas Kairiūkštis (Utenos kolegija), Wolfgang Koch (Fraunhoferio komunikacijos, informacijos apdorojimo ir ergonomikos institutas, Bonos universitetas), Egidijus Papečkys (Lietuvos šaulių sąjunga), Andrius Vilkauskas (Kauno technologijos universitetas, Aviacijos specialistų mokymo centras, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA), Katerina Židonienė (Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba).

Šaltinis: Lietuvos mokslo taryba
https://lmt.lrv.lt/lt/naujienos/lmt-parengta-gynybos-paskirties-galimybiu-studija-moksliniai-tyrimai-gynybos-poreikiams-ir-nacionaliniam-saugumui-sx3/

2026 m. vasario 12 d. nacionalinis plėtros bankas ILTE pirmą kartą organizuoja renginį, kuris suburs šalies ekonomistus, verslo lyderius, akademikus ir ekspertus diskutuoti apie Lietuvos ekonomines galimybes, vystymosi kryptis ir strateginius sprendimus. Renginys nemokamas ir atviras visiems, siekiantiems prisidėti prie pažangios šalies ateities vizijos kūrimo.

Forume bus pristatytas ILTE užsakymu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų atliktas Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas. Tyrimas išsiskiria savo unikalia metodika – jam atlikti buvo pasitelktas inovatyvus wargaming (karžaidos) metodas, leidęs ekspertams simuliuoti ir praktiškai patikrinti įvairius ateities scenarijus neapibrėžtumo sąlygomis.

„Nors Lietuvoje wargaming terminas daugeliui dar neįprastas, pasaulyje tai seniai naudojama sprendimų planavimo praktika, ypač tada, kai reikia veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Tokias simuliacijas taiko saugumo ir gynybos institucijos, strateginių tyrimų centrai, o pastaraisiais metais – vis dažniau ir viešojo valdymo bei ekonomikos politikos formuotojai“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius D. Misiūnas.

Tyrime dalyvavo nemažai savo srities profesionalų, tokių kaip: teisininkai Dovilė Burgienė, Rolandas Valiūnas, ekonomistai Marius Jurgilas ir Aleksandras Izgorodinas, verslo atstovai Tadas Burgaila, Vladas Algirdas Bumelis, Tomas Okmanas, taip pat kultūros pasaulio atstovai – Algirdas Kaušpėdas, Ignas Miškinis, Marius Ivaškevičius ir daugelis kitų.

Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą inicijavusio nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas pabrėžia, kad wargaming metodas leido ne tik konceptualiai svarstyti apie ateitį, bet ir patikrinti, kaip sprendimai veiktų neapibrėžtomis sąlygomis. „ILTE šiuo metu grynina savo poveikio strategijas – jomis siekiame parodyti, kokių pokyčių reikia skirtingose Lietuvai strateginėse kryptyse, ir prie kurių jų bei kokia apimti gali prisidėti ILTE. Taip pat norime įsivertinti, kur turėtume nukreipti finansavimą, kad strategiškai prisidėtume prie Lietuvos ilgalaikės sėkmės didinant rinkoje prieinamas finansavimo galimybes ir efektyviai papildant kitus finansų rinkoje veikiančius jos dalyvius. Ekonomikos konkurencingumas, jos atsparumas ir valstybės gerovė nėra atsitiktinių sprendimų rezultatas. Būtent todėl mums svarbu ne tik diskutuoti, bet ir gauti patikimais metodais grįstas, skirtingų suinteresuotųjų šalių matymą atitinkančias įžvalgas“, – teigia D. Vilčinskas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto komanda iš wargamingo sesijų metu sugeneruotų scenarijų ir pagrindinių įžvalgų apie ekonomines įtampas išgrynins galimus Lietuvos raidos kelius ir jų reikšmę šalies ekonominiam potencialui. Visa tai bus pristatyta vasario 12 d. vyksiančiame ILTE forume 2026. Renginio metu taip pat vyks turiningos diskusijos apie saugumo ekonomiką, pramonės inerciją, mažėjančią visuomenę ir kitus valstybei svarbius klausimus.

ILTE forumas 2026 atviras visiems norintiems, reikalinga tik išankstinė registracija. Renginio programa ir registracija: https://ilte.lt/ilteforumas.

ILTE informacija

Esate vietos viešosios ar privačios organizacijos, asociacijos, įmonės ar mokslo institucijos, veikiančios mėlynosios ekonomikos srityje, atstovas? Ieškote paramos konkrečioms veikloms, susijusioms su gamtos atkūrimu ar tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimu?

Kviečiame dalyvauti šiame internetiniame informaciniame renginyje apie finansavimo programos BlueActionBANOS atvirus kvietimus!

Bendruomenės inicijuoti veiksmai (Community-Led Actions)

Finansinė parama nuo 200 000 iki 2 mln. eurų konsorciumams, kuriuos sudaro 2–12 organizacijų. Veiklos yra inicijuojamos bendruomenių ir orientuotos į taršos mažinimą, jūrinių ekosistemų atkūrimą arba sprendimų, skirtų tvariai mėlynajai ekonomikai, kūrimą.

Pereinamojo laikotarpio darbotvarkės (Transition Agendas)

Finansinė parama iki 100 000 eurų pavienėms organizacijoms arba konsorciumams iki 3 organizacijų. Dėmesys skiriamas tvarumo darbotvarkėms kurti – gairėms vietos tvarumui, gamtos atkūrimui, išmetamųjų teršalų mažinimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.
Renginio metu bus pristatyti bendrieji ES „Misijos Vandenynas“ (Mission Ocean) tikslai, tinkamų veiklų ir paramos gavėjų tipai bei paraiškų teikimo procedūra. Taip pat, bus skirta laiko atsakyti į dalyvių klausimus.

Registracija privaloma.

Šį informacinį renginį organizuoja projekto BlueActionBANOS (www.blueactionbanos.eu) Lietuvos kontaktinis centras – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas
Kilus klausimams, juos galėsite užduoti renginio metu arba kreipkitės el. paštu viktorija.vaitkeviciene@ku.lt.

Darbotvarkė:

• 13:00 – Pasveikinimas ir įvadas į BlueActionBANOS (BAB)
• 13:10 – Techninė informacija: tinkamumas, sąlygos ir procedūra
• 13:30 – Klausimų ir atsakymų sesija
• 13:50 – Tolesni žingsniai ir renginio pabaiga

Šaltinis: https://blueactionbanos.eu/news-events/events/internetinis-informacinis-renginys-blueactionbanos-finansavimo-programos-atviri-kvietimai/

Europos Sąjungos finansuojama iniciatyva WE-RISE remia moterų vadovaujamus startuolius, kuriančius sprendimus žaliosios ir skaitmeninės transformacijos srityse. Projektą koordinuoja Fast Track Ventures (Portugalija), bendradarbiaujant su G-Force (Slovakija), Bpifrance (Prancūzija), Toro Ventures (Ispanija) ir Saulėtekio Tech Parku (Lietuva).

WE-RISE siūlo individualiai pritaikytą finansavimą, mentorystę ir matomumą Europos inovacijų ekosistemoje. Iš viso projektui skiriama 1,2 mln. eurų finansavimo, kuris padeda startuoliams plėsti savo inovacijas ir stiprinti jų vaidmenį kuriant tvarią Europos ateitį.

Pirmasis atvirasis WE-RISE kvietimas buvo paskelbtas 2025 m. kovą ir sulaukė didelio susidomėjimo – gautos 267 paraiškos iš 43 šalių. Tai aiškiai parodė didelį moterų inovatorių poreikį paramai GreenTech, AgriTech ir ClimateTech srityse. Iš visų paraiškų buvo atrinkta 20 startuolių, prisijungusių prie programos. Daugiau nei 60 % atrinktų komandų yra iš besivystančių šalių, taip pabrėžiant WE-RISE įsipareigojimą įtraukčiai ir subalansuotai inovacijų plėtrai Europoje.

Pirmojo etapo metu startuoliai koncentravosi į tvirto augimo pagrindų kūrimą – dalyvavo mokymuose, dirbtuvėse ir individualiose konsultacijose. Su paskirtų mentorių pagalba jie parengė strateginius veiksmų planus (SAP), kuriuose apibrėžė aiškius žingsnius, reikalingus verslo ir rinkos plėtrai. Kiekvienas dalyvis gavo 5 000 eurų pradinę dotaciją, skirtą tinklaveikai, partnerystėms ir verslo vystymo veikloms.

„Mentorystė buvo vertingiausia programos dalis – tai padėjo patobulinti komunikaciją, išsigryninti strateginius tikslus“, – teigia Kybele’s Garden bendraįkūrėja ir vadovė Aygen Savaş Alkan. IBISA bendraįkūrėja ir vadovė María Mateo Iborra priduria: „Dirbtuvės suteikė mano komandai naujų perspektyvų, ypač tiems, kurie dar tik pradeda startuolių ar investicijų pritraukimo kelią.“

Pasibaigus pirmajam etapui, 10 startuolių pateko į antrąją programos fazę. Kiekvienam iš jų buvo skirta 50 000 eurų dotacija, skirta tolimesnei sprendimų plėtrai ir augimui. Per ateinančius keturis mėnesius startuoliai įgyvendins savo SAP planus, dalyvaus tikslinėse mentorystės sesijose, investuotojų paieškoje ir bendradarbiavime su svarbiausiais rinkos dalyviais.

Daugelis programos dalyvių pabrėžia, kad WE-RISE padėjo sustiprinti struktūrą, pasitikėjimą savimi ir aiškiau suformuoti ilgalaikę strategiją. Kaip apibendrino Ion Membranes bendraįkūrėja ir technologijų vadovė Seda Köksal Yeğin:

„WE-RISE mums tapo lūžio tašku – mūsų įmonės istoriją galima aiškiai padalyti į laikotarpį prieš ir po WE-RISE. Tai buvo etapas, pakeitęs mūsų kryptį.“

Remiantis pirmojo kvietimo sėkme, WE-RISE antrąjį kvietimą paskelbė 2025 m. gruodžio 4 d. Tai dar viena galimybė moterų vadovaujamiems giliujų technologijų startuoliams pasinaudoti mentoryste, finansine parama ir tarptautiniu bendradarbiavimu. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. vasario 12 d., o norintys sužinoti daugiau kviečiami dalyvauti informaciniame seminare, kuris vyks sausio 29 d.

Daugiau informacijos apie kvietimą: https://www.we-rise.eu/open-call-2

Šaltinis: parengta pagal Saulėtekis Tech Park informaciją:
https://ssmtp.lt/news/12-mln-euru-moterims-inovatorems-we-rise-skelbia-antraji-kvietima-giliuju-technologiju-startuoliams/ 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skiria 5 mln. eurų stiprinti Lietuvos startuolių ekosistemą ir skatinti jų inovacines veiklas. Šiomis investicijomis bus sudaromos sąlygos Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono startuoliams kurtis, vystyti produkto idėjas per hakatonus, naudotis preakceleravimo ir inkubavimo paslaugomis ir taip lengviau priartėti prie rinkos.

„Lietuvos startuolių ekosistemos, ypač Lietuvos regionuose, stiprinimas ir inovacijų plėtra – vieni svarbiausių mūsų prioritetų. Šios suplanuotos investicijos į inovatyvius startuolius padės lengviau išlaikyti kvalifikuotus talentus, skatins naujų produktų kūrimą, kurs apčiuopiamą naudą tiek rinkos dalyviams, tiek ir pačioms bendruomenėms”, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Šiomis investicijomis per Inovacijų agentūros, mokslo ir technologijų parkų, atviros prieigos centrų, verslo inkubatorių ir verslo informacinių centrų veiklas bus skatinami inovatyvių idėjų turintys Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiantys startuoliai. 

Dalyvaudami šių įstaigų organizuojamose veiklose, startuoliai galės greičiau bei patogiau plėtoti ir vystyti produkto idėjas, taip pat naudotis preakceleravimo ir inkubavimo paslaugomis, dalyvauti organizuojamuose hakatonuose.

Iš viso šiam tikslui numatyta paskirstyti iki 5 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. 

Šaltinis:
https://eimin.lrv.lt/lt/ziniasklaidai/naujienos/eimin-startuoliu-kurimui-vystymui-ir-pletrai-regionuose-skiria-5-mln-euru-s2wW/

Sausio 19-21 d. KMTP direktorė Roma Stubrienė kartu su su Lietuvos institucijų bei pramonės lyderiais darbo vizitu lankosi Ženevoje. Vakar R. Stubrienė dalyvavo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) organizuotame aukšto lygio renginyje „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas Europos aukštųjų technologijų ateičiai“ (angl. Strengthening Lithuania–CERN Partnerships for Europe’s High-Tech Future).

Renginyje aptartos ir įvertintos Lietuvos bendradarbiavimo su CERN kryptys, pramonės įsitraukimo galimybės, mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra bei didžiosios infrastruktūros projektų kuriama ekonominė nauda.

Šio renginio metu pasirašytas ketinimų memorandumas tarp CERN ir Lietuvos įmonių „Ostara“, „Ekspla“ ir „Sargasas“, kuris sudarys prielaidas Lietuvos įmonėms įsitraukti į Future Circular Collider (FCC) projekto technologinės plėtros projektus, dalyvauti tarptautinėse tiekimo grandinėse bei stiprinti bendradarbiavimą su CERN mokslininkais ir inžinieriais.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorės dalyvavimas šiame vizite svarbus ne tik perteikiant šiandieninius iššūkius su kuriais susiduriama akademinės bendruomenės, inovacijų ekosistemos bei verslo sinergijoje, bet ir  galimybė būti turiningo ir konstruktyvaus dialogos dalimi, siekiant dar glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo su CERN tarptautiniuose aukštųjų technologijų ateities projektuose.

„Asocijuoto nario CERN‘e limitus Lietuva jau išaugo. Pilnateisio nario galimybės atvers duris Lietuvos verslui dalyvauti skelbiamuose CERN viešuosiuose pirkimuose, taip užsitikrinant platesnes partnerystės galimybes. Iniciatyvų ir tęstinumo darbuose tikimės ir laukiame iš sprendimus priimančių institucijų“,- sakė R. Stubrienė.

Pirmąją renginio dieną delegacija lankėsi EPFL technologijų institute ir EPFL Inovacijų parke – tai vienas pažangiausių mokslo ir technologijų parkų Europoje, veikiantis prie Šveicarijos federalinio technologijos instituto Lozanoje (EPFL). Parkas jungia mokslą, verslą ir startuolius, sudarydamas palankias sąlygas aukštųjų technologijų, dirbtinio intelekto, inžinerijos ir gyvybės mokslų inovacijoms bei tarptautiniam bendradarbiavimui.

Taip pat aplankytas Swiss Plasma Center (SPC) – tai pasaulinio lygio tyrimų centras EPFL (École Polytechnique Fédérale de Lausanne), skirtas plazmos fizikai ir branduolinės fuzijos energijos tyrimams.

Vizitui tęsiantis, planuojamas dalyvavimas diskusijose su Europos institucijų, mokslo ir verslo atstovais dėl tolimesnių strateginių žingsnių, stiprinant Lietuvos dalyvavimą tarptautiniuose mokslo ir technologijų projektuose, aptariamos prioritetinės sritys bei rengiami susitikimai su CERN atstovais.

Lietuva yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 m., o 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje.

CERN – viena didžiausių ir pažangiausių pasaulio mokslo organizacijų, vienijanti 24 valstybes nares ir asocijuotus partnerius. CERN vykdomi fundamentiniai tyrimai ir kuriamos technologijos daro ilgalaikį poveikį pramonei, medicinai, informacinėms technologijoms ir inovacijų plėtrai.

Parengta remiantis šaltiniais:
LMT informacija | lmt.lrv.lt
https://lmt.lrv.lt/lt/naujienos/zenevoje-stiprinama-lietuvos-partneryste-su-cern-ir-salies-isitraukimas-i-aukstuju-technologiju-projektus-fD7/

EIMIN pranešimu spaudai | ELTA.lt
https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/eimin-ministras-e-griksas-lankosi-cern-bustineje-zenevoje-stiprinamas-bendradarbiavimas-aukstuju-technologiju-srityje-260924

Artimiausiu metu, planuojant naują atžalinių įmonių finansavimo kvietimą, startuoliai, atžalinių įmonių steigėjai, tyrėjai ir mokslo pagrindu kuriamų verslų komandos kviečiami dalyvauti projekte „Mokslo vadybos ir žinių komercinimo gebėjimų stiprinimas įgyvendinant preakceleravimo ir mentorystės veiklas“ (Nr. 10-070-P-0001).

Tapdami projekto dalimi jūs galėsite:

• Stiprinti verslo kūrimo ir vystymo kompetencijas – nuo idėjos validavimo iki komandos formavimo ir strateginių sprendimų;
• Gilinti žinias, reikalingas sėkmingam verslo vystymui – intelektinė nuosavybė, finansavimas, susitikimai su investuotojais;
• Gauti individualų ekspertų palaikymą ir mentorystę, pritaikytą jūsų įmonės brandos lygiui;
• Įsijungti į projekto bendruomenę, keistis patirtimi su kitais startuoliais, tyrėjais ir ekspertais.

Artimiausi mokymai, kuriuose kviečiame dalyvauti:

1. Vasario 5 d., Kaunas – Intelektinės nuosavybės pagrindai

• IP apsauga ir strateginė svarba atžalinei įmonei, startuoliui, tyrėjui;
• Patentavimas, komercinės paslaptys, licencijavimas;
• Prekių ženklų registracija ir praktiniai patarimai.
• Informacija apie renginį.

2. Kovo 5 d., Kaunas – Finansavimo pritraukimas ir teisiniai aspektai

• Praktiniai patarimai investicijų pritraukimui ir deryboms;
• Teisiniai sprendimai, lemiančių įmonės struktūrą ir steigėjų įsipareigojimus;
• Investuotojo požiūris: kas lemia patrauklumą technologijoje, komandoje ir IP;
• Finansavimo galimybės atžalinėms įmonėms ir MVĮ.

3. Balandžio mėn., Vilnius – Idėjų kūrimas ir įveiklinimas

• Idėjos vertinimas mokslo ir verslo kontekste;
• Design Thinking, prototipavimas, vertės pasiūlymo formavimas;
• Koučingo technikos sprendimų priėmimui.

4. Balandžio mėn., Vilnius – Komandos ir lyderystės mokymai

• Komandos augimo ir brandos etapai;
• Vadovo vaidmuo sparčiai augančioje įmonėje;
• Koučingo įrankiai, sudėtingų pokalbių valdymas.

Kam skirti mokymai:

• Tyrėjams ir mokslininkams, planuojantiems kurti atžalinę įmonę;
• Startuoliams ir pradedančiųjų įmonių komandoms, komercializuojančioms ar planuojančioms komercializuoti MTEP rezultatus;
• Atžalinėms įmonėms ir MVĮ, ketinančioms dalyvauti artėjančiame atžalinių įmonių finansavimo kvietime;
• Mokslo ir studijų institucijų (MSI) atstovams.

Dalyvavimo projekte nauda:

• Praktinė nauda visais verslo vystymo aspektais;
• Mažos grupės ir individualus dėmesys;
• Mentorystė ir ekspertų konsultacijos;
• Nemokamos paslaugos, teikiamos de minimis pagalbos pagrindu (taikoma tik įmonėms);
• Vietų skaičius ribotas – prioritetas planuojantiems dalyvauti finansavimo kvietime.

Registracija į būsimus mokymus ir norintiems sužinoti daugiau kviečiame registruotis šia nuoroda: https://docs.google.com/forms/d/1v64HUggfVdjMTwmQDei73fORQf4zFwr4t8yRcJutop0/edit