ES ir Japonijos centras kviečia teikti paraiškas į 4-ąją Žaliojo Verslo misiją Tokijuje, kuri vyks kartu su Tvarumo valdymo savaite

Pagrindiniai faktai
Misijos datos: 2026 m. kovo 16–19 d.
Vieta: Tokijas (Dekarbonizacijos paroda „Tokyo Big Sight“)
Kas turėtų teikti paraiškas: ES MVĮ ir žaliųjų technologijų klasteriai (anglies dioksido požiūriu neutralūs sprendimai atsinaujinančiosios energijos, gamybos, statybos, transporto srityse; taip pat vandenilis, baterijos, FV, išmanieji tinklai, vėjas, biomasė ir kt.)
Partnerių paieška ir susitikimai vietoje
Galutinis kvietimas – paraiškų teikimo terminas – gruodžio 5 d.

Atrinkti dalyviai eksponuos savo darbus Tokijuje ir, naudodamiesi ES ir Japonijos žaliosios pertvarkos partneryste 2025–2026 m. (internetu), galės iš anksto susitarti dėl B2B susitikimų vietoje Dekarbonizacijos parodos metu (kovo 17–19 d.), be virtualių sesijų.

Atkreipkite dėmesį: į pačią internetinę partnerystę galima tiesiogiai registruotis (atrankos nėra).

Išlaidos (misija)
ES ir Japonijos centras padengia prekybos mugės dalyvio mokesčius ir delegacijos stendo veiklos išlaidas.

Dalyviai padengia kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas.

Tikslai
Išnagrinėti partnerystės galimybes su Japonijos įmonėmis ir organizacijomis
Susitikti su kvalifikuotais partneriais ir sustiprinti rinkos pozicijas

Paraiška (misija):
https://www.eu-japan.eu/events/green-mission
Paraiškų pateikimo terminas: 2025 m. gruodžio 5 d.

Nebūtina: registracija į internetinę porų paieškos programą (atvira prieiga)
https://www.b2match.com/e/eu-japan-green

Viešieji pirkimai yra svarbi, tačiau Vakarų Lietuvos regione dar nepakankamai išnaudojama priemonė, galinti skatinti inovacijas vietos savivaldos veikloje bei prisidėti prie pažangių sprendimų kūrimo ir diegimo viešųjų paslaugų kokybei gerinti. Inovatyvūs sprendimai, pasitelkus inovatyvius pirkimus, gali stiprinti Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir kitų regiono savivaldybių patrauklumą gyventojams, verslui ir investuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad miestai visoje Lietuvoje ir pasaulyje vis aktyviau konkuruoja dėl investicijų pritraukimo ir išlaikymo, Vakarų Lietuvos savivaldybių bei jose veikiančių įstaigų gebėjimas strategiškai naudoti viešuosius pirkimus inovatyviems sprendimams įsigyti tampa vis svarbesnis vietos konkurencingumo veiksnys.

Siekdamas paskatinti šiuos procesus ir pasidalyti praktiniais įrankiais bei patirtimis, Lietuvos inovacijų centras, kartu su partneriais – Klaipėdos mokslo ir technologijų parku bei Panevėžio plėtros agentūra, kviečia savivaldybių atstovus ir jų įmones į informacinį–praktinį renginį, skirtą inovatyvių viešųjų pirkimų galimybėms, metodams ir praktikai ugdyti.

Data: 2025 m. gruodžio 4 d.
Vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda, LT-92221

Renginio programa

12.30–13.00 Dalyvių registracija, kava
13.00–13.30 Inovatyvūs pirkimai – praktiniai patarimai ir įrankiai. Karolis Granickas, Open Contracting Partnership

13.30–13.50 Mokymasis bendradarbiaujant – inovatyvių miestų akseleravimo platformos PPI4Cities pristatymas. Justė Rakštytė-Hoimian, Lietuvos inovacijų centro vyr. projektų vadovė

13.50–14.45 Diskusija „Nuo idėjos iki įgyvendinimo“
• Virginija Juknienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja
• Jūratė Raukštienė, Panevėžys NOW agentūros vyr. verslo aplinkos projektų vadovė

14.45–15.00 Kavos pertrauka

15.00–16.30 Praktinės ir kūrybinės dirbtuvės miestų iššūkių identifikavimui

Renginys skirtas savivaldybių administracijų, jų įstaigų ir įmonių atstovams, siekiantiems praktiškai išmokti, kaip inovacijos gali būti diegiamos per viešuosius pirkimus.

Kviečiame deleguoti atstovus ir aktyviai dalyvauti renginyje, dalytis patirtimi bei prisidėti prie inovacijų plėtros Vakarų Lietuvos savivaldoje.

Renginio registracija ČIA
Dalyvavimas nemokamas.

Pereinant prie žaliosios energijos mažų ir vidutinių uostų (MVU) ekosistemose, svarbiausia siekti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, gerinti oro kokybę ir mažinti pramonės poveikį vandens ekosistemoms. Šis pokytis reikalauja ne tik technologinių, bet ir vadybinių sprendimų – pirmasis žingsnis šiame kelyje yra savęs vertinimas.

Šiandien uostai visame pasaulyje tampa ne tik logistikos ir prekybos centrais, bet ir žiedinės ekonomikos, tvarumo bei skaitmenizacijos lyderiais. Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus ir augančius aplinkosauginius reikalavimus, uostų sektoriui būtina turėti aiškius orientyrus, padedančius kryptingai judėti žaliosios transformacijos link.

Būtent todėl savęs vertinimas tampa esminiu įrankiu siekiant suprasti dabartinę padėtį, įvertinti energijos vartojimo efektyvumą, poveikį aplinkai ir atrasti tobulėjimo galimybes. Tai – atspirties taškas strateginiam tikslui pasiekti: sukurti tvarų, konkurencingą ir klimatui neutralų uostą.

Šiam tikslui įgyvendinti Interreg Pietų Baltijos (angl. Interreg South Baltic) programos projektas „DigiTechPort2030“ pristato „Žaliojo kompaso“ metodologiją – inovatyvų, struktūruotą ir praktinį įrankį, skirtą uostų tvarumo pažangai įsivertinti bei kryptingai planuoti tolesnius žingsnius.

Europa – link žaliojo kurso: „Fit for 55“ ir „Green Deal“ įpareigojimai

Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ (angl. European Green Deal) iškėlė aiškų tikslą – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vienas iš esminių žingsnių šio tikslo link – priemonių paketas „Fit for 55“, reikalaujantis iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 55 %.

Jūrų transportas įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ETS), o tai reiškia, kad kiekvienas laivas, kiekvienas uosto terminalas turi įvertinti savo emisijų šaltinius ir imtis priemonių joms mažinti. Tokie pokyčiai neišvengiamai paliečia ir mažesnius uostus – jie turi būti pasirengę ne tik prisitaikyti, bet ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

„DigiTechPort2030“ – žaliasis kelrodis Baltijos uostams

Europos Sąjungos Interreg Pietų Baltijos (angl. Interreg South Baltic) programos projektas „DigiTechPort2030“ tęsia sėkmingą „Connect2SmallPorts“ iniciatyvą ir žengia dar vieną žingsnį link labiau integruotos, duomenimis grįstos ir tvarios uosto ekosistemos. Projekto tikslas – sukurti praktinius įrankius ir gaires, padedančius mažiems bei vidutiniams uostams įgyvendinti žaliąją pertvarką ir pasiruošti 2030–2050 m. ES reikalavimams.

Iki 2026 m. pabaigos projektas, kurio partneriai – universitetai, uostų direkcijos ir kitos uostų įmonės – veikiantys Pietų Baltijos regione, siekia aprūpinti mažus ir vidutinius uostus dviem sprendimais: žaliosios energijos harmonizavimo priemonių rinkiniu bei ES žaliosios politikos atitikties veiksmų planu.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko indėlis

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) – vienas iš pagrindinių „Žaliojo kompaso“ metodologijos kūrėjų projekte. KMTP ekspertai, turintys ilgametę patirtį jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros srityje pasitelkę išorės ekspertus, prisidėjo prie metodologijos struktūros, vertinimo kriterijų ir skaitmeninių įrankių kūrimo.

Jų įžvalgos padėjo metodologiją padaryti ne tik moksliniais principais pagrįstu, bet ir praktiškai pritaikomu instrumentu, kuris realiai atliepia uostų poreikius – nuo duomenų rinkimo iki sprendimų priėmimo dėl tvarios infrastruktūros investicijų.

„Žaliasis kompasas“ – kelrodis uostų tvarumo įsivertinimui

KMTP sukurta savęs vertinimo metodologija leidžia kiekvienam uostui sistemingai įsivertinti savo pažangą penkiose srityse:

1. Strategija – ar uosto veiklos planai, dokumentai ir tikslai atspindi ES žaliosios politikos kryptį.
2. Valdymas – ar vadovai ir darbuotojai pasirengę transformacijai, ar yra paskirstyti atsakomybės centrai, mokymų sistema.
3. Infrastruktūra – ar uoste yra ar planuojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, ar infrastruktūra pritaikyta elektrifikuotoms transporto priemonėms.
4. Superstruktūra – ar uosto technika, įranga ir krovos procesai vykdomi naudojant žaliąją energiją.
5. Išoriniai dalyviai – kaip į procesą įtraukiami partneriai: vežėjai, terminalų operatoriai, tiekėjai, laivybos kompanijos.

Įrankis padeda matematiškai įvertinti uosto ekologinį pėdsaką – pavyzdžiui, išmetamų CO₂ kiekį, tenkantį vienai krovinių tonai ar keleiviui. Remiantis šiais duomenimis, kiekvienas uostas gauna individualų tvarumo profilį bei rekomendacijas tolesniems žingsniams.

Kvietimas uostams: įsivertinkite ir ženkite pirmyn

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia visus Pietų Baltijos regiono uostus pasinaudoti „Žaliojo kompaso“ metodika ir atlikti savęs vertinimą. Tai – pirmas ir svarbiausias žingsnis link atsakingo, duomenimis pagrįsto tvarumo.

Kiekvienas uostas, įsivertinęs pagal „Žaliojo kompaso“ metodiką, prisideda prie bendro tikslo – švaresnės jūros, sveikesnės aplinkos ir konkurencingesnės Europos. Žalioji transformacija nėra tik ateities vizija – tai procesas, kuris prasideda čia ir dabar.

Uostai, įsivertinę pagal šią sistemą, gauna ne tik savo tvarumo profilį, bet ir galimybę konsultuotis su „DigiTechPort2030“ ekspertų komanda, kuri padeda sukurti veiksmų planą – nuo mažų optimizacijų iki strateginių inovacijų projektų. Taip pat uostai atsiduria skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame gali palyginti savo rodiklius su kitų uostų duomenimis. Projekto metu siekiama perduoti uostams gerąsias praktikas ir suteikti kokybiškas ekspertines konsultacijas rodiklių gerinimo ir pasirengimo pokyčiams tematika.

„Už šios publikacijos turinį atsako tik jo autorius (-iai) ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos, vadovaujančiosios institucijos ar jungtinio „Interreg South Baltic“ programos 2021–2027 m. sekretoriato poziciją.“

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas dalinasi ES ir Japonijos pramoninio bendradarbiavimo centro kvietimu ir raginame aktyviai įsitraukti į renginius savo bendruomenės įmones. Tai ypač aktuali informacija verslui, dirbančiam ekologiškos energetikos sektoriuose ir siekiančiam pozicionuoti ar ieškoti verslo plėtros galimybių Japonijos rinkose.

ES ir Japonijos pramoninio bendradarbiavimo centras ir vėl rengia sėkmingą internetinį B2B kontaktų užmezgimo renginį, skirtą subjektams, veikiantiems ekologiškos energetikos sektoriuose.

Ši platforma suburia Japonijos ir Europos įmones bei mokslinių tyrimų institucijas, skatina partnerystes, kurios prisideda prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios visuomenės kūrimo ir skatina naujoviškų ekologiškų technologijų, procesų ir taikomųjų programų kūrimą Europos Sąjungoje ir Japonijoje.

Tikslinės sritys

 – Vandenilis / kuro elementai ir elektrolizatoriai

– Akumuliatorių / saugojimo technologijos

– Saulės fotoelektros ir saulės šiluminės technologijos

– Tinklo technologijos

– Sausumos vėjo ir jūros atsinaujinančiosios energijos technologijos

– Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos

– Šilumos siurbliai ir geoterminės energijos technologijos

– Energijos vartojimo efektyvumo technologijos

– Ekologiškos medžiagos / mažai anglies dioksido išskiriančios statybos ir gamybos technologijos

– Apskritasis ekonomikos modelis / produkto gyvavimo ciklo valdymas (PLM) ir perdirbimas

– Aplinkos stebėjimo, analizės ir vertinimo įranga

– Aplinkos paslaugos

 Naudinga informacija dalyviams

Prieiga prie šios platformos skirta įmonių, mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigų bei kitų susijusių organizacijų, veikiančių minėtose tikslinėse srityse ir turinčių būstinę Japonijoje arba Europos Sąjungoje, atstovams. Asmenys negali dalyvauti.

Organizatoriai peržiūrės registruotų asmenų profilius, patvirtins registraciją ir įvertins ar jie atitinka reikalavimus ir gali dalyvauti renginyje.

Registracija atidaryta, o platforma veiks iki 2026 m. kovo mėn. pabaigos.
https://www.b2match.com/e/eu-japan-green

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kaip TETRAS projekto lyderis, kviečia prisijungti prie Danijos Bioekonomikos konferencijos x TETRAS baigiamojo renginio!

Renginys suburs pramonės lyderius, mokslininkus, politikos formuotojus ir novatorius iš viso Baltijos jūros regiono – dalinsimės pažangiausiais sprendimais bioekonomikos ir tvarios akvakultūros srityse.

TETRAS sesijoje bus gilinamasi į recirkuliacinių akvakultūros sistemų (RAS) verslo potencialą, pristatant realius projekto bandomuosius pritaikymus:

– Inovatyvus techninio ir geoterminio vandens panaudojimas
– RAS kaip švietimo ir informuotumo priemonė
– LCA, KPI ir ESG vaidmuo tvariame verslo planavime
– Duomenų ir politikos pokyčiai, formuojantys RAS ateitį

Kodėl verta dalyvauti?
Tai – unikali proga užmegzti ryšius su pramonės ekspertais, tyrėjais, vietos suinteresuotomis šalimis ir visais, kurie aistringai ieško tvarių sprendimų akvakultūros sektoriuje.
Renginys skirtas tiems, kurie nori būti tvarių maisto sistemų ateities kūrėjai.

Raginame dalyvauti ir kviečiame Lietuvos akvakultūros sektoriaus atstovus, mokslininkus ir įmones, norinčius prisijungti prie mūsų delegacijos –susisiekiti ir atstovauti Lietuvai šiame tarptautiniame forume!

Klaipėdos mokslo ir technologijų parką konferencijoje atstovaus: Roma Stubrienė – parko vadovė, bei Erika Zavackienė – projektų vadovė.

Laukia įkvepianti diena kupina žinių, tinklaveikos ir bendradarbiavimo galimybių.
Būkime ten, kur gimsta rytojaus tvarios bioekonomikos sprendimai!

Kontaktinis asmuo dėl klausimų norint vykti kartu su delegacija – Erika Zavackienė, +370 684 50212 | erika@kmtp.lt

Šią savaitę (nuo spalio 20 d.) prasideda Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių atstovų organizuojamos „Europos horizonto“ informacinės dienos – net 15 teminių nuotolinių renginių.

2025 m. spalio 20–30 d. kviečiami visi besidomintys programos „Europos horizontas“ galimybėmis dalyvauti informacinėse dienose: jūsų patogumui siūloma 15 skirtingų teminių renginių, apimančių visas „Europos horizonto“ veiklos sritis ir programas. Informacinių dienų metu bus pristatomi 2026 m. „Europos horizonto“ kvietimai.

Informacinės dienos – tai proga iš anksto susipažinti su būsimais kvietimais, apgalvoti idėjas bei galimybes ir pradėti ruoštis partnerių paieškai ar paraiškų rašymui.

Renginių temos ir programa

Bus pristatomos visos „Europos horizonto“ veiklos sritys – nuo sveikatos, klimato kaitos, žemės ūkio, kultūros, pramonės iki kosmoso ir dirbtinio intelekto. Sužinosite apie Europos mokslo tarybos (ERC), Europos inovacijų tarybos (EIC), Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT), Jungtinių tyrimų centro (JRC) ir „Marie Skłodowska-Curie veiksmų“ (MSCA) programų siūlomas galimybes. Taip pat bus kalbama apie ES misijas, Naująjį europinį bauhauzą bei „Pažangos sklaidos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros“ (WIDERA) programą.

 „Europos horizonto“ informacinių dienų programa 

Svarbu: visiems renginiams bus naudojama ta pati transliacijos nuoroda (per MS Teams programą). Laukiami visi besidomintys „Europos horizonto“ informacinėse dienose spalio 20-30 dienomis!

Daugiau informacijos  – „Europos horizonto” svetainėje

Kontaktai pasiteiravimui:

Ieva Budrienė, el.p. ieva.budriene@lmt, tel. nr. +37068403247
Lina Liepytė, el.p. lina.liepyte@lmt, tel. nr. +37067569697

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) atstovė Erika Zavackienė dalyvavo 2-ajame ES dumblių pažinimo didinimo aukščiausiojo lygio susitikime 2025 m., vykusiame spalio 16–17 d. Berlyne. Renginys buvo organizuotas pagal EU4Algae iniciatyvą, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija (DG MARE, CINEA) ir remiant Vokietijos federalinei maisto ir žemės ūkio ministerijai.

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo ekspertai, novatoriai ir politikos atstovai, formuojantys Europos dumblių ir mėlynosios bioekonomikos ateitį. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip dumblių auginimas ir regeneracinis vandenynų ūkininkavimas gali skatinti tvarų vystymąsi, kurti naujus pragyvenimo šaltinius ir atkurti jūrų ekosistemas.

Atstovaudama Lietuvai ir „Cool Blue Baltic“ projekto partnerystei, Klaipėdos mosklo ir technologijų parko projektų vadovė Erika Zavackienė pasidalijo įžvalgomis iš savo neseniai vykusių veiklų. Tai apėmė Klaipėdoje vykusį techninio ir ekonominio bendro vertinimo seminarą, kuriame buvo nagrinėjamos jūrų biomasės auginimo galimybės ir iššūkiai, bei eksploatavimo renginių ciklas, kuriame piliečiai, jaunimas ir politikos formuotojai buvo supažindinti su recirkuliacinio vandenynų ūkininkavimo (ROF) koncepcijomis per interaktyvų mokymąsi ir jūros dumblių degustacijas.

Berlyno aukščiausiojo lygio susitikime ES valstybės narės pasirašė Pritarimo deklaraciją, kurioje dumbliai pripažinti strateginiu Europos žaliosios ir mėlynosios pertvarkos ištekliumi. Renginyje taip pat buvo pabrėžtas naujas bendradarbiavimas ir novatoriški metodai, kuriais regeneracinė akvakultūra integruojama su atsinaujinančia energija jūroje – kryptis, kurią Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas siektų plėtoti bendradarbiaujant su tokiais partneriais kaip „Ignitis Group“.

Artėjant projekto „Cool Blue Baltic“ pabaigai, Berlyno aukščiausiojo lygio susitikime sustiprinta bendra vizija, kad šiandienos mėlynosios idėjos tampa rytojaus realybe. Bendradarbiaudama, pasitelkdama kūrybiškumą ir drąsą, Europa kuria atsparią, regeneracinę ir dumbliais varomą ateitį.