Klaipėdos mokslo ir technologijų parko partneris – Lietuvos verslo kolegija – kviečia į nemokamą seminarą. 

Renginyd vyks spalio 30 d. Klaipėdoje, Turgaus g. 21.

Daugiau informacijos apie seminarą: https://ltvk.lt/verslui-ir-visuomenei/verslo-informacinis-centras/seminarai/psichologinis-atsparumas-versle/

REGISTRACIJA: https://forms.gle/UDWdwykNKpZqQjfa6

Data: 2025 m. spalio 30 d.

Vieta: Lietuvos verslo kolegija, Klaipėda, Turgaus g. 21

Laikas: 09:00 – 16:10

Pranešėjai: lekt. Ingrida Razmė

Kaina: Nemokamas! Būtina registracija

Informacija parengta pagal Lietuvos verslo kolegijos pranešimą. 

„INVESTech” siekia sukurti tarptautinę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) profesinio meistriškumo centrų (CoVE) platformą penkiuose Europos regionuose: Košicėje (Slovakija), Atikoje (Graikija), Sofijoje (Bulgarija), Nikosijoje (Kipras) ir Klaipėdoje (Lietuva).

Antrasis projekto susitikimas 2025 m. kovo 18–21 d. Sofijoje apėmė tarptautines dirbtuves, kuriose buvo rengiamas strateginis INVESTech kompetencijų centrų platformos plėtros planas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą tarp profesinio meistriškumo centrų ir jų partnerių. Taip pat vyko pažintinis vizitas į Sofijos technologijų parką, kur susitikta su Bulgarijos organizacijomis, siekiant dalintis patirtimi ir gera praktika.

Mikrokredencialai – tai trumpalaikiai mokymai, suteikiantys konkrečių įgūdžių ir patvirtinantys mokymosi rezultatus, reikalingus asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. INVESTech projekte jie leis kelti kvalifikaciją pagal EKS 4–6 lygius.

Tyrimo metu nustatyti įgūdžių trūkumai septyniose pažangiųjų pramonės technologijų srityse, todėl bus kuriami bandomieji profesinio mokymo kursai EKS 4–6 lygiams.

Kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje bus įkurta po vieną inovacijų laboratoriją (I-lab) – erdvę su įranga, programine įranga ir moderatoriumi, kurioje dalyviai galės bendradarbiauti sprendžiant iššūkius ir kurti inovatyvius sprendimus.

INVESTech projektas organizuos nacionalinius ir Europos įgūdžių konkursus vidurinių ir aukštųjų mokyklų dalyviams, siekiant skatinti VET meistriškumą, inovacijas ir tarptautinį bendradarbiavimą.

• Profesinio meistriškumo forumas

• Pirmasis INVESTech įgūdžių konkursas vidurinių mokyklų moksleiviams

• COFUN laboratorija ir tarptautinė konferencija

• Pirmasis INVESTech įgūdžių konkursas universitetų studentams

• Projekto susitikimas ir pažintinis vizitas

@investech-cove

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusi MB „Klaipėdos projektai“ pradeda įgyvendinti pasaulinės reikšmės projektą – kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) kuriamas pažangus maisto papildas, skirtas detoksikuoti žmogaus organizmą nuo ftalatų ir kitų lipofilinių toksinų. Tai – pirmasis tokio pobūdžio, moksliškai pagrįstas sprendimas pasaulyje.

Inovacijos autorė – Aistė Andriulė

Šio proveržio autorė – Aistė Andriulė, geografijos mokslų magistrė, aplinkosaugos projektų vystytoja, prekės ženklo Bloom for the Planet įkūrėja bei Klaipėdos universiteto doktorantė, tyrinėjanti oro taršą uostamiesčiuose, ypatingą dėmesį skiriant pramonės ir transporto išmetamiesiems teršalams.

Ilgametė pedagogė ir lektorė A. Andriulė savo veiklą visada grindė idėja, kad mokslas turi tarnauti žmonijai. Neapsiribodama aplinkosaugos sritimi, šiandien Aistė  veiklą perkelia ir į žmogaus sveikatos apsaugą – imtasi kurti priemonę, kuri efektyviai šalina iš organizmo ftalatus – toksiškas plastiko daleles, kurios kaupiasi mūsų kūne.

Chemikės Agnės Jucytės Čičinės mokslinis temos aktualumo pagrindimas –  tapo esmine paskata Aistei ir suteikė ryžto siekti būtent šios idėjos įgyvendinimo. Toliau vystant projektą, itin svarbus vaidmuo teko LSMU mokslininkų bendradarbiavimui bei nuolatiniam Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorės Romos Stubrienės palaikymui.

Pasaulyje analogų nėra

Pasak LSMU mokslininkų, šiuo metu pasaulyje nėra moksliškai įrodyto preparato, galinčio efektyviai pašalinti ftalatus iš žmogaus organizmo. Ši problema aktuali visame pasaulyje, ypač JAV, kur tarša ftalatais ypač didelė.

Ftalatai – tai plastifikatoriai, naudojami plastikinių gaminių gamyboje, kurių randama buteliukuose, maisto pakuotėse, žaisluose, kosmetikoje, medicinos priemonėse. Jie nėra tvirtai susiję su plastiku, todėl lengvai patenka į aplinką, vandenį, orą, maistą, o galiausiai – ir į žmogaus organizmą.

Šios medžiagos sukelia hormonų disbalansą, astmą, onkologines ligas, kaupiasi maisto grandinėje ir kelia grėsmę aplinkosauginei būklei. Vienas pavojingiausių ftalatų – DEHP – jau yra įtrauktas į ES prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą.

Mokslu grįstas sprendimas

Projektas „Pažangaus maisto papildo ftalatų detoksikacijai kūrimas“ yra paremtas moksliniais tyrimais, kurių metu laboratorijoje bus modeliuojamos žmogaus virškinimo trakto sąlygos, siekiant įvertinti įvairių natūralių junginių – tokių kaip hitozanas, aktyvuota anglis ir kiti – efektyvumą surišant ftalatus.

Hitozanas – pagrindinė papildų sudedamoji dalis – yra natūralus polisacharidas, gaunamas iš vėžiagyvių kiautų, kuris žarnyne suriša toksinus ir padeda juos pašalinti iš organizmo. Tikimasi, kad sukurta formulė ne tik padės išvalyti organizmą nuo mikroplastikų, bet ir taps nauju standartu detoksikacijos srityje.

Iš gamtos – žmogui ir aplinkai

Anot Aistės Andriulės, šis sprendimas gimė iš gilios meilės gamtai: „Visada norėjau po savęs palikti kažką reikšmingo – kad būčiau prisimenama ne tik kaip mokslininkė, bet ir kaip inovatorė. Visa mano veikla susijusi su aplinkosauga, tad natūraliai perėjau nuo aplinkosaugos problemų prie žmogaus sveikatos. Viską, ko mums reikia, galime rasti gamtoje – tereikia tai pamatyti ir pagrįsti mokslu.“

Ilgametė lektorė Aistė Andriulė žengė į verslo pasaulį paskatinta dalyvavimo verslo plėtros programoje „Verslo skrydis“. Aštuonis mėnesius trukusioje programoje užsimezgusi pažintis su Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktore Roma Stubriene tapo lemiama – veikla buvo perkelta į parko erdves. Vos per metus nuo MB „Klaipėdos projektai“ įsikūrimo KMTP, Aistės iniciatyva išaugo iki tarptautinio mokslinio projekto.

Tapusi aktyvia KMTP bendruomenės nare, Aistė kryptingai ėmė gilintis į vieną aktualiausių šių laikų aplinkosaugos temų – ftalatų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kartu su kolegų komanda ji pagrindė hipotezę, kad ši sritis moksliškai vis dar neišplėtota, nors problema – globali.

Aistės A. sėkmės kelias – tai įkvepiantis pavyzdys kiekvienam, kuris dvejoja dėl savo idėjų sėkme. Jos istorija taip pat patvirtina, kad inovacijų plėtrai būtina palanki aplinka – tokia, kuri ne tik palaiko, bet ir padeda kryptingai judėti pirmyn. Didžiuojamės, kad šis projektas gimė būtent Klaipėdos mokslo ir technologijų parke – erdvėje, kur susitinka mokslas, inovacijos ir tikėjimas ateitimi.

Projekto apimtis ir reikšmė

Projekto pavadinimas Pažangaus maisto papildo ftalatų detoksikacijai kūrimas
Trukmė 2025 m. birželis – 2026 m. birželis
Projekto vertė 200 848 EUR
ES finansavimas 152 639 EUR

Finansuojama pagal „Inostart“ priemonę

Projektas ne tik atliepia vieną svarbiausių šiandienos aplinkosaugos ir sveikatos iššūkių, bet ir turi aiškią komercinę kryptį – ilgalaikėje perspektyvoje maisto papildas bus testuojamas ir su žmonėmis.

Praėjusią savaitę Klaipėdos mokslo ir technologijų parke svečiuose lankėsi įmonės Garant ProTech direktorius Ignas Urbonas. Susitikimo metu pristatyta inovatyvi gesinimo technologija, sukurta pažangaus aerozolio pagrindu.

Gaisrų tematika šiandien ypač aktuali, kai dažnėja  itin pavojingai dideli gaisrai įmonėse ar individualiuose namuose ne tik dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, bet ir dėl naudojamų elektros įrenginių gausos, o ličio baterijų keliamas grėsmes iš viso sunku suvaldyti. Deja mažai kas žino apie inovacijas bei technologijas taikomas gaisrų gesinimo praktikoje pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje jos taip pat vangiai skinasi kelią, dėl ilgą laiką nebuvusių įstatyminių dokumentų, dėl europiniu mastu pripažintų sertifikatų neveikimo šalyje ar edukavimo stygiaus šia tema.

Aerozolinės gesinimo sistemos – naujiena tik Lietuvoje, o pasaulyje jos naudojamos jau daugiau nei tris dešimtmečius. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas mato perspektyvą informacijos apie šią inovaciją sklaidoje ir edukacijoje.

Todėl rudenį, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kartu su Garant Protech įmonės atstovais, organizuos renginį, į kurį pakvies bendruomenę ir visus norinčius daugiau sužinoti apie inovatyvų gaisro gesinimą, aerozolio technologijos veikimą ir panaudojimą pramonė – įrengimų ir patalpų apsaugai, transporte, elektros energijos kaupiklių, saulės elektrinių inverterių, ličio baterijų, buityje, bei visose žmogaus veiklą vykdomose aplinkose kylančių gaisrų apsaugai.

On July 31, a meeting was held at the Klaipėda Science and Technology Park, where representatives of institutions that form and implement innovation policy were introduced to the port city’s infrastructure and its potential for adapting to the creation and development of maritime defense technologies.

The meeting was attended by: Raimondas Martinavicius, Advisor Innovation Policy Division at Ministry of Economy and Innovations, Martynas Survilas, Director of Innovation Development Department at Innovation Agency Lithuania, Viktorija Sidarienė, Head of “Miltech Lab”  Innovation Agency Lithuania, Izabelė Martišiūnė, Coordinator of the Manu Future LAB Division of the Innovation Agency Proverzis Department, representatives of Klaipėda Science and Technology Park – Roma Stubriene, Director and Giedrius Janusauskas, Development Manager.

The purpose of the visit is to get acquainted with the infrastructure available in Klaipėda for the development of technologies in the maritime defense field, creating defense technologies adapted to operate underwater, on the water surface, and in the air above water.

Visited Klaipėda Science and Technology Park Business Incubator, Klaipėda University Marine Research Institute, and Lithuanian Maritime Academy.

Septintasis inovacijų maratonas „Portathon 2025“: technologiniai saugumo ir tvarumo sprendimai  uostams – atsakas tarptautiniams geopolitiniams ir globaliems iššūkiams atliepti

Klaipėda vėl tampa inovacijų ir technologinių sprendimų uostamiesčiams centru.
Šių metų rugsėjo 26-28 dienomis vyksiantis tarptautinis hakatonas „Portathon 2025“ sukvies talentus iš Lietuvos ir užsienio kurti technologinius sprendimus, atliepiančius globalius geopolitinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria jūrinis sektorius.

Tai jau septintasis šio formato renginys, kuris per kelerius metus tapo svarbiu inovacijų lopšiu ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visame Baltijos jūros regione.

„Portathon“ ne tik garsina Lietuvą kaip pažangią ir socialiai atsakingą jūrinę valstybę, bet ir padeda realiai įgyvendinti technologinius sprendimus, gimstančius iš mokslo, verslo ir kūrybiškų komandų sinergijos.

Kasmet vykstantis renginys suvienija inžinerijos, IT, jūrų technologijų, verslo ir mokslo studentus, mokslininkus, profesionalus ir visus – tuos, kurie geba paversti iššūkius realiais sprendimais.

Renginys – greitkelis idėjų įgyvendinimo link

„Portathon“ – pažangi ir tvari iniciatyva, telkianti viso regiono inžinerinius, IT ir kitų sričių talentus, žinias bei kūrybiškumą. Kaip renginio partneriai, jau septintus metus, jungiamės su savo iššūkiais ir komandomis, vertindami galimybę tarpsektorinėje aplinkoje kurti technologinius sprendimus ir stiprinti ryšius su inovacijų ekosistema Lietuvoje ir už jos ribų.

Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas, žalieji uostai bei žiedinė ekonomika – šių metų hakatono kryptys neabejotinai atspindi klausimus, kurie dabar yra aktualiausi jūrinei pramonei. Kviečiu su „Portathon“ atrasti rūpimus atsakymus ir pasitelkti šį formatą kaip greitkelį savo idėjoms įgyvendinti!“ – ragina Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Iššūkiai – kūrybos variklis

Šių metų „Portathon“ iššūkiai formuluojami atsižvelgiant į aktualiausias jūrinio sektoriaus ir geopolitines tendencijas, o jų sprendimai bus svarbūs kiekvienam strateginiam uostui. Dėmesio centre – kibernetinis saugumas, saugios navigacijos sprendimai, dirbtinis intelektas, bepilotės technologijos, žiedinė ekonomika, biologinės įvairovės išsaugojimas bei klimato kaitos poveikio mažinimas uostuose.

„Dažnai sakoma, kad uostas turi būti greitas ir saugus, bet šiandien to nebepakanka. Turime būti ir tvarūs, ir gebėti keistis greičiau nei keičiasi pasaulis aplink. Būtent todėl „Portathon“ mums yra daugiau nei renginys – tai vieta, kur gimsta sprendimai, galintys pakeisti visą jūrų sektorių. Čia pamatome, kokie galime būti rytoj, jei šiandien išdrįsime mąstyti plačiau,“ – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Portathon 2025“ vyks gyvai paskutinį rugsėjo savaitgalį Klaipėdos mokslo ir technologijų parko erdvėse. Iššūkius renginio dalyviams jau ruošia: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, bei kiti uostų ekosistemos dalyviai iš Lietuvos bei Baltijos jūros regiono.

„Džiugina, kad renginys eilę metų nepraranda aktualumo ir susidomėjimo, o jo rezultatai ne tik tampa tramplinu startuoliams, pažintys – naujų verslo partnerysčių tinklu, o uostams ir jūriniam verslui – know-how technologijų centru. Didžiulę vertę kuria ir mūsų partnerių pasitikėjimas – jų skiriamas dėmesys, parama ir siekis diegti sukurtus sprendimus realioje veikloje. Hakatonas išskirtinis tuo, kad yra platforma, kur potencialą turintys sprendimai iš tiesų tampa realybe“, – sako renginio bendraautorė ir koordinatorė, KMTP projektų vadovė Erika Zavackienė.

Skelbiama registracijos pradžia

Registruotis kviečiami tiek individualūs dalyviai, tiek grupės, mentoriai, bei iššūkių teikėjai.

Renginyje dalyvausiančias komandas sudarys 3-5 asmenys. Amžiaus cenzo nėra, dalyvauti kviečiami IT, inžinerijos studentai, profesionalai, startuoliai ir entuziastai, verslo valdymo profesionalai, mokslininkai, uostų ir jūrinių verslų atstovai. Hakatono komandų rezultatus vertins iš atitinkamų sričių profesionalų sudaryta žiuri komisija, o finalininkai pasidalins 4 000 eurų prizinį fondą su galimybe toliau realiai plėtoti ir įgyvendinti savo projektus.

Papildoma informacija

Dalyvių registracija: https://bit.ly/Portathon2025_PARTICIPANTregistration

Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2025_MENTORSregistration

Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2025_CHALLENGEregistration

Daugiau apie „Portathon“: https://kmtp.lt/portathon/

KMTP ir Cool Blue Baltic projekto iniciatyva – pažintis su su vandenynų ūkiuose užaugintų jūros gėrybių produkcijos skoniais

Uostamiestyje jau tradicija tapusiame festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“, „Klaipėdos mokslo ir technologijų parko“ komanda renginio svečius kvietė degustuoti iš jūros dumblių pagamintų užkandžių ir edukavo apie inovatyviuose vandenynų ūkiuose auginamų jūrinių kultūrų panaudojimo maisto pramonėje galimybes. Renginio dalyviai buvo supažindinti su šios veiklos teigiamu poveikiu atstatant pažeistas akvakultūras ir ekosistemas. Svarbu paminėti, jog tokių projektų kaip  „Cool Blue Baltic“, kurio partneris yra „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, veiklos rezultatai – akivaizdūs, o jau sukurti produktai ir taikomi veiklos procesai tiesiogiai prisideda prie tvarumo ir ekologijos plėtojimo. Birželio 21 d. Danės skvere, Klaipėdoje vykęs renginys, inicijuotas Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“, skirtas tvaresnio rytojaus kūrėjams ir ekologinio sąmoningumo skatinimui.

Jūriniai ūkiai – ekosistemoms atkurti

Baltijos jūra tai – unikali ir dinamiška aplinka. Tačiau čia kadieną susiduriama su įvairiais iššūkiais: nuo biogeocheminių pokyčių, kaip eutrofikacija, hipoksija, rūgštėjimas, iki ekstremalių oro sąlygų, miestų plėtros ir pramoninės žvejybos. Besikaupiantys iššūkiai sukelia ekosistemų svyravimus, o  neigiami socialiniai ir ekonominiai faktoriai dešimtmečiais veikiantys ekosistemas ilgainiui lemia tradicinės pakrančių ekonomikos nuosmūkį, migraciją iš kaimo į miestą ir didelę priklausomybę nuo sezoninio turizmo. Vadovaudamasi ES misija „Atkurti mūsų vandenyną ir vandenis iki 2030 m.“, COOL BLUE BALTIC (CBB) siekia įgyvendinti konkrečius regeneracinės akvakultūros ir ekosistemų atkūrimo scenarijus, perorientuojant žvejus nuo verslinės žvejybos prie vandenynų regeneravimo veiklos tokiu būdu prižiūrint saugomas jūrų teritorijas.

„Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, pagal projekto problematiką, inicijavo teminius interviu bei diskusijas siekiant ieškoti sprendimų tokio tipo ūkiams vystyti Lietuvoje esančiomis gamtinėmis ir teritorinėmis sąlygomis. Atviras Lietuvos pajūrio krantas būtų vienas iš didžiausių iššūkių Lietuvoje užsiimti vandenynų ūkininkavimu.

Auginimo įrangą Baltijos jūros pakrantėse bendruomeniniai ūkiai inkaruoja, tvirtina plūdurais ar kitais būdais. Lietuvos teritorijai priklausančioje jūroje planuojamas vėjo jėgainių parkas, kurį įgyvendinant galėtų būti įtrauktos kompensacinės priemonės, padedančios statybų metu pažeistiems biogeniniams rifams bei dugno buveinėms. Viena iš tokių priemonių galėtų būti Baltijos jūros midijų, natūraliai prisitaikiusių prie žemesnio druskingumo sąlygų ir esančių svarbia rifų buveinių dalimi, auginimas. Tai padėtų atkurti žmonių veiklos ir invazinių grundalų pažeistas rifų buveines dugne. Prie Palangos tilto pritvirtintos midijų augimvietės taip pat būtų visapusiškai naudingos aplinkai – valytų vandenį, pritrauktų žuvų. Tai tik keli siūlymai, kuriems reiktų detalesnės analizės, tačiau jų gali būti ir kur kas daugiau.

Vandenynų šiltėjimas, laukinių žuvų išteklių pereikvojimas, nualintos ekosistemos – tai problemos, kurias Baltijos jūroje spręsti gali padėti regeneracinio ūkininkavimo metodų taikymas, net jei Lietuvoje pakrantėse išaugintos kultūros nebūtų tinkamos maistui. Tam tikrų rūšių auginimas padėtų kontroliuoti vandens kokybę, temperatūrą, atsikurti žuvų ištekliams, tuo pačiu palaikytų ir smulkią žvejybą mūsų regione.

Bendruomenės edukavimas ir įsitraukimo didinimas

„Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, siekdamas kuo plačiau supažindinti pajūrio bendruomenę bei jos svečius su regeneracine akvakultūra ir jos potencialu, prisijungė prie gegužės 16 d. organizuoto renginio „Žuvies diena”, bei birželio 21 d.  organizuoto festivalio  „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Renginių metu pristatytos jūrinio ūkininkavimo galimybės, suteikta galimybė degustuoti iš Baltijos ir Šiaurės jūrose augintų dumblių pagamintos produkcijos, supažindinta su kitomis jūroje auginamomis kultūromis ir jų panaudojimo galimybėmis, taip pat vesti edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui.

Oficiali projekto svetainė https://coolbluefuture.org/lt/
Daugiau apie projektą https://kmtp.lt/project/cool-blue-baltic/

Degustacija renginyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija” finansuota Europos Sąjungos programos „Horizon Europe“ vykdomo projekto COOL BLUE BALTIC (CBB) lėšomis.