Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas.

Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ bei „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – pergalingus technologinius ir skaitmeninius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą.

Žaliosios energijos ir automatizacijos banga

Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos jūrinis klasteris, Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, „Ignitis renewables“, Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas, Oslo uostas bei Klaipėdos miesto savivaldybė. Įkvepiančios temos atspindėjo globalias uostų, logistikos, energetikos tendencijas: nuo automatizuotų platformų, skaitmeninių įrankių uostams ir jūriniam verslui iki žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros – panaudojimo alternatyvų, saugojimo ir paskirstymo uostuose bei laivyboje.

Iniciatyva šiemet siekė atliepti ir tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ iššūkius, susijusius su tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimu, tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.

Sprendimai vandenilio gamyboje susidarančiai šilumai panaudoti

Į „Portathon“ partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet metė net du iššūkius, skatinančius inovacijas, kurios ne tik tobulintų Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Didžiausio technologijų entuziastų susidomėjimo sulaukė iššūkis, kuriam reikėjo pasiūlyti alternatyvius žaliojo vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.

Jau nuo 2026 metų Klaipėdos uosto teritoritoje numatyta vandenilio gamyba panaudojant atsinaujinančią energiją. Šios temos ėmęsi komandos generavo idėjas, kaip būtų galima efektyviai panaudoti šio aplinkai draugiško kuro gamyboje susidarantį šalutinį produktą ir kartu atverti naujas verslo galimybes.

Net dviems komandoms, kurios generavo technologinius sprendimus Uosto direkcijos iššūkiui, pasiūlytos inovatyvios idėjos atnešė pergalę.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentų komanda „KU Engineers“ pristatė sprendimą, kuris vandenilio gamybos metu susidarančią perteklinę 57°C šilumą leistų panaudoti keliems tikslams. Pirmiausia, edukaciniam centrui greta gamybos bazės apšildyti. Jaunieji inžinieriai taip pat pasiūlė tiekti šiltą orą netoliese esančių birių krovinių terminalo sandėlių ventiliacijai ir drėgmės kontrolei užtikrinti. Toks panaudojimas taptų alternatyva elektros energijai ar kitam kurui, paprastai naudojamam drėgmei jautrios produkcijos laikymo sąlygoms kontroliuoti.

KU studentai įžvelgė, kad vandenilio gamybos metu susidaranti atliekinė šiluma – tai praktiškai nemokama energija, kurią galima panaudoti kaip konkurencingą alternatyvą kitiems energijos šaltiniams, tuo pačiu sukurti galimybes naujai komercinei krypčiai ir mažinti anglies dvideginio pėdsaką. Komanda ne tik pasiūlė kompleksinį technologinį sprendimą, bet ir įvertino, jog jo įgyvendinimo kaštai atsipirktų per 2-3 metus.

Vandenilio gamybos šalutinis produktas – hidroponiniam ūkiui

Laimėtojais tapusi komanda „Problem Solving Masters“, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto studentai, pergalę iškovojo pasirinkę tą patį iššūkį kaip ir KU atstovai. Kauniečių pristatyta novatoriška ir tvari idėja – uosto teritorijoje įkurdinti hidroponinio auginimo sistemas, kuriose būtų įveiklinta šiluma, šalutinis vandenilio gamybos uoste metu susidarantis produktas.

Žaliosios energijos įkrovimo stotelių tinklas jūroje

Komanda „The Western Creators“, atstovavusi VLG įmonių grupei, sprendė žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ iššūkį, kaip jūrines vėjo jėgaines pritaikyti tiekti elektros ar kitą alternatyvią energiją  tolimais atstumais plaukiojantiems laivams. Iššūkį pristačiusios kompanijos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas prisidėtų prie siekio perpus sumažinti laivų transporto CO2 emisiją laivyboje iki 2050-ųjų.

Klaipėdiečių komandos pristatytas sprendimas įgalintų laivus pakrauti jūrinių vėjo parkų generuojama energija specialiose jūrinėse stotelėse. Komanda pasiūlė, kaip būtų galima atlikti tokią operaciją netgi esant nepalankioms oro sąlygoms, kuomet dėl stipraus bangavimo būtų neįmanoma prijungti kabelį – platforma taip pat turėtų galimybę elektros energiją perduoti per plūduriuojantį įrenginį, kurį vandenyje „sučiuptų“ laive sumontuotas kranas su gaudyklės mechanizmu.

„The Western Creators” pasiūlyto sprendimo dėka jūrinė vėjo energija taptų lengvai pasiekiama laivams, atvertų galimybes mažinti kaštus ir taršą. Laivus elektra įkraunant jūroje, sumažėtų baterijų poreikis – vietoje jų atsirastų galimybė gabenti daugiau krovinių, tad logistiniai procesai taptų efektyvesni.

Komanda mato galimybių technologiją dar labiau tobulinti ateityje. Struktūrą taip pat būtų galima panaudoti laivų aprūpinimui vandeniliu arba kitu pažangiu kuru bei išplėtoti tokių stotelių tinklą šalia jūrinių vėjo parkų visoje Baltijos jūroje ar kitose pasaulio vietose.

Modernios mažų laivų keleivių registracijos sistemos paieškos Oslo uostui

Tarp hakatono nugalėtojų – jungtinė norvegų komanda „Fjord Dwellers“ iš Oslo metropoliteno (OsloMet) bei Pietryčių Norvegijos universitetų. Klaipėdoje vykusiame hakatone jie pasirinko spręsti Olso uosto pateiktą iššūkį, kaip modernizuoti ir supaprastinti užsakomųjų reisų ir pažintinių ekskursijų keleivių registraciją, duomenų rinkimą, o taip pat integruoti į uosto valdymo sistemas.

Novatoriško skaitmeninio sprendimo ieškantys Oslo uosto atstovai pažymėjo, kad uostuose veikia daug vietines keliones siūlančių mažų laivų. Keleivių registracija paprastai atliekama rankiniu būdu, informacija uostams bei keleiviams siunčiama el. laiškais.

Jie akcentavo, kad šis modernus, automatizuotas sprendimas galėtų būti įdiegtas ne tik Oslo, bet ir kituose Norvegijos, Danijos, Švedijos, taip pat Lietuvos uostuose. „Fjord Dwellers“ finalinio pristatymo metu pademonstravo savo sugeneruotą automatizuotos duomenų platformos prototipą.

„Portathon“ – platforma jūrinių inovacijų ekosistemai

Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – VLG įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetų aljansas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungė beveik 100 hakatono dalyvių. Komandoms talkino tarptautinė 20 mentorių komanda – jūrinės industrijos, automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą, „Klaipėdos šventes“.

Išsami informacija apie 2024-ųjų hakatoną, iššūkių pristatymus, mentorių komandą – PORTATHON 2024 interneto puslapyje.

Hakatono akimirkos nuotraukose – KMTP Facebook paskyroje:

#Portathon2024 | Day 1

#Portathon2024 | Day 2

#Portathon2024 | Day 3

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Komercinės platformos uostams ir jūriniam verslui automatizavimas, alternatyvaus kuro saugojimo ir paskirstymo uostuose ir laivyboje idėjos, skaitmeniniai įrankiai laivų inžinerijos pramonei, jūrinio vėjo jėgainių pritaikymas tiekti energiją elektra varomiems laivams, globali uostų infrastruktūros stebėjimo sistema panaudojant palydovinius vaizdus – šiuos ir kitus iššūkius jau šį savaitgalį spręs tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ dalyviai.

Rugsėjo 27-29 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungs studentai, profesionalai, startuoliai, mokslininkai, uostų ir jūrinių verslų atstovai. Kurti technologinius ir skaitmeninius sprendimus moderniems uostams bei jūriniam sektoriui šiemet ruošiasi dalyviai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių.

Postūmis jūriniams startuoliams kurtis

„Hakatonu siekiame stiprinti ne tik Lietuvos jūrinių inovacijų ekosistemą. Kviečiame žvelgti plačiau ir generuoti sprendimus visam Baltijos jūros šalių regionui. Uostai ir jūriniai verslai atviri naujiems sprendimams bei veržliai inovatorių kartai“, – pastebi Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.

Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.

Technologiniams sprendimams skirto hakatono iššūkiai suskirstyti į kelias temines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai. Šiemet dalyviai generuos idėjas 7 iššūkiams. Stipriausius sprendimus pasiūliusios komandos pasidalins 4000 eurų piniginį prizinį fondą.

Jūrinio sektoriaus dėmesys – automatizacijai ir alternatyviai energetikai

Vieni iš iššūkių autorių – ištikimi „Portathon“ partneriai VLG įmonių grupė. Didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje hakatono dalyvius kviečia kurti skaitmeninį ekologinio ir ekonominio poveikio vertinimo įrankį, kuris pasitarnautų laivų savininkams planuojant naujų laivų statybą ar konversijos projektų įgyvendinimą. Sprendimas leistų analizuoti skirtingas tvarias laivyboje taikomas technologijas, pavyzdžiui, CO2 surinkimo ar alternatyvaus kuro diegimo sistemas, ir palyginti, kurios būtų tinkamiausios siekiant sumažinti naudotojų išlaidas ES uostų išduodamiems taršos leidimams.

„Lietuva yra jūrinė valstybė, nestokojanti ne tik pasiekimų jūrinės inžinerijos srityje, bet ir potencialo, kuris tebėra neišnaudotas. Tam, kad sėkmingai konkuruotume su pramonės lyderiais visame pasaulyje, turime veikti ryžtingai. „Portathon“ suteikia unikalią galimybę dalintis novatoriškomis idėjomis, iššūkius paversti pažangiais sprendimais ir tobulinti jūrines technologijas“, – sako Arnoldas Šileika, VLG įmonių grupės generalinis direktorius.

Į partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet meta net du iššūkius. Juos pasirinkę dalyviai kviečiami vystyti ir automatizuoti Klaipėdos uosto direkcijos komercinių paslaugų platformą arba pasiūlyti alternatyvius vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.

„Šio renginio tikslas – skatinti inovacijas, kurios padėtų ne tik tobulinti Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Bendradarbiavimas ir žinių dalijimasis yra esminiai veiksniai, leidžiantys mums ieškoti naujų sprendimų ir didinti mūsų konkurencingumą globalioje rinkoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uostams ir jūriniam transportui intensyviai judant link žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros energijos – naudojimo, Lietuvos jūrinis klasteris dalyvius įtrauks į alternatyvaus kuro gamybos, saugojimo ir paskirstymo uostuose sprendimų paieškas.

Žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ lauks idėjų, kaip jūrinio vėjo jėgaines pritaikyti tiekti energiją elektra varomiems laivams, plaukiojantiems tolimais atstumais. Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas kvies pasitelkti palydovų užfiksuotus vaizdus pasauliniam uostų infrastruktūros stebėjimo įrankiui kurti. Klaipėdos savivaldybė tikisi pasiūlymų kaip skaičiuoti masinių renginių dalyvius ir panaudoti duomenis analitikai.

Komandoms talkins beveik 20 mentorių

Dalyvius visą savaitgalį konsultuos tarptautinė mentorių komanda, prie kurios šiemet prisijungė beveik dvi dešimtys ekspertų, verslo ir mokslo atstovų. Azarto kupiną savaitgalį dalyviams įžvalgas teiks automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą.

Iniciatyva šiemet vyksta po tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliava, kuriam šis hakatonas svarbus kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma siekiant generuoti sprendimus tvariam tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.

Hakatono nugalėtojai paaiškės sekmadienio popietę. Jais taps 4 komandos finalinių pristatymų (pitch‘ų) metu pasiūliusios stipriausius sprendimus.

Išsamūs iššūkių pristatymai, mentorių komanda ir visa dalyviams aktuali informacija – PORTATHON 2024 interneto svetainėje.

REGISTRACIJA 

Dalyvių ir komandų registracija dar vyksta. Komandos, sudarytos iš 3-5 narių, bei pavieniai technologijų entuziastai dar gali suskubti užsiregistruoti: https://bit.ly/Portathon2024Participants. 

PROGRAMA 

Išsami hakatono programa: Portathon 2024 AGENDA.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

EU-CONEXUS, Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai, jungiasi prie tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ partnerių. Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantis ir inovacijų ekosistemą puoselėjantis „Portathon“ atveria naujas galimybes mokslo žinias taikyti išmanių urbanizuotų pakrančių tvarumui.

9 Europos universitetus partnerius vienijančio EU-CONEXUS aljanso studentai ir akademinės bendruomenės kviečiami įsitraukti į 48 valandas trunkantį hakatoną rugsėjo 27-29 d. Klaipėdoje arba nuotoliniu būdu. Įkvepiančio savaitgalio metu komandos kurs inovatyvius technologinius ir skaitmeninius sprendimus, sprendžiančius tvarių uostų, uostamiesčių bei ekosistemų, jūrinės industrijos, logistikos ir energetikos iššūkius.

„Pernai patyrėme puikių emocijų dalyvaudami „Portathon“, savo entuziazmu ir džiaugsmu užkrėtė užsienio studentai. Džiaugiamės galėdami skleisti šią energiją ir vertybes plačiau bei tikimės įkvėpti studentus, kitus bendruomenės narius dalyvauti šiame hakatone. Mūsų jauna UTCB komanda pristatė novatoriškas idėjas pateiktiems iššūkiams spręsti. Mano, kaip hakatono mentorės, patirtis konsultuojant komandas taip pat buvo išskirtinė. Šis konkursas – tai puiki galimybė komandai peržengti savo galimybių ribas sudėtingose situacijose. Nekantriai laukiame šių metų „Portathon“ ir taikomės į prizines vietas“, – pasakojo Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universiteto mokslų daktarė Ramona-Oana Flangea.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgalaikiais partneriais inicijuojamas „Portathon“ suteikia unikalią erdvę užmegzti bendradarbiavimą su Europos uostų ekosistemos nariais, sukurti pagrindą jaunųjų talentų ateities karjerai. Be to, ankstesniuose hakatonuose sėkmingiausiai pasirodžiusias komandas uostų įmonės kvietė toliau vystyti savo sugeneruotas idėjas, kurti prototipus ar prisijungti prie įmonių komandų.

Hakatono dalyvius konsultuoja tarptautinė mentorių komanda, prie kurios kasmet prisijungia daugiau kaip 20 įvairių sričių ekspertų. Vienas jų – Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Inžinerijos katedros vedėjas, KU Jūros tyrimų instituto tyrėjas docentas Audrius Senulis, mentoriavęs visuose iki šiol vykusiuose „Portathon“.

„Pradžioje hakatonas daugiau siejosi su industriniais sprendimais. Tačiau, metams bėgant, jis transformavosi ir dabar yra skirtas generuoti sprendimus uostų iššūkiams. Be to, iš vietinio renginio jis išaugo į tarptautinį, pritraukiantį dalyvius iš viso pasaulio. Pasaulinė pandemija taip pat turėjo įtakos – „Portathon“ tapo hibridiniu renginiu, vis daugiau dalyvių iš užsienio turėjo galimybę įsitraukti nuotoliniu būdu. Visgi tikroji hakatono dvasia atsiskleidžia dalyvaujant gyvai, kai matai kitas komandas, generuoji idėjas, mezgi kontaktus, miegi, valgai, randi naujų draugų ir pristatinėji sprendimus“, – ilgamete „Portathon“ mentoriaus patirtimi dalijosi doc. A. Senulis.

Jis pridūrė, kad iššūkių temos taip pat išsiplėtė. Iš pradžių temos buvo techniškesnės, tačiau, pasauliui ir technologijoms nuolat vystantis, hakatono iššūkiai krypsta link IT sprendimų, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto taikymo.

Tarptautinis uosto technologijų hakatonas kasmet pritraukia apie 100 inovacijų kūrėjų iš Baltijos jūros regiono, kitų Europos šalių ir net kitų žemynų. Organizatoriai kviečia registruotis tiek komandas, tiek pavienius dalyvius. Pasak jų, sėkmingiausiai pasirodo iš skirtingų sektorių atstovų suformuotos komandos.

Šiemet „Portathon 2024“ iš dalies finansuojamas tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ lėšomis bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

REGISTRACIJA

Dalyvių ir komandų: https://bit.ly/Portathon2024Participants

Mentorių: https://bit.ly/Portathon2024Mentors

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ skelbia startą – rugsėjo 27-29 d. Klaipėda taps erdve, kur gimsta inovatyvūs technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai uostams. Dalyvauti, mentoriauti ir teikti iššūkius kviečiami skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo, logistikos, uosto technologijų ekspertai, universitetų bendruomenės bei startuoliai.

Sujungia ekspertus ir jaunuosius talentus

Uosto inovacijų vėliava tapusį hakatoną inicijuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su Lietuvos jūriniu klasteriu bei ilgamečiais partneriais. Šiemet komandos generuos sprendimus tvarios uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinkos, jūrinės industrijos, logistikos, energetikos iššūkiams.

„Jaunuosius talentus, įvairių sričių mokslo ir verslo ekspertus kviečiame „švartuotis“ Klaipėdoje, keistis žiniomis, patirtimis bei kurti modernių uostų ateitį. Pradedantiems startuoliams hakatonas yra puiki terpė rasti pirmuosius klientus, užmegzti ryšius su rinkose įsitvirtinusiais jūriniais verslais“, – sako Klaipėdos mokslo ir technologijų parko projektų vadovė, hakatono koordinatorė Erika Zavackienė.

Jūrinių technologijų generavimo renginys kasmet pritraukia apie 100 inovacijų kūrėjų iš Baltijos jūros šalių, kitų Europos valstybių, sulaukiama dalyvių ir iš kitų žemynų. Organizatoriai kviečia registruotis tiek komandas, tiek pavienius dalyvius. Pasak jų, sėkmingiausiai pasirodo iš skirtingų sektorių atstovų susiformavę komandos.

Startas jūriniams startuoliams

Uostų ekosistemos nariai, mokslo įstaigos kviečiami teikti iššūkius, kuriuos 48 valandų hakatone spręs komandos. Dalyviams konsultacijas teiks, praktine patirtimi dalinsis tarptautinė mentorių komanda, prie kurios kasmet prisijungia per 20 įvairiausių sričių ekspertų.

„Didžiausia šio hakatono vertė klasterio nariams – atrasti jaunus talentus, užmegzti bendradarbiavimą su mokslininkais, auginti naują profesionalų kartą, skatinti modernius sprendimus uostams vystančių startuolių kūrimąsi“, – įsitikinęs Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.

Pasak organizatorių, ankstesniuose uosto technologijų hakatonuose sėkmingiausiai pasirodžiusios komandos sulaukdavo uosto įmonių kvietimų toliau vystyti savo idėjas, kurti prototipus, įsilieti į kolektyvus.

Šiemet „Portathon 2024“ iš dalies finansuojamas tarptautinio projekto Blue Supply Chains lėšomis bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

REGISTRACIJA 

Dalyvių ir komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2024Participants

Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2024Mentors

Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2024Challenges

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Klaipėdoje sekmadienį paskelbti tarptautinio hakatono „Portathon“ nugalėtojai, visą savaitgalį kūrę technologinius sprendimus uostams. Renginio finale savo siūlymus sprendžiant aplinkosauginius, tvarumo ir procesų efektyvumo iššūkius pateikė 14 komandų. Stipriausiais pripažinti  sprendimai, kuriuos sugeneravo dvi klaipėdiečių komandos, inovatoriai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Norvegijai atstovavusi komanda.

Prizininke tapusi tarptautinė Klaipėdos universiteto (KU) studentų komanda pateikė sprendimą į Oslo metropoliteno universiteto (OsloMet) mestą iššūkį ir pristatė įrenginio, skirto įvairių aplinkos kokybės parametrų monitoringui, koncepciją. Duomenis renkantis įrenginys būtų tvirtinamas ant uostuose naudojamų bujų, pakraunamas saulės, vėjo ar kinetine energija ir veiktų autonominiu principu.

Hakatono prizais taip pat apdovanotos JAE ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) komandos – joms pergales atnešė inovatyvūs sprendimai, atliepiantys jūrų krovos kompanijos „Bega“ mestą iššūkį. Pasitelkdami hakatoną, Klaipėdos uoste veikiančio verslo atstovai ieškojo technologijos ar sistemos sprendimo, leidžiančio automatiškai skaičiuoti trąšų krovai dažniausiai naudojamas maišų talpas, ir identifikuoti tokiuose maišuose vežamų krovinių rūšį.

Dar viena „Portathon“ prizininke tapusi komanda iš „BI Norwegian Business School“ sprendė Oslo uosto pateiktą iššūkį, kuris buvo nukreiptas į uosto mokesčių apskaičiavimo sistemos modernizavimą. Inovatoriams per 48 valandas pavyko išgryninti idėją, kuri galėtų būti patraukli švartuojant laivus Osle, o taip pat ir kituose uostuose. Skaitmeninė sistema gebėtų įvertinti įvairius parametrus, tokius kaip laivo dydis, buvimo trukmė ir konkrečios uoste naudojamos paslaugos. Supaprastintas mokesčių apskaičiavimas pasitelkiant ir mobiliąją aplikaciją, labiau atlieptų klientų poreikius, taupytų laiką ir didintų procesų skaidrumą.

Savo iššūkius „Portathon“ komandoms šiemet taip pat buvo pateikę „Ignitis Renewables”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, „Klaipėda ID“, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, partneriai iš Švedijos.

Hakatoną „Portathon“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris organizavo jau penktą kartą. Šių metų naujovė – partnerystė su Norvegijos asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, kurios dėka komandų darbui buvo atvertos ir Oslo uosto erdvės.

„Portathon“ dalyvių ir mentorių geografija šiemet apėmė devynias šalis. Hakatonas išsiskyrė mokslo centrų įsitraukimu ieškant  jūriniam verslui ir uostams aktualių sprendimų. Technologinėse varžybose drauge su jau paminėtomis komandomis rungėsi technologijų entuziastai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Bucharešto technologijų universiteto, Blekingės technologijų universiteto. Dvi iš vyresniųjų klasių moksleivių suformuotas komandas į hakatoną atsivedė nuolatinė jo dalyvė Klaipėdos Baltijos gimnazija. Iššūkius paverčiant sprendimais „Portathon“ entuziastams talkino 16 mentorių iš Lietuvos bei užsienio.

Šiemet „Portathon“ buvo organizuotas bendradarbiaujant su tarptautiniu projektu „Blue Supply Chains“, kuris nukreiptas į  tvarių tiekimo grandinių kūrimą ir plėtrą Baltijos jūros šalių regione, kompanija „Schneider Electric Lietuva“ bei AB „Vakarų laivų gamykla“. Iniciatyva taip pat sulaukė technologinio akseleratoriaus „Bridgio“ bei EU-CONEXUS universiteto palaikymo.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Jūrinių vėjo parkų plėtra ir tvarumas, Baltijos pakrantėse vis labiau populiarėjantis ekstremalus vandens sportas ir saugumo užtikrinimas jo mėgėjams, poreikis duomenis apie jūrinį verslą paversti įrankiais, padedančiais Klaipėdai ir jūrinei Lietuvai augti – šios ir kitos temos bus atspindėtos spalio 6-8 d. vyksiančiame hakatone „Portathon“. Jūrinio verslo, mokslo ir savivaldos mestus iššūkius inovatorių komandos per 48 valandas sieks paversti technologiniais sprendimais.

Tarptautinėms komandoms – tarptautinis palaikymas 

Pagrindine hakatono lokacija ir šiemet išliks šios iniciatyvos lopšys – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Šių metų naujovė – komandoms spalio 6-8 d. savo erdves darbui atvers Oslo uostas. Taip pat inovatoriai hakatone gali dalyvauti ir nuotoliniu būdu. 

Norą dalyvauti sprendimų generavimo varžybose jau pareiškė 13 komandų. Jų sudėtyje – ne vien Lietuvos atstovai, bet taip pat dalyviai iš Švedijos, Norvegijos, Rumunijos, Lenkijos, Indijos, Ukrainos. 

Sutelktas platus komandoms talkinsiančių mentorių ratas – hakatonas jo dalyviams atvers galimybes gludinti savo sprendimus su verslo modelio kūrimo, skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo, marketingo bei kitų sričių ekspertais. 

Proga užmegzti vertingas pažintis, galimybė mobilizuoti inovacinį potencialą ir būti pastebėtiems – dažniausiai tai komandoms tampa didžiausia motyvacija dalyvauti, tačiau užveda ir varžybinis adrenalinas, dėl kurio dalis hakerių į „Portathon“ sugrįžta vėl ir vėl.

„Portathon“ iniciatyvos reikšmę ugdant technologinius talentus įžvelgia ne tik verslas. Veržliai skraidinti  jūrines idėjas pirmyn kviečia šiemet hakatono jaunimo ambasadoriumi tapę F2 vandens formulės Pasaulio ir Europos čempionatų daugkartinis prizininkas Edgaras Riabko. Uosto technologijų hakatonas jau antrus metus iš eilės užsitikrino EU-CONEXUS – Europos universiteto išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai – palaikymą. Šio aljanso gretose yra Klaipėdos universitetas bei dar 8 mokslo centrai, taip pat į veiklą įsitraukia 18 asocijuotų partnerių. „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos projektui „Blue Supply Chains“ šis hakatonas svarbus kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma siekiant generuoti sprendimus tvariam tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose. 

Uostų atsparumas transformacijų akistatoje 

Kviesdamas tarptautinę  inovatorių bendruomenę dalyvauti „Portathon“ hakatone, Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžia naujų technologijų ir kompetencijų svarbą siekiant ne vien prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių, bet ir paversti juos naujomis galimybėmis.  „Uostų vaidmuo sparčiai kinta – jie jau yra ne vien transporto ir logistikos mazgai, bet ir svarbūs energetikos projektų plėtrai centrai. Taip pat uostuose koncentruojama itin daug duomenų, kuriais bus grindžiami nauji ir pažangūs technologiniai sprendimai. Kintant verslo aplinkai, tradiciniai uosto veiklos modeliai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais – tai yra stiprus signalas inovatoriams veikti“, –  pabrėžia ministras M. Skuodis. 

„Portathon“ dalyvių gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų. „Jaunimui hakatono formatas suteikia platformą įtvirtinti ir praktiškai pritaikyti technologines žinias bendradarbiaujant su įvairių sričių profesionalais. Pastaruosius „Portathon” formatas taip pat praturtina naujomis įžvalgomis, įgalinančiomis naujai pažvelgti į aktualias problemas ar tobulintinus procesus. Jau penktus metus Klaipėdoje ir už jos ribų inovatorius telkiantis uosto technologijų hakatonas yra neišsenkanti sinergijų erdvė, kuri augina mūsų regiono inovacinį potencialą”, – kalbėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Iššūkių savininkai komandas kvies sukurti prototipo modulį, kuris pasitarnautų kuriant jūrinio sektoriaus įmonių duomenų bazę, hakeriai bus kviečiami pateikti perspėjimo sistemos sprendimą, kuris aktualus ekstremalaus vėjo ir vandens sporto propaguotojams ir pramoginių laivų savininkams, taip pat tikimasi sugeneruoti sprendimą, įgalinantį sumažinti anglies dioksido (CO2) emisijas įgyvendinant vėjo jėgainių plėtros jūroje projektus, nes kol kas tai yra rimtas iššūkis įvairių elementų transportavimo ir jėgainių įrengimo etapuose. Partnerių iš Švedijos iššūkiai apima sprendimą, skirtą Baltijos jūros regione vystomų jūrinės vėjo energetikos projektų rizikos vertinimui, bei įrankį, įgalinantį prognozuoti laivų CO2 emisijas. Išsamiau su iššūkiais galima susipažinti ČIA.

Hakatono metu sugeneruotus sprendimus „Portathon“ finišą pasiekusios komandos pristatys finalinių „pitchų“ metu spalio 8 d. Tech talentus prizais skatina pagrindiniai hakatono organizatoriai – Lietuvos jūrinis klasteris bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Savo prizą šiemet taip pat įsteigė tvariausios pasaulyje įmonės titulu įvertintos kompanijos „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje.

Hakatone „Portathon“ norinčios dalyvauti komandos dar gali suskubti užsiregistruoti:  https://bit.ly/Portathon2023Participants

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Spalio 6-8 d. vyksiantis jau penktasis tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ įgauna vis aukštesnį parengties lygį. Šią savaitę organizatoriai pristatė pirmąjį mentorių dešimtuką ir paskelbė naujieną apie būsimą renginio ambasadą Oslo uosto būstinėje, kurioje komandos galės susitikti, ebndrauti ir ruoštis gyvai – kaip ir pagrindinėje hakatono lokacijoje Klaipėdoje.

Sparčiai besiregistruojančios komandos nekantriai laukia iššūkių, kuriuos tikisi išspręsti per 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia uostas ir jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.

Nors iššūkių registracija dar tebėra atidaryta, jau galima susipažinti su 8 užduotimis, kurias pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas daugiafunkcinis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams – VšĮ „Klaipėda ID”, Lietuvos jūrinio klasterio narės kompanija „Ignitis Renewables”, kompanija „Bega”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Blekingės technologijų universitetas (Švedija) ir Oslo Metropoliteno universitetas bei Oslo uostas (Norvegija). 

Iššūkių savininkai komandas kvies sukurti prototipo modulį, kuris pasitarnautų kuriant jūrinio sektoriaus įmonių duomenų bazę, hakeriai bus kviečiami pateikti perspėjimo sistemos sprendimą, kuris aktualus ekstremalaus vėjo ir vandens sporto propaguotojams ir pramoginių laivų savininkams, taip pat tikimasi sugeneruoti sprendimą, įgalinantį sumažinti anglies dioksido (CO2) emisijas įgyvendinant vėjo jėgainių plėtros jūroje projektus, nes kol kas tai yra rimtas iššūkis įvairių elementų transportavimo ir jėgainių įrengimo etapuose. Partnerių iš Švedijos iššūkiai apima sprendimą, skirtą Baltijos jūros regione vystomų jūrinės vėjo energetikos projektų rizikos vertinimui, bei įrankį, įgalinantį prognozuoti laivų CO2 emisijas. Oslo Metropoliteno universitetas hakerius kviečia pasiūlyti sprendimą, įgalinantį vykdyti vandens aplinkos monitoringą uostuose. Oslo uostas pateikė net du iššūkius: vienas jų apima uosto mokesčių apskaičiavimo skaitmenizavimo sprendimą, kitas – automatizuotą uostų raportavimo apie emisijas sprendimą.

Išsamius šių iššūkių aprašymus (anglų kalba) pateikiame žemiau.

Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

Šiemet pirmoji paskatinti technologinius talentus suskubo skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė „Schneider Electric Lietuva“. 2021 m. „Schneider Electric“ buvo pripažinta tvariausia įmone pasaulyje.

„Portathon“ kasmet sutelkia apie 100 inovatorių iš Lietuvos ir užsienio šalių. „Portathon“ formatas uostui ir verslui suteikia galimybę rasti technologinį raktą, kuris atvertų naujų galimybių duris, padėtų patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Sprendimų kūrėjų gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų.

REGISTRACIJOS

Dalyvių / komandų registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Participants

Mentorių registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors

Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges

IŠŠŪKIAI/ CHALLENGES

1. Prototype module for data gathering to create a database of companies in the maritime sector

Challenge owner: Klaipeda ID

To implement the strategy of the city of Klaipėda 2030, it is necessary to follow and analyze the changing indicators in the defined sectors: maritime economy, bioeconomy, advanced industrial and creative, and service economies – which all benefit from the seashore.

However, the current Classification of Economic Activities (EVRK) system is not effective in identifying companies’ activities and assigning them to specific sectors, such as marine. So, we cannot objectively evaluate benefits, progress, and challenges in these sectors.

One of the solutions steps is to initially identify companies according to their targeted activities. We are looking for a very clear AI solution where from a given list of companies through their web pages AI is searching by provided service keywords.

So basically, AI solution with web scraping. Ideally, the final company list could be integrated with Sodra’s open data, which would immediately return meaningful economic data on these sectors.

2.  An alarm system for all extreme wind sports enthusiasts and recreational boat owners

Challenge owner: KU Marine Research Institute 

3. Reduction of carbon dioxide (CO2) emitted during the construction (transportation and installation) phase of the offshore windfarm development

Challenge owner: Ignitis Renewables

For transportation from the marshalling yard to the site and installation of various offshore wind farm components (WTG, foundations, offshore substation platform, etc.), vessels that are capable of consuming up to 50 tons of fuel per day are used.

By investigating the current industry practices, transportation methods, and installation processes that contribute to CO2 emissions to develop innovative and sustainable alternatives or modifications to existing practices that can significantly reduce CO2 emissions during offshore windfarm construction.

Consider aspects such as logistics optimization, renewable energy use, and technology advancements.

The solution providers are asked to estimate the environmental benefits of your proposed solutions in terms of CO2 emissions reduction and calculate the potential reduction in CO2 emissions over the construction phase of offshore windfarm development.

Also, assess the feasibility of implementing your proposed solutions within the existing offshore windfarm construction industry. Consider factors like scalability, regulatory requirements, and industry acceptance.

5. Data mining excellence – forecasting vessel emissions 

Challenge owner: Blekinge Institute of Technology 

Ports by using data mining approaches demonstrate excellence in forecasting cargo vessel arrivals for a specific port. We are looking for a solution that designs a data-driven model as a support tool to predict CO2 emissions. The data-driven model should be integrated with external data sources:

• Cargo vessel unloading time
• Cargo vessel CO emissions in parking mode
• Cargo vessel energy consumption while unloading in Kwt/hour

Dataset:

All registered port calls to the following countries: Sweden, Finland, Estonia, Latvia, Lithuania, Poland.

Vessel’s type: all cargo and all tankers (> 65 meters)

Fields: Port ID, Port name, LOCODE, MMSI, IMO, Vessel name, Vessel destination, Vessel type, Time of arrival, Time of departure

6. Online environmental monitoring of water in port areas

Challenge owner: Oslo Metropolitan University 

There is a lack of solutions that allow monitoring of water quality and environmental parameters in port areas in a continuous and cost-effective manner. As a result of this data gap, it is very difficult to determine changes in the environment or to document whether certain environmental policy measures are having a real impact. This includes data such as temperature, turbidity, salinity, dissolved oxygen, pH, chlorophyll, underwater noise, images, video, and many more.

To develop a prototype of online environmental monitoring of water in port areas.

7. Automation and digitization of the calculation of cargo units (Big bags)

Challenge owner: Stevedoring company BEGA 

Recently, Klaipeda Stevedoring Company BEGA, Klaipeda Seaport operator, has become the gateway to the supply of fertilizers for Lithuanian farmers. BEGA not only unloads bulk fertilizers from the vessels and stores them, but also provides value-added services such as blending components to produce the final products, also, bagging bulk fertilizers into big bags and preparing them for delivery to the final recipient by trucks (24 t/truck). As the number of big bags has been increasing rapidly recently (3000-6000 big bags of different weight – 0,5 / 0,6 / 1 t – per day), BEGA is looking for a solution of a technology or system to automatically count big bags and to “recognize” the sort of cargo in them.

8. Elaboration of Prototyped Database for Sustainable Urban Mobility Planning in Klaipeda  

Challenge owner: Lithuanian Maritime Academy 

Implementation of sustainable urban mobility principles is a key action in order to achieve harmonious interaction between Klaipeda City and Klaipeda Port, and to sustain a bond of environmental, economic, social and technological factors that affect ensurance of clean and healthy environment for local inhabitants. Klaipeda City experiences a plenty of traffic flows borne by the circulation of the freight transport, which goes to the port area and backwards from the port areas through urban areas of Klaipeda. These processes cause a plenty of negative impacts on the circulation of public transport, it forms traffic jams of private vehicles in particular during the rush hours. Port cargoes are being transported by tracks and by trains and a circulation of freight transport leaves a significant CO2 and NO2 emissions in the air of residential districts. Due to intensive flows of traffic the roads experience an intensive amortisation and are needed to be repaired and improved permanently.  The schedules of the trains passing through urban industrial areas are not adjusted and also it causes plenty of traffic congestion.  

The overall objective of the challenge: to elaborate a prototyped database of indicators for measuring the efficiency of sustainable urban mobility processes in order to plan new and innovative solutions based on strategic planning decisions.  

Implementation of sustainable urban mobility principles in the form of actions requires creating the monitoring system in the form of a database with a set of absolute and relative indicators with spatial and non-spatial attributes. Elaboration of prototyped database is required to measure sustainable urban mobility processes and to create the action for strategic sustainable urban mobility planning with application of KPIs (key performance indicators) to solve the problems and to maintain a better and healthy environment for local inhabitants. 

9. Digitalizing Port fees calculation 

Challenge owner: Port of Oslo 

Traditionally, calculating port fees for ships has been a laborious and time-consuming process. The Port of Oslo is seeking innovative solutions to digitize and simplify this process for its customers.

In this presentation, we will discuss the challenges of the current manual system and the potential benefits of digitalization. 

Participants are challenged to create a user-friendly digital solution for calculating port fees for ships docking at the Port of Oslo. The digital calculator should take into account various factors, such as ship size, duration of stay, and specific services used.

It should also be accessible via a web application or mobile app, making it easy for customers to use. The solution should streamline the fee calculation process and enhance transparency for port users.

The prices are given in the booklet. The booklet can be found here.

10.  Automating CO2 Emission Reporting

Challenge owner: Port of Oslo 

The City of Oslo’s Port Authority is committed to reducing emissions from land activity (infrastructure projects, maintenance, port handling) by reporting emission data three times a year. Currently, this process is manual and time-consuming, involving the compilation of emission numbers for fuel, biogas, and electricity into Excel sheets. The challenge is to develop a digital solution that streamlines and automates this reporting process, making it more efficient and accurate.

Challenge Scope: Participants are tasked with creating a digital platform or application that enables the Port of Oslo to report emissions from land activity in a more efficient and automated manner. The solution should encompass the following aspects:

Data Collection:

•Develop a mechanism for collecting emission data in a standardized format.

•Implement real-time data acquisition if feasible and applicable.

Data Entry:

•Create user-friendly interfaces for data entry to input emission figures for fuel, biogas, and electricity.

•Allow for data validation and error-checking to ensure accuracy.

Automated Reporting and visualization:

•Automate the generation of reports for emissions.

•Develop tools for analyzing and visualizing emission data over time.

•Provide insights and trends to support decision-making for emission reduction strategies.

Optional:

•Implement user roles and permissions for different stakeholders involved in the reporting process.

•Ensure compatibility with industry standards and protocols for emission reporting.

•Design an idea of a secure database system to store emission data for each reporting period.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Dusyk Europos vandens formulių F2 čempionu tapęs ir ambicingai naujiems startams besiruošiantis Lietuvos pilotas Edgaras Riabko – įkvėpimas ne vien siekiantiems sportinių aukštumų, bet ir technologijų entuziastams. Šiemet lenktynininkas tapo Klaipėdoje rengiamo tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ jaunimo ambasadoriumi ir kviečia dalyvius spalio 6-8 d. išbandyti laiko ir savo galimybių ribas bei garsinti jūrinės Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.

100 inovatorių lenktynės

„Portathon“ yra tapęs svarbiu jūrinių technologijų generavimo renginiu ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Hakatonas kasmet sutelkia apie 100 inovatorių, kurių gretose galima sutikti atstovų iš įvairių Europos šalių, o taip pat Azijos, Vidurinių Rytų.

Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Pagrindinės tematinės iššūkių kryptys – logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.

Laukia sugrįžimų į Klaipėdą

Komandiškumo jėga

„Portathon“ jaunimo ambasadoriumi tapęs E.Riabko puikiai žino, kas yra komandinis darbas, kuris itin svarbus tiek hakatonuose, tiek ir siekiant užsibrėžto rezultato sporte ar kuriant įspūdingo renginio patirtį. Klaipėdos Kruizinių laivų terminale vykusį čempionatą aptarnavo ir jo sėkme rūpinosi apie 250 žmonių – trys didelės skirtingų sričių profesionalų komandos. Savo komandą turi ir kiekviena vandens formulė – Edgaro atveju, joje dirba 12 žmonių. Sportininkui talkina du pagrindiniai mechanikai, kurie rūpinasi varikliu, elektrikas atsakingas už visą formulės instaliaciją, vienas specialistas prižiūri variklio darbą nuotoliniu būdu. 2-3 pagalbiniai komandos nariai stumia, laiko formulę ant starto, veža ja į varžybas. „Radiomenas – tai žmogus, kuris būna greta teisėjų ir palaiko radijo ryšį su manimi ir komandos mechanikais, dar yra komandos vadybininkas, trys kolegos, kurie dirba su žiniasklaida, o taip pat mūsų jury atstovas, kuris eina į protestų susirinkimus. 

Visi turi aiškias savo užduotis ir žino darbus, kuriuos turi atlikti prieš varžybas ar jų metu“, –  vardijo E.Riabko.

„Portathon“ hakatonuose komandas sudaro 3-5 dalyviai, kurių gretose galima sutikti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų. Sėkmingai išvairuoti hakatono sprendimų „bolidus“ į finalinių pitch‘ų sesiją padeda su komandomis Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu dirbantys mentoriai – skirtingų sričių ekspertai.

Technologijos augina saugumą

„Senais laikais formulės būdavo medinės, pagamintos iš faneros. Dabar gi viskas gaminama iš kevlaro ir anglies pluošto kompozitų. Šiuo metu mūsų sporte vyksta perversmas: dviejų taktų variklius pradedame keisti į keturių taktų. Taip pat yra kuriami elektriniai prototipai“, –  pasakojo E.Riabko.

Skaičiavimų ir bandymų menas 

Tvirtos ir lengvos formulės yra pagamintos taip, kad jos skrieja virš vandens ore, o posūkio metu tiesiog prilimpa tarsi traukinys ant bėgių. Jos negali skristi per lengvai, nes gali apsiversti, taip pat tuomet iškiltų grėsmių ir ant posūkių, todėl yra atliekama daug sudėtingų skaičiavimų ir bandymų, kad formulės būtų ir greitos, ir stabilios.

Anot E.Riabko, formulių variklis palyginus nėra galingas – 200 AG, mažas sraigtas kartais labai stebina žiūrovus. Ypatinga aerodinaminių ir hidrodinaminių savybių visuma leidžia formulės masei net ir su mažu sraigtu skrieti itin greitai. „Be abejo, svarbiausias momentas yra saugumas, todėl formulėse yra įrengtos kapsulės bei crash box ir air bag sistemos, užtikrinančios piloto saugumą įvykus avarijai. Mano formulė pagaminta Italijoje, DAC formulių gamykloje. Visa techninė priežiūra atliekama lietuvių mechanikų Kaune. Kiek leidžia finansiniai ištekliai, stengiamasi atsinaujinti visus viduje esančius įrenginius“, – dėstė E.Riabko.

Daug erdvės inovacijoms 

„Portathon“ jaunimo ambasadorius atviras: jei atsirastų technologijų entuziastų, kurie imtųsi spręsti formulių pilotams aktualius iššūkius, inovatoriams tektų rimtai pasiraitoti rankoves. „Pirmasis sprendimas, kuris būtų dabar reikalingas man pačiam – tai geras, lengvas, nebrangus ir vandeniui atsparus vairo stiprintuvas. Taip pat būtų labai įdomu varikliams pritaikyti vandenilio dujas, užtikrinant saugų jų eksploatavimą.  Norėčiau sukurti eco formules, tokias pat greitas kaip dabar, tik ekologiškas, pavadinimu F0”, – vardijo pilotas.

E.Riabko pažymėjo, kad norėtųsi patobulinti ir laiko nuėmimo sistemą, kurią naudoja varžybų teisėjai: „Formulėms praplaukiant tiesiog spaudžiami mygtukai – tai jau primityvoka. Būtų pats metas sukurti pažangią sistemą su davikliais, kurie nustato kiekvienos formulės laiką, greitį ir kitus parametrus, panašiai kaip varžantis F1 pilotams trasoje”.

Užčiuopti startuolio geną 

Hakatono organizatoriai „Portathon“ iniciatyvą mato kaip svarbų katalizatorių siekiant auginti Lietuvos jūrinę inovacijų ekosistemą. „Čia jauni talentai susitinka su savo sričių ekspertais, čia susilieja mūsų ir užsienio partnerių žinios bei atrandamas bendras vertės vardiklis. Hakatone įgyta patirtis verslą įkvepia neužsidaryti savo specializacijoje, tapti atviresniems.  Studentams hakatonas gali tapti tolimesnės karjeros vartais, o patiems veržliausiems – galimybe užčiuopti inovaciją ir sėkmingo startuolio geną“, – kalbėjo  Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. 

Palaikymą prieš penkerius metus Klaipėdoje gimusiai „Portathon“ iniciatyvai yra  išreiškęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visa eilė žinomų verslo ir inovacijų ekosistemos atstovų.

„Hakatono jaunimo ambasadorių turime pirmąsyk. Viena vertus, Edgaras atstovauja visai kitai sričiai, tačiau jo pavyzdys įkūnija meistrišką vandens stichijos įvaldymą pasitelkiant savo talentą, žinias, o taip pat ir technologijas. Tokia asmenybė neabejotinai yra sektinas orientyras ir didelis įkvėpimas, kurio mūsų jaunimui šiandien labai reikia“, – įsitikinęs A.Sutnikas.

„Portathon“ formatas uostui ir jūriniam verslui suteikia galimybę patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Iššūkius hakatono organizatoriai kviečia suskubti teikti, dalyvių ir mentorių registracija jau vyksta visu pajėgumu.

Hakatono REGISTRACIJOS

Dalyvių / komandų registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Participants

Mentorių registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors

ššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges

Iliustracijų šaltinis – KMTP archyvas ir https://www.facebook.com/EdgarasRiabkoTeam

Įvairiabriaunis iniciatyvos branduolys

Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, piniginį prizą įsteigusi Klasterio narė – skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė – kompanija „Schneider Electric Lietuva“.

Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027

https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos  finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.

Vis garsiau pabrėžiant Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą ir strateginę šalies uosto reikšmę, jūrinė inovacijų ekosistema Klaipėdoje taip pat stiprina savo pozicijas. Spalio 6-8 dienomis čia vyks jau penktasis tarptautinis hakatonas „Portathon“ – pažangių technologinių sprendimų ir būsimų jūrinių startuolių „kalvė“.

Šiųmečio renginio partnerių gretose rikiuojasi pasauliniai tvarumo lyderiai, jūriniai partneriai iš Lietuvos ir užsienio bei akseleravimo procesų ekspertai.

Plati šalių ir kompetencijų geografija

Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

„Portathon“ kasmet sutelkia apie 100 inovatorių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Komandos Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Hakatono dalyvių geografija pranoksta Europos ribas – jų gretose kasmet galima sutikti ir atstovų iš Azijos, Vidurinių Rytų.

Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia uostas ir jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.

„Portathon“ formatas uostui ir verslui suteikia galimybę rasti technologinį raktą, kuris atvertų naujų galimybių duris, padėtų patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Sprendimų kūrėjų gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų.

Tvarumas ir inovacijos – išvien

Kūrybiškumas ir jį įrėminantis aiškiai apibrėžtas laikas, skirtingos kompetencijos ir tarptautiškumas – hakatonas apjungia visa tai, o taip pat pateikia ir varžybinio adrenalino, nes stipriausių sprendimų autoriai yra apdovanojami piniginiais prizais

Jūrinio klasterio narė „Schneider Electric Lietuva“ ir ir pati aktyviai įsitraukia į tvarius projektus, kurie svarbūs Klaipėdai ir pasaulines tendencijas siekiančiai atliepti jūrinei Lietuvai. Iš pastaruoju metu įgyvendintų vienas svarbiausių buvo uosto elektrifikacijos projektas, kurio metu parengta kranto elektros energijos tiekimo sistemų (Onshore Power Supply/OPS) galimybių studija. Ji grindžiama siekiu mažinti oro taršą ir analizuoja, ko reikia kiek įmanoma platesniam elektrifikacijos diegimui uoste. Atplaukę laivai turėtų išjungti pagalbinius variklius ir prisijungti prie kranto elektros energijos tiekimo sistemų, elektra būtų pasitelkiama terminalų įrangoje, ja būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai.

 Misija: įgalinti inovacijų ekosistemą

Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, padedantis Europos startuoliams veržliai žengti į pasaulines rinkas. Hakatono partneriai į Klaipėdą atvyksta su konferencija „HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challenges“, kuri atvers naujų galimybių susitikti  tech kompanijoms, startuoliams, inžinieriams, mokslo centrų ekspertams ir tyrėjams bei potencialiems investuotojams. „Portathon“ bendruomenė šiame renginyje galės pasisemti ekspertinių žinių ir įkvėpimo; be to, turėdami solidų įdirbį hakatonų organizavimo srityje, „Bridgio“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke planuoja pasidalinti savo patirtimi ir naudingais patarimais su hakeriais apie tai, kaip išlaisvinti kūrybiškumo galias, efektyviai dirbti komandoje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

„Tikime, kad Klaipėda gali būti toji telkianti ašis Baltijos jūros pakrantėje, kur verslas ir inžineriniai talentai  galėtų sujungti savo įgūdžius ir idėjas. Matome Klaipėdą kaip potencialią platformą aukštųjų technologijų ir jomis grįstų produktų kūrimui. Mūsų konferencija skirta sustiprinti bendradarbiavimą technologinės įrangos startuolių srityje, ir, tikimės, prisidės prie visos Baltijos šalių startuolių ekosistemos plėtros. Hakatonas „Portathon“ pirmiausiai susijęs su jūrine industrija, tačiau žvelgiant plačiau – mūsų siekiai yra panašūs, tad dviejų renginių partnerystė išties prasminga ir įgalinanti didesnį poveikį”, – kalbėjo „Bridgio Tech Accelerator“ partneris ir vykdantysis direktorius Leonid Gasan.

Pirmoji hakatono ambasada – Osle 

„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs ne vien Klaipėdos, bet ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams – tai atliepia ir naujo hakatono partnerio „Ocean Industry Forum Oslofjord“ įsitraukimas. Ši Norvegijoje įsteigta asociacija telkia vietos ir globaliu mastu veikiantį jūrinį verslą, mokslo ir tyrimų centrus, kuriuose koncentruota daug šios srities ekspertų, talentų bei inovacinio potencialo.  „Ocean Industry Forum Oslofjord” yra viena iš trijų asociacijų, kurios priklauso aljansui “Maritime Oslofjord Alliance”.

Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027 

https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos  finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.

Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele tapęs hakatonas „Portathon” švartuosis uostamiestyje jau penktus metus iš eilės – šįkart 2023 m. spalio 6-8 d. Iniciatyva kasmet sutelkia plačią tarptautinę inovatorių bendruomenę, kuri pateiktų iššūkių sprendimui dedikuoja azarto nestokojančias 48 valandas.

Išgrynintos tematinės kryptys 
Pagrindiniai renginio organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais draugais iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet hakatonas taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs Klaipėdos ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams. Iššūkiai teikiami ir grupuojami pagal nuosekliai išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, jūrinei industrijai skirti skaitmenizacijos sprendimai.
Iniciatyva antrus metus iš eilės bus įgyvendinama hibridiniu formatu: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei kitose fizinėse lokacijose užsienio šalyse, tiek prie ekranų online.

Registracija jau startavo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai ir dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties.
IT, laivų statybos, transporto ir logistikos, kitų uoste veikiančių verslo organizacijų atstovai taip pat kasmet sudaro nemažą dalyvių dalį – įvairių sričių specialistams, kurių komandas deleguoja įmonės, šis renginys atveria galimybę naujai pažvelgti į kasdienius procesus, problemas bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, pasitelkiant ir išorinių ekspertų kompetencijas bei įžvalgas.

Stipri bendruomenė
Pernai hakatone „Portathon“ užsiregistravo daugiau nei 100 dalyvių, kuriems talkino mentoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Rumunijos ir Lenkijos – mokslo ir verslo organizacijų. Inovatyvias idėjas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, o taip pat nuotoliniu būdu kituose Lietuvos bei užsienio miestuose kūrė inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai, mišrios jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų komandos, įmonių specialistai.
Nuotoliniu būdu pirmąkart prie šio hakatono prisijungė Pasaulio jūrų universiteto (World Maritime University) komanda. Pernai į „Portathon“ įsiliejus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, jam priklausantis Bukarešto civilinės inžinerijos technikos universitetas (Technical University of Civil Engineering Bucharest) į Klaipėdą delegavo savo komandą sudalyvauti gyvai.

Savaitgalio „derlius“: 16 sprendimų
48 valandų trukmės renginio metu technologijų entuziastai ir skirtingų sričių profesionalai pernai sugeneravo 16 technologinių sprendimų. „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.
Hakatono komandas į pergales vedė tarptautinės mentorių pajėgos – ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, JAE, Vokietijos. Dalyviams talkino profesionalai iš „Omega 365“, „Klaipėdos nafta“, „Inobiostar“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Inovacijų agentūros, Blekingės technologijų universiteto, taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar ir kitų organizacijų.

REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.