Uostų konkurencingumą ilgą laiką apibrėžė jų dydis, krovos pajėgumai, susisiekimas ir greitis. Tačiau Pasaulio ekonomikos forumas naujausioje publikacijoje atkreipia dėmesį, kad ateityje vis svarbesni bus ir kiti veiksniai – gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos, mažinti poveikį gamtai ir pasiruošti technologiniams bei darbo rinkos pokyčiams.

Uostams tampant švarios energijos, duomenų, automatizuotų sistemų ir naujų pramonės procesų centrais, jų transformacijai reikės ne tik investicijų į infrastruktūrą. Tuo pačiu, bus reikalingi konkretūs sprendimai, galintys sujungti technologijas, aplinkosaugą, saugumą ir aktualius uosto bei jūrinio verslo poreikius.

PORTATHON 2026 – 48 valandos sprendimams kurti

Tokių idėjų rugsėjo 25–27 d. bus ieškoma tarptautiniame uosto technologijų hakatone PORTATHON 2026, kurį organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Klaipėdos universitetu. Šiame 48 valandų renginyje studentai, tyrėjai, technologijų kūrėjai, startuoliai ir įvairių sričių specialistai bursis į komandas bei kurs sprendimus aktualiems jūrinio sektoriaus iššūkiams.

Šių metų temos apims kibernetinį saugumą ir saugią navigaciją, dirbtinį intelektą bei bepiločių sistemų technologijas, žaliuosius ir atsparius uostus, aplinkosaugą ir žiedinę ekonomiką. PORTATHON dalyviai per 48 valandas galės išgryninti pasirinktą problemą, patikrinti idėją, sukurti pirmąjį prototipą ir gauti jūrinio verslo, mokslo bei technologijų ekspertų grįžtamąjį ryšį.

Straipsnis parengtas remiantis Pasaulio ekonomikos forumo straipsnį: „How ports can look to nature, climate and people for a new competitive edge“.

Rugsėjo 25–27 dienomis tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ kviečia susiburti inovatorius, pasirengusius perrašyti jūrinio sektoriaus žaidimo taisykles. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su Klaipėdos universitetu skelbia startą kūrėjų komandoms, kurios pasiryžusios stoti akis į akį su uostų iššūkiais ir per 48 val. maratoną pasiūlyti sprendinį, kuris turi veikti čia ir dabar. Šis renginys skirtas ne pasyviems stebėtojams, o tiems, kurie aktyviai kuria, rizikuoja ir nebijo klysti. Čia susitinka technologijos, ambicijos, idėjos ir tikri iššūkiai, o geriausi sprendimai nepaliekami gulėti stalčiuje. „Portathon“ kasmet pritraukia daugiau nei šimtą dalyvių ir šiemet kvietimas paprastas: ateik ne tik dalyvauti, bet laimėti.

Idėjos, kurios gali tapti verslu

„Į „Portathon“ atėjome išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti, ar turimos žinios gali būti naudingos uostui. Hakatono metu gavome mus įkvėpusio atgalinio ryšio iš itin aukštos kvalifikacijos mentorių. Būtent čia supratome, kad mūsų kuriamas sprendimas turi potencialo ir netrukus po renginio gimė mūsų startuolis“, – pasakoja komandos lyderis Gytis Raudonius, kartu su ta pačia komanda šiandien siūlantis technologinius sprendimus uostui bendrai įkurtoje įmonėje „PortMi“.

Hakatonui „Portathon“ iššūkius teikia ne tik Klaipėdos uostas ir čia įsikūrusios įmonės, bet ir kiti Baltijos jūros uostai, kurie siekia diegti inovatyvius sprendimus. Šiemet daug dėmesio bus skiriama saugumo, dirbtinio intelekto ir tvarumo temoms, kurios šiandieninių geopolitinių ir gynybos realijų fone formuoja modernių uostų ateitį. Būtent šiose srityse gimstantys sprendimai jau dabar lemia, kaip uostai valdys rizikas, optimizuos operacijas ir mažins poveikį aplinkai artimiausiais dešimtmečiais. Praėjusių hakatonų patirtis rodo, kad „Portathon“ tuo pačiu gali tapti vieta, kur idėjos įgauna praktinę vertę, o komandos gauna galimybę išvystyti idėjas iki prototipų, turinčių realų pritaikymo potencialą uostų ekosistemoje.

Aštuntoji banga: tarptautinis renginys dar tvirčiau sujungia mokslą su verslu

Per aštuonerius metus „Portathon“ išaugo į vieną svarbiausių iniciatyvų, jungiančių mokslą, verslą ir technologijų kūrėjus jūrinių inovacijų srityje. Renginys kasmet pritraukia dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio – jaunus technologijų kūrėjus, startuolių atstovus ir įvairių sričių specialistus. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad čia gimę sprendimai nelieka tik idėjų lygmenyje – jie vystomi toliau kartu su uostais ir verslo partneriais.

Ne vienas „Portathon“ projektas peraugo į realiai testuojamus ar diegiamus sprendimus – nuo logistikos optimizavimo iki išmaniųjų duomenų analizės įrankių, o dalyviams tai tampa tramplinu į karjerą jūrinio sektoriaus inovacijose.

Prie organizatorių jungiasi Klaipėdos universitetas kartu su Europos universitetų aljansu EU-CONEXUS, dar labiau sustiprindamas ryšius su jaunųjų talentų bendruomene ir tarptautiniais akademiniais partneriais. Organizatoriai tikisi, kad 2026 m. inovatorių bendruomenė bus dar gausesnė ir aktyvesnė kūrybiškai sprendžiant jūrinio sektoriaus iššūkius bei kuriant sprendimus, kurie gali būti pritaikyti ne tik Baltijos regione, bet ir globaliu mastu.

Hakatonai – katalizatorius uoste veikiančiam verslui

„Uostai bei čia įsikūrę verslai „Portathon“ pasitelkia kaip platformą, leidžiančią vienoje vietoje susitikti su jaunaisiais talentais, gauti šviežią požiūrį ir naujų idėjų – to, ko dažnai pritrūksta kasdienėje veikloje. Čia susibūrusios skirtingų sričių specialistų komandos drauge kuria inovatyvius sprendimus, kuriuos vėliau galima integruoti esamuose projektuose”, – pabrėžia organizatoriai.

„Portathon“ taip pat suteikia galimybę užmegzti vertingų profesinių ryšių su jūrinio sektoriaus ekspertais iš įvairių šalių. Gyvai vykstantis renginys sutelks intensyviam komandiniam darbui, diskusijoms su patyrusiais mentoriais ir naujų idėjų tobulinimui bei testavimui.

Per aštuonerius metus „Portathon“ aiškiai parodė: šis renginys nėra vien tik hakatonas. Tai vieta, kurioje susitinka mokslas ir verslas, jauni talentai ir patyrę ekspertai. Svarbiausia, kad čia susijungia skirtingi jūrų horizontai ir uostai, kurie įprastai konkuruoja, o būtent čia pradeda kurti kartu. Jei ateities uostai bus išmanesni, saugesni ir tvaresni – dalis jų sprendimų gims būtent čia. Todėl šiuo hakatonu siekiama ir toliau stiprinti sinergiją tarp inovatorių, verslo bei mokslo ir uosto iššūkius paversti rytojaus technologijomis.

Daugiau informacijos ir registracija: https://kmtp.lt/portathon/portathon-2026/

Rugsėjo 26–28 dienomis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas jau septintą kartą subūrė kūrėjus, technologijų ir verslo atstovus į tarptautinį jūrinių inovacijų maratoną PORTATHON 2025. Šiemet renginys vėl tapo ne tik kūrybine erdve, bet ir realiu verslo įrankiu – platforma, kurioje idėjos virsta pritaikomais sprendimais.

Inovacijų savaitgalis – stebino

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu organizuotas hakatonas PORTATHON 2025 po ilgo laiko vėl sukvietė dalyvius į tik gyvai vykstantį renginį, kuriame komandos dirbo  48 valandas be perstojo.

Šių metų hakatonas sulaukė 120 dalyvių iš Lietuvos, Švedijos, Ukrainos, Rumunijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Mauricijaus, Pietų Korėjos bei Indijos, rungėsi 20 komandų, 19 iš jų pavyko pateikti galutinius sprendimus. Renginio dalyvius konsultavo tarptautinė 22 mentorių komanda iš verslo, mokslo ir karinės pramonės sektorių.

Naujumo ir neįprasto pobūdžio technologinių paieškų šiemet renginys pareikalavo dėl iššūkių įvairovės. Sulaukta inovatyvių sprendimų apjungiančių ne tik inžinerinius, bet ir nacionalinio ir tarptautinio geopolitinio saugumo aspektus jūriniame ir transporto sektoriuose. Kiek pakito ir reginio koncepcija: padidintas prizinis fondas, kurį sudarė 5500 EUR, o keturios komandos laimėtojos reitinguotos pagal vietas susumavus konkursinius vertinimo komisijos balus.

Technologiniai sprendimai – nuo kibernetinio saugumo iki tvaraus mobilumo

KMTP organizuojamam hakatonui iššūkius, kaip įprastai, teikė renginio partneriai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, AB „Vakarų laivų gamyklos“ grupė, Klaipėdos LEZ, bei Hamburgo ir Blekingės technologijų universitetai.

Džiugu, kad visi hakatone iškelti iššūkiai sulaukė sprendimų. Tarp favoritų – net trys jų: po keturis sprendimus sulaukė  labiausiai aktualūs – abu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos  pateikti, su GPS trikdžiais navigacijoje ir išmaniuoju bilietų pardavimu, susiję iššūkiai. jūrinių vėjo jėgainių saugos bei logistikos skaitmenizacijos tema suformuluotas žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewable“ taip pat turėjo iš ko rinktis – pateikti inovatyvūs technologiniai sprendimai.

Pirmą kartą renginio istorijoje uosto tematikas paįvairino Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos bendrovės iššūkis „Ateities srautai“, susijęs su tvaria aplinka, darbuotojų motyvacija, bei transporto srautų suvaldymu.

Įkvepiančios pergalės

Pirmąją vietą iškovojo komanda „SHIKAKU“, sukūrusi dirbtinio intelekto valdomą gynybos sistemą nuo GPS klastojimo atakų. Sprendimas jungia kelių šaltinių duomenų analizę, radaro ir AIS signalus bei operatorių įspėjimo sistemą. Tai pirmoji tokio tipo technologija, pritaikyta uostų veiklos specifikai.
Šios sistemos technologinis išskirtinumas tas, jog jūrų navigacijoje pirmą kartą taikomi kibernetinio saugumo principai. Tai pat tai pirmoji apsaugos nuo klaidinimo sistema, specialiai sukurta uosto operacijoms siauruose priplaukimo kanaluose, derinant karinio lygio atsparumą su praktiniu civiliniu naudojimu.

Antrąją vietą pelnė „Jaunieji kūrėjai“, pristatę interaktyvų GPS trikdžių žemėlapį, generuojamą realiu laiku iš atvirų duomenų šaltinių. Svarbiausias technologinis aspektas yra gyvas duomenų srauto stebėjimas, leidžiantis nedelsiant pastebėti anomalijas. Be to, sistema kuria istorinius žemėlapius, kurie padeda nustatyti pasikartojančias trikdžių vietas numatyti pasikartojančius modelius, didinant navigacijos saugumą.

“Ateities Srautai” – nauja tema uosto hakatone

Trečiosios vietos laimėtoja – „PortVision“ komanda iš Rumunijos, pasiūliusi „Ateities Srautams“ („FutureFlow“) – tvaraus mobilumo platformą skirtą pakeisti kasdienius kelionių į darbą įpročius LEZ bendruomenėje.

Sprendimas apjungia žaidimo principus, dirbtiniu intelektu pagrįstą važiavimų ir maršrutų derinimą bei daugiapakopę darbdavių remiamą atlygio sistemą. Darbuotojai gali lengvai pasirinkti ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, viešąjį transportą arba dalijimąsi automobiliu, o platforma užtikrina pasitikėjimą ir skaidrumą naudodama pažangias sekimo, saugos funkcijas ir sukčiavimo prevencijos mechanizmus.

Kūrėjai pristatė  multimodalinį modelį problemos sprendimui su aiškiomis naudomis darbdaviui, kur gaunamos tiesioginės CO₂ sutaupymo ataskaitų suvestinės, užimtumo, sąnaudų efektyvumo ir saugos rodikliai.

Ketvirti – Klaipėdos universiteto jaunųjų inžinierių komanda „#KU_Engineers“. Pastaroji ėmėsi Blekingės technologijos universiteto iškelto iššūkio – dirbtiniu intelektu pagrįsto krovinių srauto prognozavimo ir tvarios tiekimo grandinės palaikymo. Jaunieji inžinieriai renginyje pristatė sprendimą, kai remiantis istoriniais laivų maršrutų duomenimis, buvo apmokytas mašininio mokymosi modelio prototipas, kuris sugeba prognozuoti trajektorijas. Taip pat, buvo sukurtas dirbtinio intelekto asistentas, kuris veikia kaip tarpininkas tarp matematinių prognozės modelių bei istorinių duomenų apdorojimo funkcijų ir sprendimų priėmėjo.

Toks sprendimas palengvintų laivų maršrutų planavimą ir valdymą, potencialiai sumažintų į uostą įplaukti esančias laivų spūstis, ir atitinkamai sumažintų logistikos grandžių vėlavimą, padėtų optimizuoti laivų degalų sąnaudas.

Platforma – kur idėjos virsta sprendimais

Džiugu paminėti, kad be finansinės motyvacijos, hakatone PORTATHON dalyviams atsiveria ir kitos galimybės: jų sukurti sprendimai pritaikomi realioje įmonių veikloje, o pažintys su mentoriais ir partneriais dažnai tampa tramplinu startuolių kūrimui.

PORTATHON – uostamiestyje vienintelė tokia puoselėjama platforma, kur inovacijos susitinka su realybe, o idėjos virsta sprendimais, galinčiais turėti įtakos mėlynosios ir žaliosios politikos sektoriuose, žiedinėje ekonomikoje, prisidėti prie aplinkos bei kibernetinio saugumo apsaugos ir sustiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemą.

PORTATHON – kompleksiniai sprendimai verslui, platforma talentams

PORTATHON maratono partneriai tradiciškai būna ir iššūkių generatoriai. Šių metų renginys šiuo aspektu – ne išimtis. Kadangi hakatonas vyksta uostamiestyje, įprastai vyraujanti tematika -jūrinė, tačiau džiugu, jog į maratono gretas jungiasi ir kitokio pobūdžio – su atsinaujinančios energetikos, saugumo, tvarumo problemomis susiduriantys partneriai. 

Nuoseklus verslo partnerių dalyvavimas rodo, kad hakatonas turi realią vertę ir kuriamą naudą, o jo rezultatai atitinka rinkos poreikius. Tokią vertę mato ir jaučia ilgamečiai partneriai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Vakarų laivų gamyklos grupė, Hamburgo technologijų universitetas ir Blekingės technologijų universitetas, šiemet prie partnerių prisijungą tačiau ir anksčiau renginį palaikę – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ bei Klaipėdos LEZ.

Hakatonai šiandien tampa ne tik kūrybiniais eksperimentais, bet ir verslo strategijos dalimi. Tai intensyvūs renginiai, kuriuose įvairių sričių specialistai per kelias dienas kuria naujus technologinius ar verslo sprendimus, generuojančius realią vertę.

Tokie formatai veikia kaip inovacijų katalizatoriai – ribotas laikas, aiškus tikslas ir komandinė dinamika skatina nestandartišką kūrybiškumą bei greitą idėjų įgyvendinimą. Dalyviams tai galimybė atskleisti talentus, gauti vertingų mentorių įžvalgų ir plėsti profesinius ryšius, o verslui – puiki kritinė terpė ir sprendimų platforma, kur konkreti problema nagrinėjama kompleksiškai, apimant įvairius aspektus ir kompetencijų lygius – nuo strateginio požiūrio iki praktinio įgyvendinimo.

Rugsėjo 26–28 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke jau septintą kartą vyks tarptautinis uosto technologijų hakatonas Portathon 2025. Daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, Švedijos, Rumunijos ir Gruzijos kurs technologinius sprendimus, padėsiančius spręsti jūrinio sektoriaus, gynybos, taršos mažinimo bei tvarumo iššūkius.

Šiemet uždavinius komandų kūrybai pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Vakarų laivų gamyklos grupė, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, Klaipėdos LEZ, Hamburgo technologijų universitetas ir Blekingės technologijų universitetas. Jie apima GPS trikdžių navigacijoje, išmanaus bilietų pardavimo, oro taršos mažinimo, jūrinių vėjo jėgainių saugos bei logistikos skaitmenizacijos klausimus.

Renginio tikslas – suvienyti mokslo, verslo ir kūrybiškų komandų pajėgas, kad idėjos virstų realiai veikiančiais sprendimais.

Renginys – daugiau nei hakatonas

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke komandos tris dienas kurs inovatyvius sprendimus saugumo, tvarumo, laivybos ir taršos mažinimo srityse. Šiemet į renginį užsiregistravo daugiau kaip 100 talentingų studentų, mokslo, verslo ir startuolių atstovų iš Lietuvos ir užsienio. Portathon tapo svarbia inovacijų platforma Vakarų Lietuvoje ir visame Baltijos jūros regione, o čia gimstančios idėjos sėkmingai pritaikomos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Renginys vienija inžinerijos, IT, jūrų technologijų, verslo ir mokslo talentus, padedant paversti iššūkius realiais sprendimais.

Tramplinas komercializuoti savo žinias ir patirtis

Renginys suteikia dalyviams galimybę ne tik išbandyti savo idėjas, bet ir jas įgyvendinti realiose įmonėse bei užmegzti vertingas partnerystes. Erika Zavackienė, KMTP projektų vadovė, teigia: „Hakatonas išskirtinis tuo, kad čia potencialą turintys sprendimai iš tiesų tampa realybe. Džiugina, kad renginys eilę metų nepraranda aktualumo ir susidomėjimo, o jo rezultatai tampa tramplinu startuoliams, pažintys – naujų verslo partnerysčių tinklu, o uostams ir jūriniam verslui – know-how technologijų centru. Didžiulę vertę kuria ir mūsų partnerių pasitikėjimas – jų skiriamas dėmesys, parama ir siekis diegti sukurtus sprendimus realioje veikloje. “

Šių metų Portathon 2025 iššūkiai suformuluoti atsižvelgiant į aktualiausias jūrinio sektoriaus ir geopolitines tendencijas, o jų sprendimai bus svarbūs kiekvienam strateginiam uostui.

„Dažnai sakoma, kad uostas turi būti greitas ir saugus, bet šiandien to nebepakanka. Turime būti ir tvarūs, ir gebėti keistis greičiau nei keičiasi pasaulis aplink. Būtent todėl „Portathon“ mums yra daugiau nei renginys – tai vieta, kur gimsta sprendimai, galintys pakeisti visą jūrų sektorių. Čia pamatome, kokie galime būti rytoj, jei šiandien išdrįsime mąstyti plačiau,“ – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

O Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas pažymi Portathon 2025 išskirtinumą kaip „galimybę spręsti realias, šimtams įmonių ir tūkstančiams darbuotojų aktualias problemas transporto, energetikos, veiklos efektyvumo ir kitose srityse. Kur dirbtinis intelektas, daiktų internetas ar bepilotės technologijos čia gali būti panaudotos sukuriant vertę, o galbūt tai taps naujo verslo pradžia su pirmaisiais klientais uoste ar Klaipėdos LEZ.“

Renginys netektų prasmės ir tęstinumo, jeigu nebūtų akivaizdaus potencialo jo rezultatuose. Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ atstovė Vaiva-Indilaitė Girtzė mato vertę prisidėti prie renginio rėmimo, nes „esame tvirtai įsipareigoję puoselėti tvarią ateitį ir saugoti mūsų aplinkos sveikatą. Pats geriausias būdas tai įgyvendinti yra formuoti ilgalaikes, pasitikėjimu grįstas partnerystes. Suprantame, kaip svarbu kurti ilgalaikį ryšį su vietos įmonėmis ir pajūrio bendruomenėmis, siekiant dirbti kartu taip, kad tai būtų naudinga mums visiems.“ 

Rekordinis prizinis fondas

Šių metų haktonas populiarumu nenusileidžia praėjusiems renginiams. Registracijos į renginį sustabdytos anksčiau numatytų  terminų, dėl fizinės vietos renginiui įvykti riboto ploto. Dalyvių skaičius perkopė 100 žmonių, tris dienas iššūkius spręs 20 komandų, o renginio dalyvius konsultuos tarptautinė mentorių komanda, kurią sudarys 22 mokslo ir verslo atstovai.

Renginio organizatoriai VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Lietuvos jūrinis klasteris. Renginio pagrindiniai rėmėjai ir partneriai – Klaipėdos universitetas, EU-CONEXUS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Vakarų laivų gamyklos grupė, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, Klaipėda LEZ, Schneider Electrics Lietuva, Omega 365 Lithuania, Phoenix Contact.

Rugsėjo 26 d. renginys prasidės Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Romos Stubrienės, bei Klaipėdos universiteto studijų prorektorės doc. dr. Rasos Grigolienės sveikinimo kalbomis, komandų formavimu ir iššūkių pasiskirstymu.

Rugsėjo 27 d. dalyvius įkvėps motyvuojantys pranešimai, kuriuos skaitys amerikiečių kompanijos Mach Industries vadovė Baltijos regionui ir Lenkijai Sigutė Stankevičiūtė, bei Inovacijų agentūros Miltech LAB vadovė Viktorija Sidarienė.

Sekmadienį hakatonas pasieks renginio piką – komandos pristatys finalinius sprendimus vertinimo komisijai, o suskaičiavus vertinimo balus bus paskelbti laimėtojai.

Naujiena renginyje ta, kad šiemet prizinis fondas išaugo iki 5500 EUR sumos, bei pirmą kartą renginio istorijoje komandos bus reitinguojamos pagal užimamą vietą. Paskirtos keturios prizinės vietos, kurių piniginis fondas paskirstytas atitinkamai pagal vietą. Pirmos vietos laimėtojas gaus 2000 eurų prizą, antros – 1500 eurų, 3-4 vietos pasidalins po 1000 eurų.

Džiugu paminėti, kad be finansinės motyvacijos, dalyviams atsiveria ir kitos galimybės: jų sukurti sprendimai gali būti pritaikomi realioje įmonių veikloje, o pažintys su mentoriais ir partneriais dažnai tampa tramplinu startuolių kūrimui.

Portathon 2025 – tai platforma, kur inovacijos susitinka su realybe, o idėjos virsta sprendimais, galinčiais pakeisti jūrų sektorių ir sustiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemą.

Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas.

Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ bei „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – pergalingus technologinius ir skaitmeninius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą.

Žaliosios energijos ir automatizacijos banga

Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos jūrinis klasteris, Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, „Ignitis renewables“, Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas, Oslo uostas bei Klaipėdos miesto savivaldybė. Įkvepiančios temos atspindėjo globalias uostų, logistikos, energetikos tendencijas: nuo automatizuotų platformų, skaitmeninių įrankių uostams ir jūriniam verslui iki žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros – panaudojimo alternatyvų, saugojimo ir paskirstymo uostuose bei laivyboje.

Iniciatyva šiemet siekė atliepti ir tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ iššūkius, susijusius su tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimu, tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.

Sprendimai vandenilio gamyboje susidarančiai šilumai panaudoti

Į „Portathon“ partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet metė net du iššūkius, skatinančius inovacijas, kurios ne tik tobulintų Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Didžiausio technologijų entuziastų susidomėjimo sulaukė iššūkis, kuriam reikėjo pasiūlyti alternatyvius žaliojo vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.

Jau nuo 2026 metų Klaipėdos uosto teritoritoje numatyta vandenilio gamyba panaudojant atsinaujinančią energiją. Šios temos ėmęsi komandos generavo idėjas, kaip būtų galima efektyviai panaudoti šio aplinkai draugiško kuro gamyboje susidarantį šalutinį produktą ir kartu atverti naujas verslo galimybes.

Net dviems komandoms, kurios generavo technologinius sprendimus Uosto direkcijos iššūkiui, pasiūlytos inovatyvios idėjos atnešė pergalę.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentų komanda „KU Engineers“ pristatė sprendimą, kuris vandenilio gamybos metu susidarančią perteklinę 57°C šilumą leistų panaudoti keliems tikslams. Pirmiausia, edukaciniam centrui greta gamybos bazės apšildyti. Jaunieji inžinieriai taip pat pasiūlė tiekti šiltą orą netoliese esančių birių krovinių terminalo sandėlių ventiliacijai ir drėgmės kontrolei užtikrinti. Toks panaudojimas taptų alternatyva elektros energijai ar kitam kurui, paprastai naudojamam drėgmei jautrios produkcijos laikymo sąlygoms kontroliuoti.

KU studentai įžvelgė, kad vandenilio gamybos metu susidaranti atliekinė šiluma – tai praktiškai nemokama energija, kurią galima panaudoti kaip konkurencingą alternatyvą kitiems energijos šaltiniams, tuo pačiu sukurti galimybes naujai komercinei krypčiai ir mažinti anglies dvideginio pėdsaką. Komanda ne tik pasiūlė kompleksinį technologinį sprendimą, bet ir įvertino, jog jo įgyvendinimo kaštai atsipirktų per 2-3 metus.

Vandenilio gamybos šalutinis produktas – hidroponiniam ūkiui

Laimėtojais tapusi komanda „Problem Solving Masters“, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto studentai, pergalę iškovojo pasirinkę tą patį iššūkį kaip ir KU atstovai. Kauniečių pristatyta novatoriška ir tvari idėja – uosto teritorijoje įkurdinti hidroponinio auginimo sistemas, kuriose būtų įveiklinta šiluma, šalutinis vandenilio gamybos uoste metu susidarantis produktas.

Žaliosios energijos įkrovimo stotelių tinklas jūroje

Komanda „The Western Creators“, atstovavusi VLG įmonių grupei, sprendė žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ iššūkį, kaip jūrines vėjo jėgaines pritaikyti tiekti elektros ar kitą alternatyvią energiją  tolimais atstumais plaukiojantiems laivams. Iššūkį pristačiusios kompanijos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas prisidėtų prie siekio perpus sumažinti laivų transporto CO2 emisiją laivyboje iki 2050-ųjų.

Klaipėdiečių komandos pristatytas sprendimas įgalintų laivus pakrauti jūrinių vėjo parkų generuojama energija specialiose jūrinėse stotelėse. Komanda pasiūlė, kaip būtų galima atlikti tokią operaciją netgi esant nepalankioms oro sąlygoms, kuomet dėl stipraus bangavimo būtų neįmanoma prijungti kabelį – platforma taip pat turėtų galimybę elektros energiją perduoti per plūduriuojantį įrenginį, kurį vandenyje „sučiuptų“ laive sumontuotas kranas su gaudyklės mechanizmu.

„The Western Creators” pasiūlyto sprendimo dėka jūrinė vėjo energija taptų lengvai pasiekiama laivams, atvertų galimybes mažinti kaštus ir taršą. Laivus elektra įkraunant jūroje, sumažėtų baterijų poreikis – vietoje jų atsirastų galimybė gabenti daugiau krovinių, tad logistiniai procesai taptų efektyvesni.

Komanda mato galimybių technologiją dar labiau tobulinti ateityje. Struktūrą taip pat būtų galima panaudoti laivų aprūpinimui vandeniliu arba kitu pažangiu kuru bei išplėtoti tokių stotelių tinklą šalia jūrinių vėjo parkų visoje Baltijos jūroje ar kitose pasaulio vietose.

Modernios mažų laivų keleivių registracijos sistemos paieškos Oslo uostui

Tarp hakatono nugalėtojų – jungtinė norvegų komanda „Fjord Dwellers“ iš Oslo metropoliteno (OsloMet) bei Pietryčių Norvegijos universitetų. Klaipėdoje vykusiame hakatone jie pasirinko spręsti Olso uosto pateiktą iššūkį, kaip modernizuoti ir supaprastinti užsakomųjų reisų ir pažintinių ekskursijų keleivių registraciją, duomenų rinkimą, o taip pat integruoti į uosto valdymo sistemas.

Novatoriško skaitmeninio sprendimo ieškantys Oslo uosto atstovai pažymėjo, kad uostuose veikia daug vietines keliones siūlančių mažų laivų. Keleivių registracija paprastai atliekama rankiniu būdu, informacija uostams bei keleiviams siunčiama el. laiškais.

Jie akcentavo, kad šis modernus, automatizuotas sprendimas galėtų būti įdiegtas ne tik Oslo, bet ir kituose Norvegijos, Danijos, Švedijos, taip pat Lietuvos uostuose. „Fjord Dwellers“ finalinio pristatymo metu pademonstravo savo sugeneruotą automatizuotos duomenų platformos prototipą.

„Portathon“ – platforma jūrinių inovacijų ekosistemai

Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – VLG įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetų aljansas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungė beveik 100 hakatono dalyvių. Komandoms talkino tarptautinė 20 mentorių komanda – jūrinės industrijos, automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą, „Klaipėdos šventes“.

Išsami informacija apie 2024-ųjų hakatoną, iššūkių pristatymus, mentorių komandą – PORTATHON 2024 interneto puslapyje.

Hakatono akimirkos nuotraukose – KMTP Facebook paskyroje:

#Portathon2024 | Day 1

#Portathon2024 | Day 2

#Portathon2024 | Day 3

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Komercinės platformos uostams ir jūriniam verslui automatizavimas, alternatyvaus kuro saugojimo ir paskirstymo uostuose ir laivyboje idėjos, skaitmeniniai įrankiai laivų inžinerijos pramonei, jūrinio vėjo jėgainių pritaikymas tiekti energiją elektra varomiems laivams, globali uostų infrastruktūros stebėjimo sistema panaudojant palydovinius vaizdus – šiuos ir kitus iššūkius jau šį savaitgalį spręs tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ dalyviai.

Rugsėjo 27-29 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungs studentai, profesionalai, startuoliai, mokslininkai, uostų ir jūrinių verslų atstovai. Kurti technologinius ir skaitmeninius sprendimus moderniems uostams bei jūriniam sektoriui šiemet ruošiasi dalyviai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių.

Postūmis jūriniams startuoliams kurtis

„Hakatonu siekiame stiprinti ne tik Lietuvos jūrinių inovacijų ekosistemą. Kviečiame žvelgti plačiau ir generuoti sprendimus visam Baltijos jūros šalių regionui. Uostai ir jūriniai verslai atviri naujiems sprendimams bei veržliai inovatorių kartai“, – pastebi Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.

Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.

Technologiniams sprendimams skirto hakatono iššūkiai suskirstyti į kelias temines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai. Šiemet dalyviai generuos idėjas 7 iššūkiams. Stipriausius sprendimus pasiūliusios komandos pasidalins 4000 eurų piniginį prizinį fondą.

Jūrinio sektoriaus dėmesys – automatizacijai ir alternatyviai energetikai

Vieni iš iššūkių autorių – ištikimi „Portathon“ partneriai VLG įmonių grupė. Didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje hakatono dalyvius kviečia kurti skaitmeninį ekologinio ir ekonominio poveikio vertinimo įrankį, kuris pasitarnautų laivų savininkams planuojant naujų laivų statybą ar konversijos projektų įgyvendinimą. Sprendimas leistų analizuoti skirtingas tvarias laivyboje taikomas technologijas, pavyzdžiui, CO2 surinkimo ar alternatyvaus kuro diegimo sistemas, ir palyginti, kurios būtų tinkamiausios siekiant sumažinti naudotojų išlaidas ES uostų išduodamiems taršos leidimams.

„Lietuva yra jūrinė valstybė, nestokojanti ne tik pasiekimų jūrinės inžinerijos srityje, bet ir potencialo, kuris tebėra neišnaudotas. Tam, kad sėkmingai konkuruotume su pramonės lyderiais visame pasaulyje, turime veikti ryžtingai. „Portathon“ suteikia unikalią galimybę dalintis novatoriškomis idėjomis, iššūkius paversti pažangiais sprendimais ir tobulinti jūrines technologijas“, – sako Arnoldas Šileika, VLG įmonių grupės generalinis direktorius.

Į partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet meta net du iššūkius. Juos pasirinkę dalyviai kviečiami vystyti ir automatizuoti Klaipėdos uosto direkcijos komercinių paslaugų platformą arba pasiūlyti alternatyvius vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.

„Šio renginio tikslas – skatinti inovacijas, kurios padėtų ne tik tobulinti Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Bendradarbiavimas ir žinių dalijimasis yra esminiai veiksniai, leidžiantys mums ieškoti naujų sprendimų ir didinti mūsų konkurencingumą globalioje rinkoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uostams ir jūriniam transportui intensyviai judant link žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros energijos – naudojimo, Lietuvos jūrinis klasteris dalyvius įtrauks į alternatyvaus kuro gamybos, saugojimo ir paskirstymo uostuose sprendimų paieškas.

Žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ lauks idėjų, kaip jūrinio vėjo jėgaines pritaikyti tiekti energiją elektra varomiems laivams, plaukiojantiems tolimais atstumais. Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas kvies pasitelkti palydovų užfiksuotus vaizdus pasauliniam uostų infrastruktūros stebėjimo įrankiui kurti. Klaipėdos savivaldybė tikisi pasiūlymų kaip skaičiuoti masinių renginių dalyvius ir panaudoti duomenis analitikai.

Komandoms talkins beveik 20 mentorių

Dalyvius visą savaitgalį konsultuos tarptautinė mentorių komanda, prie kurios šiemet prisijungė beveik dvi dešimtys ekspertų, verslo ir mokslo atstovų. Azarto kupiną savaitgalį dalyviams įžvalgas teiks automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą.

Iniciatyva šiemet vyksta po tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliava, kuriam šis hakatonas svarbus kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma siekiant generuoti sprendimus tvariam tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.

Hakatono nugalėtojai paaiškės sekmadienio popietę. Jais taps 4 komandos finalinių pristatymų (pitch‘ų) metu pasiūliusios stipriausius sprendimus.

Išsamūs iššūkių pristatymai, mentorių komanda ir visa dalyviams aktuali informacija – PORTATHON 2024 interneto svetainėje.

REGISTRACIJA 

Dalyvių ir komandų registracija dar vyksta. Komandos, sudarytos iš 3-5 narių, bei pavieniai technologijų entuziastai dar gali suskubti užsiregistruoti: https://bit.ly/Portathon2024Participants. 

PROGRAMA 

Išsami hakatono programa: Portathon 2024 AGENDA.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

EU-CONEXUS, Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai, jungiasi prie tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ partnerių. Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantis ir inovacijų ekosistemą puoselėjantis „Portathon“ atveria naujas galimybes mokslo žinias taikyti išmanių urbanizuotų pakrančių tvarumui.

9 Europos universitetus partnerius vienijančio EU-CONEXUS aljanso studentai ir akademinės bendruomenės kviečiami įsitraukti į 48 valandas trunkantį hakatoną rugsėjo 27-29 d. Klaipėdoje arba nuotoliniu būdu. Įkvepiančio savaitgalio metu komandos kurs inovatyvius technologinius ir skaitmeninius sprendimus, sprendžiančius tvarių uostų, uostamiesčių bei ekosistemų, jūrinės industrijos, logistikos ir energetikos iššūkius.

„Pernai patyrėme puikių emocijų dalyvaudami „Portathon“, savo entuziazmu ir džiaugsmu užkrėtė užsienio studentai. Džiaugiamės galėdami skleisti šią energiją ir vertybes plačiau bei tikimės įkvėpti studentus, kitus bendruomenės narius dalyvauti šiame hakatone. Mūsų jauna UTCB komanda pristatė novatoriškas idėjas pateiktiems iššūkiams spręsti. Mano, kaip hakatono mentorės, patirtis konsultuojant komandas taip pat buvo išskirtinė. Šis konkursas – tai puiki galimybė komandai peržengti savo galimybių ribas sudėtingose situacijose. Nekantriai laukiame šių metų „Portathon“ ir taikomės į prizines vietas“, – pasakojo Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universiteto mokslų daktarė Ramona-Oana Flangea.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgalaikiais partneriais inicijuojamas „Portathon“ suteikia unikalią erdvę užmegzti bendradarbiavimą su Europos uostų ekosistemos nariais, sukurti pagrindą jaunųjų talentų ateities karjerai. Be to, ankstesniuose hakatonuose sėkmingiausiai pasirodžiusias komandas uostų įmonės kvietė toliau vystyti savo sugeneruotas idėjas, kurti prototipus ar prisijungti prie įmonių komandų.

Hakatono dalyvius konsultuoja tarptautinė mentorių komanda, prie kurios kasmet prisijungia daugiau kaip 20 įvairių sričių ekspertų. Vienas jų – Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Inžinerijos katedros vedėjas, KU Jūros tyrimų instituto tyrėjas docentas Audrius Senulis, mentoriavęs visuose iki šiol vykusiuose „Portathon“.

„Pradžioje hakatonas daugiau siejosi su industriniais sprendimais. Tačiau, metams bėgant, jis transformavosi ir dabar yra skirtas generuoti sprendimus uostų iššūkiams. Be to, iš vietinio renginio jis išaugo į tarptautinį, pritraukiantį dalyvius iš viso pasaulio. Pasaulinė pandemija taip pat turėjo įtakos – „Portathon“ tapo hibridiniu renginiu, vis daugiau dalyvių iš užsienio turėjo galimybę įsitraukti nuotoliniu būdu. Visgi tikroji hakatono dvasia atsiskleidžia dalyvaujant gyvai, kai matai kitas komandas, generuoji idėjas, mezgi kontaktus, miegi, valgai, randi naujų draugų ir pristatinėji sprendimus“, – ilgamete „Portathon“ mentoriaus patirtimi dalijosi doc. A. Senulis.

Jis pridūrė, kad iššūkių temos taip pat išsiplėtė. Iš pradžių temos buvo techniškesnės, tačiau, pasauliui ir technologijoms nuolat vystantis, hakatono iššūkiai krypsta link IT sprendimų, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto taikymo.

Tarptautinis uosto technologijų hakatonas kasmet pritraukia apie 100 inovacijų kūrėjų iš Baltijos jūros regiono, kitų Europos šalių ir net kitų žemynų. Organizatoriai kviečia registruotis tiek komandas, tiek pavienius dalyvius. Pasak jų, sėkmingiausiai pasirodo iš skirtingų sektorių atstovų suformuotos komandos.

Šiemet „Portathon 2024“ iš dalies finansuojamas tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ lėšomis bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

REGISTRACIJA

Dalyvių ir komandų: https://bit.ly/Portathon2024Participants

Mentorių: https://bit.ly/Portathon2024Mentors

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ skelbia startą – rugsėjo 27-29 d. Klaipėda taps erdve, kur gimsta inovatyvūs technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai uostams. Dalyvauti, mentoriauti ir teikti iššūkius kviečiami skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo, logistikos, uosto technologijų ekspertai, universitetų bendruomenės bei startuoliai.

Sujungia ekspertus ir jaunuosius talentus

Uosto inovacijų vėliava tapusį hakatoną inicijuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su Lietuvos jūriniu klasteriu bei ilgamečiais partneriais. Šiemet komandos generuos sprendimus tvarios uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinkos, jūrinės industrijos, logistikos, energetikos iššūkiams.

„Jaunuosius talentus, įvairių sričių mokslo ir verslo ekspertus kviečiame „švartuotis“ Klaipėdoje, keistis žiniomis, patirtimis bei kurti modernių uostų ateitį. Pradedantiems startuoliams hakatonas yra puiki terpė rasti pirmuosius klientus, užmegzti ryšius su rinkose įsitvirtinusiais jūriniais verslais“, – sako Klaipėdos mokslo ir technologijų parko projektų vadovė, hakatono koordinatorė Erika Zavackienė.

Jūrinių technologijų generavimo renginys kasmet pritraukia apie 100 inovacijų kūrėjų iš Baltijos jūros šalių, kitų Europos valstybių, sulaukiama dalyvių ir iš kitų žemynų. Organizatoriai kviečia registruotis tiek komandas, tiek pavienius dalyvius. Pasak jų, sėkmingiausiai pasirodo iš skirtingų sektorių atstovų susiformavę komandos.

Startas jūriniams startuoliams

Uostų ekosistemos nariai, mokslo įstaigos kviečiami teikti iššūkius, kuriuos 48 valandų hakatone spręs komandos. Dalyviams konsultacijas teiks, praktine patirtimi dalinsis tarptautinė mentorių komanda, prie kurios kasmet prisijungia per 20 įvairiausių sričių ekspertų.

„Didžiausia šio hakatono vertė klasterio nariams – atrasti jaunus talentus, užmegzti bendradarbiavimą su mokslininkais, auginti naują profesionalų kartą, skatinti modernius sprendimus uostams vystančių startuolių kūrimąsi“, – įsitikinęs Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.

Pasak organizatorių, ankstesniuose uosto technologijų hakatonuose sėkmingiausiai pasirodžiusios komandos sulaukdavo uosto įmonių kvietimų toliau vystyti savo idėjas, kurti prototipus, įsilieti į kolektyvus.

Šiemet „Portathon 2024“ iš dalies finansuojamas tarptautinio projekto Blue Supply Chains lėšomis bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

REGISTRACIJA 

Dalyvių ir komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2024Participants

Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2024Mentors

Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2024Challenges

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Klaipėdoje sekmadienį paskelbti tarptautinio hakatono „Portathon“ nugalėtojai, visą savaitgalį kūrę technologinius sprendimus uostams. Renginio finale savo siūlymus sprendžiant aplinkosauginius, tvarumo ir procesų efektyvumo iššūkius pateikė 14 komandų. Stipriausiais pripažinti  sprendimai, kuriuos sugeneravo dvi klaipėdiečių komandos, inovatoriai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Norvegijai atstovavusi komanda.

Prizininke tapusi tarptautinė Klaipėdos universiteto (KU) studentų komanda pateikė sprendimą į Oslo metropoliteno universiteto (OsloMet) mestą iššūkį ir pristatė įrenginio, skirto įvairių aplinkos kokybės parametrų monitoringui, koncepciją. Duomenis renkantis įrenginys būtų tvirtinamas ant uostuose naudojamų bujų, pakraunamas saulės, vėjo ar kinetine energija ir veiktų autonominiu principu.

Hakatono prizais taip pat apdovanotos JAE ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) komandos – joms pergales atnešė inovatyvūs sprendimai, atliepiantys jūrų krovos kompanijos „Bega“ mestą iššūkį. Pasitelkdami hakatoną, Klaipėdos uoste veikiančio verslo atstovai ieškojo technologijos ar sistemos sprendimo, leidžiančio automatiškai skaičiuoti trąšų krovai dažniausiai naudojamas maišų talpas, ir identifikuoti tokiuose maišuose vežamų krovinių rūšį.

Dar viena „Portathon“ prizininke tapusi komanda iš „BI Norwegian Business School“ sprendė Oslo uosto pateiktą iššūkį, kuris buvo nukreiptas į uosto mokesčių apskaičiavimo sistemos modernizavimą. Inovatoriams per 48 valandas pavyko išgryninti idėją, kuri galėtų būti patraukli švartuojant laivus Osle, o taip pat ir kituose uostuose. Skaitmeninė sistema gebėtų įvertinti įvairius parametrus, tokius kaip laivo dydis, buvimo trukmė ir konkrečios uoste naudojamos paslaugos. Supaprastintas mokesčių apskaičiavimas pasitelkiant ir mobiliąją aplikaciją, labiau atlieptų klientų poreikius, taupytų laiką ir didintų procesų skaidrumą.

Savo iššūkius „Portathon“ komandoms šiemet taip pat buvo pateikę „Ignitis Renewables”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, „Klaipėda ID“, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, partneriai iš Švedijos.

Hakatoną „Portathon“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris organizavo jau penktą kartą. Šių metų naujovė – partnerystė su Norvegijos asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, kurios dėka komandų darbui buvo atvertos ir Oslo uosto erdvės.

„Portathon“ dalyvių ir mentorių geografija šiemet apėmė devynias šalis. Hakatonas išsiskyrė mokslo centrų įsitraukimu ieškant  jūriniam verslui ir uostams aktualių sprendimų. Technologinėse varžybose drauge su jau paminėtomis komandomis rungėsi technologijų entuziastai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Bucharešto technologijų universiteto, Blekingės technologijų universiteto. Dvi iš vyresniųjų klasių moksleivių suformuotas komandas į hakatoną atsivedė nuolatinė jo dalyvė Klaipėdos Baltijos gimnazija. Iššūkius paverčiant sprendimais „Portathon“ entuziastams talkino 16 mentorių iš Lietuvos bei užsienio.

Šiemet „Portathon“ buvo organizuotas bendradarbiaujant su tarptautiniu projektu „Blue Supply Chains“, kuris nukreiptas į  tvarių tiekimo grandinių kūrimą ir plėtrą Baltijos jūros šalių regione, kompanija „Schneider Electric Lietuva“ bei AB „Vakarų laivų gamykla“. Iniciatyva taip pat sulaukė technologinio akseleratoriaus „Bridgio“ bei EU-CONEXUS universiteto palaikymo.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.