Tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ skelbia startą – rugsėjo 27-29 d. Klaipėda taps erdve, kur gimsta inovatyvūs technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai uostams. Dalyvauti, mentoriauti ir teikti iššūkius kviečiami skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo, logistikos, uosto technologijų ekspertai, universitetų bendruomenės bei startuoliai.
Sujungia ekspertus ir jaunuosius talentus
Uosto inovacijų vėliava tapusį hakatoną inicijuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su Lietuvos jūriniu klasteriu bei ilgamečiais partneriais. Šiemet komandos generuos sprendimus tvarios uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinkos, jūrinės industrijos, logistikos, energetikos iššūkiams.
„Jaunuosius talentus, įvairių sričių mokslo ir verslo ekspertus kviečiame „švartuotis“ Klaipėdoje, keistis žiniomis, patirtimis bei kurti modernių uostų ateitį. Pradedantiems startuoliams hakatonas yra puiki terpė rasti pirmuosius klientus, užmegzti ryšius su rinkose įsitvirtinusiais jūriniais verslais“, – sako Klaipėdos mokslo ir technologijų parko projektų vadovė, hakatono koordinatorė Erika Zavackienė.
Jūrinių technologijų generavimo renginys kasmet pritraukia apie 100 inovacijų kūrėjų iš Baltijos jūros šalių, kitų Europos valstybių, sulaukiama dalyvių ir iš kitų žemynų. Organizatoriai kviečia registruotis tiek komandas, tiek pavienius dalyvius. Pasak jų, sėkmingiausiai pasirodo iš skirtingų sektorių atstovų susiformavę komandos.
Startas jūriniams startuoliams
Uostų ekosistemos nariai, mokslo įstaigos kviečiami teikti iššūkius, kuriuos 48 valandų hakatone spręs komandos. Dalyviams konsultacijas teiks, praktine patirtimi dalinsis tarptautinė mentorių komanda, prie kurios kasmet prisijungia per 20 įvairiausių sričių ekspertų.
„Didžiausia šio hakatono vertė klasterio nariams – atrasti jaunus talentus, užmegzti bendradarbiavimą su mokslininkais, auginti naują profesionalų kartą, skatinti modernius sprendimus uostams vystančių startuolių kūrimąsi“, – įsitikinęs Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.
Pasak organizatorių, ankstesniuose uosto technologijų hakatonuose sėkmingiausiai pasirodžiusios komandos sulaukdavo uosto įmonių kvietimų toliau vystyti savo idėjas, kurti prototipus, įsilieti į kolektyvus.
Šiemet „Portathon 2024“ iš dalies finansuojamas tarptautinio projekto Blue Supply Chains lėšomis bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
REGISTRACIJA
Dalyvių ir komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2024Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2024Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2024Challenges
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.
Klaipėdoje sekmadienį paskelbti tarptautinio hakatono „Portathon“ nugalėtojai, visą savaitgalį kūrę technologinius sprendimus uostams. Renginio finale savo siūlymus sprendžiant aplinkosauginius, tvarumo ir procesų efektyvumo iššūkius pateikė 14 komandų. Stipriausiais pripažinti sprendimai, kuriuos sugeneravo dvi klaipėdiečių komandos, inovatoriai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Norvegijai atstovavusi komanda.
Prizininke tapusi tarptautinė Klaipėdos universiteto (KU) studentų komanda pateikė sprendimą į Oslo metropoliteno universiteto (OsloMet) mestą iššūkį ir pristatė įrenginio, skirto įvairių aplinkos kokybės parametrų monitoringui, koncepciją. Duomenis renkantis įrenginys būtų tvirtinamas ant uostuose naudojamų bujų, pakraunamas saulės, vėjo ar kinetine energija ir veiktų autonominiu principu.
Hakatono prizais taip pat apdovanotos JAE ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) komandos – joms pergales atnešė inovatyvūs sprendimai, atliepiantys jūrų krovos kompanijos „Bega“ mestą iššūkį. Pasitelkdami hakatoną, Klaipėdos uoste veikiančio verslo atstovai ieškojo technologijos ar sistemos sprendimo, leidžiančio automatiškai skaičiuoti trąšų krovai dažniausiai naudojamas maišų talpas, ir identifikuoti tokiuose maišuose vežamų krovinių rūšį.
Dar viena „Portathon“ prizininke tapusi komanda iš „BI Norwegian Business School“ sprendė Oslo uosto pateiktą iššūkį, kuris buvo nukreiptas į uosto mokesčių apskaičiavimo sistemos modernizavimą. Inovatoriams per 48 valandas pavyko išgryninti idėją, kuri galėtų būti patraukli švartuojant laivus Osle, o taip pat ir kituose uostuose. Skaitmeninė sistema gebėtų įvertinti įvairius parametrus, tokius kaip laivo dydis, buvimo trukmė ir konkrečios uoste naudojamos paslaugos. Supaprastintas mokesčių apskaičiavimas pasitelkiant ir mobiliąją aplikaciją, labiau atlieptų klientų poreikius, taupytų laiką ir didintų procesų skaidrumą.
Savo iššūkius „Portathon“ komandoms šiemet taip pat buvo pateikę „Ignitis Renewables”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, „Klaipėda ID“, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, partneriai iš Švedijos.
Hakatoną „Portathon“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris organizavo jau penktą kartą. Šių metų naujovė – partnerystė su Norvegijos asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, kurios dėka komandų darbui buvo atvertos ir Oslo uosto erdvės.
„Portathon“ dalyvių ir mentorių geografija šiemet apėmė devynias šalis. Hakatonas išsiskyrė mokslo centrų įsitraukimu ieškant jūriniam verslui ir uostams aktualių sprendimų. Technologinėse varžybose drauge su jau paminėtomis komandomis rungėsi technologijų entuziastai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Bucharešto technologijų universiteto, Blekingės technologijų universiteto. Dvi iš vyresniųjų klasių moksleivių suformuotas komandas į hakatoną atsivedė nuolatinė jo dalyvė Klaipėdos Baltijos gimnazija. Iššūkius paverčiant sprendimais „Portathon“ entuziastams talkino 16 mentorių iš Lietuvos bei užsienio.
Šiemet „Portathon“ buvo organizuotas bendradarbiaujant su tarptautiniu projektu „Blue Supply Chains“, kuris nukreiptas į tvarių tiekimo grandinių kūrimą ir plėtrą Baltijos jūros šalių regione, kompanija „Schneider Electric Lietuva“ bei AB „Vakarų laivų gamykla“. Iniciatyva taip pat sulaukė technologinio akseleratoriaus „Bridgio“ bei EU-CONEXUS universiteto palaikymo.
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.
Jūrinių vėjo parkų plėtra ir tvarumas, Baltijos pakrantėse vis labiau populiarėjantis ekstremalus vandens sportas ir saugumo užtikrinimas jo mėgėjams, poreikis duomenis apie jūrinį verslą paversti įrankiais, padedančiais Klaipėdai ir jūrinei Lietuvai augti – šios ir kitos temos bus atspindėtos spalio 6-8 d. vyksiančiame hakatone „Portathon“. Jūrinio verslo, mokslo ir savivaldos mestus iššūkius inovatorių komandos per 48 valandas sieks paversti technologiniais sprendimais.
Tarptautinėms komandoms – tarptautinis palaikymas
Pagrindine hakatono lokacija ir šiemet išliks šios iniciatyvos lopšys – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Šių metų naujovė – komandoms spalio 6-8 d. savo erdves darbui atvers Oslo uostas. Taip pat inovatoriai hakatone gali dalyvauti ir nuotoliniu būdu.
Norą dalyvauti sprendimų generavimo varžybose jau pareiškė 13 komandų. Jų sudėtyje – ne vien Lietuvos atstovai, bet taip pat dalyviai iš Švedijos, Norvegijos, Rumunijos, Lenkijos, Indijos, Ukrainos.
Sutelktas platus komandoms talkinsiančių mentorių ratas – hakatonas jo dalyviams atvers galimybes gludinti savo sprendimus su verslo modelio kūrimo, skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo, marketingo bei kitų sričių ekspertais.
Proga užmegzti vertingas pažintis, galimybė mobilizuoti inovacinį potencialą ir būti pastebėtiems – dažniausiai tai komandoms tampa didžiausia motyvacija dalyvauti, tačiau užveda ir varžybinis adrenalinas, dėl kurio dalis hakerių į „Portathon“ sugrįžta vėl ir vėl.
„Portathon“ iniciatyvos reikšmę ugdant technologinius talentus įžvelgia ne tik verslas. Veržliai skraidinti jūrines idėjas pirmyn kviečia šiemet hakatono jaunimo ambasadoriumi tapę F2 vandens formulės Pasaulio ir Europos čempionatų daugkartinis prizininkas Edgaras Riabko. Uosto technologijų hakatonas jau antrus metus iš eilės užsitikrino EU-CONEXUS – Europos universiteto išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai – palaikymą. Šio aljanso gretose yra Klaipėdos universitetas bei dar 8 mokslo centrai, taip pat į veiklą įsitraukia 18 asocijuotų partnerių. „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos projektui „Blue Supply Chains“ šis hakatonas svarbus kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma siekiant generuoti sprendimus tvariam tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.
Uostų atsparumas transformacijų akistatoje
Kviesdamas tarptautinę inovatorių bendruomenę dalyvauti „Portathon“ hakatone, Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžia naujų technologijų ir kompetencijų svarbą siekiant ne vien prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių, bet ir paversti juos naujomis galimybėmis. „Uostų vaidmuo sparčiai kinta – jie jau yra ne vien transporto ir logistikos mazgai, bet ir svarbūs energetikos projektų plėtrai centrai. Taip pat uostuose koncentruojama itin daug duomenų, kuriais bus grindžiami nauji ir pažangūs technologiniai sprendimai. Kintant verslo aplinkai, tradiciniai uosto veiklos modeliai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais – tai yra stiprus signalas inovatoriams veikti“, – pabrėžia ministras M. Skuodis.
„Portathon“ dalyvių gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų. „Jaunimui hakatono formatas suteikia platformą įtvirtinti ir praktiškai pritaikyti technologines žinias bendradarbiaujant su įvairių sričių profesionalais. Pastaruosius „Portathon” formatas taip pat praturtina naujomis įžvalgomis, įgalinančiomis naujai pažvelgti į aktualias problemas ar tobulintinus procesus. Jau penktus metus Klaipėdoje ir už jos ribų inovatorius telkiantis uosto technologijų hakatonas yra neišsenkanti sinergijų erdvė, kuri augina mūsų regiono inovacinį potencialą”, – kalbėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Iššūkių spektras žada intensyvų savaitgalį
Iššūkius „Portathon“ komandoms tradiciškai teikia jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.
Nors iššūkių registracija išlieka atidaryta iki hakatono starto, jau galima susipažinti su penkiomis užduotimis, kurias pateikė VšĮ „Klaipėda ID, Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas daugiafunkcinis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams, Lietuvos jūrinio klasterio narė kompanija „Ignitis Renewables”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas ir Blekingės technologijų institutas iš Švedijos.
Iššūkių savininkai komandas kvies sukurti prototipo modulį, kuris pasitarnautų kuriant jūrinio sektoriaus įmonių duomenų bazę, hakeriai bus kviečiami pateikti perspėjimo sistemos sprendimą, kuris aktualus ekstremalaus vėjo ir vandens sporto propaguotojams ir pramoginių laivų savininkams, taip pat tikimasi sugeneruoti sprendimą, įgalinantį sumažinti anglies dioksido (CO2) emisijas įgyvendinant vėjo jėgainių plėtros jūroje projektus, nes kol kas tai yra rimtas iššūkis įvairių elementų transportavimo ir jėgainių įrengimo etapuose. Partnerių iš Švedijos iššūkiai apima sprendimą, skirtą Baltijos jūros regione vystomų jūrinės vėjo energetikos projektų rizikos vertinimui, bei įrankį, įgalinantį prognozuoti laivų CO2 emisijas.
Hakatono metu sugeneruotus sprendimus „Portathon“ finišą pasiekusios komandos pristatys finalinių „pitchų“ metu spalio 8 d. Tech talentus prizais skatina pagrindiniai hakatono organizatoriai – Lietuvos jūrinis klasteris bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Savo prizą šiemet taip pat įsteigė tvariausios pasaulyje įmonės titulu įvertintos kompanijos „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje.
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.
Spalio 6-8 d. vyksiantis jau penktasis tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ įgauna vis aukštesnį parengties lygį. Šią savaitę organizatoriai pristatė pirmąjį mentorių dešimtuką ir paskelbė naujieną apie būsimą renginio ambasadą Oslo uosto būstinėje, kurioje komandos galės susitikti, ebndrauti ir ruoštis gyvai – kaip ir pagrindinėje hakatono lokacijoje Klaipėdoje.
Sparčiai besiregistruojančios komandos nekantriai laukia iššūkių, kuriuos tikisi išspręsti per 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia uostas ir jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.
Nors iššūkių registracija dar tebėra atidaryta, jau galima susipažinti su 8 užduotimis, kurias pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas daugiafunkcinis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams – VšĮ „Klaipėda ID”, Lietuvos jūrinio klasterio narės kompanija „Ignitis Renewables”, kompanija „Bega”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Blekingės technologijų universitetas (Švedija) ir Oslo Metropoliteno universitetas bei Oslo uostas (Norvegija).
Iššūkių savininkai komandas kvies sukurti prototipo modulį, kuris pasitarnautų kuriant jūrinio sektoriaus įmonių duomenų bazę, hakeriai bus kviečiami pateikti perspėjimo sistemos sprendimą, kuris aktualus ekstremalaus vėjo ir vandens sporto propaguotojams ir pramoginių laivų savininkams, taip pat tikimasi sugeneruoti sprendimą, įgalinantį sumažinti anglies dioksido (CO2) emisijas įgyvendinant vėjo jėgainių plėtros jūroje projektus, nes kol kas tai yra rimtas iššūkis įvairių elementų transportavimo ir jėgainių įrengimo etapuose. Partnerių iš Švedijos iššūkiai apima sprendimą, skirtą Baltijos jūros regione vystomų jūrinės vėjo energetikos projektų rizikos vertinimui, bei įrankį, įgalinantį prognozuoti laivų CO2 emisijas. Oslo Metropoliteno universitetas hakerius kviečia pasiūlyti sprendimą, įgalinantį vykdyti vandens aplinkos monitoringą uostuose. Oslo uostas pateikė net du iššūkius: vienas jų apima uosto mokesčių apskaičiavimo skaitmenizavimo sprendimą, kitas – automatizuotą uostų raportavimo apie emisijas sprendimą.
Išsamius šių iššūkių aprašymus (anglų kalba) pateikiame žemiau.
Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
Šiemet pirmoji paskatinti technologinius talentus suskubo skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė „Schneider Electric Lietuva“. 2021 m. „Schneider Electric“ buvo pripažinta tvariausia įmone pasaulyje.
„Portathon“ kasmet sutelkia apie 100 inovatorių iš Lietuvos ir užsienio šalių. „Portathon“ formatas uostui ir verslui suteikia galimybę rasti technologinį raktą, kuris atvertų naujų galimybių duris, padėtų patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Sprendimų kūrėjų gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų.
REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
IŠŠŪKIAI/ CHALLENGES
1. Prototype module for data gathering to create a database of companies in the maritime sector
Challenge owner: Klaipeda ID
To implement the strategy of the city of Klaipėda 2030, it is necessary to follow and analyze the changing indicators in the defined sectors: maritime economy, bioeconomy, advanced industrial and creative, and service economies – which all benefit from the seashore.
However, the current Classification of Economic Activities (EVRK) system is not effective in identifying companies’ activities and assigning them to specific sectors, such as marine. So, we cannot objectively evaluate benefits, progress, and challenges in these sectors.
One of the solutions steps is to initially identify companies according to their targeted activities. We are looking for a very clear AI solution where from a given list of companies through their web pages AI is searching by provided service keywords.
So basically, AI solution with web scraping. Ideally, the final company list could be integrated with Sodra’s open data, which would immediately return meaningful economic data on these sectors.
2. An alarm system for all extreme wind sports enthusiasts and recreational boat owners
Challenge owner: KU Marine Research Institute
Climate change and increasing anthropogenic pressure affect sandy coasts. Both processes and coastal accumulation and erosion can be unfavourable for the socio-economic activities on the seashore. Klaipeda is an example of this process. The Port of Klaipeda, with its jetties, strongly affects coastal processes. In the Port of Klaipeda jetties from 2005 till now, intense coastal erosion was observed in the direct impact zone. The shoreline moved inland by more than 50 m. At the same time, this coastal erosion created a favourable spot for windsurfing at the SE Baltic Sea coast.
The same meteorological conditions, strong (more than 20m/s) westerly winds, with the increased water level, are dangerous for the Port of Klaipeda activities and desirable for the windsurfers. Can you create an alarm system for all extreme wind sports enthusiasts and recreational boat owners to warn them about favourable wind conditions for the wind sports and dangers for the operation boats in the Port of Klaipeda aquatorium? Requirements for the alarm system: collect data on the wind gusts, water level, wave height, predominant wind, and wave direction and analyse available data to prognosis the conditions we are interested.
3. Reduction of carbon dioxide (CO2) emitted during the construction (transportation and installation) phase of the offshore windfarm development
Challenge owner: Ignitis Renewables
For transportation from the marshalling yard to the site and installation of various offshore wind farm components (WTG, foundations, offshore substation platform, etc.), vessels that are capable of consuming up to 50 tons of fuel per day are used.
By investigating the current industry practices, transportation methods, and installation processes that contribute to CO2 emissions to develop innovative and sustainable alternatives or modifications to existing practices that can significantly reduce CO2 emissions during offshore windfarm construction.
Consider aspects such as logistics optimization, renewable energy use, and technology advancements.
The solution providers are asked to estimate the environmental benefits of your proposed solutions in terms of CO2 emissions reduction and calculate the potential reduction in CO2 emissions over the construction phase of offshore windfarm development.
Also, assess the feasibility of implementing your proposed solutions within the existing offshore windfarm construction industry. Consider factors like scalability, regulatory requirements, and industry acceptance.
4. Risk Assessment for offshore energy projects in the Baltic Sea region
Challenge owner: Blekinge Institute of Technology
Situation. Increased subsea and offshore energy asset usage may result in additional expensive operations, higher environmental impact, and risk for human resources.
Data-mining excellence. Use data mining approaches to forecast risk, costs, or best time window availabilities for an offshore project development. Find the solution based on historical data and generate a data model as a support tool to measure efficiency and cost reductions for offshore developments.
Input:
1. Cargo vessel traffic dataset (AIS dataset, resolution 10 mins )
2. Baltic Sea region on the map (Lat_min: 54.5, Lat_max: 55.4, Lon_min: 13.0Lon_max: 13.5)
5. Data mining excellence – forecasting vessel emissions
Challenge owner: Blekinge Institute of Technology
Ports by using data mining approaches demonstrate excellence in forecasting cargo vessel arrivals for a specific port. We are looking for a solution that designs a data-driven model as a support tool to predict CO2 emissions. The data-driven model should be integrated with external data sources:
- Cargo vessel unloading time
- Cargo vessel CO emissions in parking mode
- Cargo vessel energy consumption while unloading in Kwt/hour
Dataset:
All registered port calls to the following countries: Sweden, Finland, Estonia, Latvia, Lithuania, Poland.
Vessel’s type: all cargo and all tankers (> 65 meters)
Fields: Port ID, Port name, LOCODE, MMSI, IMO, Vessel name, Vessel destination, Vessel type, Time of arrival, Time of departure
6. Online environmental monitoring of water in port areas
Challenge owner: Oslo Metropolitan University
There is a lack of solutions that allow monitoring of water quality and environmental parameters in port areas in a continuous and cost-effective manner. As a result of this data gap, it is very difficult to determine changes in the environment or to document whether certain environmental policy measures are having a real impact. This includes data such as temperature, turbidity, salinity, dissolved oxygen, pH, chlorophyll, underwater noise, images, video, and many more.
To develop a prototype of online environmental monitoring of water in port areas.
7. Automation and digitization of the calculation of cargo units (Big bags)
Challenge owner: Stevedoring company BEGA
Recently, Klaipeda Stevedoring Company BEGA, Klaipeda Seaport operator, has become the gateway to the supply of fertilizers for Lithuanian farmers. BEGA not only unloads bulk fertilizers from the vessels and stores them, but also provides value-added services such as blending components to produce the final products, also, bagging bulk fertilizers into big bags and preparing them for delivery to the final recipient by trucks (24 t/truck). As the number of big bags has been increasing rapidly recently (3000-6000 big bags of different weight – 0,5 / 0,6 / 1 t – per day), BEGA is looking for a solution of a technology or system to automatically count big bags and to “recognize” the sort of cargo in them.
8. Elaboration of Prototyped Database for Sustainable Urban Mobility Planning in Klaipeda
Challenge owner: Lithuanian Maritime Academy
Implementation of sustainable urban mobility principles is a key action in order to achieve harmonious interaction between Klaipeda City and Klaipeda Port, and to sustain a bond of environmental, economic, social and technological factors that affect ensurance of clean and healthy environment for local inhabitants. Klaipeda City experiences a plenty of traffic flows borne by the circulation of the freight transport, which goes to the port area and backwards from the port areas through urban areas of Klaipeda. These processes cause a plenty of negative impacts on the circulation of public transport, it forms traffic jams of private vehicles in particular during the rush hours. Port cargoes are being transported by tracks and by trains and a circulation of freight transport leaves a significant CO2 and NO2 emissions in the air of residential districts. Due to intensive flows of traffic the roads experience an intensive amortisation and are needed to be repaired and improved permanently. The schedules of the trains passing through urban industrial areas are not adjusted and also it causes plenty of traffic congestion.
The overall objective of the challenge: to elaborate a prototyped database of indicators for measuring the efficiency of sustainable urban mobility processes in order to plan new and innovative solutions based on strategic planning decisions.
Implementation of sustainable urban mobility principles in the form of actions requires creating the monitoring system in the form of a database with a set of absolute and relative indicators with spatial and non-spatial attributes. Elaboration of prototyped database is required to measure sustainable urban mobility processes and to create the action for strategic sustainable urban mobility planning with application of KPIs (key performance indicators) to solve the problems and to maintain a better and healthy environment for local inhabitants.
9. Digitalizing Port fees calculation
Challenge owner: Port of Oslo
Traditionally, calculating port fees for ships has been a laborious and time-consuming process. The Port of Oslo is seeking innovative solutions to digitize and simplify this process for its customers.
In this presentation, we will discuss the challenges of the current manual system and the potential benefits of digitalization.
Participants are challenged to create a user-friendly digital solution for calculating port fees for ships docking at the Port of Oslo. The digital calculator should take into account various factors, such as ship size, duration of stay, and specific services used.
It should also be accessible via a web application or mobile app, making it easy for customers to use. The solution should streamline the fee calculation process and enhance transparency for port users.
The prices are given in the booklet. The booklet can be found here.
10. Automating CO2 Emission Reporting
Challenge owner: Port of Oslo
The City of Oslo’s Port Authority is committed to reducing emissions from land activity (infrastructure projects, maintenance, port handling) by reporting emission data three times a year. Currently, this process is manual and time-consuming, involving the compilation of emission numbers for fuel, biogas, and electricity into Excel sheets. The challenge is to develop a digital solution that streamlines and automates this reporting process, making it more efficient and accurate.
Challenge Scope: Participants are tasked with creating a digital platform or application that enables the Port of Oslo to report emissions from land activity in a more efficient and automated manner. The solution should encompass the following aspects:
Data Collection:
•Develop a mechanism for collecting emission data in a standardized format.
•Implement real-time data acquisition if feasible and applicable.
Data Entry:
•Create user-friendly interfaces for data entry to input emission figures for fuel, biogas, and electricity.
•Allow for data validation and error-checking to ensure accuracy.
Automated Reporting and visualization:
•Automate the generation of reports for emissions.
•Develop tools for analyzing and visualizing emission data over time.
•Provide insights and trends to support decision-making for emission reduction strategies.
Optional:
•Implement user roles and permissions for different stakeholders involved in the reporting process.
•Ensure compatibility with industry standards and protocols for emission reporting.
•Design an idea of a secure database system to store emission data for each reporting period.
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Dusyk Europos vandens formulių F2 čempionu tapęs ir ambicingai naujiems startams besiruošiantis Lietuvos pilotas Edgaras Riabko – įkvėpimas ne vien siekiantiems sportinių aukštumų, bet ir technologijų entuziastams. Šiemet lenktynininkas tapo Klaipėdoje rengiamo tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ jaunimo ambasadoriumi ir kviečia dalyvius spalio 6-8 d. išbandyti laiko ir savo galimybių ribas bei garsinti jūrinės Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.
100 inovatorių lenktynės
„Portathon“ yra tapęs svarbiu jūrinių technologijų generavimo renginiu ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Hakatonas kasmet sutelkia apie 100 inovatorių, kurių gretose galima sutikti atstovų iš įvairių Europos šalių, o taip pat Azijos, Vidurinių Rytų.
Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Pagrindinės tematinės iššūkių kryptys – logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.
Laukia sugrįžimų į Klaipėdą
Uostamiestyje šią vasarą suriaumoję vandens formulių varikliai į šią sporto šaką atkreipė daugelio žvilgsnius. Nors Klaipėdoje vykusiame Pasaulio vandens formulių čempionato etape dalyvavusio E.Riabko startų šįsyk nelydėjo prizinės vietos, pilotas, kuris buvo labai stipriai įsitraukęs į šio renginio organizacinę virtuvę, iš pajūrio tikina išsivežęs puikius įspūdžius. „Renginiu esu labai patenkintas. Buvo sunku, bet verta jį organizuoti. Esama infrastruktūra Klaipėdoje tokioms varžyboms labai tinka“, – sakė lenktynininkas.
Komandos vadovo bei Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidento Karolio Ramoškos teigimu, organizacinis darbas iš Edgaro atėmė daug laiko ir jėgų, todėl sportiniai rezultatai nukentėjo. „Pirmas kartas visuomet būna sunkus. Antrąsyk rengiant varžybas Klaipėdoje Edgaro darbus jau atliks kiti asmenys. Liko dar 2 etapai Portugalijoje, mūsų komandos tikslai dalyvaujant juose yra išsikelti tik aukščiausi – lipti ant pakylos. Jau rugsėjo pradžioje pradėsime pasiruošimo darbus 2024 m. F2 pasaulio čempionatui Klaipėdoje“, – kalbėjo K. Ramoška.
Komandiškumo jėga
„Portathon“ jaunimo ambasadoriumi tapęs E.Riabko puikiai žino, kas yra komandinis darbas, kuris itin svarbus tiek hakatonuose, tiek ir siekiant užsibrėžto rezultato sporte ar kuriant įspūdingo renginio patirtį. Klaipėdos Kruizinių laivų terminale vykusį čempionatą aptarnavo ir jo sėkme rūpinosi apie 250 žmonių – trys didelės skirtingų sričių profesionalų komandos. Savo komandą turi ir kiekviena vandens formulė – Edgaro atveju, joje dirba 12 žmonių. Sportininkui talkina du pagrindiniai mechanikai, kurie rūpinasi varikliu, elektrikas atsakingas už visą formulės instaliaciją, vienas specialistas prižiūri variklio darbą nuotoliniu būdu. 2-3 pagalbiniai komandos nariai stumia, laiko formulę ant starto, veža ja į varžybas. „Radiomenas – tai žmogus, kuris būna greta teisėjų ir palaiko radijo ryšį su manimi ir komandos mechanikais, dar yra komandos vadybininkas, trys kolegos, kurie dirba su žiniasklaida, o taip pat mūsų jury atstovas, kuris eina į protestų susirinkimus.
Visi turi aiškias savo užduotis ir žino darbus, kuriuos turi atlikti prieš varžybas ar jų metu“, – vardijo E.Riabko.
„Portathon“ hakatonuose komandas sudaro 3-5 dalyviai, kurių gretose galima sutikti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų. Sėkmingai išvairuoti hakatono sprendimų „bolidus“ į finalinių pitch‘ų sesiją padeda su komandomis Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu dirbantys mentoriai – skirtingų sričių ekspertai.
Technologijos augina saugumą
Kūrybiškumas, skirtingos kompetencijos ir tarptautiškumas – hakatonas apjungia visa tai, o taip pat pateikia ir varžybinio adrenalino, nes sprendimų generavimui yra skirtas aiškiai apibrėžtas laikas. Galutinis pristatymas turi sutilpti į 3 minutes, dar 2 minutės skiriamos klausimams. „Šie dalyviai yra tikri proto lenktynininkai“, – šypsojosi E.Riabko.
Nors greičio rekordų vandens formulių pilotai Pasaulio F2 čempionato etapuose nesiekia, azartas yra neatsiejama šių varžybų dalis. Už įspūdingų manevrų, kurie kaitina publikos kraują, – milžiniškas įdirbis tam, kad viskas vyktų saugiai. Anot E.Riabko, formulių sportas iš labai pavojingo ilgainiui tapo saugus būtent dėl pritaikytų inovatyvių technologijų ir būtinybės išpildyti stipriai išaugusius reikalavimus tokio pobūdžio varžybose.
Transformacijos kelias – ilgas ir sudėtingas. Pernai Pasaulinė motorlaivių federacija šventė jau 100 metų jubiliejų.
„Senais laikais formulės būdavo medinės, pagamintos iš faneros. Dabar gi viskas gaminama iš kevlaro ir anglies pluošto kompozitų. Šiuo metu mūsų sporte vyksta perversmas: dviejų taktų variklius pradedame keisti į keturių taktų. Taip pat yra kuriami elektriniai prototipai“, – pasakojo E.Riabko.
Skaičiavimų ir bandymų menas
Tvirtos ir lengvos formulės yra pagamintos taip, kad jos skrieja virš vandens ore, o posūkio metu tiesiog prilimpa tarsi traukinys ant bėgių. Jos negali skristi per lengvai, nes gali apsiversti, taip pat tuomet iškiltų grėsmių ir ant posūkių, todėl yra atliekama daug sudėtingų skaičiavimų ir bandymų, kad formulės būtų ir greitos, ir stabilios.
Anot E.Riabko, formulių variklis palyginus nėra galingas – 200 AG, mažas sraigtas kartais labai stebina žiūrovus. Ypatinga aerodinaminių ir hidrodinaminių savybių visuma leidžia formulės masei net ir su mažu sraigtu skrieti itin greitai. „Be abejo, svarbiausias momentas yra saugumas, todėl formulėse yra įrengtos kapsulės bei crash box ir air bag sistemos, užtikrinančios piloto saugumą įvykus avarijai. Mano formulė pagaminta Italijoje, DAC formulių gamykloje. Visa techninė priežiūra atliekama lietuvių mechanikų Kaune. Kiek leidžia finansiniai ištekliai, stengiamasi atsinaujinti visus viduje esančius įrenginius“, – dėstė E.Riabko.
Daug erdvės inovacijoms
„Portathon“ jaunimo ambasadorius atviras: jei atsirastų technologijų entuziastų, kurie imtųsi spręsti formulių pilotams aktualius iššūkius, inovatoriams tektų rimtai pasiraitoti rankoves. „Pirmasis sprendimas, kuris būtų dabar reikalingas man pačiam – tai geras, lengvas, nebrangus ir vandeniui atsparus vairo stiprintuvas. Taip pat būtų labai įdomu varikliams pritaikyti vandenilio dujas, užtikrinant saugų jų eksploatavimą. Norėčiau sukurti eco formules, tokias pat greitas kaip dabar, tik ekologiškas, pavadinimu F0”, – vardijo pilotas.
E.Riabko pažymėjo, kad norėtųsi patobulinti ir laiko nuėmimo sistemą, kurią naudoja varžybų teisėjai: „Formulėms praplaukiant tiesiog spaudžiami mygtukai – tai jau primityvoka. Būtų pats metas sukurti pažangią sistemą su davikliais, kurie nustato kiekvienos formulės laiką, greitį ir kitus parametrus, panašiai kaip varžantis F1 pilotams trasoje”.
Užčiuopti startuolio geną
Hakatono organizatoriai „Portathon“ iniciatyvą mato kaip svarbų katalizatorių siekiant auginti Lietuvos jūrinę inovacijų ekosistemą. „Čia jauni talentai susitinka su savo sričių ekspertais, čia susilieja mūsų ir užsienio partnerių žinios bei atrandamas bendras vertės vardiklis. Hakatone įgyta patirtis verslą įkvepia neužsidaryti savo specializacijoje, tapti atviresniems. Studentams hakatonas gali tapti tolimesnės karjeros vartais, o patiems veržliausiems – galimybe užčiuopti inovaciją ir sėkmingo startuolio geną“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Palaikymą prieš penkerius metus Klaipėdoje gimusiai „Portathon“ iniciatyvai yra išreiškęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visa eilė žinomų verslo ir inovacijų ekosistemos atstovų.
„Hakatono jaunimo ambasadorių turime pirmąsyk. Viena vertus, Edgaras atstovauja visai kitai sričiai, tačiau jo pavyzdys įkūnija meistrišką vandens stichijos įvaldymą pasitelkiant savo talentą, žinias, o taip pat ir technologijas. Tokia asmenybė neabejotinai yra sektinas orientyras ir didelis įkvėpimas, kurio mūsų jaunimui šiandien labai reikia“, – įsitikinęs A.Sutnikas.
„Portathon“ formatas uostui ir jūriniam verslui suteikia galimybę patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Iššūkius hakatono organizatoriai kviečia suskubti teikti, dalyvių ir mentorių registracija jau vyksta visu pajėgumu.
Hakatono REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
ššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
Iliustracijų šaltinis – KMTP archyvas ir https://www.facebook.com/EdgarasRiabkoTeam
Įvairiabriaunis iniciatyvos branduolys
Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, piniginį prizą įsteigusi Klasterio narė – skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė – kompanija „Schneider Electric Lietuva“.
Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027
https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.
Vis garsiau pabrėžiant Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą ir strateginę šalies uosto reikšmę, jūrinė inovacijų ekosistema Klaipėdoje taip pat stiprina savo pozicijas. Spalio 6-8 dienomis čia vyks jau penktasis tarptautinis hakatonas „Portathon“ – pažangių technologinių sprendimų ir būsimų jūrinių startuolių „kalvė“.
Šiųmečio renginio partnerių gretose rikiuojasi pasauliniai tvarumo lyderiai, jūriniai partneriai iš Lietuvos ir užsienio bei akseleravimo procesų ekspertai.
Plati šalių ir kompetencijų geografija
Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
„Portathon“ kasmet sutelkia apie 100 inovatorių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Komandos Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Hakatono dalyvių geografija pranoksta Europos ribas – jų gretose kasmet galima sutikti ir atstovų iš Azijos, Vidurinių Rytų.
Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia uostas ir jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.
„Portathon“ formatas uostui ir verslui suteikia galimybę rasti technologinį raktą, kuris atvertų naujų galimybių duris, padėtų patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Sprendimų kūrėjų gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų.
Tvarumas ir inovacijos – išvien
Kūrybiškumas ir jį įrėminantis aiškiai apibrėžtas laikas, skirtingos kompetencijos ir tarptautiškumas – hakatonas apjungia visa tai, o taip pat pateikia ir varžybinio adrenalino, nes stipriausių sprendimų autoriai yra apdovanojami piniginiais prizais
Pernai „Portathon“ metu buvo sugeneruota 16 technologinių sprendimų, nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.
Šiemet pirmoji paskatinti technologinius talentus suskubo skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė „Schneider Electric Lietuva“. „Užpernai „Schneider Electric“ buvo pripažinta tvariausia įmone pasaulyje, tad jos palaikymas mums kaip organizatoriams reiškia aiškią vertybinę hakatono orientaciją į sprendimus, kuriais galima būtų mažinti emisijas uoste ir vandens kelių logistikos grandinėse, tausoti aplinką ir resursus. Tvarumas šiandien yra ne vien švaresnio pasaulio sinonimas, jis taip pat yra neatsiejama konkurencingo uosto ir jūrinio verslo dalis, nes dėl Green Deal griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai industrijai aiškiai diktuoja neišvengiamus pokyčius“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Jūrinio klasterio narė „Schneider Electric Lietuva“ ir ir pati aktyviai įsitraukia į tvarius projektus, kurie svarbūs Klaipėdai ir pasaulines tendencijas siekiančiai atliepti jūrinei Lietuvai. Iš pastaruoju metu įgyvendintų vienas svarbiausių buvo uosto elektrifikacijos projektas, kurio metu parengta kranto elektros energijos tiekimo sistemų (Onshore Power Supply/OPS) galimybių studija. Ji grindžiama siekiu mažinti oro taršą ir analizuoja, ko reikia kiek įmanoma platesniam elektrifikacijos diegimui uoste. Atplaukę laivai turėtų išjungti pagalbinius variklius ir prisijungti prie kranto elektros energijos tiekimo sistemų, elektra būtų pasitelkiama terminalų įrangoje, ja būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai.
Misija: įgalinti inovacijų ekosistemą
Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, padedantis Europos startuoliams veržliai žengti į pasaulines rinkas. Hakatono partneriai į Klaipėdą atvyksta su konferencija „HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challenges“, kuri atvers naujų galimybių susitikti tech kompanijoms, startuoliams, inžinieriams, mokslo centrų ekspertams ir tyrėjams bei potencialiems investuotojams. „Portathon“ bendruomenė šiame renginyje galės pasisemti ekspertinių žinių ir įkvėpimo; be to, turėdami solidų įdirbį hakatonų organizavimo srityje, „Bridgio“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke planuoja pasidalinti savo patirtimi ir naudingais patarimais su hakeriais apie tai, kaip išlaisvinti kūrybiškumo galias, efektyviai dirbti komandoje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.
„Tikime, kad Klaipėda gali būti toji telkianti ašis Baltijos jūros pakrantėje, kur verslas ir inžineriniai talentai galėtų sujungti savo įgūdžius ir idėjas. Matome Klaipėdą kaip potencialią platformą aukštųjų technologijų ir jomis grįstų produktų kūrimui. Mūsų konferencija skirta sustiprinti bendradarbiavimą technologinės įrangos startuolių srityje, ir, tikimės, prisidės prie visos Baltijos šalių startuolių ekosistemos plėtros. Hakatonas „Portathon“ pirmiausiai susijęs su jūrine industrija, tačiau žvelgiant plačiau – mūsų siekiai yra panašūs, tad dviejų renginių partnerystė išties prasminga ir įgalinanti didesnį poveikį”, – kalbėjo „Bridgio Tech Accelerator“ partneris ir vykdantysis direktorius Leonid Gasan.
Pirmoji hakatono ambasada – Osle
„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs ne vien Klaipėdos, bet ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams – tai atliepia ir naujo hakatono partnerio „Ocean Industry Forum Oslofjord“ įsitraukimas. Ši Norvegijoje įsteigta asociacija telkia vietos ir globaliu mastu veikiantį jūrinį verslą, mokslo ir tyrimų centrus, kuriuose koncentruota daug šios srities ekspertų, talentų bei inovacinio potencialo. „Ocean Industry Forum Oslofjord” yra viena iš trijų asociacijų, kurios priklauso aljansui “Maritime Oslofjord Alliance”.
Norvegų bendradarbiavimas su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku driekiasi iki 2016 m., kuomet „Shipping and Offshore Network“ – kita aljansui priklausanti organizacija – buvo įsitraukusi į bendrą projektą „Go LNG“. Nuo šių metų organizacijos bendradarbiauja dviejų naujų projektų rėmuose, be to, nuo 2021 m. drauge įsitraukia kaip konferencijos „Klaipėda Manifesto“ partneriai.
“Klaipėdą ir „Portathon“ organizatorius puikiai pažįstame. Didžiuojamės ir esame laimingi šiemet tapę jūsų hakatono partneriais. Prie šių metų sprendimo prisidėjo ir patirtis atsinešta iš panašios mūsų iniciatyvos, kurią įgyvendinome pernai drauge su trijų universitetų studentais. Norėdami toliau plėtoti hakatono formatą drauge su Klaipėda, tikimės tiek bendradarbiavimo dėka gimsiančių inovatyvių sprendimų, tiek ir šaunios konkurencijos varžantis su kitomis komandomis“, – kalbėjo “Ocean Industry Forum Oslofjord” vykdantysis direktorius Tom O. Kleppestø.
Ocean Industry Forum Oslofjord“ hakatoną Klaipėdoje praturtins Norvegijos ekspertų ir dalyvių įžvalgomis. Taip pat partneriai pristatys „Portathon” ambasadą Osle, kurioje dirbs į Klaipėdą negalėsiančios atvykti norvegų komandos. Organizatoriai tikisi, kad panašių ambasadų kituose Europos miestuose bus ir daugiau – inovatoriai jas kviečiami steigti universitetuose ir kitose lokacijose.
Hakatono registracijos jau startavo!
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
Registracija į konferenciją HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challenges: https://bit.ly/3Dr85Hj
Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027
https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.
Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele tapęs hakatonas „Portathon” švartuosis uostamiestyje jau penktus metus iš eilės – šįkart 2023 m. spalio 6-8 d. Iniciatyva kasmet sutelkia plačią tarptautinę inovatorių bendruomenę, kuri pateiktų iššūkių sprendimui dedikuoja azarto nestokojančias 48 valandas.
Išgrynintos tematinės kryptys
Pagrindiniai renginio organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais draugais iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet hakatonas taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs Klaipėdos ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams. Iššūkiai teikiami ir grupuojami pagal nuosekliai išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, jūrinei industrijai skirti skaitmenizacijos sprendimai.
Iniciatyva antrus metus iš eilės bus įgyvendinama hibridiniu formatu: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei kitose fizinėse lokacijose užsienio šalyse, tiek prie ekranų online.
Registracija jau startavo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai ir dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties.
IT, laivų statybos, transporto ir logistikos, kitų uoste veikiančių verslo organizacijų atstovai taip pat kasmet sudaro nemažą dalyvių dalį – įvairių sričių specialistams, kurių komandas deleguoja įmonės, šis renginys atveria galimybę naujai pažvelgti į kasdienius procesus, problemas bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, pasitelkiant ir išorinių ekspertų kompetencijas bei įžvalgas.
Stipri bendruomenė
Pernai hakatone „Portathon“ užsiregistravo daugiau nei 100 dalyvių, kuriems talkino mentoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Rumunijos ir Lenkijos – mokslo ir verslo organizacijų. Inovatyvias idėjas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, o taip pat nuotoliniu būdu kituose Lietuvos bei užsienio miestuose kūrė inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai, mišrios jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų komandos, įmonių specialistai.
Nuotoliniu būdu pirmąkart prie šio hakatono prisijungė Pasaulio jūrų universiteto (World Maritime University) komanda. Pernai į „Portathon“ įsiliejus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, jam priklausantis Bukarešto civilinės inžinerijos technikos universitetas (Technical University of Civil Engineering Bucharest) į Klaipėdą delegavo savo komandą sudalyvauti gyvai.
Savaitgalio „derlius“: 16 sprendimų
48 valandų trukmės renginio metu technologijų entuziastai ir skirtingų sričių profesionalai pernai sugeneravo 16 technologinių sprendimų. „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.
Hakatono komandas į pergales vedė tarptautinės mentorių pajėgos – ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, JAE, Vokietijos. Dalyviams talkino profesionalai iš „Omega 365“, „Klaipėdos nafta“, „Inobiostar“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Inovacijų agentūros, Blekingės technologijų universiteto, taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar ir kitų organizacijų.
REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
International port technology hackathon PORTATHON will take place in the port city of Klaipėda for the fifth year in a row – this time on October 6-8. Every year, the initiative gathers a wide international community of innovators, who dedicate 48 hours to unlocking the presented challenges and generating innovative solutions.
4 thematic directions
The main organizers of the event are the Klaipėda Science and Technology Park and the Lithuanian Maritime Cluster, along with long-standing hackathon partners and new supporters from Lithuania and abroad. This year, the hackathon will also stand as the flagman of the international project Blue Supply Chains and will seek to respond to the challenges related to the creation and development of sustainable supply chains in the Baltic Sea Region countries.
PORTATHON challenges represent problems and questions that are extremely relevant for Klaipėda and other ports, businesses operating in them, as well as residents of port cities. Challenges are presented and grouped according to consistently refined thematic directions – these are logistics, energy, sustainable environment of ports, port cities and ecosystems, digital solutions for the maritime industry.
For the second year in a row, the initiative will be implemented in a hybrid format: individual participants and teams will meet in the Klaipėda Science and Technology Park and other physical locations in foreign countries, as well as online.
Registration has already started – it is open to startups, students, teachers and lecturers who want to help young people gain practical experience in the development and implementation of technological ideas.
Representatives of IT, shipbuilding, transport and logistics and other business organizations operating in the port also make up a significant part of the participants every year – for specialists in various fields, whose teams are delegated by companies, this event opens up the opportunity to look at everyday processes, problems in a new way and to look for creative solutions, with the help of and competences and insights of external experts.
.png)
A strong community
Last year, more than 100 participants registered in PORTATHON, who were assisted by mentors from Lithuania, Germany, Sweden, Romania and Poland – scientific and business organizations. Innovative ideas were developed in the Klaipėda Science and Technology Park, as well as remotely in other Lithuanian and foreign cities, by students of engineering, IT and other fields of study, mixed teams of young people and teachers and lecturers, and business representatives.
The World Maritime University team has joined this hackathon for the first timeas well as the European university alliance EU-CONEXUS.
The result: 16 solutions
During the 48-hour event, technology enthusiasts and professionals from different fields generated 16 technological solutions last year. The winners of Portathon shared the prize fund of 4,000 EUR.
Hackathon teams were led to victory by an internationalline-up of mentors – experts from Lithuania, Sweden, UAE, Germany. The participants were assisted by professionals from Omega 365, Klaipėdos Nafta, Inobiostar, Klaipėda University, Lithuanian Higher Maritime School, Klaipėda City Municipality, Innovation Agency, Blekinge University of Technology, Hochschule Wismar University of Applied Sciences and other organizations.
REGISTRATIONS
Teams/ Participants: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentors: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Challenges: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
Interreg Baltic Sea Region Programme 2021-2027
https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/
This article has been produced with the financial assistance of the European Union. The contents of this article are the sole responsibility of Klaipėda Science and Technology Park and can under no circumstances be regarded as reflecting the position of the European Union.
Spalio 6-8 d. vyksiančio uosto technologijų hakatono PORTATHON bendruomenės dėmesio taip pat lauks ir konferencija HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challenges – šį kupiną vertingų pranešimų renginį į uostamiestį atveža Bridgio akseleratorius, padedantis Europos startuoliams veržliai žengti į pasaulines rinkas.
PORTATHON sinergija su Bridgio akseleratoriumi – tai:
- Plati kontaktų geografija – tech kompanijos, startuoliai, inžinieriai, mokslo centrų ekspertai ir tyrėjai bei potencialūs investuotojai
- ekspertinės žinios ir įkvėpimas
- tech ekosistemos plėtra
Hakatono informacija su registracijos nuorodomis komandoms, mentoriams ir iššūkių teikimui: https://bit.ly/3Jf3eMp
Konferencijos informacija: https://bit.ly/3rp7yD0
Inovatyvias idėjas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, o taip pat nuotoliniu būdu kituose Lietuvos bei užsienio miestuose kūrė inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai, mišrios jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų komandos, įmonių specialistai.
Nuotoliniu būdu pirmąkart prie šio hakatono prisijungė Pasaulio jūrų universiteto (World Maritime University) komanda. Šiemet į „Portathon“ įsiliejus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, jam priklausantis Bukarešto civilinės inžinerijos technikos universitetas (Technical University of Civil Engineering Bucharest) į Klaipėdą delegavo savo komandą sudalyvauti gyvai.
„Esame „Portathon“ partneriai nuo pat šios iniciatyvos atsiradimo pradžios. Šis hakatonas yra ne tik vertingas resursas siekiant gauti naujų idėjų ir sprendimų uostui – tai ir vieta, kur auga Klaipėdai, jūriniam verslui ir jūrinei Lietuvai reikalingi talentai“, – akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Sutelkė virš 100 dalyvių
Prie „Portathon 2022“ starto linijos rugsėjo 30 d. išsirikiavo daugiau nei 100 dalyvių, kuriems talkino mentoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Rumunijos ir Lenkijos – mokslo ir verslo organizacijų.
Hakatono finišą po 48 valandų, spalio 2 d. popietę pasiekė 16 komandų, pristačiusių savo sprendimus vertinimo komisijai. Daugiausiai balų surinko ir laimėtojomis tapo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos komanda „VTDK maketistai-paketistai“, Klaipėdos Baltijos gimnazijos komanda „BalticG&TA“, kuriai talkino prisijungę technologijų entuziastai iš Kauno, o taip pat Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos, jungtinė Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovų komanda „EcoKlaipPort“ bei nuotoliniu būdu prisijungusi technologijų entuziastų komanda, vedama Manto Indrašiaus.
„Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą, kurio pagrindiniu steigėju tapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiemet savo prizą taip pat buvo įsteigusi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“, atsinešusi į hakatoną ir savo iššūkį.
Pademonstravo prototipų
Dvi laimėtojomis tapusios komandos pasirinko Klaipėdos uosto pateiktus iššūkius. „EcoKlaipPort“ pateikė išmanios sichchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą, kuris įgalintų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti eismą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.
Tech-entuziastai, savo komandą pakrikštiję „Kiaulės nugara“, ėmėsi spręsti elektros energijos poreikio nustatymo (Onshore Power Supply/ OPS) įrankio iššūkį, kurį taip pat buvo pateikęs uostas. IT sprendimas turėtų įvertinti atplaukiančių ir uoste prisišvartuojančių laivų elektros energijos poreikį. Remiantis gaunamais duomenimis, krantinėse būtų užtikrinamas reikiamas OPS stočių kiekis ir energetiniai resursai, o laivų aprūpinimo elektros energija procesai būtų subalansuoti.
Klaipėdos Baltijos gimnazijos komanda „BalticG&TA“ ir komanda iš Vilniaus „VTDK maketistai-paketistai“ buvo pasirinkusios Klaipėdos universiteto ir jo atžalinės įmonės „Inobiostar“ iššūkį – kūrė pakuotės dizaino sprendimą unikaliam Lietuvoje sukurtam produktui, kuris skirtas naftos išsiliejimų jūroje neutralizavimui. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studenčių siūlymas – pakuotei panaudoti fotoskaidomo polipropileno tinklelį – išsiskyrė tvarumo aspektu (use-reuse-use after reuse). Tokiu būdu supakuotas produktas – specialiai apdirbti šiaudai – galėtų būti panaudojamas dar bent keliais skirtingais būdais – pavyzdžiui, yrančių šlaitų sutvirtinimų, takelių dangai, sodininkystėje ir kt.
Papildomu prizu hakatonas apdovanojo „SwipX“ komandą, kuri buvo labai nežymiai atitrūkusi nuo nugalėtojų. „SwipX“ hakeriai pateikė sprendimą, kaip naftos išsiliejimus jūroje būtų galima pašalinti pasitelkiant specialiomis patrankomis iššaunamus dronus, pripildytus medžiagos su “Inobiostar” biotechnologija, kuri naftos teršalus jūrinėje aplinkoje skaido pasitelkiant jais mintančius mikroorganizmus. Ši komanda, kaip ir kelios kitos, komisijai ne tik pristatė savo sprendimo veikimo principą, bet ir pademonstravo per 48 valandas sukurtą prototipą.
Laivų inžinieriai sprendė savo iššūkį
Komandos aktyviai sprendė ir Klaipėdos miesto savivaldybė bei „Klaipėda ID“ pateiktus iššūkius, kurie kvietė ieškoti sprendimų uostamiesčio gatvių valymo proceso monitoringui, duomenų rinkimui ir analizavimui. Hakatono dalyviai taip pat teikė savo pasiūlymus dėl nuotekų išleistuvų, kuriais vanduo išteka į marias, monitoringo sistemos sprendimo – siekė identifikuoti, kiek ir kokių sensorių reikėtų tokiai skaitmenizuotai sistemai, kaip būtų signalizuojama apie galimą taršą ar užtikrinamas procesų sustabdymas.
Dalyvių plejadoje išsiskyrė Lietuvos jūrinio klasterio narės AB “Vakarų laivų gamykla” komanda „WBE“, kuri hakatono formatą pasitelkė būtent savo įmonei aktualaus iššūkio sprendimui – kūrė modulinį sprendimą baržų laivui-stūmikui, kuris įgalintų elektros baterijų ir skirtingų kuro rūšių panaudojimą prailginant trajektoriją, kurią pakrautas laivas gali įveikti, ir užtikrinant nulines arba ženkliai mažesnes teršalų emisijas.
„Stebint komandų darbą ir rezultatus, akivaizdu, kad per labai greitai pralekiančias 48 valandas komandos geba ne tik mobilizuotis ir pademonstruoti apčiuopiamus rezultatus, bet ir pačios daug pasiimti. Dalyvavimo patirtis yra praturtinanti labiau nei prizai, nes hakatono metu užmegzti ryšiai su skirtingų industrijų atstovais, gaunamos išorinių ekspertų įžvalgos gali suteikti stiptų postūmį toliau plėtoti technologinius sprendimus, rastis jūriniams startuoliams“, – sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
„Portathon“ idėjinis ir organizacinis branduolys: Lietuvos jūrinis klasteris, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas ir šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Portathon“ vėliavą Klaipėdai šiemet padėjo nešti trys tarptautiniai projektai – „Liquid Energy“, „Decade 2030“ ir „DigitechPort“.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.
