Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), veikiančios mėlynosios ir žaliosios ekonomikos sektoriuose, yra gyvybiškai svarbios Pietų Baltijos regiono ekonomikos augimui. Tačiau jos susiduria su dideliu iššūkiu – įėjimu į tarptautines rinkas. Tik 34 proc. iš jų užsiima tarptautiniu verslu, nes vykdyti tarptautinę plėtrą sudėtinga dėl teisinės sistemos, nepakamkamo rinkų išmanymo ir finansinių sunkumų.

Projektas „Pietų Baltijos regiono šalių MVĮ, siekiančios pažangos peržengiant sienas“ (SMEBEYOND) – tai tarpvalstybinis Interreg projektas, skirtas padėti MVĮ, veikiančioms tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinanti energija, tvari miestų plėtra, vandens ir atliekų tvarkymas, maisto produktų pakavimas, plazminės technologijos ir jūriniai verslai, įsitraukti į tarptautinę veiklą ir sėkmingai plėtoti verslą. Bendradarbiaujant su partneriais iš Danijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, projekto metu bus organizuojamos įvairios kontaktų sesijos, skirtos padėti MVĮ užmegzti ryšius tarptautinėje erdvėje.

Projektu siekiama stiprinti verslo ekosistemos konkurencingumą Pietų Baltijos regione, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp MVĮ, politikos formuotojų, investuotojų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo tinklų. Projektas, remiamas Interreg Pietų Baltijos regiono programos, bus vykdomas 2024-2027 m., jo biudžetas – 1,6 mln. eurų.

Finansavimas: Projektas bendrafinansuojamas Interreg Pietų Baltijos regiono programos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Juo siekiama atskleisti Pietų Baltijos jūros mėlynojo ir žaliojo augimo potencialą pasitelkiant tarpvalstybinį vietos ir regionų subjektų bendradarbiavimą.

Apie projektą. „BePacMan“ skirtas popieriaus pakuočių gyvavimo ciklams pratęsti, taikant tarpsektorinius ir tarpvalstybinius pakartotinio naudojimo metodus Pietų Baltijos regione.

Siekdamos šio tikslo, šalys partnerės kurs tvarias koncepcijas, sprendimus ir verslo modelius bei pagalbos MVĮ sektoriui struktūrą. Bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis – e. prekybos, logistikos ir atliekų tvarkymo įmonėmis, technologijų tiekėjais ir politinių sprendimų priėmėjais – bus kuriami nauji ekonomiškai ir ekologiškai tvarūs verslo modeliai, skatinantys pakuočių pakartotinį naudojimą. Pakuotė turėtų kuo ilgiau išlaikyti savo formą, taip išvengiant popieriaus atliekų susidarymo, pakartotinai naudojant popierines pakuotes, kad būtų pratęstas pakavimo medžiagų gyvavimo ciklas ir palengvintas perėjimas nuo linijinio prie žiedinio išteklių naudojimo. Kartu perdirbant popierių galima dar labiau optimizuoti energijos ir vandens sąnaudas, susijusias su jo perdirbimu, ir sumažinti klimatui kenksmingą išmetamų teršalų kiekį.

Tikslas. Remti tarptautinės bendradarbiavimo platformos sukūrimą ir profesinio meistriškumo centrų (CoVE) informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje plėtrą,  penkiose Europos šalyse: Slovakijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Kipre ir Lietuvoje.

Rezultatai ir nauda. INVESTech skatins CoVE kūrimą penkiuose Europos regionuose (Košicėje Slovakijoje, Atikos regione Graikijoje, Sofijoje Bulgarijoje, Nikosijoje Kipre ir Klaipėdoje Lietuvoje), įtraukiant penkiapakopę inovacijų spiralių (Q2IH) sistemą, kuri skatina akademinės bendruomenės, pramonės, viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir kitų sektorių partnerystę. Skatindamas įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, projektas siekia remti CoVE suderinimą su regioninėmis sumanios specializacijos strategijomis, daugiausia dėmesio skiriant tvariam vystymuisi. Konkrečiau, „INVESTech” sukurs „iš apačios į viršų” požiūrį į profesinį meistriškumą, įtraukiant įvairias regioninio lygmens suinteresuotąsias šalis, remdamasis esamomis įgūdžių ekosistemomis, jas plėsdamas arba kurdamas naujas ekosistemas, taip sudarant sąlygas CoVE greitai pritaikyti  mokymosi programas prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių poreikių.

Apie projektą. Dvejų metų trukmės projektas, kuriuo siekiama sukurti regeneracinio ūkininkavimo vandenynuose (RŪV) iniciatyvų tinklą.

Laukiami rezultatai: Vykdant projektą bus įvertintas susidomėjimas ir įgyvendinamumas steigti naujas RŪV vietas rengiant įvairių suinteresuotųjų subjektų bendro vertinimo seminarus, kartu rengiant šešias nuolatinio bendradarbiavimo sistemas (pagrindinius naudotinus rezultatus ), kad būtų sudarytos regeneracinio ūkininkavimo vandenynuose palankios sąlygos, įskaitant regeneracinio vandenyno poveikio stebėsenos priemones ūkiams Baltijos vandens ekosistemose. Projektą sudarys aštuoni eksploatavimo renginiai dalyvaujančiose Baltijos jūros regiono šalyse, kad būtų inicijuotas visuomeninis tarptautinis judėjimas, kuris pakrančių bendruomenes įtrauktų į ekologinio atkūrimo ir regeneracinio ūkininkavimo vandenynuose iniciatyvas. 

Taikymas / aktualumas: COOL BLUE BALTIC pateiks konkrečių ekosistemų atkūrimo, perspektyvių verslo modelių ir socialinių inovacijų pavyzdžių, siekiant perorientuoti būsimus žvejus ir (arba) ūkininkus, kad jie diversifikuotų savo pajamas per regeneracinę akvakultūrą (t. y. regeneracinį vandenynų ūkininkavimą).

DigiTechPort2030. Decarbonisation of Small Ports’ Ecosystems for Efficient Environmental and Energy management towards South Baltic Fit for 55 / Mažų uostų ekosistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, siekiant Pietų Baltijos efektyvios aplinkos ir energetikos valdymo tikslų, kuriuos siekiama įgyvendinti iki 2055 m.

Apie projektą.

Maži ir vidutinio dydžio uostai (MVDU) prisideda prie regioninės plėtros, nes yra vieni pagrindinių mėlynojo vystymosi veikėjų, turintis didelį potencialą stiprinti regiono augimą per tvirtus ryšius su žemyninėmis vietovėmis.

Šie uostai neretai nukenčia dėl mažesnių prekybos apimčių ir krovinių apyvartos, lyginant su didesniais jūrų uostais, tačiau taip pat susiduria su ekonominiais, geografiniais ir aplinkosaugos iššūkiais. Be to, ES pažangaus augimo ir regioninių pažangiosios specializacijos inovacijų strategijoje (RIS3) MVDU yra labai mažai atstovaujami.

Išmaniųjų uostų terminas vis dažniau vartojamas ekonominėse ir mokslinėse diskusijose be vieningo apibrėžimo, kas iš tikrųjų tai yra. Nors vieni šaltiniai teigia, kad išmanusis uostas turi būti visiškai automatizuotas, dėmesys MVDU atskleidžia, kad išmanieji uostai yra ne tik skaitmeniniai, bet taip pat efektyviai naudojantys išteklius, ekologiški ir pagrįsti naujovėmis.

Standartizuoti sprendimai ar technologijos neveikia daugumoje Pietų Baltijos regiono MVDU, nes reikalavimai ir sąlygos uosto aikštelėse yra labai individualūs ir iš dalies unikalūs. Nėra universalių MVDU sprendimų. Taigi būtina sukurti išmaniojo uosto strategiją, skirtą specialiai MVDU, kuri būtų pritaikyta individualiems poreikiams, būtų skaitmeninė, draugiška aplinkai, socialiai naudinga ir ekonomiška – arba vienu žodžiu: išmanioji.

BSC. Mėlynosios tiekimo grandinės/ Blue Supply Chains.

Apie projektą. Uostai yra Baltijos jūros regiono ekonominis pagrindas. Tačiau, krovininio transporto ir uostų veiklos išmetami teršalai labai prisideda prie globalinės taršos. Nors išmetamųjų teršalų šaltiniai yra labai skirtingi, didelė jų dalis yra susijusi su uostų veikla ir transporto grandinėmis. Uostų direkcijos yra atsakingos tik už nedidelę dalį šios veiklos, tačiau vis dėlto yra svarbus veikėjas įgyvendinant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemones. Tačiau jų ribotos žinios, kokį vaidmenį jie galėtų atlikti, kad paveiktų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, ir nepatenkinamas bendradarbiavimas trukdo įgyvendinti veiksmingas „žalinimo“ priemones.

BSC pateiks trijų ramsčių požiūrį į tai, kaip mokėjimo agentūros gali remti uostų veiklos žalinimo procesą (krovimo įrangos elektrifikavimas), tiekdamos alternatyviuosius degalus (bunkeriavimo ir įkrovimo strategija) ir skatindamos kurti ekologiškas transporto grandines (mišrusis transportas). Sprendimai bus bendrai kuriami, testuojami pasirinktuose uostuose, vertinami, koreguojami ir perkeliami į kitus uostus. Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų institucijomis, privačiomis įmonėmis ir verslo paramos organizacijomis užtikrina galutinių vartotojų dalyvavimą, didelį rezultatų pritaikomumą ir įsisavinimą rinkoje ilguoju laikotarpiu. Skėtinės organizacijos, tokios kaip Baltijos uostų organizacija, remia šį procesą. Nacionalinės ministerijos naudosis sprendimais, kad priimtų savo nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo planus ir taip sudarytų pagrindines sąlygas mokėjimo agentūroms atlikti tinkamą vaidmenį žalinimo procese.

TETRAS. Technologijų perdavimas recirkuliacinių akvakultūros sistemų plėtrai Baltijos jūros regione/ Technology transfer for thriving recirculating aquaculture systems in the Baltic Sea Region.

Apie projektą. Projektu TETRAS (Technology transfer for thriving recirculating aquaculture systems in the Baltic Sea Region) sprendžiamas Baltijos jūros regiono regionams bendras uždavinys: kaip suderinti ekonominį vystymąsi su socialiniais ir aplinkos apsaugos tikslais.

Didelė dalis pramonėje sunaudojamo vandens ar energijos pertekliaus patenka į aplinką. Kas būtų, jei galėtume surinkti šiuos išteklius ir panaudoti juos maisto gamybai? Konkrečiai, kaip galime protingai naudoti vandenį, kad pramonės poreikiai būtų suderinti su pažangiausiomis maisto gamybos sistemomis?

Sprendimas yra RAS: recirkuliacinės akvakultūros sistemos.

Pati RAS yra brangi ir reikalauja daug energijos. Tačiau RAS gali būti labai veiksminga, jeigu sistemą papildytume pavyzdžiui, geoterminiais šilumos mainais, pakartotiniu vandens naudojimu (vadinamuoju „techniniu” vandeniu) arba agro-vandens simbiozėmis, tokiomis kaip akvaponika.  Be maisto tiesiogiai, RAS sukuria ir papildomų pajamų šaltinių, pvz., šalutinių produktų, skirtų naudoti kosmetikoje, bioplastikuose, trąšose ar biodujose.

TETRAS analizuos, kaip RAS galima išdėstyti strateginėse geografinėse vietose arba derinti su pramoniniais procesais, siekiant padidinti efektyvumą, kartu gaminant prieinamą ir sveiką maistą. Pagal šią partnerystę bus bendrai kuriami regioniniai bandomieji projektai ir standartizuotos priemonės, skirtos savivaldybėms, kad jos galėtų vertinti ir stebėti RAS pritaikomumus ir derinti juos su tinkamomis pramonės šakomis. Šios priemonės leis valdžios institucijoms integruoti RAS į regioninės plėtros strategijas, prisidedant tiek prie tvarių vandenų idėjos, tiek prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos pagal visiems naudingą scenarijų.