Ne tik eksporto naujokams, bet ir pardavimų užsienio rinkose lyderiams aktualu žinoti bei sekti savo įmonės eksporto brandą. Inovacijų agentūros Eksporto diagnostikos įrankio dėka laiku pastebėtos silpnybės arba įžvelgtos naujos galimybės padeda verslui priimti sėkmingus eksporto plėtros sprendimus ir išlaikyti konkurencingumą.
Anot Simonos Buziliauskienės, Inovacijų agentūros Eksporto skatinimo ir tikslinių rinkų skyriaus vadovės, eksporto augimas yra daugelio Lietuvos įmonių tikslas, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar pasirinktos eksporto strategijos – nuosavo prekės ženklo ar užsakomosios gamybos vystymo.
„Renkantis eksporto rinką verslo plėtrai būtina įsivertinti, kokiose šalyse yra didžiausia įmonės parduodamo produkto ar paslaugos paklausa, kas yra pagrindiniai dominuojantys konkurentai bei kokie reikalavimai taikomi eksportuojamiems produktams. Atsižvelgiant į tai, kad įėjimas į rinką gali užtrukti ne vienerius metus, esami ir būsimi eksportuotojai turi galimybę naudotis eksporto diagnostikos įrankiu, kuris ne tik palengvina tikslinės rinkos pasirinkimą, bet ir atsako į ne vieną eksportuotojui aktualų klausimą“, – teigia S.Buziliauskienė.
Pasak S.Buziliauskienės, eksporto diagnostikos įrankis vertingiausias mažoms ir vidutinėms įmonėms. Galima išskirti šias pagrindines naudas, kurias įmonė gauna atlikus eksporto diagnostiką: įmonės pasiruošimo eksportuoti įvertinimą, tikslinių rinkų ir segmentų analizę, aiškų produktų bei paslaugų potencialo vaizdą, rinkodaros veiksmų gaires, pardavimo procesų veiksmų eigą ir rezultatą, kuris parodo įmonės pasiruošimą žengti žingsnį eksporto plėtros link.
Pasak Žilvino Gesevičiaus, UAB „Alsteka“ direktoriaus, labai svarbu atlikti namų darbus planuojant verslo plėtrą. Jau dvyliktus metus stabiliai auganti gamybos įmonė puikiai žino, kad ne tik savoje rinkoje reikia vystyti prekinį ženklą, bet ir auginti žinomumą tarptautiniu mastu. „Plėtra į užsienio rinkas jau kuris laikas yra vienas iš mūsų prioritetų. Eksporto diagnostikos paslauga sudomino, nes siekėme pasitikrinti, ar teisingai atlikome namų darbus, taip pat norėjome gauti ir ekspertines rekomendacijas. Galime konstatuoti, jog šis įrankis veikia. Sužinojome, ką nuveikėme teisingai ir kuriuos procesus vertėtų tobulinti. Eksporto diagnostikos paslauga padėjo mums iš šono pasižiūrėti į mūsų darbų organizavimą, įgyvendinamos reklamos veiksmingumą. Dabar žinome į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant veiksmus, kad kuo platesnis vartotojų ratas sužinotų apie mūsų gaminamus produktus“, – pasakoja Ž.Gesevičius.
Naudingu šį įrankį laiko ir eksporto plėtrą pradedanti gamybinė įmonė UAB „Rebusa“. „Atliekant eksporto diagnostiką gavome nemažai idėjų savo eksporto veiksmų plano tobulinimui ir minčių, kaip nuosekliai vystyti eksportą. Gautos išvados ir pasiūlymai įmonei padėjo nusimatyti tikslinę rinką mūsų gaminamiems produktams“, – akcentuoja Enrika Jurkėnienė, UAB „Rebusa“ įmonės vadovė.
Inovacijų agentūros duomenimis, nuo 2018 metų eksporto diagnostiką atliko beveik 500 Lietuvos įmonių. Didžioji dalis (47 proc.) savo eksporto galimybes įsivertinusių įmonių – savo prekių segmento rinkos lyderės, beveik trečdalis (30 proc.) – augančios ir eksporto plėtrą planuojančios įmonės, 22 proc. – pradedantys verslai. Aktualiausia (44 proc.) eksporto diagnostika yra Lietuvos įmonėms, vystančioms verslą su nuosavu prekiniu ženklu. Nemaža dalis (37 proc.) eksporto diagnostiką atlikusių įmonių orientuojasi į užsakomosios gamybos vykdymą.
Šaltinis: Inovacijų agentūra
