Projekto apžvalga

Jūrinio sektoriaus dekarbonizacija ir jos poveikis perėjimui prie žaliosios energetikos / Decarbonization of Maritime Sector and its Impact on Green Energy Transition

Kam tai naudinga?

Projekto tikslai​

Pietų Baltijos regiono šalių MVĮ, siekiančios pažangos peržengiant sienas / South Baltic SMEs Advancing Beyond Borders

Blue Platform. Bioeconomy for Blue Growth in the Baltic Sea Region – a platform project to capitalize on the outputs of complementary transnational projects/ Bioekonomika mėlynojo augimo Baltijos jūros regiono strategijoje – susijusių tarptautinių projektų rezultatų įgyvendinimo platforma

Blue Platform skatina 11-os mėlynosios bioekonomikos projektų, įgyvendinamų Interreg, BONUS ir Horizon2020 programų rėmuose, rezultatų sklaidą valdžios institucijoms, verslui ir verslo plėtros organizacijoms. Taip pat projektu siekiama paskatinti bendradarbiavimo galimybių paieškas nacionalinių ir regioninių ES finansavimo programų, skirtų mėlynajam augimui, kontekste.

Siekiant pagerinti mėlynosios bioekonomikos sąlygas Baltijos jūros regione, Blue Platform rengia vadovą, apimantį mėlynosios bioekonomikos įtraukimo  standartus, Mėlynosios platformos veiksmų planą 2020 m. (Blue Platform Roadmap 2020) , finansavimo ir teisės aktų derinimo dokumentus.

Mėlynoji bioekonomika apima tvariu atsinaujinančių vandens išteklių naudojimu grindžiamą veiklą, įskaitant akvakultūrą, moliuskų ir dumblių auginimą,  jūrines biotechnologijas. Šios sritys yra itin svarbios siekiant mėlynojo augimo – jūrinių sektorių tvarumo tiek aplinkosaugos, tiek ir ekonominiame kontekste. Daugelis Baltijos jūros regione veikiančių organizacijų paminėtuose sektoriuose yra labai aktyvūs, jau yra sukurta bei toliau kuriama daug biotechnologijų projektų ir produktų – visa šia patirtimi galima pasinaudoti. 

Blue Platform padeda skleisti Baltijos šalyse sukauptas mėlynosios bioekonomikos žinias, projektas daug dėmesio skiria įgyvendinamų veiklų efektyvumo didinimui.

Projekto svetainėje pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie jau įgyvendintus ir tęstinius projektus bei jų rėmuose sukurtus produktus, kuriuos vystant jėgas sutelkė įvairių sričių specialistai. Pavyzdžių yra įvairių: nuo Danijos įmonės sukurtos natūralios apsaugos nuo žalingo saulės poveikio, kuri pagaminta iš jūros augalų, lietuvių startuolio idėjos panaudoti Baltijos jūros moliuskų kiautus dirbtinio kaulo medžiagos gamyboje – iki vienos savivaldybės Švedijoje vystomos idėjos gaminti naują žuvims skirtų pašarų rūšį iš pakrantėse randamų jūros dumblių. 

Baltijos mėlynosios bioekonomijos sferoje dirbančios bendruomenės atstovams Blue Platform padeda atrasti vieni kitus ir vystomus produktus ne tik internete, bet ir gyvai. Susitikite su projektinės platformos partneriais viename iš 7 tarptautinių mokymų Blue Platform Roadshow metu – sekite #BluePlatform socialiniuose tinkluose arba apsilankykite https://www.submariner-network.eu/projects/blue-platform

ECOPRODIGI. Eco-efficiency to maritime industry processes in the Baltic Sea Region through digitalisation / Skaitmeniniai spendimai jūrinės pramonės procesams Baltijos jūros regione, siekiant jų ekologinio efektyvumo

Ecoprodigi projektas, suformavęs į pramonę orientuotą partnerystę, siekia padidinti ekologinį efektyvumą Baltijos jūros regiono jūriniame sektoriuje per skaitmeninius sprendimus. 

Remiantis faktais, kad didžiausią laivininkystės taršos pėdsaką palieką pačių laivų eksploatavimas (tarša iš laivų), projektas akcentuoja, kad visas laivų gamybos procesas (vertės grandinė) – dizainas, statyba, surinkimas, priežiūra, pan. – turi būti sumaniai pakreiptas aplinkai draugišku keliu. 

Skaitmeniniai sprendimai įvairiose pramonės srityse yra revoliucingi, tačiau jūriniame sektoriuje stebimas pasyvumas dėl žinių stokos ir ypatingai didelių iššūkių taikant naujoves. 

Projektas koncentruojasi į verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, rengiant skaitmeninius aplinkosauginius sprendimus 3 pilotiniams projektams. Bus parengtos ir įgyvendintos 3 technologinės aplikacijos ro-ro laivams ir keltams, nes jie patenka į didžiausios taršos laivų grupę. 

Projekto metu bus surenkama informacija apie naujausius skaitmeninius sprendimus jūrinėje pramonėje ir perduodama laivininkystės įmonėms, tai siekiant kelti jų kvalifikacija ir prisidedant prie klimato kaitos stabdymo.

Connect2SmallPorts. South Baltic Small Ports as Gateways towards Integrated Sustainable European Transport System and Blue Growth by Smart Connectivity Solutions / Pietų Baltijos mažųjų uostų plėtra, sukuriant integruotą tvaraus Europos transporto sistemą bei skatinant regiono mėlynąjį augimą, pritaikant sumanių jungčių sprendimus.

„Connect 2 Small Ports” projekto tikslas yra paremti Pietų Baltijos mažų ir vidutinių uostų plėtrą, padedant jiems įgyvendinti skaitmeninius sprendimus, kurie uostams suteiks konkurencinį pranašumą. Skaitmeninių technologijų naudojimas Pietų Baltijos uostuose ir jų paslaugų portfeliai yra labai riboti. Projekto metu  pagrindinis dėmesys bus skiriamas  kuriamoms skaitmeninėms technologijoms: daiktų internetui (IoT) ir „Blockchain”. „Connect2SmallPorts” projektas yra skirtas mėlynojo augimo problemoms spręsti. Projekte dalyvauja mažiausiai 15 uostų, kurie iki 2021 m. sieks aplinkosauginio ir ekonominio efektyvumo bei pagerinti krovinių srautus.

Rezultatai:

– skaitmeninio audito priemonė, skirta įvertinti ir tobulinti uosto veiklą skaitmeninimo ir krovinių transportavimo paslaugų srityje;

– „Blockchain” ir „IoT” strategija, skirta mažoms uosto ir terminalo programoms,  kurių dėka didės transporto našumas ir aplinkos tvarumas;

– 5 pilotiniai projektai  penkiuose Pietų Baltijos uostuose Blockchain ir IoT strategijų integracijai ir valorizacijai;

– mažiems uostams taikomi skaitmeninimo principu pagrįsti tvarios vertės kūrimo modeliai: ateities skaitmeninimo ir lyginamosios analizės indeksas; „Blockchain“ ir  „IoT“ strategijos Pietų Baltijos uostams, siekiant juos integruoti į švietimo programas; kasmetinis Skaitmeninis forumas „Small Ports” su apdovanojimu.

InoSpurtas. Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui.

Projekto įgyvendinimo metu bus teikiamos inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos ūkio subjektams, vykdantiems ar ketinantiems vykdyti veiklą pagal prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptis. Tai skatins įmones aktyviau plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklas ir prisidės prie jų inovatyvumo ir konkurencingumo didinimo.

Projekte nagrinėjama kylantys jūrų kibernetinio (ne)saugumo klausimai. Kadangi jūrų transporto sektorius sparčiai transformuojasi į skaitmeninę formą, saugumo klausimų sprendimai atsilieka. Vis dėlto saugumas yra būtinas norint sėkmingai įgyvendinti skaitmeninimo priemones, kuriomis siekiama padidinti transporto veiksmingumą, ekonomiškumą ir tvarumą. Be to, netinkamas saugumas (tiek techninės, tiek programinės įrangos, tiek naudojimo srityje) gali atskleisti neskelbtiną informaciją, dėl kurios gali būti pažeidžiami saugumo principai, kurių galimos pasekmės yra išpuoliai, nusikaltimai ir šnipinėjimas. 

Pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti vykstančio laivybos ir logistikos sektoriaus skaitmeninimo saugumo lygį, sujungiant jūrininkus su IT sektoriumi ir akademinėmis kibernetinio saugumo, didžiųjų duomenų ir daiktų interneto sritimis. Laikantis šio požiūrio, projektas remia skaitmeninimo priemones, kuriomis prisidedama prie geresnės kokybės ir ekologiškesnio transporto. 

Strategija yra sukurti struktūrą, leidžiančią plėtoti tarpregioninį verslo tinklą turinčią platformą / skaitmeninių inovacijų centrą, įvertinti poreikius ir suderinti, kad būtų skatinamos inovacijos, taip pat paskatinti paslaugų plėtrą. 

Ilgalaikis poveikis būtų padidėjęs jūrų transporto skaitmeninis saugumas, taip pat Pietų Baltijos regiono specializacija saugios jūrų skaitmenizacijos srityje, užtikrinant suderintą ilgalaikę reagavimo į esamus ir būsimus saugumo poreikius strategiją, tuo pat metu taip pat sutelkti privačias bendroves kaip pagrindinius žaidėjus formuojant skaitmeninio saugumo dalyvių kritinę masę.

EXOPRODIGI tęsia projekto ECOPRODIGI įdirbį siekiant didinti ekologinį efektyvumą Baltijos jūros regiono jūrinėje pramonėje – tam pasitelkiami skaitmenizacijos sprendimai.

EXOPRODIGI remiasi ECOPRODIGI projekto rėmuose įgytomis patirtimis bei sukauptomis žiniomis. Siekiama toliau gerinti efektyvų išteklių naudojimą įveiklinant skaitmenines priemones ir sprendimus, padedančius sumažinti darbo valandų skaičių įvairių procesų metu, atliekų, išmetamų teršalų kiekį ir energijos suvartojimą.

EXOPRODIGI tikslas yra sustiprinti jūrinės pramonės galutinių vartotojų pajėgumus įvairiais laivo gyvavimo ciklo etapais – krovimo operacijų metu, vykdant laivo elementų surinkimo procesus laivų statyklose ir kt.

EXOPRODIGI partnerystė plėtojama ECOPRODIGI suburto konsorciumo pagrindu, kurį sudaro verslo organizacijos, universitetai ir kitos struktūros, vystančios su Baltijos jūros regiono jūrine pramone susijusią veiklą. Projekto konsorciumą sudaro 13 partnerių iš 4 Baltijos jūros regiono šalių (Suomijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos). Pramonei atstovaujančių galutinių vartotojų įsitraukimas į EXOPRODIGI yra itin vertingas, nes atveria galimybes konsorciumui dirbti su konkrečiais verslo iššūkiais bei testuoti skaitmeninius įrankius ir sprendimus realių darbo procesų metu.

Vedantysis EXOPRODIGI partneris yra Turku universitetas.  visos Europos institutas. „Centrum Balticum“ fondas yra atsakingas už projekto komunikaciją.