DigiTechPort2030. Decarbonisation of Small Ports’ Ecosystems for Efficient Environmental and Energy management towards South Baltic Fit for 55 / Mažų uostų ekosistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, siekiant Pietų Baltijos efektyvios aplinkos ir energetikos valdymo tikslų, kuriuos siekiama įgyvendinti iki 2055 m.

Apie projektą.

Maži ir vidutinio dydžio uostai (MVDU) prisideda prie regioninės plėtros, nes yra vieni pagrindinių mėlynojo vystymosi veikėjų, turintis didelį potencialą stiprinti regiono augimą per tvirtus ryšius su žemyninėmis vietovėmis.

Šie uostai neretai nukenčia dėl mažesnių prekybos apimčių ir krovinių apyvartos, lyginant su didesniais jūrų uostais, tačiau taip pat susiduria su ekonominiais, geografiniais ir aplinkosaugos iššūkiais. Be to, ES pažangaus augimo ir regioninių pažangiosios specializacijos inovacijų strategijoje (RIS3) MVDU yra labai mažai atstovaujami.

Išmaniųjų uostų terminas vis dažniau vartojamas ekonominėse ir mokslinėse diskusijose be vieningo apibrėžimo, kas iš tikrųjų tai yra. Nors vieni šaltiniai teigia, kad išmanusis uostas turi būti visiškai automatizuotas, dėmesys MVDU atskleidžia, kad išmanieji uostai yra ne tik skaitmeniniai, bet taip pat efektyviai naudojantys išteklius, ekologiški ir pagrįsti naujovėmis.

Standartizuoti sprendimai ar technologijos neveikia daugumoje Pietų Baltijos regiono MVDU, nes reikalavimai ir sąlygos uosto aikštelėse yra labai individualūs ir iš dalies unikalūs. Nėra universalių MVDU sprendimų. Taigi būtina sukurti išmaniojo uosto strategiją, skirtą specialiai MVDU, kuri būtų pritaikyta individualiems poreikiams, būtų skaitmeninė, draugiška aplinkai, socialiai naudinga ir ekonomiška – arba vienu žodžiu: išmanioji.

BSC. Mėlynosios tiekimo grandinės/ Blue Supply Chains.

Apie projektą. Uostai yra Baltijos jūros regiono ekonominis pagrindas. Tačiau, krovininio transporto ir uostų veiklos išmetami teršalai labai prisideda prie globalinės taršos. Nors išmetamųjų teršalų šaltiniai yra labai skirtingi, didelė jų dalis yra susijusi su uostų veikla ir transporto grandinėmis. Uostų direkcijos yra atsakingos tik už nedidelę dalį šios veiklos, tačiau vis dėlto yra svarbus veikėjas įgyvendinant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemones. Tačiau jų ribotos žinios, kokį vaidmenį jie galėtų atlikti, kad paveiktų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, ir nepatenkinamas bendradarbiavimas trukdo įgyvendinti veiksmingas „žalinimo“ priemones.

BSC pateiks trijų ramsčių požiūrį į tai, kaip mokėjimo agentūros gali remti uostų veiklos žalinimo procesą (krovimo įrangos elektrifikavimas), tiekdamos alternatyviuosius degalus (bunkeriavimo ir įkrovimo strategija) ir skatindamos kurti ekologiškas transporto grandines (mišrusis transportas). Sprendimai bus bendrai kuriami, testuojami pasirinktuose uostuose, vertinami, koreguojami ir perkeliami į kitus uostus. Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų institucijomis, privačiomis įmonėmis ir verslo paramos organizacijomis užtikrina galutinių vartotojų dalyvavimą, didelį rezultatų pritaikomumą ir įsisavinimą rinkoje ilguoju laikotarpiu. Skėtinės organizacijos, tokios kaip Baltijos uostų organizacija, remia šį procesą. Nacionalinės ministerijos naudosis sprendimais, kad priimtų savo nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo planus ir taip sudarytų pagrindines sąlygas mokėjimo agentūroms atlikti tinkamą vaidmenį žalinimo procese.

TETRAS. Technologijų perdavimas recirkuliacinių akvakultūros sistemų plėtrai Baltijos jūros regione/ Technology transfer for thriving recirculating aquaculture systems in the Baltic Sea Region.

Apie projektą. Projektu TETRAS (Technology transfer for thriving recirculating aquaculture systems in the Baltic Sea Region) sprendžiamas Baltijos jūros regiono regionams bendras uždavinys: kaip suderinti ekonominį vystymąsi su socialiniais ir aplinkos apsaugos tikslais.

Didelė dalis pramonėje sunaudojamo vandens ar energijos pertekliaus patenka į aplinką. Kas būtų, jei galėtume surinkti šiuos išteklius ir panaudoti juos maisto gamybai? Konkrečiai, kaip galime protingai naudoti vandenį, kad pramonės poreikiai būtų suderinti su pažangiausiomis maisto gamybos sistemomis?

Sprendimas yra RAS: recirkuliacinės akvakultūros sistemos.

Pati RAS yra brangi ir reikalauja daug energijos. Tačiau RAS gali būti labai veiksminga, jeigu sistemą papildytume pavyzdžiui, geoterminiais šilumos mainais, pakartotiniu vandens naudojimu (vadinamuoju „techniniu” vandeniu) arba agro-vandens simbiozėmis, tokiomis kaip akvaponika.  Be maisto tiesiogiai, RAS sukuria ir papildomų pajamų šaltinių, pvz., šalutinių produktų, skirtų naudoti kosmetikoje, bioplastikuose, trąšose ar biodujose.

TETRAS analizuos, kaip RAS galima išdėstyti strateginėse geografinėse vietose arba derinti su pramoniniais procesais, siekiant padidinti efektyvumą, kartu gaminant prieinamą ir sveiką maistą. Pagal šią partnerystę bus bendrai kuriami regioniniai bandomieji projektai ir standartizuotos priemonės, skirtos savivaldybėms, kad jos galėtų vertinti ir stebėti RAS pritaikomumus ir derinti juos su tinkamomis pramonės šakomis. Šios priemonės leis valdžios institucijoms integruoti RAS į regioninės plėtros strategijas, prisidedant tiek prie tvarių vandenų idėjos, tiek prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos pagal visiems naudingą scenarijų.