Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Dusyk Europos vandens formulių F2 čempionu tapęs ir ambicingai naujiems startams besiruošiantis Lietuvos pilotas Edgaras Riabko – įkvėpimas ne vien siekiantiems sportinių aukštumų, bet ir technologijų entuziastams. Šiemet lenktynininkas tapo Klaipėdoje rengiamo tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ jaunimo ambasadoriumi ir kviečia dalyvius spalio 6-8 d. išbandyti laiko ir savo galimybių ribas bei garsinti jūrinės Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.
100 inovatorių lenktynės
„Portathon“ yra tapęs svarbiu jūrinių technologijų generavimo renginiu ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Hakatonas kasmet sutelkia apie 100 inovatorių, kurių gretose galima sutikti atstovų iš įvairių Europos šalių, o taip pat Azijos, Vidurinių Rytų.
Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Pagrindinės tematinės iššūkių kryptys – logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.
Laukia sugrįžimų į Klaipėdą
Uostamiestyje šią vasarą suriaumoję vandens formulių varikliai į šią sporto šaką atkreipė daugelio žvilgsnius. Nors Klaipėdoje vykusiame Pasaulio vandens formulių čempionato etape dalyvavusio E.Riabko startų šįsyk nelydėjo prizinės vietos, pilotas, kuris buvo labai stipriai įsitraukęs į šio renginio organizacinę virtuvę, iš pajūrio tikina išsivežęs puikius įspūdžius. „Renginiu esu labai patenkintas. Buvo sunku, bet verta jį organizuoti. Esama infrastruktūra Klaipėdoje tokioms varžyboms labai tinka“, – sakė lenktynininkas.
Komandos vadovo bei Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidento Karolio Ramoškos teigimu, organizacinis darbas iš Edgaro atėmė daug laiko ir jėgų, todėl sportiniai rezultatai nukentėjo. „Pirmas kartas visuomet būna sunkus. Antrąsyk rengiant varžybas Klaipėdoje Edgaro darbus jau atliks kiti asmenys. Liko dar 2 etapai Portugalijoje, mūsų komandos tikslai dalyvaujant juose yra išsikelti tik aukščiausi – lipti ant pakylos. Jau rugsėjo pradžioje pradėsime pasiruošimo darbus 2024 m. F2 pasaulio čempionatui Klaipėdoje“, – kalbėjo K. Ramoška.
Komandiškumo jėga
„Portathon“ jaunimo ambasadoriumi tapęs E.Riabko puikiai žino, kas yra komandinis darbas, kuris itin svarbus tiek hakatonuose, tiek ir siekiant užsibrėžto rezultato sporte ar kuriant įspūdingo renginio patirtį. Klaipėdos Kruizinių laivų terminale vykusį čempionatą aptarnavo ir jo sėkme rūpinosi apie 250 žmonių – trys didelės skirtingų sričių profesionalų komandos. Savo komandą turi ir kiekviena vandens formulė – Edgaro atveju, joje dirba 12 žmonių. Sportininkui talkina du pagrindiniai mechanikai, kurie rūpinasi varikliu, elektrikas atsakingas už visą formulės instaliaciją, vienas specialistas prižiūri variklio darbą nuotoliniu būdu. 2-3 pagalbiniai komandos nariai stumia, laiko formulę ant starto, veža ja į varžybas. „Radiomenas – tai žmogus, kuris būna greta teisėjų ir palaiko radijo ryšį su manimi ir komandos mechanikais, dar yra komandos vadybininkas, trys kolegos, kurie dirba su žiniasklaida, o taip pat mūsų jury atstovas, kuris eina į protestų susirinkimus.
Visi turi aiškias savo užduotis ir žino darbus, kuriuos turi atlikti prieš varžybas ar jų metu“, – vardijo E.Riabko.
„Portathon“ hakatonuose komandas sudaro 3-5 dalyviai, kurių gretose galima sutikti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų. Sėkmingai išvairuoti hakatono sprendimų „bolidus“ į finalinių pitch‘ų sesiją padeda su komandomis Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu dirbantys mentoriai – skirtingų sričių ekspertai.
Technologijos augina saugumą
Kūrybiškumas, skirtingos kompetencijos ir tarptautiškumas – hakatonas apjungia visa tai, o taip pat pateikia ir varžybinio adrenalino, nes sprendimų generavimui yra skirtas aiškiai apibrėžtas laikas. Galutinis pristatymas turi sutilpti į 3 minutes, dar 2 minutės skiriamos klausimams. „Šie dalyviai yra tikri proto lenktynininkai“, – šypsojosi E.Riabko.
Nors greičio rekordų vandens formulių pilotai Pasaulio F2 čempionato etapuose nesiekia, azartas yra neatsiejama šių varžybų dalis. Už įspūdingų manevrų, kurie kaitina publikos kraują, – milžiniškas įdirbis tam, kad viskas vyktų saugiai. Anot E.Riabko, formulių sportas iš labai pavojingo ilgainiui tapo saugus būtent dėl pritaikytų inovatyvių technologijų ir būtinybės išpildyti stipriai išaugusius reikalavimus tokio pobūdžio varžybose.
Transformacijos kelias – ilgas ir sudėtingas. Pernai Pasaulinė motorlaivių federacija šventė jau 100 metų jubiliejų.
„Senais laikais formulės būdavo medinės, pagamintos iš faneros. Dabar gi viskas gaminama iš kevlaro ir anglies pluošto kompozitų. Šiuo metu mūsų sporte vyksta perversmas: dviejų taktų variklius pradedame keisti į keturių taktų. Taip pat yra kuriami elektriniai prototipai“, – pasakojo E.Riabko.
Skaičiavimų ir bandymų menas
Tvirtos ir lengvos formulės yra pagamintos taip, kad jos skrieja virš vandens ore, o posūkio metu tiesiog prilimpa tarsi traukinys ant bėgių. Jos negali skristi per lengvai, nes gali apsiversti, taip pat tuomet iškiltų grėsmių ir ant posūkių, todėl yra atliekama daug sudėtingų skaičiavimų ir bandymų, kad formulės būtų ir greitos, ir stabilios.
Anot E.Riabko, formulių variklis palyginus nėra galingas – 200 AG, mažas sraigtas kartais labai stebina žiūrovus. Ypatinga aerodinaminių ir hidrodinaminių savybių visuma leidžia formulės masei net ir su mažu sraigtu skrieti itin greitai. „Be abejo, svarbiausias momentas yra saugumas, todėl formulėse yra įrengtos kapsulės bei crash box ir air bag sistemos, užtikrinančios piloto saugumą įvykus avarijai. Mano formulė pagaminta Italijoje, DAC formulių gamykloje. Visa techninė priežiūra atliekama lietuvių mechanikų Kaune. Kiek leidžia finansiniai ištekliai, stengiamasi atsinaujinti visus viduje esančius įrenginius“, – dėstė E.Riabko.
Daug erdvės inovacijoms
„Portathon“ jaunimo ambasadorius atviras: jei atsirastų technologijų entuziastų, kurie imtųsi spręsti formulių pilotams aktualius iššūkius, inovatoriams tektų rimtai pasiraitoti rankoves. „Pirmasis sprendimas, kuris būtų dabar reikalingas man pačiam – tai geras, lengvas, nebrangus ir vandeniui atsparus vairo stiprintuvas. Taip pat būtų labai įdomu varikliams pritaikyti vandenilio dujas, užtikrinant saugų jų eksploatavimą. Norėčiau sukurti eco formules, tokias pat greitas kaip dabar, tik ekologiškas, pavadinimu F0”, – vardijo pilotas.
E.Riabko pažymėjo, kad norėtųsi patobulinti ir laiko nuėmimo sistemą, kurią naudoja varžybų teisėjai: „Formulėms praplaukiant tiesiog spaudžiami mygtukai – tai jau primityvoka. Būtų pats metas sukurti pažangią sistemą su davikliais, kurie nustato kiekvienos formulės laiką, greitį ir kitus parametrus, panašiai kaip varžantis F1 pilotams trasoje”.
Užčiuopti startuolio geną
Hakatono organizatoriai „Portathon“ iniciatyvą mato kaip svarbų katalizatorių siekiant auginti Lietuvos jūrinę inovacijų ekosistemą. „Čia jauni talentai susitinka su savo sričių ekspertais, čia susilieja mūsų ir užsienio partnerių žinios bei atrandamas bendras vertės vardiklis. Hakatone įgyta patirtis verslą įkvepia neužsidaryti savo specializacijoje, tapti atviresniems. Studentams hakatonas gali tapti tolimesnės karjeros vartais, o patiems veržliausiems – galimybe užčiuopti inovaciją ir sėkmingo startuolio geną“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Palaikymą prieš penkerius metus Klaipėdoje gimusiai „Portathon“ iniciatyvai yra išreiškęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visa eilė žinomų verslo ir inovacijų ekosistemos atstovų.
„Hakatono jaunimo ambasadorių turime pirmąsyk. Viena vertus, Edgaras atstovauja visai kitai sričiai, tačiau jo pavyzdys įkūnija meistrišką vandens stichijos įvaldymą pasitelkiant savo talentą, žinias, o taip pat ir technologijas. Tokia asmenybė neabejotinai yra sektinas orientyras ir didelis įkvėpimas, kurio mūsų jaunimui šiandien labai reikia“, – įsitikinęs A.Sutnikas.
„Portathon“ formatas uostui ir jūriniam verslui suteikia galimybę patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Iššūkius hakatono organizatoriai kviečia suskubti teikti, dalyvių ir mentorių registracija jau vyksta visu pajėgumu.
Hakatono REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
ššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
Iliustracijų šaltinis – KMTP archyvas ir https://www.facebook.com/EdgarasRiabkoTeam
Įvairiabriaunis iniciatyvos branduolys
Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, piniginį prizą įsteigusi Klasterio narė – skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė – kompanija „Schneider Electric Lietuva“.
Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027
https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.
